literatūros kritikas
Nenoriu būti tylenis
Literatūros kritikui Alfredui GUŠČIUI – 75-eri. Aktualijų portalas Slaptai.lt sveikina plunksnos meistrą Alfredą Guščių sulaukus garbingo jubiliejaus. Slaptai.lt redaktorius Gintaras Visockas paprašė, kad literatūros kritikas Alfredas Guščius papasakotų, kas jį šiandien džiugina, neramina, skaudina, stebina, o gal – liūdina.
Literatūros kritikas atsiuntė ir interviu, ir keletą savo eilėraščių. Tiesa, jubiliejinis interviu – ne itin optimistinis.
I. Lietuva po krikšto unijose su Lenkija: istorinio finalo retrospekcija (matomoji pusė) – 3
3. Prastų šalies valdovų formulė – devintoji
Taigi priešpaskutinioji, devintoji, formulė teigia, jog „vienvaldžiai karaliai yra tautoms baisingi žmonės“.
Tačiau ir be jų apsieiti neįmanoma: „Jie taip gerai susitvarkė tūkstantmečių bėgyje savo reikalus Europoje, kad šiandien be vienvaldžių negali apsieiti didžiosios tautos, vadinasi, šiandien tą blogį, tegul ir pavojingą, bet reikalingą, reikia mūsų krašte rūpestingai išsaugoti“.
Klausimas – kaip išsaugoti? XVIII a. pabaigoje tradiciniai Lenkijoje naujų karalių rinkimai jau buvo visokeriopai sukompromituoti. Kai mirė 1572 m. bevaikis Zigmantas Augustas, paskutinis Jogailos palikuonis, „ pasibaigė Lietuvą ir Lenkiją valdžiusios Gedimino šeimos šaka; liko tik netekėjusi Zigmanto Augusto sesuo, Ona, ir tolimi giminės“ (A.Šapoka).
Originaliai aktualizuotas Maironis
Maironis šiais jubiliejiniais metais buvo „gaivinamas“, prikeliamas, aktualizuojamas visokiausiais būdais – stilizuotais portretais, pilietiniais eilėraščiais miestų transporto stotelių vitrinose, koncertais, parodomis, spektakliais.
Sulaukėme originalios knygos „Šešėlis JMM“, kurią parašė poetė, prozininkė Aldona Ruseckaitė, nuo 1976 metų dirbanti Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir jau daug metų čia einanti direktorės pareigas. Taigi autorės talento amplua labai tinkamas tokio masto atsakingai užduočiai. Ji – rašytoja, muziejininkė, archyvarė.
Daug metų dirbdama Maironio lietuvių literatūros muziejuje, A. Ruseckaitė, galima sakyti, smelkte persismelkė šių rūmų istorine autentika, jos Šeimininko – Kauno kunigų seminarijos rektoriaus, profesoriaus, prelato, o visų pirmiausia didžio lietuvių tautos dainiaus Maironio – dvasia. Knyga liudija nuodugnų Maironio palikimo – ir dvasinio kultūrinio, ir materialinio – pažinimą, gilų jo biografijos bei kūrybos išstudijavimą.
Savo nuomonės turėti negalėjai
Kiek laiko ir kaip Jums sekėsi “tarnauti” anuometiniame “Literatūros ir meno” savaitraštyje? Kas ir kaip ten dirbo?
Savo nuomonės turėti negalėjai. Tik “pagal partinę liniją”. O su ta linija būdavo didžiausias vargas. Kiekvieną įtartiną straipsnelį nešk Juozui Žiugždai, Kostui Korsakui, Romui Šarmaičiui, kam kitam arba į Centro Komitetą. Nunešu Kazio Ambraso varomas Žiugždai kažkieno apie G.Lukačą. “Kas tas Lukačas?” – “Vengras, revizionistas.” – “Kad jį velniai, nuo savų gali nuplikti, o dar su vengru terliokis. Kur apie jį pasiskaityti?” Arba redaktorius Vacys Reimeris siunčia su Vytauto Svetulaičio straipsniu apie Liudą Girą pas Korsaką. “Kad man atrodo aišku, nežinau, ką Korsakui sakyti.” – “Tau visada viskas aišku, bet kitiems neaišku. Jei nežinai, papasakok jam viską apie Liudą Girą. Ką žinai.”