Šauktukas

Praėjusiais metais buvo registruoti 247 vaikų seksualinio išnaudojimo atvejai, teigia Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška.
 
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys taip pat rodo, kad kiekvienais metais fiksuojama vis daugiau galimo seksualinio smurto prieš vaikus atvejų, dauguma, kaip įtariama, padaryti asmenų iš nepilnamečių artimos aplinkos.  
 
„Pernai metais dėl nuskalstamų veikų, dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, tai registruoti nusikaltimai 247. Aukų vaikų skaičius yra 236. Tai yra pakankamai dideli skaičiai“, – trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje teigė A. Meška.
 
Pasak prokuroro, didžioji dauguma seksualinio pobūdžio nusikaltimų yra padaryti asmenų iš nukentėjusiųjų vaikų aplinkos.
 
A. Meškai antrino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
 
„Daugiausiai tai yra visgi pažįstamas asmuo, visgi vaikas žino, ar tai kaimynas, ar koks dėdė, ar dar koks asmuo – tai yra didžiausi skaičiai. Tada yra giminystės ryšiais, tai gali būti ir patys artimiausi – tėvas, mama – gali būti senelis, gali būti senelis, dėdė ar pan.“, – sakė ji.
 
Komisijos posėdyje dalyvavusi I. Skuodienė pateikė duomenis, rodančius, kad galimų seksualinių nusikaltimų kiekvienais metais fiksuojama vis daugiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenims, 2020 metais buvo fiksuoti 185 galimo smurto prieš vaikus atvejai, 2021 metais – 239 atvejai, o 2022 metais – 300 atvejų.
 
„Kaip matome, skaičiai nuolat auga. (…) Jeigu palygintume 2021 ir 2022 metus, tai išaugo beveik 20 proc. Ir aš nenorėčiau sakyti, kad mastas auga seksualinio smurto prieš vaikus, nes tendencijos, atlikti ir pasauliniai tyrimai rodo, kad galimai gali būti, kad net kas 5 veikas kažkaip vienaip ar kitaip nukenčia nuo seksualinio smurto, bet aš manau, kad (padidėjo – ELTA) ir pačių specialistų atpažįstamumas, reagavimas mokytojų“, – sakė I. Skuodienė.
 
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė atkreipia dėmesį, kad 2022 metais buvo fiksuoti 256 galimo seksualinio smurto prieš mergaites atvejai ir 44 – prieš berniukus. Visgi, pasak I. Skuodienės, šie skaičiai nebūtinai atspindi realią situaciją.
 
„Daugiausiai seksualinio smurto yra nustatoma prieš mergaites, bet tai ką sako specialistai, tai ką sako psichologai, nebūtinai šie skaičiai šitaip ženkliai skiriasi, todėl kad berniukai pasisakyti, įvardinti tam tikrą seksualizuotą elgesį prieš save nėra linkę, nes patiria ypatingai stiprius jausmus. Tuo tarpu mergaitės ir kalba, ir piešia, ir bendrauja apie šį elgesį, jį atskleidžia žymiai lengviau“, – sakė ji.
 
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis 2022 metais buvo fiksuoti 23 galimo seksualinio smurto prieš 4-6 metų amžiaus vaikus atvejai, 36 atvejai prieš 7-9 metų vaikus, 123 atvejai prieš 10-14 metų amžiaus mažamečius ir 118 atvejų prieš 15-17 metų paauglius.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.02.02; 00:01

Pykčiai. Slaptai.lt foto

„Baisus smūgis Lietuvos politinei sistemai, baisus smūgis Lietuvos Respublikos Seimo įvaizdžiui ir partijai, kuri delegavo šitą asmenį“ – taip prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į praėjusią savaitę parlamente kilusį skandalą dėl buvusio konservatorių frakcijos nario Kristijono Bartoševičiaus, kuris figūruoja prokuratūros pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo. Šalies vadovas tikino negalvojęs, kad „teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku“.
 
„Žinote, aš prieš 33-34 metus, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, stovėjau masiniuose Sąjūdžio mitinguose ir tikrai tuo metu net nujausti negalėjau, kad štai, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams, teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku“, – pirmadienį LRT televizijai sakė šalies vadovas.
 
„Tikėkimės, kad mes iš šito skandalo išbrisime, sustiprėsime, išmoksime tam tikras pamokas, tačiau man tikrai kelia nerimą mūsų politinės kultūros, jau čia turbūt nebepavadinsi ir šitaip, bet, vis dėlto, nuosmukis. Tikrai tenka dėl to apgailestauti, tenka apgailestauti dėl to, ką patyrė galimos aukos arba ką patyrė jų artimieji. Tikrai norėtųsi, kad tokių skandalų mes neturėtume mūsų mylimoje šalyje“, – kalbėjo jis.
 
Prezidentas užsiminė, kad kai kurios istorijos aplinkybės jam kelia papildomų klausimų, tačiau jų šalies vadovas nedetalizavo.
 
„Žinoma, šiandien negalima kalbėti apie žmogaus kaltumą, nes, nekaltumo prezumpcijai egzistuojant, žmogus turi teisę ginti ir įrodinėti savo nekaltumą. Tačiau daug dalykų šitoje istorijoje man kelia dideles abejones“, – nurodė jis.
 
Be to, prezidentas pažymėjo, jog daug visuomenės dėmesio sulaukusi galimos pedofilijos istorija vienaip ar kitaip atsilieps tolimesniems valdančiosios konservatorių partijos ir frakcijos Seime darbams.
 
„Svarbiausia tai, kad dabar, turbūt, bet kokie partijos, kuri delegavo šį asmenį, sprendimai jau turės būti žvelgiami per šią skandalo prizmę. Ir klausimas, kaip tai atsilieps būsimai įstatymdavystei, teisėkūrai, įstatymų priėmimui, kurių nemaža dalis dar stalčiuose ir turi būti svarstoma jei ne pavasario, tai vėlesnėse sesijose. Tenka tiktai apgailestauti“, – konstatavo G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad prieš savaitę konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.
 
Netrukus po to, kai parlamentaras paskelbė pasitraukiąs iš aktyvios politikos, generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė Seimo vadovę informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, kuriame figūruoja ir Seimo nario mandato atsisakantis K. Bartoševičius.
 
Antradienį VRK panaikino jo mandatą – K. Bartoševičius neteko teisinės neliečiamybės. Parlamentaro įgaliojimai perleisti buvusiam krašto apsaugos viceministrui Viliui Semeškai.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.31; 04:00

Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Islamabadas, lapkričio 18 d. (dpa-ELTA). Pakistano parlamentas patvirtino naują kovos su žaginimu įstatymą, leidžiantį teismams įpareigoti kai kuriems nusikaltėliams atlikti cheminę kastraciją ir numatantį įsteigti specialius tribunolus, kad teismai būtų paspartinti.
 
Įstatymas numato cheminę kastraciją pakartotinai nusikaltusiesiems, grupiniame žaginime dalyvavusiems nusikaltėliams ir pedofilams – tokią bausmę žmogaus teisių grupės ir advokatai vadina žiauria.
 
Pagal įstatymą vyriausybinės agentūros tvarkys pažeidėjų duomenų bazę, o teismai turės išnagrinėti bylas per keturis mėnesius.
 
Pirmą kartą Pakistanas pritaikė įstatymą praėjusių metų gruodį prezidento įsakymu. Parlamentas jį patvirtino trečiadienį, tai iššaukė teisių apsaugos organizacijos kritiką ir teisininkų raginimus pakeisti bausmę.
 
Įstatymas laikomas nacionalinio pasipiktinimo kulminacija reaguojant į grupinį motinos išžaginimą jos vaikų akivaizdoje viename pagrindinių šalies greitkelių. Išžaginimas ir po to sekę aukšto rango policijos pareigūno kaltinimai aukai pernai sukėlė protestus ir raginimus internete priimti griežtą įstatymą.
 
Rytiniame Lahoro mieste buvo suimti du su byla susiję įtariamieji, jiems skirta mirties bausmė. Islamabade gyvenantis advokatas Rizwanas Khanas naująjį įstatymą pavadino „pernelyg supaprastintu sudėtingos problemos, reikalaujančios visapusiškai peržiūrėti visą baudžiamojo teisingumo sistemą, sprendimu“.
 
Dėl prastai atliekamų tyrimų, ydingos teisingumo sistemos ir socialinių tabu, atgrasančių aukas siekti teisingumo, Pakistane nuteisiama mažiau nei 3 proc. išžaginimu apkaltintų nusikaltėlių.  
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2021.11.19; 04:35

Už beveik 3 kg kokaino kontrabandą – 10 metų nelaisvės

Kriminalinio trilerio vertas siužetas jo pagrindiniam „herojui“ – kokaino kontrabanda kaltintam kauniečiui – baigėsi ilgais nelaisvės metais: Klaipėdos apygardos teismas, patvirtinęs Klaipėdos apygardos prokurorės kaltinimus baudžiamojoje byloje dėl kontrabandos bei didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo, jam skyrė subendrintą 10 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Valstybės kaltintoja, Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vaida Pužauskienė savo baigiamojoje kalboje teisme 31 m. A. B. prašė skirti 13 metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 10 d. lėktuvu iš Čilės Respublikos į Lietuvą atgabeno beveik 3 kg (2985,08 g.) nelegalaus krovinio – kokaino.

Continue reading „Lietuvo prokuratūra informuoja: du milijonus litų iš banko pasisavinęs užsienietis kalinimo įstaigoje praleis penkerius metus”

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino prokurorų kasacinį skundą, pagal kurį už pasikėsinimą išžaginti merginą nuteistasis privalės jai atlyginti 15 tūkst. litų neturtinės žalos.

Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu merginą pasikėsinęs išprievartauti 21 metų jaunuolis buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimu, jam taip pat buvo priteista atlyginti 15 tūkst. litų neturtinės žalos. Vėliau Panevėžio apygardos teismas, patenkinęs nuteistojo apeliacinį skundą, šią bausmę pakeitė laisvės apribojimu ir tris kartus sumažino neturtinės žalos dydį.

Continue reading „Nuteistasis, pasikėsinęs išprievartauti merginą, turės jai atlyginti 15 tūkst. litų neturtinės žalos”

Antrankiai_mazi

Viena iš keturių su seksualine prievarta prieš vaikus susijusių baudžiamųjų bylų, perduotų Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Igno Railos, baigta nagrinėti apygardos teisme.

Šioje nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui baudžiamojoje byloje mažamečio seksualine prievarta buvo kaltinamas nepilnametis, gyvenantis Panevėžio rajono viename kaime.

Valstybės kaltintojas prokuroras Ignas Raila už labai sunkų nusikaltimą – mažamečio seksualinį išnaudojimą prašė penkiolikmetį teisiamąjį pripažinti kaltu ir nuteisti ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

Continue reading „Mažamečio seksuailine prievarta kaltintam penkiolikmečiui prokuroras paprašė bausmės”