Slaptai.lt skelbia Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitiko Mariaus Laurinavičiaus paskaitą nūnai itin aktualia tema – ar Kremlius kišasi į Vakaruose rengiamus prezidento ir parlamento rinkimus? O jeigu sutinkame, kad kišasi, tai knieti paklausti – o kaip jis tai daro, kodėl jam pavyksta?
Marius Laurinavičius pateikia gausybę įdomių, sensacingų pavyzdžių iš JAV ir Europos, kurie, kurie, beje, paremti konkrečiais, neginčijamais įrodymais.
Paskaitos trukmė – 38 min.
2018.10.25; 12:00
Ramūnas Karbauskis patvirtino tai, ką jau daug kartų įrodė kiti verslininkai, sumanę tapti politikais. Verslo ir politikos interesai būtinai kada nors susikerta, o praeities istorijos apkartina bet kokią ateities perspektyvą.
2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimuose žada dalyvauti bent keli verslininkai, ar vieno iš jų laimėjimas neįsuktų visos šalies į nesibaigiančias istorijas ir skandalus?
Verslo interesai ir ryšiai svarbiau nei politika?
Verslininkui nusprendus tapti politiku, naujai karjerai kliudo du pagrindiniai aspektai: nesugebėjimas atsiriboti nuo verslo ir senos istorijos.
Iš politikų žmonės tikisi nešališkumo, objektyvumo ir susitelkimo prie visuomenės interesų. Tačiau kaip rodo Lietuvos, o ir užsienio patirtis, tai labai sunku padaryti verslininkams. Nors formaliai visi deklaruoja, kad nuo verslo pasitraukia, jį atiduoda valdyti giminaičiams ar partneriams, tačiau realybėje greta politiko veiklos, viena akimi domisi ir savo asmeniniais interesais.
Tai neretai pastebi visuomenė ir žiniasklaida, todėl nebelieka pasitikėjimo ir prasideda įtarinėjimai, kuriuos paneigus, vis tiek išlieka abejonės ir gali būti bet kada primintos. Tokie procesai vyksta ne tik Lietuvoje. Štai buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi turėjo nuolat aiškintis savo, kaip premjero, ryšius su savo verslu, o dabar tą patį turi daryti JAV Prezidentas Donaldas Trumpas.
Antras svarbus politiko, buvusio verslininko, karjeros trukdis yra senos istorijos. Verslo santykius lydi pinigai, o kur pinigai, ten interesai, o tada jau ir nesutarimai, nuoskaudos, pavydas, apkalbos ir t.t. Nėra turbūt istorijoje nei vieno verslininko, kurio nelydėtų istorijos, kuriose jo vardas minimas neigiamam kontekste. Anksčiau ar vėliau atsiranda liudijimai, prisipažinimai ar pranešimai apie mokesčių nemokėjimą, konkurentų žlugdymą, machinacijas ir kitus painius abejotinus dalykus.
Viktoras Uspaskichas savo, kaip politiko, populiarumo viršūnėje sulaukė buvusios darbuotojos kaltinimo mokant algas „vokeliuose“, Ramūnas Karbauskis kaltinamas „nuvarant ūkininkus nuo žemės“ ir tokių istorijų gausybė. Vos pasirodžius tokioms žinioms žiniasklaidoje prasideda svarstymai, keliamos versijos ir kaip tada visuomenei pasitikėti tokiu politiku? Dabartinė veikla praranda žmonių susidomėjimą, o pradedama kapstytis senose istorijose, kartais net dešimtmečių senumo, o tada jau sunku suprasti, kiek jose tiesos, kiek herojų vaizduotės ir jau niekas negali nustatyti, kiek dabartinis politikas yra atsiribojęs nuo savo praeityje darytų klaidų.
Verslininkai niekada neišskaidrėja
Dar 2011 m. premjeraujant Andriui Kubiliui Kanados ir kitų šalių pavyzdžiu buvo diskutuojama apie „akląjį fondą“, kuris valdytų politikų verslus, tačiau ši idėja pasirodė negyvybinga dėl per mažos Lietuvos ekonomikos. Verslo administratorių ir tokių fondų Lietuvoje tiek mažai, kad jie iš esmės visi pažįstami su vietos verslininkais, todėl bet koks „aklasis fondas“ Lietuvoje būtų visai ne aklas, o daugiau panašėtų į apsimetinėjimą.
Kai kurie liberalai siūlė atvirkščiai, leisti laisvai politikams dalyvauti versle, tačiau tai būtų žingsnis atgal. Lietuva panašėtų į Rusiją, Kazachstaną, Ukrainą ir kitas atsilikusias šalis, kuriose klesti oligarchija. Taigi buvo sugriežtinta interesų deklaravimo tvarka, tuo viskas ir užsibaigė, o politikų, buvusių verslininkų, problemos ir toliau drebina žiniasklaidą.
2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimuose ketina dalyvauti bent keli verslininkai. Žymiausias iš jų Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuris, tiesa, kol kas dar aiškiai nepasako, ar sieks svarbiausio politinio posto šalyje. Kol kas Kauno meras išvengia kontraversiškų istorijų, nes jo buvęs verslas yra stambus reklamos užsakovas ir žiniasklaida nenori gadinti naudingų santykių, tačiau per Prezidento rinkimų kampaniją visuomenės susidomėjimas smarkiai išaugtų ir spauda nebegalėtų nereaguoti.
Kiek tokios istorijos galėtų tęstis? Ar netaptų visa šalis tokių apkalbų ir kaltinimų įkaite? Užsienyje yra ne vienas atvejis, kai Prezidentas nuolat turi teisintis dėl savo buvusio verslo. Tą patį turėjo daryti ir Rolandas Paksas, kuris galiausiai buvo nušalintas dėl jo ryšių su buvusiu verslu ir verslo partneriu Jurijumi Borisovu.
2018.01.08; 13:16
2016 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 23 politinės partijos, kurios vienijo 121,7 tūkst. narių. Politinių partijų narių skaičius, palyginti su 2015 m., padidėjo 2,9 tūkst. (2,4 proc.) ir metų pabaigoje joms priklausė 5,2 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Profesinių sąjungų narių skaičius 2016 m. siekė 91,5 tūkst., arba 7,6 proc. darbuotojų. Palyginti su 2015 m., jų skaičius sumažėjo 0,5 tūkst. (0,5 proc.).
Nuo 2010 m. politinių partijų narių skaičius kasmet didėjo, profesinių sąjungų – mažėjo.
Verslininkų ir darbdavių asociacijos 2016 m. vienijo 13,1 tūkst. juridinių asmenų (įmonių), tai sudarė 12,6 proc. visų veikiančių ūkio subjektų (2015 m. – 13,5 tūkst., arba 13,6 proc.).
2016 m. politinių partijų lėšos siekė 9,6 mln. Eurų, arba 1,6 mln. eurų (20,5 proc.) daugiau nei 2015 m. Daugiau nei pusė (57,1 proc.) lėšų (2015 m. – 68,7 proc.) buvo gauta iš valstybės biudžeto. Fizinių asmenų paaukoti pinigai sudarė 10,7 proc. visų gautų lėšų (2015 m. – 11,2 proc.), surinkti nario mokesčiai – 5,8 proc. (2015 m. – 8,5 proc.).
Profesinių sąjungų lėšos 2016 m. padidėjo 7,4 proc. ir siekė 3,6 mln. eurų. Pagrindinis profesinių sąjungų finansavimo šaltinis – nario mokesčiai – sudarė 72,7 proc. jų lėšų (2015 m. – 74,7 proc.).
Verslininkų ir darbdavių asociacijų lėšos 2016 m. siekė 48,2 mln. eurų (2015 m. – 48,3 mln.). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis jų finansavimo šaltinis buvo nario mokesčiai.
Kitų asociacijų – draugijų, sąjungų, klubų, bendrijų, visuomeninių organizacijų ir kitų organizacijų – lėšos padidėjo 7,7 mln. eurų (9,5 proc.) ir 2016 m. siekė 89 mln. eurų. Daugiau nei trečdalį (34,5 proc.) lėšų sudarė labdara, parama bei aukoti pinigai (2015 m. – 28,3 proc.). Lėšos, gautos iš nacionalinio biudžeto, ir Europos Sąjungos fondų lėšos sudarė 25,3 proc. visų lėšų (2015 m. – 28,9 proc.). Surinkti nario mokesčiai sudarė 8,9 proc. visų lėšų (2015 m. – 6,2 proc.).
2016 m. politinės partijos išleido 10,8 mln. eurų, arba 22,6 proc. daugiau nei 2015 m., profesinių sąjungų išlaidos buvo 3,5 mln. eurų (5,2 proc. daugiau nei 2015 m.), o verslininkų ir darbdavių asociacijos – 32,9 mln. eurų, arba trečdaliu (32,7 proc.) mažiau nei 2015 m. Kitų asociacijų išlaidos sumažėjo 12,1 proc. ir buvo 85 mln. eurų.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.09.30; 00:01
