Po Rusijos raketų atakos. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 22 d. (ELTA). Rusijos karinė vadovybė peržiūrėjo prioritetinių taikinių Ukrainoje dronų ir raketų smūgiams sąrašą. Energetikos objektai jame išlieka, tačiau jie nebėra svarbiausias taikinys.
Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo pavaduotojas Vadymas Skibickis.
Pasak pareigūno, pastarųjų dienų Rusijos smūgiai rodo, kad pasikeitė prioritetai rengiant raketų ir dronų atakas. Charkivas. Po Rusijos raketų atakų. EPA – ELTA fotografija
„Jie pataikė į degalų ir tepalų bazes Novomoskovske, Žytomyre, taip pat buvo smūgių Javorivo rajone. Kokie buvo svarbiausi taikiniai? Mūsų kariuomenės logistikos sistema ir mūsų technikos telkiniai dislokavimo punktuose“, – sakė V. Skibickis. Dnipras po Rusijos raketų atakų. EPA – ELTA foto
Anot jo, agresoriai rusai energetikos objektų nebelaiko prioritetiniu taikiniu, nes žiema jau baigėsi, o jiems taip ir nepavyko sugriauti Ukrainos energetikos sistemos.
„Todėl rusai dabar šiek tiek perorientuos smūgių kryptis. Tai gali būti ir kariniai objektai, ir kariuomenės telkiniai, ir mūsų grupuočių logistikos sistema“, – sakė Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas.
Vis dėlto Ukrainos žvalgyba mano, kad rusai neketina visiškai atsisakyti smūgių energetikos sektoriui, nes jiems svarbu daryti ekonominę žalą Ukrainai.
Į Lietuvą saugiai grįžo civilių evakuaciją Afganistane įvykdžiusi asmenų grupė. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį įteikė apdovanojimus krašto apsaugos sistemos kariams ir civiliams darbuotojams, kurie padėjo iš Afganistano evakuoti su Lietuvos kariuomene dirbusius afganistaniečius vertėjus ir jų šeimos narius. Anot ministro, be šių žmonių „Kabulo vienuoliktuko” operacija būtų buvusi sunkiai įmanoma.
Evakuacijos operacijos planavimas išanalizavus įvairius scenarijus prasidėjo rugpjūčio 17 d. – Krašto apsaugos sistemos darbuotojai ir kariai pademonstravo didelį profesionalumą bei per penkias dienas su Užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės ir Prezidentūros pagalba parengė operacijos planą, geriausiai pritaikytą situacijai Kabule.
Per kitas penkias dienas afganistaniečių evakuacijos operacija buvo įvykdyta šimtu procentų – į Afganistaną nusiųsta 10-ies Lietuvos kariuomenės karių komanda kartu su Užsienio reikalų ministerijos atstove subūrė Kabulo oro uoste visus prieglobsčio Lietuvoje paprašiusius vertėjus ir jų šeimas. Padedant sąjungininkams, iš viso į Lietuvą buvo atskraidintos 34 vertėjų šeimos (176 asmenys).
„Džiaugiuosi, nes maniškiai sugrįžo namo. Daugumos jų nepažįstu, o dauguma nepažįsta manęs. Vis tik savaitę buvome vieningi kaip niekad – 11 drąsių žmonių Kabule ir dar daugiau pavargusių Vilniuje, Varšuvoje, Berlyne, Maskvoje… Visur, kur reikėjo paramos, kad vienuoliktukui pasisektų. Didžiuojuosi, nes kartu mes galime daug. Per savaitę išgelbėtos 176 gyvybės yra daug”, – ceremonijos metu kalbėjo vienas iš apdovanotųjų, Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės vyresnysis patarėjas, laikinai einantis grupės vadovo pareigas, Andrius Purvaneckas.
Šiuo metu vyksta prieglobsčio į Lietuvą atskraidintiems afganistaniečiams suteikimo procedūros.
Ministro padėka buvo įteikta krašto apsaugos viceministrui Margiriui Abukevičiui, krašto apsaugos ministro patarėjai Kamilei Šeraitei, KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų vyresniajam patarėjui, laikinai einančiam grupės vadovo pareigas, A. Purvaneckui ir grupės patarėjui Jurgiui Stanaičiui, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjui pulkininkui Žilvinui Gaubiui, Gynybos štabo Operacijų valdybos viršininkui pulkininkui Aurelijui Alasauskui ir Gynybos štabo Logistikos valdybos Operacijų skyriaus logistikos vyriausiajam karininkui majorui Tomui Jocui. Kaip ir „Kabulo vienuoliktukui”, jiems bus skirti ir valstybiniai apdovanojimai bei premijos.
Krašto apsaugos sistemos medaliu „Už pasižymėjimą” apdovanoti Gynybos štabo atstovai – Operacijų valdybos Operacijų valdymo skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas Gintaras Vidzickas ir šio skyriaus sausumos operacijų vyriausiasis karininkas majoras Tadas Černiauskas bei Operacijų palaikymo skyriaus personalo vyriausiasis karininkas majoras Giedrius Petrauskas. Taip pat – Užsienio reikalų ministerijos atstovas Mantvydas Bekešius.
Krašto apsaugos ministro vardinę dovaną atsiėmė KAM Teisės departamento atstovai – Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vedėjas Antanas Aleknavičius, Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Sergejus Montvila ir vyriausiasis specialistas Henrikas Valentukevičius, Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius ir patarėjas kapitonas Mantas Keliotis. Taip pat – Gynybos resursų agentūros prie KAM direktoriaus pavaduotoja Aistė Garunkštytė, KAM Finansų ir biudžeto departamento patarėjas majoras Laimutis Vaičys ir KAM Įsigijimų politikos skyriaus vedėja Jurgita Valeikienė.
Padėką ir apdovanojimą iš ministro rankų gavo ir operaciją sėkmingai įvykdęs „Kabulo vienuoliktukas”.
Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos prezidento Milošo Zemano, pavadinusio Turkiją „faktine „Islamo valstybės“ (IS) sąjungininke“, žodžiai yra šmeižtas, neatitinkantis draugiškų Ankaros ir Prahos santykių.
Tai ketvirtadienį pareiškė oficialus Turkijos URM atstovas Hami Aksoy`us.
„Mes atmetame ir griežtai smerkiame melagingą ir šmeižikišką Čekijos prezidento M. Zemano pareiškimą mūsų šalies ir mūsų prezidento adresu. Akivaizdu, kad šis šmeižtas neatitinka mūsų draugiškų santykių su Čekija“, – pabrėžė jis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Antradienį M. Zemanas pareiškė, jog Turkija „tarpininkavo logistikos operacijose aprūpinant „Islamo valstybę“, kai ši teroristinė organizacija buvo okupavusi didelę Sirijos ir Irako teritorijos dalį“.
Čekijos prezidentas taip pat apkaltino Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą vykdant šalies islamizavimo politiką. Pasak M. Zemano, ši šalis jau nebėra „pasaulietinė Kemalio Ataturko valstybė“. „Ji išpažįsta islamo ideologiją, o iš to galima daryti loginę išvadą, kad Turkijos valstybė yra artima islamo radikalams“, – teigė Čekijos prezidentas.
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį Vilniuje pasirašė partnerystės sutartį su lenkiško kapitalo naftos perdirbimo koncernu „Orlen Lietuva“.
Sutartimi pasiektas kompromisas ilgalaikiuose ginčuose dėl krovinių vežimo sąlygų ir padėtas pagrindas tolesniam įmonių bendradarbiavimui. Abi bendrovės taip pat sutarė nutraukti ginčus teismuose. Pasirašytas susitarimas galios iki 2024 metų.
Sutartį pasirašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ir „Orlen Lietuva“ vadovas Ireniušas Fanfara (Ireneusz Fąfara). Pasirašymo ceremonijoje Vyriausybės rūmuose dalyvavo Premjeras Saulius Skvernelis, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, taip pat „PKN Orlen“ vadovas Voicechas Jasinskis (Wojciech Jasinski).
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška pasiektą kompromisinį susitarimą įvertino kaip istorinę sutartį.
„Šiandien pavyko pasirašyti, sakyčiau, istorinį kontraktą tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuva“. Tai yra partnerystės ilgalaikis kontraktas. Ginčą išsprendėme atradę kompromisą, dalindami ginčą apytiksliai penkiasdešimt su penkiasdešimt balansu.
Tikiu, kad mūsų kontraktas konkurencingas“, – sakė M. Bartuška, kurio teigimu, taikiai išspręstas ginčas suteikia puikų pagrindą plėsti bendradarbiavimą su svarbiu partneriu. Ketinama didinti teikiamų paslaugų skaičių, papildant jį vagonų nuoma, krovinių ekspedijavimu kitų šalių teritorijomis.
„Orlen Lietuva“ vadovas I. Fanfara teigia, kad susitarimas išsprendė pagrindinius nesutarimus.
„Pasirašytas susitarimas išsprendė mūsų logistines problemas. Turime stabilią ateitį, žinome, kas mūsų laukia, žinome, kokie bus mūsų logistikos ateities kaštai“, – kalbėjo I. Fanfara, teigdamas, kad klausimas dėl išardytos geležinkelio atkarpos iki Latvijos sienos (Mažeikiai-Rengė) šiuo metu nekeliamas, nes laukiama Europos Komisijos sprendimo.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bendrą ateitį turi tik abipusiai naudingi sprendimai, o trečiadienį pasirašyta sutartis yra geriausias to įrodymas.
„Šis ginčas nebuvo naudingas nei Lietuvai, nei Lenkijai. Pagaliau galime sakyti, kad turime dar vieną sėkmingą Lietuvos ir Lenkijos verslo bendradarbiavimo pavyzdį. Šiandienos susitarimo pasirašymas įrodo, kad visus be išimties klausimus, įmanoma išspręsti taikiai“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis, atkreipdamas dėmesį į „Orlen Lietuva“ svarbą Lietuvos ūkiui.
Lenkijos bendrovės „Orlen“ vadovas V. Jasinskis taip pat pažymėjo, kad „Orlen Lietuva“ yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, o jos sukuriama pridėtinė vertė svarbi visai šaliai.
Susisiekimo ministras R. Masiulis pabrėžė, kad trečiadienį verčiamas naujas „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimo su „Orlen Lietuva“ puslapis: abi bendrovės tampa partnerėmis, o ne priešininkėmis.
Kaip žinoma, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ nesutarė dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Tuometinei Lietuvos Vyriausybei nustačius rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra skaičiavimo metodiką, nuo 2014 metų padidėjo vežėjo sąnaudos gabenant naftos produktus.
„Lietuvos geležinkeliai“ padidino bendrovei „Orlen Lietuva“ krovinių vežimui taikomą tarifą. „Orlen Lietuva“ su šiuo sprendimu nesutiko. Nepavykus susitarti abi įmonės savo interesus gynė teismuose. Trečiadienį bendrovių vadovų pasirašytu susitarimu patvirtintos abiem pusėms priimtinos sutarties sąlygos.
„Orlen Lietuva“ praėjusiais metais geležinkeliu vežė 9,21 mln. tonų produkcijos.
Lenkijos bendrovė „Polski Koncern Naftowy Orlen S.A.“ yra vienintelis AB „Orlen Lietuva“ akcininkas.
Birželio 20 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kariuomenės Logistikos valdybos pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų veikų vykdant gertuvių įsigijimą.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
„Išsivalymas nuo galimų korupcijos ir protegavimo apraiškų krašto apsaugos sistemos viešuosiuose pirkimuose yra nelengvas, bet būtinas kelias. Šis tyrimas yra dar vienas neišvengiamas žingsnis siekiant pirkimų skaidrumo ir efektyvumo. Aprūpinant kariuomenę reikia remtis kainos ir kokybės santykiu, o ne verslo grupių ar partinių interesų protegavimu – tai tiesiog netoleruotina“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, krašto apsaugos sistema nuo pat pirkimų reformos pradžios glaudžiai bendradarbiauja tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek su STT ir kitomis institucijomis.
STT ikiteisminį tyrimą pradėjo gavusi informacijos iš kariuomenės Karo policijos. Kaip pagrindas, joje pateiktos Krašto apsaugos ministerijos auditorių atlikto Lietuvos kariuomenės 2015-2016 m. vykdytų pirkimų, kuriuose dalyvavo UAB „Nota Bene“, procedūrų audito išvados.
Išvadose iškelta abejonė dėl 2015 m. lapkričio 5 d. kariuomenės Logistikos valdybos patvirtintų gertuvių techninių specifikacijų reikalavimo – tikslaus gertuvės apvalkalo užsegamos kišenėlės dydžio, kurį konkurse atitiko tik UAB „Nota Bene“ pasiūlymas.
Kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento 2015 m. gruodį organizuotą viešąjį konkursą dėl ekipuotės prekių, tame tarpe ir gertuvių, įsigijimo, pirkimo komisijos sprendimu, laimėjo UAB „Nota Bene“, pasiūliusi 51 tūkst. gertuvių už beveik 326 tūkst. eurų. Tuo tarpu kitų trijų konkurse dalyvavusių gamintojų pasiūlymai, nors ir už ženkliai mažesnes kainas, buvo atmesti kaip neatitinkantys iškeltų reikalavimų.
Pagal 2016 m. birželio 21 d. su UAB „Nota Bene“ sudarytą preliminarią sutartį 2016 m. Lietuvos kariuomenė įsigijo 17 tūkst. gertuvių už 108 tūkst. eurų. Nuo praėjusių metų rudens Lietuvos kariuomenė nebeteikia užsakymų pagal jokias su UAB „Nota Bene“ sudarytas preliminarias sutartis.
Minėtą STT vykdomą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, krašto apsaugos sistema nuo detalesnių komentarų susilaiko.
Siekiant skaidrinti krašto apsaugos sistemos viešuosius pirkimus, krašto apsaugos ministras R. Karoblis šių metų pradžioje inicijavo sistemos viešųjų pirkimų reformą, kurios pagrindas – Gynybos resursų agentūros įsteigimas. Šia agentūra norima užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą: pirkimų planavimą, rinkos analizę, pirkimų proceso skaidrumą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę. Birželio 13 d. LR Seimas pritarė ministro R. Karoblio pateiktoms svarstyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pataisoms, kuriomis būtų įteisintas centralizuotos krašto apsaugos sistemos pirkimo agentūros sukūrimas.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
„Patogi Kauno geografinė padėtis ir išplėtota transporto infrastruktūra – tai geras susisiekimas su didžiaisiais Lietuvos miestais ir prielaida tolesnei infrastruktūros plėtrai. Perspektyvos Kaunui tapti svarbia Rytų Europos automobilių, geležinkelio, upių ir oro transporto kelių kryžkele yra tikrai realios“, – šiandien konferencijoje „Nauji iššūkiai Kaunui“ sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, Kauno regiono verslininkai ir įmonės sukuria penktadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai viena didžiausių sukuriamų BVP dalių šalyje.
