Iš 11-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės sugrįžus


Print

Šeštadienį specialiai važiavau į Mariaus Kundroto monografijos “Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje” (Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 636 p.) pristatymą. Manau, kad šiais laikais labai reikalingas, labai aktualus leidinys. Kadangi tik vakar jis atsidūrė ant mano darbo stalo (su autoriaus tautiškais linkėjimais), pasiremsiu knygos recenzentų mintimis.

Prof. Romualdas Ozolas, Nepriklausomybės akto signataras: “Džiaugiuosi galėdamas tarti keletą žodžių apie jauno mąstytojo fundamentalų rankraštį tokia svarbia, kaip tauta ir tautiškumas šiuolaikiniame pasaulyje, tema. Jis kaip rasos lašas dykumoj”.

Prof. habil. dr. Romualdas Grigas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas: “Aiškiai regime: dar nuo sovietinių laikų įsiūbuotas kosmopolitizmas, dėka laisvos rinkos (laissez faire) įgavęs “antrą kvėpavimą”, ardo patį Lietuvos valstybingumo pastatą, jau nekalbant apie politinį, moralinį (socialinį) ir ypač demografinį bei pasaulėžiūrinį lietuvių tautos išsivaikščiojimą. Turime jausti ypatingą pagarbą tiems asmenims – mąstytojams (juolab – iš jaunos kartos), kurie pašvenčia ne tik savo dvasines, bet ir fizines pajėgas tokiam kaip šis veikalas darbui”.

Prof.habil.dr. Ona Voverienė: “Tai viena iš nedaugelio pastaruoju metu išleistų knygų, skirta tautotyros problemoms, papildysianti negausią tautotyros mokslinės krypties žiniją. Tai istoriko žvilgsnis į lietuvių tautos nueitą istorijos kelią, jo vingius ir kryžkeles, lyginant jį su kitų pasaulio tautų istorijos keliais. Jaunas žmogus, kaip šiais pragmatiškais materialistiniais laikais neįprasta, ėmėsi itin nepopuliarios marksistinių Lietuvos filosofų prakeiktos temos – kalbėti apie tautą, apie tos tautos atkurtą nepriklausomą valstybę, domėtis jos istorija ir priežastimis, dramatišką istoriją suponavusiomis, jausti piliečio nerimą dėl jos likimo ir išlikimo globalėjančiame pasaulyje. Neabejoju, kad knygos autoriui teks dar nemažai rūpesčių ir priekaištų patirti, … nes mūsų laikais, dar kaip ir sovietinės okupacijos metais, kalbėti apie tautiškumą, lietuvybę tai yra lygiai tas pats, kas ant kaklo kilpą užsinerti: nepopuliaru, nedėkinga, įtartina”.

mug_2

Toje pačioje auditorijoje penktadienį įvyko ir Marko Solonino knygos “Birželio 22-oji. Katastrofos anatomija” pristatymas, dalyvaujant autoriui ir istorikams Sigitui Jegelevičiui ir Nerijui Šepečiui. Lietuvoje neblogai žinoma Viktoro Suvorovo (Rezun) Antrojo pasaulinio karo pradžios, Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo versija. Šio autoriaus knygas teko ne tik skaityti, bet ir leisti, kai kurias – versti. Jo versija sugriovė pirmąją versiją, kurią mano kartai uoliai piršo mokykla, visa galinga blogio imperijos propagandos mašina. Dabar, kaip suprantu iš knygos pristatyme kalbėjusio autoriaus ir mūsų istorikų, Viktoro Suvorovo versija gerokai papildoma naujais dokumentais, koreguojama, o kai kuriais atvejais net atmetama. Perskaitę šią knygą, artimiausiu metu parašysime plačiau, pasiremdami ir mugėje autoriaus bei mūsų istorikų pasakytomis mintimis. Dabar pateikiame kelis sakinius iš minėtos knygos pratarmės:

mug_3

“Aš – už moratoriumą. Garbės žodis. Ir jei toks sprendimas būtų priimtas valstybės mastu, kuo sąžiningiausiai paklusčiau jam. Iš tikrųjų, kas kliudė priimti bendrą, visiems privalomą sprendimą: bet kokį Didžiojo Tėvynės karo istorijos viešą svarstymą uždrausti. Šimtui metų. Iki 2045 metų.

mug_4

Jokių knygų, jokių straipsnių. Mokykliniame vadovėlyje – trumpas pranešimas, kad šalyje veikia moratoriumas. Ir tik tada, kai prisiminimai apie įvykusią Apokalipsę nustos būti tautos kraujuojančia žaizda, kai pasitrauks paskutiniai veteranai, kai nežinomų kareivių palaikai taps, kaip dainoje sakoma, “tiesiog žeme ir žole”, štai tada išslaptinsime VISUS archyvus VISIEMS norintiems juose darbuotis ir darbuosimės. Bendromis pastangomis sukursime teisingą, dokumentais pagrįstą Didžiojo karo istoriją.

mug_5

Būtent taip mūsų šalyje ir padaryta – tik atvirkščiai”.

Taigi, ir Marko Solonino “Birželio 22-oji…” – dar viena, bet ne paskutinė versija, nes ir Markui Soloninui, deja, anaiptol ne visi dokumentai buvo prieinami. Apie tai knygos pristatyme jis taip pat kalbėjo. Galima tikėtis, kad  2045-aisiais autoriaus svajonė VISUS – VISIEMS ims ir išsipildys. 

mug_6 

mug_7

Vytauto Visocko nuotraukose:

1.Marius Kundrotas mugėje pristatė savo knygą “Tauta amžių kelyje”.

 2 – 3. Apie M.Kundroto knygą kalbėjo prof.habil..dr. Ona Voverienė ir prof.habil.dr. Romualdas Grigas.

4. Žurnalisto ir rašytojo Algimanto Čekuolio knyga “Staigmenos ir kiti žinomi dalykai” mugėje turėjo didelį pasisekimą.

5. Labai populiarios ir gydytojos bei publicistės Filomenos Taunytės knygos.

6. Istorikas Sigitas Jegelevičius pristato Marko Solonino (kairėje) knygą “Birželio 22-oji. Katastrofos anatomija”.

7.Marko Solonino knygos reklaminis plakatas.

2010.02.21


Prisijunkite prie diskusijos