Eidamas pas prof. habil. dr. Romualdą Grigą pasiėmiau ir Mariaus Kundroto monografiją “Tauta amžių kelyje”. Žinojau, kad Vilniaus universiteto profesorius, galima sakyti, yra jos krikštatėvis, labai palankiai vertinantis jauno mokslininko darbą: “M.Kundroto veikalas palieka ypatingą, netgi išrankaus skaitytojo dėmesį prikaustantį įspūdį”. Šis veikalas buvo pristatytas neseniai įvykusioje Vilniaus knygų mugėje. Nedidelėje auditorijoje. Šiek tiek vėliau, didelėje salėje, mugės lankytojai galėjo susipažinti su europarlamentaro Leonido Donskio pilietiškumo ugdymo vadovėliu moksleiviams. Apie “senstančio vyriškio” knygą pasakojo Darius Kuolys, paprastai ir klausiantis, ir pats atsakantis į klausimus. Tada pagalvojau: štai šitų senstančių vaikinų rankose visą nepriklausomybės laikotarpį buvo ir yra mūsų mokyklinis ir akademinis jaunimas. Vaikinų, kurie tautybę laiko atgyvena, rankose. Todėl knyga apie Tautą amžių kelyje pristatoma mažoje auditorijoje, o apie pilietiškumą be tautiškumo kalbama didelėje salėje. Tie vaikinai žino, ką daro ir kam tarnauja.
M.Kundrotas
Iš 11-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės sugrįžus
Šeštadienį specialiai važiavau į Mariaus Kundroto monografijos “Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje” (Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 636 p.) pristatymą. Manau, kad šiais laikais labai reikalingas, labai aktualus leidinys. Kadangi tik vakar jis atsidūrė ant mano darbo stalo (su autoriaus tautiškais linkėjimais), pasiremsiu knygos recenzentų mintimis.
Prof. Romualdas Ozolas, Nepriklausomybės akto signataras: “Džiaugiuosi galėdamas tarti keletą žodžių apie jauno mąstytojo fundamentalų rankraštį tokia svarbia, kaip tauta ir tautiškumas šiuolaikiniame pasaulyje, tema. Jis kaip rasos lašas dykumoj”.
Prof. habil. dr. Romualdas Grigas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas: “Aiškiai regime: dar nuo sovietinių laikų įsiūbuotas kosmopolitizmas, dėka laisvos rinkos (laissez faire) įgavęs “antrą kvėpavimą”, ardo patį Lietuvos valstybingumo pastatą, jau nekalbant apie politinį, moralinį (socialinį) ir ypač demografinį bei pasaulėžiūrinį lietuvių tautos išsivaikščiojimą. Turime jausti ypatingą pagarbą tiems asmenims – mąstytojams (juolab – iš jaunos kartos), kurie pašvenčia ne tik savo dvasines, bet ir fizines pajėgas tokiam kaip šis veikalas darbui”.
Continue reading „Iš 11-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės sugrįžus”