Prieš keletą dienų paskelbiau straipsnį „Kokio velnio į Jerevaną trenkėsi buvęs NATO generalinis sekretorius?“ Minėtame rašinyje stebėjausi Jerevane viešėjusio pono Anderso Fogho Rasmusseno akivaizdžiai proarmėniškais pareiškimais, esą tarptautinė bendruomenė privalo spausti azerbaidžaniečius dėl Lačino koridoriaus atidarymo, kitaip regioną ištiks humanitarinė krizė, esą tarp Armėnijos ir NATO įmanomas tamprus bendradarbiavimas, esą tarptautinė bendruomenė privalo spausti Azerbaidžaną, kad šis darytų nuolaidų Jerevano politikams.
Šių eilučių autoriui labai keista pasirodė danų tautybės politiko A. F. Rasmuseno pozicija dėl Karabacho skaudulių. Viskas apversta aukštyn kojomis. Juk šis regionas be menkiausių dvejonių priklauso Azerbaidžanui. Tai byloja visi tarptautiniai susitarimai dėl šalių teritorinio vientisumo, visos tarptautinės taisyklės, pagal kurias brėžiamos valstybių sienos. Be kita ko, šios taisyklės gerbiamos tiek Vašingtone, tiek Londone, tiek Paryžiuje ar Berlyne. Taip pat – ir Danijos sostinėje Kopenhagoje, iš kur kilęs ponas A. F. Rasmusenas. Buvęs NATO gensekas negali nežinoti, jog Karabachas – azerbaidžanietiškas rajonas ir, vaizdžiai tariant, Armėnija neturi jokių teisių į šį kraštą. Visi Azerbaidžano sprendimai susigrąžinti Karabachą – teisėti. Jei Armėnija būtų padori, sąžininga, civilizuota valstybė, ji pati, niekieno neverčiama, pasitrauktų iš Karabacho. Ne tik nešdintųsi lauk iš azerbaidžanietiškų žemių, bet ir pažadėtų Baku atlyginti nuostolius už neteisėtą Azerbaidžano teritorijos okupaciją, trukusią maždaug nuo 1988-ųjų iki 2020-ųjų metų rudens. A. F. Rasmuseno pareiškimai dėl galimos Armėnijos integracijos į Vakarus glumino dar ir dėl to, kad Armėnijoje dislokuota Rusijos karinė bazė, Armėnijos tarptautines sienas tebesaugo Rusijos pasieniečiai, Rusija vis dar Armėnijai labai pigiai pumpuoja naftą ir dujas…
Dabar jau galima atsakyti į klausimą, kodėl buvęs NATO vadovas skrido į Jerevaną. Armėnų kilmės žurnalistė Elison Tachmizian (baigusi Tarptautinių santykių mokyklą prie Džordžo Vašingtono universiteto, dirbo leidiniuose France – Press, Asia Times, The Armenian Weekly) savo paskyroje Twitter paskelbė įrašą, iš kurio aiškėja, jog oficialusis Jerevanas ponui A. F. Rasmusenui už vizitą į Armėniją ir proarmėniškus pareiškimus pažadėjo nuo 150 iki 400 tūkst eurų honorarą. Pasirodo, buvęs NATO gensekas turi kompaniją „Rasmussen Global“, kuri valstybių vadovams, ambasadoms, tarptautinėms organizacijoms teikia lobistines paslaugas. Be abejo, lobistinės paslaugos teikiamos ne už gražias akis. Reikia mokėti. Daug mokėti.
Armėnų kilmės žurnalistė E. Tachmizian pateikia dokumento iš registrų centro kopiją, kur aiškiai matyti: pažadėta nuo 150 iki 400 tūkst. eurų.
Tik dar neaišku, ar tie pinigai jau sumokėti. Gal po šio į viešumą kilusio skandalo A. F. Rasmusenas atsisakys honoraro? O gal Armėnijos vadovybė pati nepanorės mokėti A. F. Rasmusenui?
Dabar jau ne tiek svarbu, ar danų politikas kada nors mėgausis šiuo solidžiu honoraru. Svarbiausia, kad mes žinome, ko vertos pono A. F. Rasmuseno sapalionės dėl Pietų Kaukazo problemų.
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Apie korupciją, o teisingiau – kyšininkavimą, kalbama daug. Deja, nuo tų kalbų kyšininkavimo nė kiek nemažėja, priešingai, jis jau tapo lobizmu vadinamo „verslo” rūšimi.
Nepadeda ne tik kalbos, bet ir parodomieji, per TV transliuojami prasikaltusiųjų sulaikymai – kyšininkavimas kaip klestėjo, taip klesti toliau. Kai kurie apsukruoliai jau net sukūrė „teoriją”, kad šis reiškinys paplitęs visose šalyse, todėl jo neįmanoma įveikti. Nors tai – ciniškas, niekuo nepagrįstas požiūris. Pavyzdžiui, visai netoli, Norvegijoje, korupcijos praktiškai nėra. Ten net sakoma: jeigu, ko nors paprašius, valdžia tau neduos, tai net karalius nebepadės. Tai reiškia, kad sprendimas teisingas ir kitoks būti negali. Ir tokių valstybių yra ne viena.
Antra kategorija – tai valstybės, kur korupcija egzistuoja, bet su ja kovojama ne plepalais, o suėmimais, operatyviais teismais ir realiu laisvės atėmimu su turto konfiskavimu. Tokiose šalyse į kalėjimus sodina politikus, valdininkus, policininkus, prokurorus ir net teisėjus.
Suprantama, taip daroma dėl bausmės neišvengiamumo principo, bet kartu tai yra ir auklėjamoji priemonė, kuri primena, kad tokie nusikaltimai – ypač pavojingi ir todėl netoleruotini. Juk nedraugiškų šalių specialiosios tarnybos, siekdamos pajungti savo tikslams aukšto rango valstybės pareigūnus, pirmoje eilėje renka informaciją apie jų kyšinikavimo faktus. Tarp kitko, jeigu Jungtinėse Valstijose solidus verslininkas bus pagautas nemokantis mokesčių ir bus pradėtas jo teisinis persekiojimas, nuo jo visi pradės šalintis kaip nuo raupsuotojo. Kitaip tariant, jis taps atstumtuoju. Ir tai yra ilgametis visos visuomenės auklėjamojo darbo rezultatas.
Gana įdomi padėtis Lietuvoje, apie kurią galima pamanyti, kad ji yra skaidriausia valstybė pasaulyje, nes čia per tris nepriklausomybės dešimtmečius nebuvo pasodintas už grotų nė vienas teisėjas ar aukšto rango politikas bei pareigūnas. Tačiau ar, žinant mūsų įpročius, įmanoma patikėti, kad nė vienas iš jų neima kyšių? Na, nebent tik tuo atveju, jei tie kyšiai vadinami ne kyšiais, o „paskolomis” – kaip įsigudrino pavadinti įkliuvęs politikas…
Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.
Tačiau man ne mažesnį nerimą kelia tiesiog gluminantis mūsų visuomenės pakantumas panašiems reiškiniams – kaip ir pakantumas piktybiškiems mokesčių nemokėtojams. Samprata apie tokio elgesio amoralumą mūsų visuomenėje nedovanotinai išplauta. Mes kaip bendruomenė mėtomės į kraštutinumus: dažnai apkaltiname urmu visus politikus, ypač Seimo narius, kuriuos vadiname vagimis, o, atėjus rinkimams, patys renkame į valdžią abejotinos reputacijos asmenis. Viešojoje erdvėje vieną politiką žiniasklaida net ir už nedidelį prasižengimą tiesiog „drožia”, o kito milijoninio ir akivaizdžiai amoralaus šeimos verslo paprasčiausiai „nemato”. Nesupratama, kodėl mes nesukūrėme kyšininkams ir biudžeto vagims nepakantumo ir viešo pasmerkimo atmosferos – užuot tai atlikę, mes net išrenkame juos mūsų visų vardu tvarkyti bendrų valstybės reikalų. Manau, būtent visuomenės nepasiruošime atmesti tokius veikėjus ir slypi pagrindinės korupcijos egzistavimo šaknys. Žiniasklaida, turėdama galingą viešumo įrankį, šioje kovoje juo naudojasi, deja, neskaidriai. Kol čia bus vadovaujamasi principu, kad vieną mušu – nesvarbu, kaltas ar ne, o kito – neliečiu, nes jis mūsiškis, tol žiniasklaida pati bus šių reiškinių daugintoja. Manau, kad tik visiškas skaidrumas ir nešališkumas gali atkurti pastruoju metu pašlijusią „ketvirtosios valdžios”reputaciją.
Neseniai nuskambėjęs ir žiniasklaidos greitai pamirštas skandalas, susijęs su Verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus sulaikymu, verčia į šį įvykį pažvelgti atidžiau. Kad ir kaip keista, žiniasklaida į šį sulaikymą reagavo gan santūriai, net susidarė įspūdis, kad ji buvo sulaikytojo pusėje. Užuot prokuroriškai kaltinus, jam net buvo suteiktas eteris pasiteisinti. Ir labai greitai ši istorija tiesiog dingo iš žiniasklaidos akiračio. Apie tai teko pasikalbėti ir su kolegomis iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK). Pokalbio metu buvo išsakyta įdomi prielaida, kad oficiozinė žiniasklaida taip neapkenčia dabartinių politikų, kad jai net nesinori nukreipti publikos dėmesio nuo nuolatinių kalbų apie tai, kokie valdantieji blogi.
Deja, valdantieji šio egzamino taip pat neišlaikė ir užmynė ant to paties grėblio, ant kurio jau ne kartą lipo didieji moralizuotojai – konservatoriai: jie puolėsi lopyti lobizmo įstatymą. Didesnio kuriozo už lobizmą, kovojant su korupcija, vargu ar begali būti. Nors tai ir sunku, kviečiu įsiklausyti be nereikalingų emocijų. Lobistas – tai legalus verslininkas, kuris gauna piniginį atlygį už tai, kad „pramuša” įstatymų leidžiamoje arba vykdomojoje valdžioje jį nusamdžiusiam verslinkui ar kitam asmeniui naudingą sprendimą. Įsivaizduojate? Kas tai, jei ne legaliai įteisinta korupcija?.. Lobizmas – tai sena, ir, kiek žinau, gerokai kritikuojama JAV politinio gyvenimo tradicija. Lietuvoje, net neįsigilinęs į Europos tradiciją, šį įstatymą prastūmė ponas Andrius Kubilius po savo kelionės į JAV. Man, dirbant Seime, teko vadovauti darbo grupei ir sukaupti didžiulį kiekį informacijos, kuri leidžia daryti išvadą, kad lobizmo įteisinimas ne tik neišsprendžia korupcijos problemų, bet ir yra ydingas saviapgaulės precedentas, nes manoma, kad būtent tai ir panaikins kyšininkavimą.
Korupcija
Beje, jeigu tai priimtume už dogmą, tai kai kurie neskaidrūs ir neobjektyvūs žurnalistai ir turėtų būti traktuojami kaip patys didžiausi lobistai! Tačiau, kai mes tada darbo grupėje taip pareiškėme, jie ir pirmieji sukilo, kad jų mes net nebandytume liesti. Pamenu, „Lietuvos rytas” man net primetė kaltę, kad esu buvęs LPK Prezidentas. Taip, esu buvęs, ir ne tik Prezidentas. Be nereikalingo kuklumo galiu pareikšti, kad šios organizacijos įkūrimo idėja yra mano asmeniškai parsivežta dar 1988 m. pradžioje (kai Sąjūdis dar tik kūrėsi!) ir su bendraminčiais po gerų metų dar sovietų Lietuvoje realizuota. Ir jokia tai ne lobistų organizacija, o garbingų Lietuvos sūnų ir dukrų sambūris, kuris svariai prisidėjo Lietuvai iškovojant Nepriklausomybę. Apie tai byloja istoriniai šaltiniai ir betarpiški tų įvykių dalyviai ir liudininkai, kurių gretos, deja, vis labiau retėja. O kiek buvo norinčiųjų konfederaciją sunaikinti ir suniekinti, bet šis kūdikis sėkmingai gyvuoja jau 31 metus ir, seniai išaugęs iš vystyklų, stengiasi kurti geresnę bei teisingesnę Lietuvą.
Sprendimų priėmėjai, kokiais yra Prezidentas, Seimo nariai arba ministrai, prieš priimdami sprendimus (o ypač tokius, kurie įtakoja visų arba daugumos šalies gyventojų veiklą ir gyvenseną) privalo surengti plačią diskusiją ir išmintingai pasverti visus „už” ir „prieš”. Be to, tam reikia ir mokslinės anlizės, kuri leistų įvertinti esamą situaciją ir kaip ji pasikeis po vienų ar kitų teisės aktų atsiradimo ar pakeitimo. Net LR Konstitucija numato, kad valstybės suverenas ar, kitaip tariant, šeimininkas yra Tauta. Ji valdo arba tiesiogiai, ypatingais atvejais – per referendumus, arba per Tautos išrinktus atstovus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visi Lietuvos valstybės piliečiai, politikai, verslininkai, darbininkai, mokslininkai, menininkai ir kiti asmenys turi teisę dalyvauti teikiant siūlymus ir diskutuoti apie ruošiamus sprendimus. Tai jie gali padaryti tik bendraudami.
Bendravimas vadovaujantis lobizmo įstatymu leidžia man, užsiregisravus lobistu, gauti atlygį – jeigu aš paveiksiu kurį nors sprendimo priėmėją priimti mano pinginio atlygio mokėtojui naudingą sprendimą. Tai – neoliberalų atvirai deklaruojama ideologija, kad viskas perkama ir parduodama, nes neva viskas yra prekė ar paslauga. Taip jie atstovavimą bendriems Tautos interesams suveda tik į prekinius pinginius santykius ir politiką, t.y. valstybės reikalų tvarkymą, paverčia verslu. O tai – ne kas kita, kaip įeisinta korupcija, nes, esant tokiam požiūriui, nebelieka vietos bendriems intresams – lieka tik mano asmeninė nauda, nes aš, norėdamas ją gauti, darysiu viską, kad „pramuščiau” man reikalingą sprendimą.
Žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.
Diametraliai priešinga bendravimo ir pasitikėjimo kultūra kuriama Europoje, ypač Skandinavijos šalyse. Ten lobizmas neskatinamas, o puoselėjama socialinė partnerystė. Verslo organizacijos dar nuo gildijų laikų (apie 200 metų) buriasi į asociacijas (konfederacijas), mokslo, medicinos, meno, socialiniai darbuotojai, jaunimas – į taip vadinamas nevyriausybines visuomenines organizacijas. Jie diskusijų būdu išgrynina bendrus tai ar kitai socialinei grupei interesus, aktualias problemas bei numato jų sprendimo būdus. Šios struktūros bendrauja tarpusavyje – kaip pavyzdžiui, darbdaviai su profesinėmis sąjungomis ar verslo ir mokslo organizacijos. Taip yra viešai išdiskutuojami ir surandami gan išmintingi pasiūlymai, kurie teikiami sprendimų priėmėjams, t.y. politikams. Ir taip surandami šiuo metu galimi optimalūs sprendimai arba sutariama pataisyti nevykusius. Būtent taip ir plėtojama bei puoselėjama socialinė partnerystė, kuri, kas ypač svarbu, aukščiau iškelia bendrus tikslus prieš individo siekį pasipelnyti bet kokia kaina.
Anksčiau jau teko rašyti, kad, dirbdamas su Skandinavijos partneriais, neblogai susipažinau su jų sėkmės istorijomis ir gan aukštu visuomenės pasitikėjimu savo politikais – kaip ir politikų aukšta elgesio kultūra, besiremiančia dialogu ir bendradarbiavimu. Išnaudodamas sukauptas mokslo ir praktikos žinias, sukūriau Skaidrumo sistemos koncepciją. Ji turėtų išsiplėtoti į visos valstybės Skaidrumo sistemą, kurios įgyvendinimui reikia priimti Skaidrumo sistemos kodeksą. Tačiau tam mūsų politikai dar nepsiruošę. Čia noriu paminėti tik vieną sudedamąją sistemos dalį, kuri gan svarbi. Siūlau atsisakyti lobizmo kaip atgyvenos ir pereiti prie modernesnių ir demokratines vertybes labiau atspindinčių socialinės partnerystės santykių.
Siekiant kuo didesnio skaidrumo, viena iš Skaidrumo sistemos sudedamųjų dalių turi tapti politikos – verslo- profesinių sąjungų – kitų socialinių grupių asocijuotų struktūrų bendradarbiavimo modelis. Tokio modelio pagrindiniai principai būtų:
A) Asocijuotų struktūrų realus gyvybingumas ir aiški atstovaujama grupė.
B) Politikų privalomumas tartis ir įsiklausyti bei įvertinti naudingus valstybei siūlymus.
C) Viso bendradarbiavimo, pradedant susitikimų planavimu, jų vyksmu ir baigiant sprendimų – susitarimų priėmimu, visiškas skaidrumas ir viešumas.
D) Išimčių atskiriems verslo subjektams ar atskiram asmeniui netoleravimas ir užkardymas.
Tai nereiškia, kad politikai ir šalies vadovai negali tartis ar susitikti su atskirais asmenimis ar jų grupėmis. Tik tai neturi būti slapta (išskyrus atvejus, kai tai susiję su šalies nacionalinio saugumo interesais) ir negali būti proteguojamos ar suteikiamos išskirtinės privilegijos vienai kompanijai ar asmeniui. Norint to išvengti, būtina pagal galimybes (vėlgi išskyrus objektyviai skubius, nenumatytus atvejus) tai viešai skelbti politiko darbotvarkėje.
Taisyklė: siekiant visos bendruomenės konsoliduotų pastangų susitarti ir kartu kurti Gerovės valstybę, priimtiniausia visų socialinių grupių bendravimo forma yra dialogas ir skaidrus viešumas. Lobizmas atmestinas kaip atgyvena, skatinanti korupciją ir negatyvius socialinius reiškinius.
Grafiškai tai būtų:
P – Vps-As-D- Vr, kur
P- politikai ar jų grupės;
Vps- viešas paskelbimas apie būsimus kontaktus( privalomas);
As – asocijuotos struktūros, būtinai deklaruojančios konkrečius atstovaujamus narius;
D – dialogas įvairiomis diskusijų, susirašinėjimo, pasiūlymų bei jų aptarimo, seminarų, konferencijų formomis;
Vr – pasiektas rezultatas, arba ne, bet būtinai viešai paskelbtas.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Šių kriterijų gali būti ir daugiau, bet, manau, svarbiausia yra principas. Susitarti, kad nėra atskiros politikų, verslo, žiniasklaidos, kultūros veikėjų ir pan. valstybės – yra vieninga valstybė Lietuva. Viskas šiame pasaulyje yra persipynę ir, kaip taisyklė, vyksta kartu. Juk politikai arba partijos nariai tuo pačiu gali būti ir verslo ar kitos socialinės sferos darbuotojai. Lygiai kaip verslininkai ir kompanijų savininkai, vadovai yra rinkėjai. Taip kad norintieji politikus visiškai atskirti nuo kitų socialinių grupių ir ypač verslininkų įtakos elgiasi neišmintingai. Valstybę sudaro jos piliečiai ir jie ją kuria, joje gyvena ir veikia. Veikia dažnai įvairiose persipynusiose sferose ir reiškiasi įvairiuose amplua. Todėl įvairių socialinių šalies gyventojų sferų bendravimas yra būtinas ir skatintinas. Šalies valdymas turi būti orientuotas į kuo platesnių gyventojų sluoksnių interesų teigiamą realizavimą ir jų bendrą veikimą siekiant bendros ir asmeninės naudos. O svarbiausia – geranoriškos, solidarios, vieningos ir teisingos visiems čia gyvenantiems visuomenės ir valstybės.Tai pasieksime supratę, kad kartu galima žymiai daugiau nuveikti, geriau ir laimingiau gyventi.
teksto autorius – Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas raštu kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną, atkreipdami dėmesį į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto parengtą naują Žemės gelmių įstatymo redakciją, kurioje įrašyta nuostata dėl draudimo vykdyti išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą ir (ar) naudojimą taikant hidraulinį uolienų ardymo metodą.
Iš kairės: A. Ažubalis, L. Kasčiūnas ir A. Bilotaitė spaudos konferencijoje Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Esame įsitikinę, kad ši nuostata yra nepagrįsta ir prieštarauja ilgalaikiams Lietuvos energetinio ir nacionalinio saugumo interesams, nes siūlymas uždrausti naudoti hidraulinio ardymo metodą, naudojamą naudingų išteklių paieškai ir gavybai, reikštų visišką skalūnų dujų ir naftos žvalgymo ir gavybos draudimą Lietuvoje“, – teigia autoriai.
Pasak A. Ažubalio, toks draudimas yra neracionalus ir ateityje pakenktų investicijų klimatui Lietuvoje. „Tokio draudimo įvedimas esmingai keistų valstybės požiūrį į išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių žvalgybą ir naudojimą. Tokios nuostatos priėmimas taip pat destabilizuotų reguliacinę aplinką Lietuvoje, dėl ko ilgojoje perspektyvoje, net atsiradus efektyvesnėms žvalgymo ir išgavimo technologijoms taikant hidraulinį uolienų ardymo metodą, Lietuva būtų vertinama nepalankiai potencialių investuotojų į žvalgymą ar išgavimą akyse“, – teigia Seimo narys.
Pasak L. Kasčiūno, panašūs apribojimai Europoje yra Rusijai naudingo lobizmo pasekmė.
„JAV ekspertų teigimu, būtent dėl vykdomo Rusijai naudingo lobizmo skalūninių išteklių žvalgyba ir išgavimas Vidurio ir Rytų Europoje stagnuoja, dėl ko Europos valstybės taip pat didele dalimi yra energetiškai priklausomos nuo Rusijos. Nuostata drausti naudoti hidraulinio ardymo metodą neatitinka ir Lietuvos Respublikos Energetikos strategijoje iškeltų tikslų: didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę bei diversifikuoti energetinius išteklius“, – teigia L. Kasčiūnas.
„Esame įsitikinę, kad poveikio aplinkai vertinimas yra racionalus ir pakankamas saugiklis, siekiant saugiai atlikti angliavandenilių išteklių tyrimą ar išgavimą pritaikius hidraulinį uolienų ardymo metodą. Suvokiant klausimo reikšmę ir poveikį ilgalaikiams Lietuvos energetinio ir nacionalinio saugumo interesams bei investicinei aplinkai, būtina pakartotinai iš Vyriausybės gauti Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projekto vertinimą“, – rašte Vyriausybės nariams rašo A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas.
Buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas P. Manafortas. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas penktadienį sutiko bendradarbiauti su specialiuoju prokuroru Robertu Muelleriu šiam tiriant galimą prezidento rinkimų komandos bendrininkavimą su Rusija.
Siekdamas išvengti antro teismo dėl kaltinimų pinigų plovimu ir neteisėtu lobizmu, P. Manafortas su prokuroru sudarė susitarimą, pagal kurį sutiko pripažinti savo kaltę dėl kaltinimų sąmokslu prieš Jungtines Valstijas bei kliudymu vykdyti teisingumą. Pagal šį susitarimą, P. Manafortui gali grėsti iki 10 metų nelaisvės. Be to, bus konfiskuoti keturi jam priklausantys milijonų dolerių vertės nekilnojamojo turto objektai, bankų sąskaitos ir gyvybės draudimo sutartis.
Apie P. Manaforto prisipažinimą paskelbta tuo metu, kai R. Muellerio tyrėjai vis didina spaudimą Baltiesiems rūmams dėl galimo D. Trumpo rinkimų komandos ir Rusijos bendrininkavimo.
Vis dėlto šis žingsnis padės išvengti potencialiai skandalingo teismo, kuris, likus vos septynioms savaitėms iki Kongreso rinkimų, D. Trumpą ir Respublikonų partiją galėjo pastatyti į itin keblią padėtį.
Vos pasirodžius pranešimui apie P. Manaforto prisipažinimą, Baltųjų rūmų spaudos atstovė nedelsdama patikino, kad tai „niekaip nesusiję“ su D. Trumpu.
P. Manafortas, D. Trumpo rinkimų komandoje dirbęs pusmetį 2016-ųjų viduryje, rugpjūtį buvo pripažintas kaltu kitoje byloje, kurioje buvo kaltinamas finansiniais nusikaltimais.
Tačiau šie kaltinimai – kaip ir kaltinimai, dėl kurių P. Manafortas prisipažino penktadienį, – nesusiję su D. Trumpo rinkimų kampanija. Jie kyla iš 2005-2014 metų laikotarpio, kai jis dirbo buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo prorusiškai partijai.
Įgyvendindama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas Vyriausybė ėmėsi žiniasklaidos skaidrinimo. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, deklaruoti savo turtą ir pajamas turės ne tik žiniasklaidos priemonių savininkai, bet ir patys žurnalistai.
„Norime apsaugoti žurnalistus nuo kaltinimų ir spekuliatyvios informacijos. Todėl reikia, kad turtą ir pajamas deklaruotų ne tik žiniasklaidos savininkai, įmonių vadovai, bet ir patys žurnalistai“, – trečiadienį sakė S. Skvernelis.
Siūloma, kad žurnalistai apie galimą interesų konfliktą praneštų tiesioginiams savo vadovams.
„Susikurtų savireguliacijos mechanizmas, nes žurnalistas turėtų pranešti vyriausiajam redaktoriui, kad negali rašyti viena ar kita tema“, – aiškino Vyriausybės vadovas.
Premjeras pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės turės žymėti reklamą, jeigu tai susiję su verslu. „Taip pat turi būti viešinama, jeigu žiniasklaidos priemonė priklauso verslo grupei. Jei rodomas reportažas, informacija turi būti pažymėta, kad tai tiesiogiai susiję su vienokiu ar kitokiu verslu – statybų, tabako ir kita“, – sakė premjeras.
S. Skvernelis taip pat priminė, kad svarbus pataisų klausimas išlieka partijų finansavimas. Taip pat numatytas ir Lobizmo įstatymo keitimas, pasak premjero, jame turi būti daugiau aiškumo bei skaidrumo.
Žurnalistinis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
„NSGK tyrimo išvados pirmiausia susijusios su partijų finansavimo klausimu. Yra daug siūlymų dėl institucijos, kuri galėtų vykdyti priežiūrą ir nustatytų atsakomybę asmenims, kurie bando neteisėtai finansuoti partijas“, – dėstė premjeras.
Naujus pasiūlymus, inicijuotus NSGK tyrimo, Vyriausybė Seimui pateiks dar rudens sesijoje. „Esame apsibrėžę maksimaliai trumpus terminus – rugsėjo mėnesį turėtų būti pateikti dokumentai Vyriausybei. Po to vyks diskusija su suinteresuotais asmenimis – ji tikrai nebus lengva. Mes Seimui žadame projektus arba įstatymų paketus, kuriuos reikia pateikti rudens sesijoje“, – teigė S. Skvernelis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas parlamentinis tyrimas sulaukė viso Seimo pritarimo. Birželio 5 d. NSGK išvadoms pritarė 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. NSGK tyrime nurodoma, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams.
Taip pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms. Tyrimą baigusiam NSGK pavesta atlikti ir parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.
Sharon La Franiere, Matthew Rosenberg, Adam Goldman / The New York Times
„Savo draugams Marija Butina buvo žmogus, kuris neturi ko slėpti“, – rašo The New York Times.
„29-rių metų Vašingtono universiteto absolventė, Butina atvirai kalbėdavo apie savo tris didžiąsias aistras: teisę turėti ginklą, požiūrį į prezidentą Trumpą ir JAV – Rusijos tarpusavio santykių gerinimą“, – sakoma straipsnyje.
„Bet visa tai buvo gudravimas, kaip tvirtina federaliniai prokurorai, Butinos priedanga, kad skleistų Rusijos politiką Respublikonų partijoje. Pasak jų, trejus metus ji dalyvavo mažai išlaidų reikalaujančioje ir ne itin rizikingoje įtakos operacijoje, kuriai vadovavo aukštas Rusijos valdininkas Aleksandras Toršinas, sąveikaujant su neįvardytu amerikiečių agentu, susijusiu su Respublikonų partija. Kaip tvirtinama, ją rėmė ir Nacionalinė šaulių asociacija (N.R.A.), kuri ne kartą organizavo Butinos atvykimą iš Rusijos į JAV, į renginius, iki 2016 metų rugpjūčio, kol ji nebuvo gavusi studento vizos“, – praneša leidinys.
Tai, kad ji neužsiregistravo kaip užsienio agentė, yra pagrindinis iš vyriausybės pateiktų kaltinimų, jog ji pažeidė federalinį lobizmo įstatymą ir sudarė suokalbį su Toršinu, Rusijos CB vadovo pavaduotoju, turėdama tikslą daryti įtaką Amerikos politikai Rusijos vyriausybės vardu, rašo straipsnio autoriai.
Anot prokuratūros kaltinimų, tas suokalbis sudarytas 2015 metų pradžioje, po to, kai Butina Rusijoje atkreipė į save šiokį tokį dėmesį kaip rudaplaukė sibirietė, kovojanti už teisę turėti ginklą, pabrėžia leidinys. Ji persikėlė į Maskvą iš Altajaus krašto būdama 21-rių, tikėdamasi pradėti baldų verslą.
„Vėliau ji organizavo reklamos agentūrą, paskui įsitraukė į judėjimą už ginklo turėjimo legalizavimą, kurį Toršinas, tada buvęs Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotoju, taip pat rėmė. 2011 metais jis priėmė ją į darbą specialiąja padėjėja“, – sakoma straipsnyje.
Toršinas buvo pažįstamas su N.R.A. valdininkais, įskaitant asociacijos prezidentą 2011-2013 metais Deividą Kiną. Atrodo, kad jis taip pat kažkokiu momentu kontaktavo su Džonu Boltonu, kai Butina 2013 metais organizavo apvalų stalą, skirtą teisei turėti ginklą, praneša laikraštis.
Butina daug važinėjo po JAV kartu su Toršinu, remiami N.R.A, ir stengėsi užmegzti kontaktus su tokiais politikais, kaip Viskonsino gubernatorius Skotas Vokeris, Atstovų rūmų narė Dana Rorabacher ir Donaldas Trumpas, tada dar kandidatas į prezidentus. Ji taip pat sakė kalbą Rapid-Siti universitete Pietų Dakotoje, kur, kai kuriais duomenimis, Putiną pavadino „diktatoriumi ir tironu“.
Visą tą laiką, kaip tvirtina prokuratūra, Butina koordinavo savo veiksmus su amerikiečių politikos technologu, su kuriuo ji susipažino Maskvoje. Neįvardytas kaltinamajame tekste, spėjama, kad tas žmogus – Polas Eriksonas, N.R.A. narys, senas Respublikonų partijos tarpininkas ir lobistas, sakoma straipsnyje.
Anot FTB parodymų, Butina užtikrino kitą neįvardytą amerikiečių agentą, kad ji veikia su Kremliaus pritarimu.
„Bet kiti bandymai priartėti prie Trumpo, atrodo, nepasisekė. Siūlymas susitikti su Trumpu kasmetiniame N.R.A. suvažiavime 2016 metais Luisvilyje rinkiminio štabo buvo atmestas. Ir Toršino vizitas į Baltuosius rūmus 2017 metais buvo atšauktas po to, kai nacionalinio saugumo patarėjas pastebėjo, kad Toršino atžvilgiu tyrimą dėl kaltinimų pinigų plovimu atlieka Ispanijos valdžia“, – pažymi leidinys.
JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris antradienį teigė, kad buvęs Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas bandė papirkti du potencialius liudininkus.
Pirmadienį JAV prokurorai apkaltino P. Manafortą, susiduriantį su kaltinimais pinigų plovimu, neteisėta lobistine veikla ir pan., bandymu papirkti liudininkus.
Tyrimą dėl įtariamų JAV prezidento D. Trumpo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija atliekantis R. Muelleris tvirtino, kad P. Manafortas bandė susisiekti su liudininkais pinigų plovimo ir nelegalaus lobizmo bylose, naudojantis telefonu ir šifruotų tekstinių pranešimų programa.
Be kita ko, bandymai papirkti liudininkus prilygsta P. Manaforto paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimui ir R. Muelleris ragino teisėją peržiūrėti jo paleidimo sąlygas.
Lietuvos spaudos puslapiuose – apie politikos įvykius per savaitę (2017 m. birželio 19-24 d.)
Vėjai. Seime inicijuota dar viena tyrimo komisija, kurios tikslas – išsiaiškinti, ar socialdemokrato Artūro Skardžiaus šeima gauna pajamas iš asmenų, susijusių su vėjo energetika, ir ar politikas dėl šios priežasties ėmėsi proteguoti vėjų energetiką. Apie tai praeitą savaitę rašė „Vakaro žinios“. O pasak paties A. Skardžiaus, inicijuojant komisiją pateikti menami klausimai ir iškart – atsakymai, kad jis esąs kaltas. Faktų, kad jis proteguoja kam nors naudingas pataisas, nepateikta.
Lietuvos spauda. Slaptai.lt nuotr.
Asmenvardžiai. Nelietuviškų raidžių lietuviškuose pasuose epopėja tęsiasi. Praeitą pirmadienį Vyriausybėje palaimintas projektas, kuris atvertų kelią pirmajame paso puslapyje rašyti asmenvardžius su trimis lotyniškomis raidėmis – W, X ir Q, skelbė „Lietuvos žinios“. Tačiau tai dar nereiškia, kad sprendimą palaimins ir Seimas. Antrasis projektas, kuriuo asmenvardžių rašybą nelietuviškai rašmenimis siūlyta įteisinti antrajame asmens dokumento puslapyje, Vyriausybės pritarimo nesulaukė. Suprantama, antrojo projekto vienas iš autorių konservatorius Audronis Ažubalis dienraščiui apie palaimintąjį pirmąjį projektą nieko gero nepasakė. Esą, nėra neko blogiau, kai politikai pradeda kištis į kalbos reikalus.
Lobizmas. Seimas galų gale ėmėsi ir patobulino daugiau kaip dešimtmetį veikiantį Lobistinės veiklos įstatymą. Nauja įstatymo redakcija, pasak rengėjų, nors nėra tobula, bet vis tiek – žingsnis skaidrumo link. Tačiau konservatorė Agnė Bilotaitė, kuri vienintelė nepritarė pateiktam įstatymo variantui, mano, kad priimtant šį įstatymą pritrūko politinės valios atlikti esminius pakeitimus – nepritarta, kad politikai registruotų ryšius su lobistais, tarp lobistų nebeliko nevyriausybinių organizacijų, nepritarta politikės pasiūlymui, kad lobistu būtų laikomas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Apie tai rašė „Lietuvos žinios“.
Sukčiavimas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė ir vėl įtariama įsivėlus į sukčiavimo skandalą, rašė „Lietuvos rytas“. Parlamentarė svarstant Sveikatos priežiūros įstatymo pataisas pateikė esą galimai suklastotas Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas šiam projektui. Tokiais įtarimais pasidalino „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis ir konservatorius Antanas Matulas. Jie kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų minimus A. Širinskienės veiksmus.
Priekabiautojas. Seksualiniu priekabiavimu apkaltintas Seimo narys Kęstutis Pūkas, kai norėjo išsakyti savo poziciją, buvo išprašytas apkaltos komisijos, o kai teismas susiruošė išklausyti jį – neatvyko į posėdį. Bet atsiuntė porą advokatų. Dabar K. Pūkas stengiasi įrodyti, kad apkaltos komisija pažeidė jo teisę į gynybą, nes posėdžiuose neleista dalyvauti nei jam, nei jo advokatams. Apie tai rašė „Lietuvos rytas“.
Nulis. Paklaustas, kaip vertina daugiau nei pusmetį dirbančio Seimo darbą, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis „Vakaro žiniose“ jį prilygino nuliui. Pasak profesoriaus, šis Seimas tesugeba tik sukelti chaosą lygioje vietoje. Ypač aukštojo mokslo srityje. V. Daujočiui ir Švietimo ir mokslo ministerijos darbas atrodo chaotiškas, ir Premjeras kišasi ten, kur nieko nesupranta. O parlamentarai tik ginčijasi, ar galima rūkyti balkonuose, iki kelintos valandos pardavinėti alkoholį parduotuvėse, ir net apie šlapimo nelaikymo problemą. Profesoriaus nuomone, tokiomis diskusijomis seimūnai tik dangsto savo neišmanymą, nežinojimą, ką daryti.
Pabėgėliai. „Lietuvos žinių“ duomenimis, iškart keli valdančiosios frakcijos „valstiečiai“ žvalgosi prieglobsčio kitose frakcijose. Nes stringa reformos, krinta partijos reitingai, didėja ideologinė takoskyra. Dienraščio šaltinių teigimu, artimiausiu metu frakciją gali palikti iškart trys ar keturi nariai. Iki šiolei LVŽS frakciją jau paliko du nariai – Bronislovas Matelis ir Dovilė Šakalienė. Konservatorių lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis liūdesio nedemonstravo, teigė nieko pas konservatorius neviliojąs, tačiau paliekantis atviras duris.
Paslaptis. Pasklido žinia, kad mirusį parlamentarą Roką Žilinską nualino ŽIV, rašė „Lietuvos rytas“. R. Žilinsko imunitetas buvo labai nusilpęs, organizmas nekovojo su plaučių uždegimu ir sepsiu, todėl tikėtina, kad jį anksčiau buvo užklupęs koks nors virusas ar infekcija. Dienraščio teigimu, politikas nuo draugų neslėpė, kad nešioja klastingą virusą, tačiau didžioji visuomenės dalis apie tai nežinojo.
AMB. Algirdas Mykolas Brazauskas – daugiausia Lietuvai nusipelnęs prezidentas. Tokius visuomenės apklausos rezultatus internete rado „Respublika“. Pasak laikraščio, apklausa gerokai nustebino Prezidento brolį Gerardą Brazauską – ne tiek padaryta išvada, kiek apskritai tokios naujienos viešinimu. G. Brazauskas mano, kad pirmąjį atkurtos Nepriklausomybės prezidentą norima kuo greičiau pamiršti, dėl to tendencingai iškraipomi istoriniai faktai. Jo teigimu, pagrindinis politiko vertinimo kriterijus turėtų būti, ar politikas dirba Lietuvai, ar tik grobia iš biudžeto kažkokiais būdais.
Smūgis. Į valdžią atėję „valstiečiai“ rengiasi smogti lemiamą smūgį nustekentai provincijai: jeigu valdantieji patvirtins siūlomą mokesčių pertvarką, per artimiausius metus žemės ūkyje gali nelikti smulkiųjų ir vidutinių ūkių, karaliaus tik stambieji ūkininkai, didelės bendrovės ir koncernai. Valdžia pasiruošusi visus registruotus ūkininkus, neatsižvelgdama į ūkio dydį, įtraukti į valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų sąrašą. Siūloma VSD įmokoms apmokestinamųjų pajamų „lubas“ pakelti 4 kartus. Taip pat norima naikinti VSD įmokų mokėjimo lengvatas ūkininkams, gaunantiems pensiją (Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje buvo apie 67 tūkst. ūkininkaujančių pensininkų), dirbantiems pagal darbo sutartis ir asmenims iki 29 metų amžiaus. Apie tai rašė „Valstiečių laikraštis“.
Šnipas. Vilniaus apylinkės teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, iškeltą Rusijos žvalgybininkui Nikolajui Filipčenko, kaltinamam šnipinėjimu, rašė Latvijai skirtas rusų k. analitinis portalas „Rubaltic.ru“. Nusprendis bus paskelbtas liepos 7 d. Prokuratūra siūlo 10 metų laisvės atėmimo – 5 metus kalėjime, likusius 5 – kolonijoje. N. Filipčenko areštuotas 2015 m. balandį. Teigiama, kad jis mėgino verbuoti VSD pareigūnus, kad šie įmontuotų Prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete pasiklausymo įrangą. Pats N. Filipčenko savo kaltę neigia.
Manevrai. Ir NATO, ir rusų kariškiams reikia išlaikyti šaltakraujiškumą, nes karinių lėktuvų manevrai virš Baltijos jūros pastarosiomis dienomis gali baigtis didelėmis bėdomis, estų „Postimees” citavo premjerą Saulių Skvernelį. Premjeras Rusijos karinių lėktuvų manevrus virš Baltijos jūros pavadino prasilenkiančiais su elementariu saugiu elgesiu, artėjančiu prie tokios ribos, už kurios gali įvykti skaudi nelaimė. Praeitą savaitę tiek NATO, tiek Rusija buvo pranešusios apie rizikingus karinių lėktuvų manevrus virš Baltijos jūros.
Antradienį Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio buvusiam Seimo nariui Vitui Matuzui ir lobistui Andriui Romanovskiui išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė perduoti bylą nagrinėti Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, kuriuos sudomino vieno labdaros ir paramos fondo veikla. Minėtoje byloje V. Matuzas buvo kaltinamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine Seimo nario padėtimi, o A. Romanovskis – piktnaudžiavimu tarnybine lobisto padėtimi, siekiant asmeninės ir turtinės naudos, teigiama pranešime spaudai.
Dviejų instancijų teismams kaltinamuosius išteisinus, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Rimkus pateikė kasacinį skundą.
„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė skundą LAT surašęs prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.
Tuometinio Seimo nario V. Matuzo labdaros ir paramos fondo veikla STT Panevėžio valdybos pareigūnai susidomėjo atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio miesto savivaldybės įmonėje AB „Panevėžio energija“ vykdytų viešųjų pirkimų, susijusių su šilumos energijos gamyba.
Šiuo metu byla dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų jau nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Kaltinimai pareikšti buvusiam Seimo nariui ir jo žmonai, buvusiam AB „Panevėžio energija“ vadovui ir kitiems asmenims. Įtariama, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant buvo siekiama kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti apie 243 tūkst. eurų bendrovės „Panevėžio energija“ turto.
Šiuos ikiteisminius tyrimus kontroliavo ir jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Balandžio 13 d. "Transparency International" Lietuvos skyrius maloniai kviečia Jus dalyvauti diskusijoje – konferencijoje "Politikos užkulisiai: ar žinome, kas Lietuvoje kuria įstatymus?"
Naujausi tyrimai rodo, jog didžioji dauguma verslo atstovų teigia girdėję atvejų, kai sprendimai valstybėje priimami siekiant naudos atskiroms interesų gupėms, o ne visuomenei, o oficialūs ir teisėti įtakos būdai siekiant paveikti teisėkūrą, verslininkų nuomone, naudojami rečiausiai.
„Naujienos iš spaudos konferencijos turi pakliūti į antraštes, bet birželio 5-ąją dieną Ženevoje aš daviau dingstį paskelbti šiek tiek daugiau naujienų negu ketinau“, – taip pradeda savo straipsnį laikraštyje "The Daily Beast" Garis Kasparovas. Jis paaiškina, kad atvyko į Ženevą pasiimti Moriso B. Ebremo teisių gynimo premijos.
„Spaudos konferencijoje vienas žurnalistas uždavė klausimą, kurį girdėjau šimtus kartų – ar aš nesibaiminu dėl savo saugumo ir laisvės Vladimiro Putino Rusijoje. Bet aš atsakiau ne taip, kaip paprastai, girdi, gyvenime apskritai negalima būti dėl nieko garantuotam. Aš atsakiau, kad jei grįšiu į Rusiją, tai man kils rimtų abejonių, ar galėsiu vėl išvažiuoti, nes vasarį jau buvo akivaizdu, kad mane palies tebesitęsiantys politinių protestų dalyvių persekiojimai. Taigi, kol kas, apibendrinau (jeigu tik turiu teisę pats save cituoti, kad viskas būtų tikslu) – aš susilaikysiu ir negrįšiu į Rusiją“, – rašo G.Kasparovas.
Trys paskirti kardinolai parengė Popiežiui pranešimą apie Vatileaks‘o tyrimo rezultatus, ir tame dokumente išsakomos prielaidos, kad egzistuoja gėjų lobizmas Vatikane, rašo Concita de Gregorio laikraštyje “La Repubblica”.
„Per praėjusius 50 metų mes sužinojome, kad pirmykštė nuodėmė egzistuoja, ji pasireiškia asmeninėmis nuodėmėmis, kurios gali išaugti į nuodėmingas struktūras. Mes pamatėme, kad Viešpaties laukuose visada yra piktžolių, kad į Šventojo Petro tinklus įkliūva ir blogų žuvų“.
„Ketvirtadienis, spalio 11-oji. Tą dieną, praėjus 50 metų po Antrojo Vatikano Susirinkimo, Bažnyčia prisimena Popiežių Joną XXIII. Benediktas XVI, kreipdamasis iš balkono į aikštėje susirinkusius jaunuolius iš organizacijos „Katalikų veikimas“, ištarė tokius žodžius: „Prieš 50 metų aš, kaip ir jūs dabar, buvau aikštėje, mes žiūrėjome ir klausėmės Popiežiaus žodžių, kupinų poezijos ir gėrio. Tada mes buvome laimingi, kupini entuziazmo, mes buvome įsitikinę, kad ateina naujas Bažnyčios pavasaris“.
„Prezidento Ilchamo Alijevo vyriausybė nori sudaryti buvusiai sovietinei respublikai ištaigingumo ir demokratiškumo įvaizdį.
Prezidento patarėjas Ali Chasanovas sako: „Mes norime Persų įlankos karalysčių turtų ir Europos šalių atvirumo“, – cituoja Irena Biušleb laikraštyje „Neue Zürcher Zeitung„.
„Tačiau jis pripažįsta, kad šalis dar nepasiekė aukščiausio demokratijos laiptelio“, – tęsia ji. Anot jos, pažangos šioje srityje praktiškai nėra.
Stebėtojai laukia reformų, tačiau opozicija ir kritiškai nusiteikusi žiniasklaida, o taip pat nepriklausomi musulmonų dvasiškiai ir civiliniai aktyvistai atsidūrė marginalinėje padėtyje. Vyriausybė kuria pilietinės visuomenės regimybę formaliai nepriklausomų organizacijų pagalba.
Paskutinį birželio penktadienį, 29 dieną, Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui paskelbus nuosprendį dėl Dainius.org tinklaraštyje paskleistos informacijos apie žurnalistikos išdavimą ir pardavimą, jos autorius kaltinamasis Dainius Radzevičius tapo nuteistuoju.
Nors baudžiamojoje byloje nagrinėtas Vito Tomkaus privataus kaltinimo skundas, tai neeilinis įvykis Lietuvos žurnalistikos ir žiniasklaidos teisės praktikos istorijoje, nes nuteistasis yra dviejų žurnalistų organizacijų (Lietuvos žurnalistikos sąjungos (LŽS), Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas, o kaltintojas – vienos iš didžiausių pagal pajamas žiniasklaidos verslo grupių nuosavybės valdytojas.
