Help – padėk
Kyjivas, lapkričio 26 d. (ELTA). Liuksemburgas perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Čekijoje pagamintų bepiločių skraidyklių „Primoco One 150“.
Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Liuksemburgo gynybos ministerijos pareiškimu, kurį pateikia „Army Recognition“.
Pasak ministerijos atstovų, šalis perdavė Ukrainai šešis dronus „Primoco One 150“. Jie buvo nupirkti pagal pagalbos Ukrainai programą po Rusijos įsiveržimo.
„Primoco One 150“ maksimali pakilimo masė – 150 kg, skrydžio laikas – iki 15 val., veikimo nuotolis – iki 2 000 km.
Šie dronai gali kilti ir leistis bet kuriuo paros metu net nepalankiomis oro sąlygomis.
„rbc.ua“ primena, kad Liuksemburgas perduos Ukrainai itin mobilių universalių ratinių transporto priemonių HMMWV.
Anksčiau ši šalis perdavė Ukrainos kariškiams 100 prieštankinių kompleksų NLAW.
Dėl koronaviruso pandemijos Liuksemburgas nuo penktadienio įveda naktinę komendanto valandą. Šalies parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą, anot kurio, gyventojai nuo 23.00 iki 6.00 val. turi likti namuose. Išimtys taikomos tik vykstant į darbą ar pas gydytoją. Taip pat leidžiama kilometro spinduliu nuo gyvenamosios vietos vedžioti šunis.
Parlamentas priėmė ir daugiau ribojimų: restorane ar namuose be kaukių gali susitikti ne daugiau kaip keturi asmenys. Jei žmonių yra daugiau, dėvėti kaukę privalu. Šie suvaržymai galios iki metų galo, komendanto valanda – kol kas iki lapkričio pabaigos.
Naujų koronaviruso infekcijų skaičius daugiau kaip 600 000 gyventojų turinčioje šalyje praėjusią savaitę, lyginant su savaite anksčiau, išaugo 265 proc. iki 3 400.
Neramumai Los AndželeAzerbaidžaniečiai surengė mitingą Los Andžele
Liepos 21-oji diena Los Andželo miestui pasitaikė įtemta. Čia siautėjo smurtautojai. Deja, policija nesugebėjo jų iškart sutramdyti.
Nėra sunku nuspėti, kas nutiko liepos 21-ąją Kalifornijos valstijos sostinėje Los Andžele, kur gyvena gausi armėnų diaspora. Juk liepos 12-ąją Azerbaidžano ir Armėnijos pasienio zonoje ties Tovuzu aidėjo šūviai – tarp Armėnijos ir Azerbaidžano karinių pajėgų kilo rimtas incidentas, pareikalavęs tiek vienų, tiek kitų kareivių gyvybių.
Po kruvino susišaudymo daugelyje Europos miestų azerbaidžaniečiai surengė spontaniškus mitingus, primindami europiečiams, kad Kalnų Karabachas, remiantis pačios Europos Sąjungos išvadomis, yra azerbaidžanietiška žemė, tačiau okupacinės Armėnijos pajėgos vis dar dislokuotos Juoduoju Sodu vadinamame Kalnų Karabache. Azeraidžaniečių susirūpinimą galima suprasti – europietiškos derybos dėl taikaus Kalnų Karabacho sugrąžinimo teisėtiems šeimininkams beviltiškai įstrigusios. Tiek Europoje, tiek Azerbaidžane gyvenantys azerbaidžaniečiai tvirtina, jog jiems nusibodo laukti Europos paramos.
Po liepos 12-osios karinių susirėmimų spontaniški azerbaidžanietiški mitingai surengti Berlyne, Budapešte, Rygoje, Vienoje, Varšuvoje. Keliuose Europos miestuose užfiksuoti bandymai sutrukdyti azerbaidžaniečiams taikiai mitinguoti. Situacijų pasitaikė pavojingų – provokatoriai į azerbaidžaniečius svaidė akmenis, butelius su padegamuoju skysčiu, azerbaidžaniečius mėginta sumušti į pagalbą pasitelkiant strypus, grandines, peilius.
Panaši situacija susiklostė ir Los Andžele. Armėnijos vėliavomis mosuojanti minia liepos 21-ąją puolė Azerbaidžano diplomatinę atstovybę. Atakuojančius suskaičiavus turėtume net kelis tūkstančius jaunuolių, tarp kurių pastebėti tvirtai sudėti, augaloti, primenantys liūdnai pagarsėjusius armėniškos teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ smogikus.
Armėniška provokacija Los Andžele
Ginti Azerbaidžano konsulato skubiai rinkosi azerbaidžaniečiai. Bet jų buvo akivaizdžiai mažiau – vos keli šimtai (Los Andžele azerbaidžaniečių bendruomenė ne tokia gausi kaip armėniškoji). Antiazerbaidžanietiškus lozungus šaukianti minia neapsiribojo vien žodiniais įžeidinėjimais bei vėliavų mosavimu. Viešosios tvarkos pažeidėjai į konsulatą mėtė akmenis, daužė diplomatinius numerius turėjusius automobilius, mušė azerbaidžanietiškas vėliavas laikiusius vaikinus ir merginas. Vaizdo kameros užfiksavusios, kaip Armėnijos vėliavomis papuošti automobiliai bando suvažinėti ant šaligatvio stovinčius azerbaidžaniečius, rankose laikančius plakatus su patriotiniais lozungais „Kalnų Karabachas – Azerbaidžanas”, „Okupantai – lauk iš Juodojo Sodo”, „Ne – „Dašnakcutiun” teroristams”.
Los Andželo policija. EPA – ELTA nuotr.
Incidento Los Andžele metu sužeisti 7 azerbaidžaniečiai; viena iš jų – jauna moteris.
Bet keisčiausia, kad Los Andželo policija nesutramė Azerbaidžano diplomatinę atstovybę puolusių vandalų. Po 15 minučių trukusių bergždžių pastangų Los Andželo policija tesugebėjo paprašė azerbaidžaniečius palikti aplink konsulatą esančią teritoriją. Keista todėl, kad Los Andželo policija buvo iš anksto įspėta, jog liepos 21-ąją mieste gyvenantys azerbaidžaiečiai rengs taikų, savo valstybę palaikantį mitingą. Tačiau liepos 21-ąją į rajoną, kur įsikūręs Azerbaidžano konsulatas, atvyko vos 8 policijos automobiliai, o fanatiškai įsiaudrinusių agresyvių puolėjų (video paskelbti youtube) būta, remiantis liudininkų parodymais, gal net keli tūkstančiai.
Per riaušes Los Andžele nukentėjęs azerbaidžanietis atsidūrė ligoninėje
Azerbaidžano konsulas Los Andžele ponas Nasimi Agajevas pareiškė didelį nusistebėjimą, kad šio miesto policija nesugebėjo apginti nei diplomatinės atstovybės, nei ją saugojusių taikių mitinguotojų. Los Andželo policijos nuovados viršininkas Mišelis Muras atsiprašė tvirtindamas, jog riaušių organizatoriai bei įkvėpėjai bus ne tik surast, bet būtinai sulauks deramų bausmių. Tačiau turint omenyje, kad Kalifornijoje gyvena ypač įtakinga, ženkliai gausesnė už azerbaidžaniečius armėnų bendruomenė, sunku patikėti, jog Los Andželo teismams pavyks išlikt visiškai objektyviems ir nešališkiems.
Remiantis paskutinėmis žiniomis, nuo armėnų fanatikų nukentėjo ir Azerbaidžao diplomatinės atstovybės Belgijoje bei Liuksemburge.
Verta atkreipti dėmesį, kad Jerevane nukentėjo net Ukrainos ambasada. Viešosios tvarkos drumstėjai ją apmėtė vadinamaisiais ukrainietiškais barščiais vien todėl, kad oficialusis Kijevas tvirtina, jog Kalnų Karabachas, remianis tarptautinėmis tasyklėmis, priklauso Azerbaidžanui, ir Armėnija privalanti trauktis iš šio regiono.
Žiniasklaidoje per Sekmines šmėkštelėjo žinutė „Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas greitą kelionių laisvės ir prekių bei paslaugų judėjimo atkūrimą pavadino esminiais dalykais Europos ekonomikos atsigavimui per koronaviruso krizę. „Neatvėrus Šengeno erdvės, Europos ekonomika nesustiprės“, – sakė jis Vokietijos žiniasklaidai.”
Ši žinutė kol kas nesulaukė platesnių komentarų mūsų žiniasklaidoje.
Pasamprotaukime. Vyksta karas su plika akim nematomu judriu priešu. Elementarios saugojimosi nuo jo taisyklės jau žinomos: laikytis pagarbaus atstumo bendraujant su žmonėmis ar apsilenkiant su jais, stengtis neliesti paviršių viešojoje erdvėje plika ranka, sugrįžus namo nusiplauti rankas muilu (nekenkia su muilu nuplauti ir parsineštus daiktus), pasikeisti viršutinius rūbus ir avalynę, čiaudant ar kosint užsidengti burną ir nosį nors delnu, pajutus skelbiamus viruso sukeltus simptomus, nedelsiant kreiptis dėl testavimo. Žinoma, dalis žmonių gali būti viruso nešiotojais, patys to nežinodami, nečiaudėdami ir nekosėdami, net nieko nepajutę. Jiems pasisekė ir tiek.
Bet karas vyksta ne tik už gyvybes. Karą lydi ekonominiai ir socialiniai nustoliai. Ir pastarieji gali būti baisesni savo mastais ir pasekmėmis toms pačioms gyvybėms. Tad reikia apsispręsti, ar tam tikras žuvusių karių (o jame – visi žmonės kariai) skaičius moralės prasme leistinas vardan ekonominių ir socialinių nuostolių sušvelninimo iki to laiko, kai bus surasti efektyvūs ginklai prieš virusą, patekusį į žmogaus organizmą (vakcinos, vaistai ir t.t.).
Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.
Aš pritariu Liuksemburgo ministro pasiūlymui. Reikia jį nors išbandyti, viską stebint ir kontroliuojant, būnant kovinėje parengtyje, jei priešas pradėtų imti viršų. Tai jau nebūtų netikėtumo Italijoje variantas.
“Štai pažvelkime, ką turime per truputį daugiau, negu du mėnesius. Gegužės 13 d. patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1505, sergančių žmonių skaičius: 537, mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 54, pasveikusių žmonių skaičius: 908 O dabar paklauskime, kiek per du mėnesius iš viso numirė žmonių. Statistika sako, kad per visus 2018 m. iš viso mirė 39,6 tūkst. žmonių. Galima spėti, kad daugiausiai – nuo ligų, Per du mėnesius – papildomai prie tų 54 virusinių vidutiniškai būtų 6 600 tragedijų.
Reikia pagaliau ryžtis išspręsti moralinę dilemą. Ar nedidelis mirusių nuo viruso skaičius, tegul ir kažkiek didesnis, negu iki šiol, jei bus leista žmonėms grįžti prie ankstesnių užsiėmimų, tarp jų – ir susijusių su laisvu judėjimu Šengeno zonoje, bet nepalyginamas su visų mirčių skaičiais, yra vertas išskirtinės užuojautos. Bet kokia mirtis, nesvarbu dėl ko (tarkime, dėl vėžio, ar dėl gripo viruso sukeltos sveikatos komplikacijos), yra tragedija mirusio, žuvusio ar nužudyto artimiesiems ir draugams.”
Ar parems mūsų valdžia Liuksemburgo užsienio reikalų ministro pasiūlymą? Tikėkimės. Jau daugelis to tikisi.
Ispanijos policija paskelbė sulaikiusi vieną labiausiai ieškomų Europos nusikaltėlių.
Vyras, kuris sučiuptas Marbeljoje Pietų Ispanijoje, buvo labiausiai ieškomas Liuksemburgo nusikaltėlis, jis aukštai įrašytas ir Europolo ieškomų asmenų sąraše, pranešė Ispanijos vidaus reikalų ministerija.
Sulaikytas asmuo 2013 metais dalyvavo sensacingame apiplėšime Liuksemburge. Kartu su keliais bendrininkais jis kunigaikštystėje užpuolė inkasavimo įmonę.
Gauja panaudodama sprogmenis pateko į pastatą ir pagrasino apsauginiams automatiniais ginklais. Vis dėto plėšikams nepavyko pasiekti pinigų saugyklos. Sprukdami nuo policijos jie savo persekiotojus Belgijos pasienyje įviliojo į pasalą ir pradėjo šaudyti į policininkus.
Besislapstantis nusikaltėlis dabar buvo susektas Ispanijoje. Jis sulaikytas Marbeljos jachtų uoste Puerto Banus. Liuksemburge jam gresia 22 metai kalėjimo už pasikėsinimą nužudyti, ginkluotą užpuolimą, prekybą ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis bei priklausymą nusikalstamam susivienijimui.
Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Maltos organizuotame Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Liuksemburge didelis dėmesys skirtas komunikacijos svarbai.
Posėdžio metu taip pat patvirtintos Tarybos išvados dėl Sanglaudos politikos efektyvumo, aktualumo ir matomumo piliečiams bei Tarybos išvados dėl makroregioninių strategijų įgyvendinimo.
Bendrųjų reikalų taryba sutarė, kad Sanglaudos politikos ir ES investicijų rezultatų matomumui didinti turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys, nes tai yra svarbus politikos įgyvendinimo sėkmės faktorius. Posėdžio metu kalbėta, kad komunikacijai ir dalijimuisi patirtimi bei geraisiais pavyzdžiais didesnį dėmesį turi skirti ne tik valstybės narės, institucijos, bet ir ES lėšomis finansuojamų projektų vykdytojai.
Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje dalyvavusi finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė pabrėžė, kad vien tik pristatyti gyventojams pasiektus rezultatus ir geruosius investicijų pavyzdžius nepakanka. „Lietuvoje taikome socialinio marketingo principus ir komunikacijos veiklomis siekiame konkrečių socialinių ir ekonominių pokyčių. Norime, kad gyventojai ne tik žinotų apie įgyvendinamus projektus, bet būtų aktyvesni ir labiau įsitraukę į „Europos projekto“ kūrimą,“ – susitikime kalbėjo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Reikšmingus pokyčius, kuriuos kuria efektyviai investuojamos ES lėšos Lietuvoje rodo ne tik nuo 2004 m. net 24 proc. išaugęs Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui lyginant su ES vidurkiu, bet ir gyventojų apklausos.
2016 m. pabaigoje atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad beveik 90 proc. Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad ES investicijos prisideda prie jų gyvenimo kokybės gerinimo, o 8 iš 10 apklaustųjų teigia asmeniškai pajutę ES investicijų naudą, t.y. pastebėjo ar naudojosi sutvarkytais keliais, suremontuota mokykla, atnaujinta gydymo įstaiga; gyvena renovuotuose daugiabučiuose.
Informacijos šaltinis – ES investicijų departamento Viešųjų ryšių skyrius.
Buvęs Monako žvalgybos tarnybos vadovas sumokės beveik 75 tūkst. eurų baudą už kunigaikštystės valdžios šmeižimą.
Amerikietis tinklaraštininkas Robertas Erindžeris – JAV pilietis, gyvenantis Santa Barbaroje (Kalifornijos valstijoje), ir žinomas taip pat kaip buvęs Monako žvalgybos tarnybos vadovas, turi sumokėti Monako kunigaikščiui Alberui II iš viso 9 tūkstančius eurų už šmeižtą, išplatintą apie jį per internetą.
