Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
Maskva, rugsėjo 15 d. (ELTA). Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sveikatos būklė, pasak kanalo „Nexta“, yra kritinė. Tai esą pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrejus Jusovas.
„Šią informaciją patvirtino įvairūs šaltiniai medicinos ir politikos sluoksniuose. Tai nėra sužalojimai. Kitas detales dar reikia išsiaiškinti. Jis jau seniai serga. Kalbame apie sistemines sveikatos problemas“, – anot „Nexta“, teigė A. Jusovas.
Ukrainos portalas „Obozrevatel“ pranešė, kad R. Kadyrovą ištiko koma. Esą planuojama jį perkelti gydymui į užsienį. Jau kelis mėnesius sklando gandai, kad R. Kadyrovas sunkiai serga.
R. Kadyrovas nuo 2007 m. gegužės yra Rusijos Čečėnijos respublikos vadovas. Jis yra nusiuntęs į Ukrainą savo kovotojus.
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
Kyjivas, birželio 15 d. (ELTA). Pranešimai apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino ligas, operacijas ir komas dirba Kremliaus naudai. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas, praneša UNIAN.
Pasak jo, pranešimai apie Rusijos diktatoriaus sveikatos bėdas skelbiami specialiai prieš planuojamus jo pasirodymus viešumoje.
„Kiekvieną sykį prieš Putino pasirodymą viešumoje atsiranda informacija apie sunkią jo būklę. Kaip tik prieš Peterburgo forumą, kuriame birželio 17 d. turėtų dalyvauti Rusijos vadovas, buvo išplatinta informacija, kad esą jį ištiko koma“, – sakė patarėjas. Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Anot V. Andrusivo, tokios Kremliaus melagienos kelia nepasitikėjimą žiniasklaida ir visais, kurie platina pranešimus.
„Po tokių viešų pareiškimų paaiškėja, kad Putinas yra „gyvesnis už visus gyvus“, kaip rusai sako apie savo vadus. Taip Rusijai pavyksta niveliuoti informacijos poveikį. Todėl neverta tikėti tokiomis melagienomis. Bet jei taip nutiks, tai atšvęsime“, – pridūrė V. Andrusivas.
Milošas Zemanas. EPA – ELTA nuotr.
Praha, spalio 19 d. (dpa-ELTA). Čekijos Senato Konstitucinių reikalų komitetas pripažino šalies prezidentą Milošą Zemaną nepajėgiu eiti savo pareigas dėl su sveikata susijusių priežasčių, antradienį paskelbė komiteto pirmininkas Zdenekas Hraba.
Tam dar turės pritarti abeji parlamento rūmai, tačiau bus reikalinga tik paprasta balsų dauguma. Prezidento įgaliojimai tuomet bus perduoti premjerui ir Deputatų rūmų bei Senato (atitinkamai žemųjų ir aukštųjų parlamento rūmų) pirmininkams.
M. Zemanas nepraras prezidento titulo.
Tačiau Čekijos premjeras Andrejus Babišas paragino neskubėti imtis tokio žingsnio.
Sprendimas nebus priimtas mažiausiai iki lapkričio 8 dienos, kai įvyks pirmasis naujai išrinktų Deputatų rūmų posėdis.
M. Zemanas nuo spalio 10 d. gydomas vienoje Prahos ligoninėje. Apie jo sveikatos būklę žinoma labai mažai. Anot ligoninės, prezidentas gydomas dėl vienos iš jo lėtinių ligų komplikacijų ir jo būklė yra stabili.
Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas, cituodamas gydytojų pranešimą, pirmadienį teigė, kad M. Zemanas nėra pajėgus eiti savo pareigas ir tolesnės jo sveikatos perspektyvos yra labai neaiškios.
Apie tai pranešama šalyje vykstant deryboms dėl naujosios vyriausybės. M. Zemanas buvo hospitalizuotas praėjus dienai po visuotinių rinkimų, kuriuose opozicija iškovojo aiškią daugumą Deputatų rūmuose.
Skiepams – taip. Slaptai.lt nuotr.
Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 434 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, ši infekcija pasiglemžė dar 5 žmonių gyvybes, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 201 335 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 195 172).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 3303 žmonės.
Per parą ligoninėse mirė 5 žmonės: trys asmenys priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, po vieną – 70-79 ir 90-99 metų amžiaus grupėms.
Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 459 atvejai.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 247,9 atvejo.
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 6,3 proc. Galimai imunitetą jau įgijo beveik dešimt procentų asmenų.
Iš viso iki šiol pasveiko 187 162 asmenys (statistiškai), deklaruotas jų skaičius – 142 621.
Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius – 7110 (deklaruotas: 51 651).
Statistikos departamento teigimu, deklaruotas sergantysis yra asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas pasveikusiu.
Per parą epidemiologiškai ištirti 775 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1091 asmuo. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 34 113 žmonių.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 9405 žmonės, o antra – 4333. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 80 502 žmonės, panaudotos 280 565 vakcinos.
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 87 žmonės. 59 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, dar 4 – taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš COVID-19 gydymui skirtų 1573 lovų užimtos 811.
Praėjusią parą šalyje atlikta 7128 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 122 035. Taip pat per parą atlikta 635 antigeno ir 519 antikūnų tyrimų.
ELTA primena, Vyriausybė iki kovo 31 dienos pratęsė karantiną. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, su tam tikromis išimtimis, pratęsti iki kovo 15 dienos.
Slovakijoje beveik pusė gyventojų per dieną ištirti dėl koronaviruso. EPA-ELTA nuotr.
Beveik pusė Slovakijos gyventojų šeštadienį buvo patikrinti dėl COVID-19. Likusių mėginiai bus paimti sekmadienį. Šalies vyriausybė tikisi, kad atlikti tyrimai leis išvengti griežto karantino ir suvaldyti ligos protrūkį, rašo „The Guardian“.
Tai pirmasis toks tyrimas Slovakijos dydžio valstybėje ir jį atidžiai stebi kitos šalys, ieškančios būdų, kaip savo sveikatos apsaugos sistemoms padėti susidoroti su pandemija.
Gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad šeštadienį buvo ištirta 2,58 mln. žmonių. COVID-19 diagnozuota 1 proc. jų arba 28 850 žmonių, todėl jie privalės izoliuotis.
5,5 mln. gyventojų turinti Slovakija siekia ištirti kuo daugiau žmonių, išskyrus vaikus iki 10 metų amžiaus. Slovakijoje – masinis testavimas dėl koronaviruso. EPA-ELTA nuotr.
Tyrimą atlikti padėjo daugiau nei 40 000 medikų, karių, policininkų, viešojo sektoriaus darbuotojų ir savanorių, o jis vyko daugiau nei 5 000 punktų. Tyrimas nemokamas ir neprivalomas. Tačiau atsisakiusiems tirtis gali būti pritaikytas karantinas, įskaitant draudimą vykti į darbą.
Premjeras Igoris Matovičius atsiprašė dėl spaudimo žmonėms, tačiau pabrėžė, kad egzistuoja ne tik laisvės, bet ir atsakomybė prieš silpnesnius, prieš onkologinius ligonius, pagyvenusius ir ligotus žmones.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
Lietuvoje praėjusią parą nustatyti 35 nauji koronaviruso atvejai, praneša Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSC). Bendras patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms šiuo metu siekia 2 874.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sekmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 938 žmonės. Nuo jos mirė 86 žmonės, dar 13 užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 1 837 žmonės. Izoliacijoje esančių asmenų skaičius artėja prie 5 tūkstančių – 4 969.
Nuo birželio 1 d. registruota 187 įvežtiniai atvejai.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, praėjusią parą ištirti 2 758 ėminiai. Iki šiol iš viso ištirti 637 509 ėminiai.
Šią savaitę, nuo rugpjūčio 24 iki 30 d. įskaitytinai, Kauno, Prienų, Trakų, Molėtų, Tauragės, Kupiškio, Kaišiadorių rajonų, taip pat Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 10-yje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse.
Apsauginės kaukės. Ar apsaugos. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos (NVPL) antradienio 7.00 val. duomenimis, Lietuvoje pirmadienį patvirtinti 22 užsikrėtimo COVID-19 atvejai, ištirti 4 137 ėminiai.
Iš viso šalyje dabar yra 1 348 užsikrėtusieji koronaviruso infekcija. Iki šiol iš viso ištirti 70 489 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.
Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.
Iš viso Lietuvoje nuo šios COVID-19 infekcijos mirė 37 žmonės. Pasveiko 298 žmonės, iš jų – 55 medikai.
Karantinas šalyje pratęstas iki balandžio 27 d. imtinai.
Jau ruošiausi po truputėlį numirti, bet staiga nusprendžiau palaukti, pamatęs, kad prie mirties slenksčio, prasidėjus neįtikėtinų užmojų pandemijai, grūdasi tokia daugybė žmonių, dabar – dešimtimis tūkstančių, o netrukus tikriausiai bus ir milijonai, su puikia perspektyva viso pasaulio miruoliams dar labiau pasidauginti. O aš sakau sau: nebūsiu mados auka, nesiruošiu čia beždžioniauti, sekti įtartinu pavyzdžiu.
Visados jaučiau pasibjaurėjimą miniomis, užkemšančiomis praėjimus, taigi ir dabar nesiruošiu grūstis per prievartą, užbėgant į priekį kitiems, galbūt labiau nusipelniusiems, pagalvojęs, kad reikėtų, niekur nebeskubant, kažkur užkulisiuose pralaukti didžiojo subruzdimo metą, pasižiūrėti, kas iš to galiausiai išeis. Ar tai jau būtų galima pavadinti gyvenimo geismu, prisimenant senos teorijos įrodinėjimus, kad mirties artumas pažadina libido kompleksus arba bent užaštrina fiziologinius įspūdžius? Kažin kažin… Greičiau čia tave suturi iš buvusios puikybės likęs kuklutis noras taip paprastai nepasiduoti skubėjimo manijai (dabar prisiminiau, kad jaunystėje esu išleidęs eilėraštukų knygutę, pavadinimu „Nubalnotos sraigės“, tačiau neprisimenu, nors užmušk, apie ką ten buvo vograujama), iš pašalinio stebėtojo pasijos likęs mechaninis įprotis fokusuoti dėmesį į finalines kažkada prasidėjusių procesų scenas, antrąją prigimtimi tapęs pripratimas palaukti, uždelsti, jeigu to reikalauja įvykių seka. Tačiau to toli gražu negalima pavadinti atgimstančiu gyvenimo geismu.
Kita vertus, bjaurus vidinis balsas (reikėtų jam kada nors patrumpinti liežuvį) kužda, kad ir tavo kieme stovi pakinkyta mirties karieta, taigi net ir dirbtinai užtęstos pauzės, gudraujančios sąmonės delsimas negali pakeisti likimo.
Praeitą kartą citavau Tomą Maną, sakiusį, kad liga gali pažeminti, bet gali ir išaukštinti žmogų https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-koronaviruso-dienorasciai-benelaukiant-ligos-protrukio-i/. Ką čia daug slėpti, prieš keletą metų susirgau onkologine liga, vėžys buvo stipriai pasivaręs į priekį. Gydymas, jeigu galima būtų taip pasakyti, buvo sėkmingas, be didesnių liekamų pasekmių, taigi nesijaučiu nei labai pažemintas, nei juolab išaukštintas tos neretai mirtina vadinamos ligos. Kas be ko, apie sėkmę čia turėtume kalbėti tik labai sąlygine prasme, gerai suprantant tikrą dalykų padėtį, kad, dabar atstatęs savo gyvybines funkcijas, kūnas tebelieka užminuotas, su tiksinčia bomba po užpakaliu. Be visa ko kito, nuo tada likau pats įsižeidęs ant savo kūno (dėl didesnio konceptualumo čia privalau neišgirsti kalbos kultūros reikalavimų, drąsiai sakydamas „ant kūno“), neišsižadėdamas tolimojo giminystės laipsnio su savo kūnu, bet nevengdamas ir tretiravimo, laikydamas jį nevispročiu, debilu, štai tokiu, į silpnaprotystę linkusiu giminaičiu, kurį, nori to, ar nenori, reikia prižiūrėti. Savo kūnui leidžiu savarankiškai įsimaišyti į minią, eiti pas merga, kartas nuo karto suteikiu progą pavedžioti mano šunį, bet labiau reikšmingų darbų nepatikiu.
O dabar papasakosiu apie atvejį, kai kūnas gali pažeminti sielą, nuvilti net didžiausią optimistą iki pasąmonės gelmių. Na, iš tiesų, vėžys buvo tik kažkas panašaus į ilgai neužtrukusią slogą, palyginus su tais vargais ir neišbrendamais kančių keliais, kai, pasveikimo iš didelės rizikos ligos paskatintas, nusprendžiau susitaisyti dar ir dantis vienoje odontologine klinka pasivadinusia licenzijuotoje įstaigoje Kaune, peršokdamas, jeigu leisite taip pasakyti, nuo onkologijos prie odontologijos.
Būdamas gudriu po laiko, privalau visus perspėti, kad, iškilus reikalui taisyti dantis, visų pirma privalu susirinkti detalią informaciją apie paslaugos teikėją. Įsivaizduoju, kad būna odontologinių klinikų, kultivuojančių įsitikinimą, kad reputacija yra vienas iš verslo sėkmingumo principų, tačiau, kaip išaiškėjo, dar yra ir tokių odontologinėmis klinikomis besivadinančių verslo įmonių, kurios išsilaiko, uždirba pinigus juodosios chaltūros, kitaip nepasakysi, būdu. Kaip atrodo, net ir tokių kaip antruoju atveju klinikų savininkai taikstosi su nusistovėjusia apgaulės praktika, nes pasamdyti chaltūros meistrą kainuoja pigiau nei dorą žmogų, – anie patys užsikala sau pinigą, nesilaikydami darbo etikos ir sukčiaudami su medžiagomis, o iš kitos pusės, kad ir kaip ten būtų, toks sukčius taip pat ilgiau ar trumpiau kuria pridėtinę vertę, pildo įmonės kasą.
Aš pasirinkau arčiausiai mano namų įsikūrusią kliniką, čia už suteiktas odontologines paslaugas sumokėjęs 10 tūkstančių eurų. Gaila ne pinigų, iš esmės išmestų į balą, o sveikatos, nors susiskolinti iš visų pašalių ir sumokėti chaltūros meistrams pinigai nėra jau tokie maži, kaip galėtų atrodyti turtingam pižonui (perspėju, kad šiame žodyje rašosi „ž“, o ne „z” raidė), prilygsta mano 1,5 metų atlyginimui. Vis tik kartais pagaunu save galvojant, kad būčiau sumokėjęs tuos 10 tūkstančių tam geradariui, kuris būtų perspėjęs iš tolo apeiti man dideles nelaimes, skausmus, veido užtirpimus, daugiakartinius įdėtų įtaisų lūžimus, ištrupėjimus, skilimus, užtraukusią kliniką, – bala nematė tų paslaugų, suteiktų norint pasigerinti išvaizdą.
Laikrodis, skaičiuojantis gyvenimo minutes. Slaptai.lt fotografija
Tikriausia skaitytojas jau nerimauja, skubėdamas pasakyti, kad Lietuvoje yra numatytos ir tiksliai aprašytos procedūros – kaip aptartu čia apgaulės atveju būtų galima ieškoti tiesos ir žalos atlyginimo? Tokia iš tiesų yra graži teorija, o praktiškai visi nukentėję nuo odontologijos sukčių žmonės nieko nelaimi, net įsipainiodami į ilgai trunkančius teismo procesus. Už chaltūros meistrų ir odontologijos sukčių interesus visados kaip mūras stoja vadinamieji Odontologų rūmai!
Lietuvoje yra bent trys lobistinės organizacijos, kurios gina grupinius interesus, neretai pažeisdamos teisėtus didžiosios piliečių dalies lūkesčius. Tai – Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos Antstolių rūmai ir jau minėtas Lietuvos respublikos Odontologų rūmų susivienijimas.
Patikėkite, žinau, ką sakau, ne vieną valandą praleidau studijuodamas man prieinamas bylas, kylančias dėl pacientų skundų ir pretenzijų nekokybiškai savo darbą atlikusiems odontologams (kaip jau užsiminiau anksčiau, tokiais atvejais paprastai laimi dantistas su samdomų pagalbininkų būriu sugebantis užkalbėti teisėsaugai dantį). Susikaupė visas segtuvas medžiagos su neįtikėtinų faktų krūvos registravimu, todėl pats laikas būtų viešai pasižadėti, kad anksčiau ar vėliau pateiksiu skaitytojo dėmesiui dokumentinę-meninę apybraižą, pavadinimu „Odontologijos rūmai“.
Švenčiant Kovo11-osios trisdešimtmetį, prezidentas Gitanas Nausėda viename iš savo pasisakymų konstatavo faktą, kad per šį laikotarpį Lietuvą pasiekė neįtikėtinų laimėjimų, užkopė į dideles aukštumas. Žinia, didžiausias iškovojimas yra pati nepriklausomybė, o garbingo jubiliejau proga tiesiog būtina pasidžiaugti, paminėti gražius dalykus, tačiau stojus kasdienybei nėra kur padėti akių, matant, kad kai kurios mūsų gyvenimo sferos yra visiškai pašvinkusios kaip akį rėžiantis disonansas garbingam nepriklausomos Lietuvos vardui. Toks pašvinkimas didesne ar mažesne dalimi prasimuša apskritai lietuviško tipo medicinoje, o ypač stipriai privačių odontologijos klinikų sferoje.
Ramybės oazė. Slaptai.lt nuotr.
Koronaviruso siautėjimo metu Lietuvos vyriausybė priėmė daug radikalių sprendimų, neįsivaizduotinų normaliomis gyvenimo sąlygomis. Savo ruožtu aš siūlau mūsų Vyriausybei priimti dar ir tokį nutarimą, kad už odontologines paslaugas ugdymo sferos darbuotojams visą kainą sumoka valstybė, įpareigotoms institucijoms tikrinant atliekamų paslaugos darbų kokybę, žiūrint, kad valstybės pinigai nebūtų paleisti vėjais. Ar ne per daug noriu, savo gerosios valstybės įsivaizdavime išskirdamas vieną žmonių grupę?
Dantys nėra tik įkandimo priemonė, net jeigu įsivaizduojame tai, kaip malonu švelniai dantimis sukąsti moters krūties spenelį ar nešvelniai įkąsti savo priešininkui į galvą.
Taip pat dantys nėra tik valgymo priemonė. Mokytojui, dėstytojui, apskritai paskaitininkui dantys yra darbo priemonė. Jeigu netikite, pabandykite įsivaizduoti, kad net I.Kanto nesiklausytų studentai ar mokiniai, jeigu didysis mąstytojai kreiptųsi į auditoriją, rodydamas visiems savo išpuvusius dantis…
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Sekmadienio vakarą, prieš prasidedantį visuotiną karantiną šalyje, prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Lietuvos žmones. Šalies vadovo teigimu, įvedamas karantinas bus skausmingas, bet būtinas sprendimas, norint sustabdyti ligos plitimą. Pateikiame visą prezidento kreipimąsi.
Gitanas Nausėda
Mieli Lietuvos žmonės, šiandien pasaulis susiduria su bene didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Virusas keičia įprastą gyvenimą ir verčia imtis ypatingų veiksmų – uždaromos valstybių sienos, o milijonai žmonių izoliuojasi namie.
Taip, tai yra rimtas išbandymas pasauliui, Lietuvos valstybei ir kiekvienam iš mūsų.
Tačiau tvirtai tikiu – pandemiją įveiksime ir iš šio išmėginimų ruožo išeisime labiau susitelkę, atsakingesni, pilietiškai brandesni ir suvokiantys, kokia neįkainojama yra žmogaus bei visuomenės sveikata.
Šiandien didžiausia kovos su virusu našta tenka sveikatos apsaugos sistemai. Mūsų visų pareiga yra padėti medikams, kuriais didžiuojuosi ir tikiu.
Esminių iššūkių patirs šalies verslas, kuriam būtina valstybės pagalba, ir ji bus suteikta, nesvarbu, kokių išlaidų tai pareikalautų.
Šiandien kaip niekada reikia valdžios institucijų sumanumo, gerai apgalvotų, tačiau sykiu ir operatyvių žingsnių, kuriais problemos sprendžiamos čia ir dabar.
Pabrėžiu – viešosios paslaugos toliau bus teikiamos kiekvienam Lietuvos žmogui saugiausiu būdu.
Valstybė turi pakankamai resursų įveikti virusą, tačiau tam, kad liga neplistų, reikalingas kiekvieno mūsų sąmoningumas ir atsakingumas.
Jūsų teisė ir pareiga klausti, ką savo žmonių labui padarė ir padarys Lietuvos valstybė.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuva buvo viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, kuri jau pradiniame etape ėmėsi griežtų priemonių, siekdama sustabdyti viruso plitimą. Šiandien matome, kad šie veiksmai buvo savalaikiai ir leido sušvelninti pirmąjį pandemijos smūgį.
Šiąnakt žengsime antrąjį žingsnį, siekdami apsaugoti Lietuvos žmones. Karantinas, kuris įsigalios visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra skausmingas, bet būtinas sprendimas. Tik veikdami išvien, vengdami rizikos sustabdysime ligos plitimą.
Todėl turime paklausti savęs, ką rūpindamiesi savo valstybe, savo artimaisiais ir savimi galime padaryti mes patys.
Šiandien savo rūpinimąsi Lietuva galime įrodyti elgdamiesi atsakingai, vengdami rizikos ten, kur tai nėra būtina, pagaliau tiesiog praleisdami daugiau laiko namuose, savo šeimose. Turime retą galimybę stabtelėti ir pabūti su artimaisiais. Pasinaudokime ja.
Kreipiuosi į šalies politikus – privalome pamiršti parodomąją konkurenciją. Nereikia įrodinėti, kas labiausiai myli Lietuvą. Esu įsitikinęs – savo Tėvynę mylime kiekvienas: didelis ir mažas, jaunas ir senas, dešinysis ir kairysis. Kritikuokime, tačiau kritikos taikiniu rinkimės ne žmogų, o sprendimą, veiksmą arba, atvirkščiai, neveiklumą. Siūlykime sprendimus, siūlykime pagalbą – nes kalbame apie mūsų visų valstybę.
Koronaviruso protrūkį nugalėsime veikdami drauge. Visos valstybės institucijos privalo dirbti kaip suderintas laikrodis. Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Rytoj bus tvirtinamas Vyriausybės veiksmų planas ekonomikos iššūkiams sušvelninti. Nuolat palaikau ryšį su premjeru ir Vyriausybe – kartu sprendžiame aktualiausias problemas.
Savo dėmesį šiandien skiriu tarptautinių veiksmų derinimui, Lietuvos piliečių sklandesniam grįžimui į Tėvynę. Bendrauju su Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovais. Vakar pakviečiau Europos Sąjungos lyderius kartu imtis koordinuotų veiksmų Bendrijos mastu.
Lietuva turi visas galimybes tapti sėkmingos ir savalaikės kovos su virusu pavyzdžiu. Tegul šioje kovoje mus lydi šimtmečius neblėstantis Vyčio simbolis ir Dievo globa.
