Naujas puolimas prieš Trispalvę


Print

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo įteisinti (nors ir ribotam laikotarpiui) privalomą Europos Sąjungos vėliavos iškabinimą prie Seimo, Vyriausybės, ministerijų, teismų, generalinės prokuratūros, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, ant savivaldybių tarybų, pasienio kontrolės punktuose, kai kurių spaudos leidinių teigimu ir Gedimino pilies bokšte Vilniuje.

Šis klausimas nėra naujas. Seimo narys Vytenis Andriukaitis dar 2005 metais siūlė, kad prie oficialių valdžios institucijų būtų iškeltos Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos (ES) vėliavos. 

Ponui V. Andriukaičiui buvo nesuprantama, kodėl mes nekeliame ES vėliavų, Sausio 13, Vasario 16 ir kitų švenčių dienomis? Pagrindinis motyvas buvo – jei nekelsime  ES vėliavos – niekas nesupras, kad esame Europos Sąjungoje? Tuomet šis siūlymas nesulaukė paramos.

Prisiminkime, kaip keliamos Europos Sąjungos vėliavos Lietuvoje ir užsienio valstybėse.

Lietuvoje įstatymas numato, kad ES vėliavos  pastoviai būtų iškeltos prie Europos Sąjungos išorinės sienos pasienio kontrolės punktų. Kartu su Lietuvos valstybės vėliava Europos Sąjungos vėliava taip pat keliama Europos dieną (gegužės 9 – ją), rinkimų į Europos Parlamentą arba Europos Parlamento organizuojamų referendumų dienomis ant pastatų, kuriuose vyksta balsavimas. Tai tikrai  pakankama pagarba Europos vėliavai.

Pažvelkime kaip keliamos ES vėliavos kitose užsienio šalyse.

Jungtinėje Karalystėje ES vėliava kartu su valstybės vėliava keliama tik Europos dieną (gegužės 9 – ją).

Suomijoje rekomenduojama kelti ES vėliavą Europos dieną (gegužės 9 – ją), taip pat progomis, kai lankosi ES pareigūnai ar vyksta tarptautinės ES konferencijos.

Danijoje ES vėliavų kėlimas nereglamentuojamas.

Nyderlandų Karalystėje įstatymu numatyta – kai Nyderlandai pirmininkauja  ES Tarybai, ES vėliava turi būti keliama prie Užsienio reikalų ministerijos. ES vėliava keliama prie Nyderlandų diplomatinių atstovybių.

Švedijoje  ES vėliava kartu su valstybės vėliava keliama Europos dieną (gegužės 9 – ją). Nors nereglamentuota, tačiau oficialių vizitų metu keliama ir ES vėliava.

Belgijoje visų švenčių metu keliamos dvi vėliavos, o Europos dienos proga tik ES vėliava.

Kaip matome, Europos valstybėse ES vėliavos kėlimas nėra kaip nors ypatingai sureikšminamas, pagrindinis dėmesys sutelkiamas į savas, nacionalines vėliavas. Niekur nekalbama apie ES vėliavos kėlimą pagrindiniuose valstybės simboliuose – ant reprezentacinių pastatų, karalių rezidencijų, pilių ir kt.

Šis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos siūlymas – nuspalvinti visą Lietuvą ES spalvomis – gali būti suprastas tik kaip noras prikabinti kuo daugiau kitų vėliavų, kad būtų sumenkinta mūsų valstybės vėliava – Lietuvos Trispalvė.

Užsienio valstybėse, o ypač Skandinavijos šalyse, visur dominuoja Valstybės vėliavų spalvos.                  

Pastaruoju metu pastebimas didelis noras kaip nors paniekinti  Lietuvos Trispalvę Gedimino pilies bokšte Vilniuje. Buvo paruoštas  įstatymo projektas,  kuriuo buvo numatyta Gedimino pilies bokšte kelti (kol kas tam tikromis progomis) senąją istorinę (nuspalvintą iki skaisčiai raudonos spalvos) Lietuvos valstybės vėliavą. Tvirtai pasipriešinus Lietuvos visuomenei,  Pasaulio lietuvių bendruomenei ir kt. šio klausimo svarstymas sustabdytas.

Lietuvos  Sąjūdžio Vilniaus miesto Tarybos nuomone:

1. Lietuvos įstatymuose išreikšta pakankama pagarba Europos Sąjungos vėliavai.

2. Kadangi Lietuvos įstatymuose neapkalbėta situacija kaip keliama Europos Sąjungos vėliava kai Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos Taryboje,  tomis dienomis Europos Sąjungos vėliava privalo būti iškabinta prie Užsienio reikalų ministerijos.

3. Kategoriškai nesutiktume, kad Gedimino pilies bokšte būtų iškabinta kita (nesvarbu kokia) vėliava. Gedimino pilies bokšte privalo amžinai kaboti Lietuvos Valstybės vėliava – Lietuvos Trispalvė.

Jeigu būtų siūlymas pakeisti Lietuvos Trispalvę arba ją papildyti kitomis vėliavomis Gedimino pilies bokšte, priimtume tai kaip provokaciją, kurios tikslas  – supriešinti Lietuvos žmones ir paniekinti Lietuvos valstybę.

Pasirašė po šiuo laišku: Tarybos pirmininkas L. Kerosierius, Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas, Istorinės grupės vadovas G. Adomaitis, Tarybos nariai: G. Adomaitis,  A. Akelaitis, A. Ambrazas, G. Araminaitė, K. Balčiūnas, A. Barysas, S. Boreika,  A. Budriūnas,  J. Česnavičius,  P. Dirsė,  S. Eidukonis, P. Girdzijauskas, P. Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė,  L. Kerosierius, J. Kuoras,  S. Makauskienė,  A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, P. Rutkauskas, G. Ruzgys, R. Simonaitis,  A. Skaistys,  K. Staniulevičius, L. Šalavijienė, J. Šaulys,  L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 

2013.02.22


Prisijunkite prie diskusijos