Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Su Seimo frakcijomis susitikimus tęsiantis Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) politikus ragina kuo greičiau spręsti gydytojų trūkumo problemą. Pasak sąjūdžio valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės, tam, kad dar daugiau medikų neišeitų iš darbo, turi būti gerinamos gydytojų darbo sąlygos – keliami atlyginimai, rengiami kvalifikaciniai mokymai, mažinami darbo krūviai ir adminstracinė našta.
Trečiadienį medikų atstovai, susitikę su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais, pateikė pastabų ir pasiūlymų paketą gydytojų trūkumui spręsti.
„Pateikėme paketą pastabų ir pasiūlymų, kaip mes matome, ką reikėtų daryti sveikatos sistemoje. Ir kalbėjome apie lėtinį deficitą, tai yra žmogiškųjų išteklių, laiko, skiriamo klinikiniam darbui, finansavimo ir kompetencijų trūkumą“, – Eltai trečiadienio susitikimą su Seimo liberalais komentavo A. Gerliakienė.
„Visa frakcija buvo labai nustebusi, kokio lygio problemos šiuo metu yra sveikatos sistemoje. Tą vertinu labai teigiamai. Buvo pažadėta mūsų pasiūlymų paketą apsvarstyti frakcijoje ir priimti galutinius sprendimu dėl tolimesnių veiksmų. Gali būti taikoma ir parlamentinė kontrolė, ir įvairios komisijos surengtos“, – teigė LMS valdybos pirmininkė. Greitoji medicinos pagalba. Slaptai.lt fotografija
Pasak jos, pagrindinė medikų išėjimo iš darbo priežastis yra prastos darbo sąlygos – maži atlyginimai, mokymų trūkumas, administracinė našta ir dideli darbo krūviai. A. Gerliakienė akcentavo, kad jei politikai kuo skubiau nepriims gydytojų darbo sąlygas gerinančių sprendimų, dauguma medikų emigruos arba nebedirbs sveikatos priežiūros srityje.
„Sprendimai turi būti priimami kuo greičiau ir jie turi būti politiniai bei pakankamai radikalūs. Jeigu toliau taip bus abejingai žiūrima į šią problemą, tai mes tiesiog prarasime savo didžiausią turtą – žmones“, – pabrėžė A. Gerliakienė.
„Jeigu ir toliau bus ignoruojamos ir nekeičiamos sąlygos, medikai arba paliks šį darbą, arba išvyks į užsienį, kur sąlygos yra žymiai geresnės“, – pridūrė LMS valdybos pirmininkė.
LMS valdyba planuoja tęsti susitikimus su parlamento frakcijomis ir toliau kalbėti apie problemas, su kuriomis susiduria medikai.
„Aš informavau socialdemokratus, kad norėčiau susitikti. Kol kas laukiu jų atsakymo. Tai būtų sekantis mūsų žingsnis“, – informavo A. Gerliakienė.
Triečiadienį Liberalų sąjūdžio frakcija Seime ir parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen susitiko su LMS valdyba ir aptarė sveikatos sistemos aktualijas, tarp jų – ir iš ligoninių bei poliklinikų masiškai išeinančius gydytojus.
Birželio pabaigoje medikų bendruomenės atstovai buvo susitikę su Laisvės frakcija. Susitikimo metu buvo aptartas sveikatos paslaugų prieinamumas bei sveikatos priežiūros įstaigų reforma. Tuo metu medikai išreiškė susirūpinimą kuriamais sveikatos centrais.
ELTA primena, kad pastaruoju metu iš įvairių Lietuvos gydymo įstaigų išėjo iki 100 medikų ir kitų specialistų. Pirmadienį Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dėl masinio gydytojų išėjimo iš darbo pareikalavo skubiai sušaukti Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį ir stabdyti sveikatos priežiūros įstaigų reformą.
Lietuvos medikų sąjūdžio kvietimas į mitingą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaip skelbta anksčiau, liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 gydytojų, kurie nesutiko su savivaldybės įgyvendintu ligoninės reorganizavimu. Pasak medikų, vietos valdžia neatsakė į gydytojų keltus klausimus dėl tolimesnės ligoninės veiklos ir neatliepė jų prašymų. Dėl gydytojų trūkumo Zarasuose sustabdyta kelių ligoninės skyrių veikla.
Problemos dėl darbą paliekančių medikų kilo ir Raseiniuose – miesto ligoninę dėl naujo įstaigos vadovo konkurso planuoja palikti 7 darbuotojai. Gydytojai prašė mero konkursą organizuoti skaidriai, tačiau, jų teigimu, išgirsti nebuvo. Dėl išeinančių medikų Raseinių ligoninės vidaus ligų skyriuje pradėtas riboti planinis pacientų priėmimas.
Kelios dešimtys medikų paliko ir Vilniaus Centro polikliniką. Pranešta, kad iš darbo pasitraukė 40 darbuotojų – ne tik poliklinikos skyrių vadovai, bet ir beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, atsistatydino gydymo taryba, o galiausiai Vilniaus meras atleido ir patį poliklinikos vadovą Zdislavą Skvarciany. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, poliklinikos vadovas atleistas dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo.
Karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Dauphin“. LK nuotr.
Sekmadienį Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnio pagalbos prireikė besilaukiančiai moteriai – ji iš kelto buvo atskraidinta į Klaipėdos ligoninę.
14.31 val. Karinių jūros pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą, kad kelte „Athena Seaways“ keleivei – besilaukiančiai moteriai reikalinga medicininė pagalba ir evakuacija iš kelto. Keltas plaukė į Klaipėdą ir tuo metu buvo apie 50 jūrmylių (apie 90 km) nuo Klaipėdos.
Kaip skelbiama Karinių jūros pajėgų pranešime, keleivės evakuacijai iš Nemirsetos buvo pasiųstas budintis KOP sraigtasparnis „Dauphin“ su mediku. KOP medikas, įvertinęs keleivės būklę, nusprendė besilaukiančią moterį evakuoti į ligoninę. 15.55 val. pacientė KOP sraigtasparniu iš kelto buvo pristatytą į Klaipėdos universitetinę ligoninę.
Popiežius Pranciškus sveikinosi su tikinčiaisiais iš ligoninės balkono. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį sveikinosi su tikinčiaisiais iš 10-ojo ligoninės, kurioje jis šiuo metu gydomas po žarnyno operacijos, aukšto.
„Džiaugiuosi galėdamas net iš čia toliau sakyti „Viešpaties Angelo“ maldą, – teigė jis. – Aš stipriai jutau jūsų artumą ir maldomis pareikštą palaikymą. Iš visos širdies ačiū.“
„Šiomis dienomis, kai buvau hospitalizuotas, supratau, kokia svarbi yra gera ir visiems prieinama, kaip tai yra Italijoje ir kitose šalyse, sveikatos priežiūra“, – kalbėjo pontifikas.
„Sveikatos priežiūros sistema, užtikrinanti geras ir visiems prieinamas paslaugas. Negalime prarasti šio brangaus dalyko. Jis privalo išlikti“, – teigė popiežius Pranciškus.
84-erių pontifikas nuo praėjusio sekmadienio guli Romos Gemelli universitetinėje ligoninėje, kur jam atlikta gaubtinės žarnos operacija.
Po operacijos jam trumpam buvo pasireiškęs karščiavimas, tačiau atlikti testai neparodė jokių anomalijų.
„Norėčiau pareikšti savo dėkingumą gydytojams ir visiems sveikatos priežiūros darbuotojams bei ligoninės personalui“, – teigė popiežius.
Katalikų bažnyčios lyderis, be kita ko, paprašė žmonių „melstis už sergančiuosius, ypač už tuos, kuriems yra sunkiausia: lai niekas nelieka vienumoje, lai visi gauna klausymo, artumo ir rūpesčio patepimą“.
Gaisras, kilęs COVID-19 pacientams skirtoje ligoninėje Irako sostinėje Bagdade, nusinešė mažiausiai 20 žmonių gyvybes. 90 pacientų buvo išgelbėti iš sekmadienį Ibn al-Khatibo ligoninėje Bagdado pietryčiuose kilusio gaisro.
Gaisro priežastis vis dar neaiški. Kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbia, kad gaisras kilo dėl trumpojo elektros jungimo, kitos teigia, kad gaisrą sukėlė sugedę deguonies prietaisai.
Iš pradžių žiniasklaida skelbė, kad sprogo deguonies buteliai ir dėl to ligoninėje įsiplieskė gaisras.
Valstybės politikams prakalbus apie tai, kaip būtų galima užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai nuo COVID-19 būtų skiepijami numatyta tvarka, žiniasklaida praneša naujus atvejus, kai skiepyta be eilės.
LRT radijas skelbia, kad Šilalėje nuo koronaviruso buvo paskiepyta ir daugiau žmonių, kuriems pagal galiojančią tvarką skiepas nepriklausė.
ELTA primena, kad šeštadienį paviešinta informacija, kad COVID-19 vakcina, kuri buvo skirta medikams, paskiepytas Šilalės privačios greitosios medicinos stoties „Ambulansas“ vadovas Ričardas Ūselis ir jo šeimos nariai bei artimieji.
LRT radijo teigimu, vakcinos nuo COVID-19 sulaukė ir buvęs Šilalės rajono ligoninės vadovas, vyriausiasis gydytojas Antanas Levickis. Kaip pažymėjo LRT radijas, jis šiuo metu ligoninėje nebedirba.
Šilalės rajono ligoninės laikinoji vadovė Jolanta Milišiūnienė LRT radijui tvirtino, kad pasiaiškinimas dėl šio atvejo jau yra surašytas.
„Aš viską surašiau paaiškinime Šilalės rajono savivaldybei. Tegu ji nagrinėja ir nusprendžia, ar tai buvo teisėta, ar neteisėta“, – LRT radijui sakė ji.
Koronavirusu užsikrėtęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paguldytas į ligoninę, informuoja agentūra „Reuters“.
„Jis pirmiausia grįžo namo, bet nusprendė persikelti į Feofaniją (ligoninę), norėdamas tvarkingai izoliuotis ir niekam nesukelti pavojaus“, – agentūrai „Reuters“ sakė prezidento atstovė spaudai.
„Ten geresnės sąlygos pacientams. Nieko rimto“, – pridūrė atstovė, turėdama omenyje prezidento sveikatos būklę.
V. Zelenskis pirmadienį pranešė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu. Virusu užsikrėtė ir trys kiti aukšto rango valdžios pareigūnai, įskaitant finansų ir gynybos ministrus.
Ukrainoje rugsėjo pabaigoje pradėjo daugėti užsikrėtimo koronaviruso infekcija (COVID-19) atvejų, o spalį ir lapkritį užsikrėtusiųjų vis daugėjo. Iš viso šalis yra patvirtinusi 500 865 infekcijos atvejus, 9 145 žmonės mirė.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje galėjo būti atidėta ar atšaukta 30 mln. planuotų operacijų. Atitinkamą analizę atliko Birmingemo universitetas.
Dėl pandemijos pirmiausiai buvo atšaukiamos ortopedinės operacijos, pavyzdžiui, dirbtinio kelio ar klubo sąnario implantacija. Tačiau, anot mokslininkų, planetoje galėjo būti atšaukta ar atidėta ir per 2 mln. vėžio operacijų. Vien tik Didžiojoje Britanijoje atidėtų onkologinių operacijų gali būti apie 36 000.
„Atidėtų operacijų laukiančių pacientų būklė gali pablogėti, gali būti apribota jų gyvenimo kokybė. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, vėžio, atidėtos operacijos gali lemti mirtis, kurių galima išvengti“, – sakė vienas mokslininkų Aneelis Bhangu.
Atlikdami tyrimą, mokslininkai vertino informaciją iš 359 ligoninių 71 šalyje ir tada skaičius pritaikė 190 valstybių. Jie darė prielaidą, kad 12 savaičių ligoninės dėl pandemijos bangos patyrė didžiulį krūvį. Kiekviena nauja savaitė gali reikšti po dar 2 mln. atidėtų operacijų, rodo tyrimas.
Anot mokslininkų, jau trys ekstremalios padėties mėnesiai pacientams gali reikšti milžiniškas eiles. Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, gali prireikti 11 mėnesių, kol bus atliktos visos susikaupusios operacijos – net jei kas savaitę būtų atliekama 20 proc. daugiau operacijų nei prieš pandemiją.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas paleistas iš ligoninės, kurioje buvo gydomas dėl koronaviruso (COVID-19), praneša naujienų agentūra dpa.
Nors premjeras sekmadienį ir buvo išrašytas iš Šv. Tomo ligoninės Londono centre, tačiau iš karto prie darbų negrįš, sakė vyriausybės atstovas spaudai.
55 metų konservatorius, pajutęs aukštą temperatūrą, į ligoninę pateko prieš savaitę ir tris dienas buvo gydomas intensyvios priežiūros skyriuje.
Šeštadienį jis išplatino kreipimąsi, kuriame dėkojo jo gyvybę išgelbėjusiems gydytojams.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pranešė, kad koronavirusu užsikrėtęs jo sūnus buvo paguldytas į ligoninę.
„Mano pirmagimis užsikrėtė koronavirusu, ir jo klinikinė būklė yra tokia, kad jis buvo paguldytas į infekcinių ligų ligoninę“, – prezidentas skelbė savo paskyroje socialiniame tinkle instagrame.
„Kai viskas prasidėjo, mano Danilas man pasakė, kad pasidavimas nėra pasirinkimas. (…) Sūnau, tu laimėsi. Tėtis tave myli, mes visi tave mylime“, – rašė A. Vučičius.
Prezidento sūnui Danilui yra 22 metai, jis – vyriausias iš trijų A. Vučičiaus vaikų.
Serbijoje patvirtintų užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) skaičius siekia 2 666, iš jų 65 mirė.
Serbijoje dėl koronaviruso pandemijos paskelbta nepaprastoji padėtis ir nuo 17.00 val. vakaro iki 5.00 val. ryto galioja komendanto valanda. Šalis taip pat uždarė savo sienas užsienio piliečiams, uždarytos mokyklos, koledžai, sporto salės.
Naujasis koronavirusas iš pirminio židinio – Kinijos Uhano miesto išplito jau į mažiausiai 184 šalis ir teritorijas. Remiantis Johnso Hopkinso universiteto surinktais duomenimis, pasaulyje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 1,5 mln. ribą, o mirčių skaičius artėja prie 87 500. Daugiau kaip 317 600 susirgusių žmonių jau pasveiko.
Covid-19 sergantis Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas paguldytas į ligoninę. Tai pranešė vyriausybė. Tai esą yra atsargumo priemonė.
B. Johnsonui ir praėjus 10 dienų po teigiamo koronaviruso testo išlieka simptomai, sakė atstovė. Tarp jų yra karščiavimas. Ar premjeras galės toliau eiti pareigas, kol kas neaišku. Anot žiniasklaidos, esant reikalui, jį pavaduotų užsienio reikalų ministras Dominicas Raabas.
55-erių konservatorių politikas kovo 27-ąją paskelbė apie jam diagnozuotą infekciją ir saviizoliaciją savo tarnybiniame bute. Praėjusį penktadienį B. Johnsonas vaizdo įraše teigė „vis dar lengvai karščiuojantis“. Jis paragino gyventojus likti namuose.
Ir kūdikio besilaukianti B. Johnsono 32 metų sužadėtinė Carrie Symonds, jos pačios duomenimis, savaitę su Covid-19 simptomais praleido lovoje. Tai buvusi Konservatorių partijos komunikacijos vadovė paskelbė tviteryje. Tačiau jai testas nebuvo atliktas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas palinkėjo B. Johnsonui greitai pasveikti. „Aš labai tikiuosi ir neabejoju, kad su juo bus viskas gerai, – sakė D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose. – Visi amerikiečiai meldžiasi už jį“.
Rusijos gydytojui, kuris praėjusią savaitę šalies prezidentui Vladimirui Putinui aprodė pagrindinę Maskvos ligoninę, kurioje gydomi koronaviruso infekcija sergantys asmenys, pačiam diagnozuotas koronavirusas, praneša „Reuters“.
Prezidentas praėjusį antradienį susitiko su gydytoju Denisu Procenka, kuris vadovauja COVID-19 liga sergančius pacientus gydančiai Komunarkos ligoninei Maskvoje. D. Procenka yra vyriausiasis šios ligoninės gydytojas. Prezidentas ir gydytojas kalbėjosi apie tai, kaip ligoninei sekasi dorotis su pacientų antplūdžiu.
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį teigė, kad prezidentas reguliariai tikrinamas dėl koronaviruso ir yra sveikas.
Sostinėje Maskvoje užfiksuota daugiausiai koronaviruso atvejų visoje Rusijoje. Šalyje patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius yra didesnis kaip 2 300, 17 užsikrėtusių žmonių mirė.
Palapinių miestelis – prie Santarų ligoninės. ELTA nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva drauge su Krašto apsaugos ministerija sekmadienį pradėjo veikti palapinių miestelis sunegalavusiems ir neretai ilgose eilėse turintiems laukti gydytojų konsultacijos.
Čia bus galimybė laukti saugiai ir atviresnėse erdvėse su šiltos arbatos puodeliu. Į priėmimą dažnai atvyksta nemažai žmonių vos nusileidus lėktuvui iš užsienio šalių, tad daugiau erdvių ir saugių patalpų išties reikia, taip pat vandens. Palapinėse dirba apsaugos priemonėmis apsisaugoję savanoriai skautai. Vandens atsigerti į palapines užsukti galima visą parą. Padėka gydytojams. ELTA nuotr.
Neretai sužinoję, kad teks skubiai izoliuotis laukiant tyrimų atsakymų iškart po priėmimo, žmonės neturi pakankamai būtiniausių daiktų, todėl Vilniaus savivaldybė šiomis dienomis pasirūpino perduoti Infekcinių ligų centrui apie 50 mobiliųjų telefonų įkroviklių ir 3000 vienkartinių puodelių.
Sostinės savivaldybė dėkinga už paramą geriamu vandeniu „Žalia giria“, už arbatos termosus ir arbatą – „Švenčionėlių vaistažolės“.
Palapinėse parūpinta ir kėdžių, tačiau kviečiama pasivaikščioti, laikantis saugaus atstumo nuo kitų priėmime esančių žmonių.
Parodų centre įrengta ligoninė. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad šiuo metu šalyje užsikrėtusiųjų koronavirusu yra 28,5 tūkst., t. y. 3,5 tūkst. daugiau nei prieš dieną. Tuo metu mirusiųjų skaičius pasiekė 1 720.
Pasak ministerijos, mirčių nuo koronaviruso sukeltos COVID-19 ligos skaičius per pastarąją parą išaugo apie 30 proc.
Šiuo metu Ispanija yra viena labiausiai nuo pandemijos kenčiančių valstybių. Situacija ypač sunki sostinėje Madride, kur, remiantis oficialia statistika, jau diagnozuota maždaug 10 tūkst. infekcijos atvejų ir užfiksuota 1 021 mirtis. Ispanijos ligoninėje. EPA – ELTA nuotr.
Madrido valdžia nusprendė miesto šiaurėje įsikūrusiame parodų centre „Ifema“ įrengti laikiną ligoninę su 5,5 tūkst. lovų ir intensyvios terapijos įranga. Pirmasis pacientas į improvizuotą ligoninę paguldytas sekmadienį. Šalies ligoninės jau dabar vargiai susidoroja su ligonių srautais.
Prieš savaitę visoje Ispanijoje buvo paskelbta komendanto valanda, kurią iš pradžių planuota taikyti 15 dienų. Tačiau, turint omenyje epidemijos mastus šioje šalyje, priemonė tikriausiai bus pratęsti dar dviem savaitėms, iki balandžio 12 d. Tiesa, pirmiausia tokiam žingsniui turi pritarti parlamentas.
