Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 16 d. (AFP-ELTA). Prancūzija pristatys Ukrainai „šešias papildomas“ tolimojo nuotolio savaeiges haubicas „Caesar“, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, ketvirtadienį viešėdamas Kyjive sakė prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Be 12-os jau pristatytų „Caesar”, aš priėmiau sprendimą per ateinančias savaites (pristatyti) dar šešias „Caesar”, – sakė E. Macronas per spaudos konferenciją Kyjive su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholcu, Italijos ministru pirmininku Mario Draghi bei Rumunijos lyderiu Klausu Iohannisu.
„Europa yra jūsų pusėje. Ji tokia ir bus tol, kol reikės, iki pergalės”, – sakė Prancūzijos lyderis. Anksčiau, lankydamasis karo nuniokotame Kyjivo priemiestyje Irpinėje – vietovėje arčiausiai sostinės, kurią invazijos pradžioje pasiekė Rusijos kariuomenė prieš atsitraukdama, jis sakė, kad Ukraina turi „priešintis ir laimėti“.
„Caesar“ haubicos labai vertinamos dėl tikslumo, jas sukūrė iš dalies Prancūzijos valstybei priklausanti ginklų gamintoja „Nexter“. Ukraina anksčiau šią savaitę pademonstravo žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrą AFP, kaip naudoja šį ginklą, o Kyjivas prašė daugiau Vakarų ginklų Maskvos pajėgoms atremti.
Turiu prisipažinti klydęs: netikėjau, kad Vladimiras Putinas pradės plataus pobūdžio karinę invaziją į Ukrainą. Iki paskutinės minutės maniau, jog, žvangindamas ginklais, Kremlius tik blefuoja: manipuliuodamas didelio karo pabūgusiais Vakarais prievartauja Ukrainą politiškai kapituliuoti.
Nutiko priešingai: nebuvo nei smulkių provokacijų, nei teroro aktų. Vasario 24-ąją po skatlingų apšaudymų iš oro rusiškoji kariauna ankstų rytą pradėjo veržtis į Ukrainą beveik iš visų pusių be jokių formalių pretekstų.
Tačiau dėl kitų aspektų, regis, būsiu teisus. Rusijos kariuomenė Ukrainoje stringa. Ukrainiečiai šauniai priešinasi. Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis, į kurį anksčiau žvelgdavau skeptiškai, pasirodė esąs tikras vyras.
Volodimyras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. Slaptai.lt foto
Taip pat esu maloniai nustebęs dėl Vakarų reakcijos. Po Rusijos invazijos nepraėjus nė kelioms dienoms Vakarai puolė remti Ukrainą. Remia ne tik skelbdami užtektinai rimtas ekonomines sankcijas, bet ir tiekdami Ukrainai tai, ko labiausiai jai reikia, – modernius ginklus. Net Vokietija, iš pradžių vapėjusi, jog ukrainiečiams tegali padėti siųsdama medicininę įrangą ir šalmus, šiandien siunčia siuntas, kuriose – tikri ginklai, naikinantys rusiškus tankus ir rusiškus lėktuvus.
Džiugina ir visuomenės reakcija: tiek Lietuvoje, tiek kituose Europos miestuose – gausūs protestai prie Rusijos ambasadų ir konsulatų. Į protestus susirenka ne dešimtys, o šimtai, tūkstančiai žmonių. Net Rusijos miestuose spontaniškai kyla protestai: rusai smeria karą prieš Ukrainą (tiesa, represinių struktūrų smogikai juos čia pat suima).
Džiugina ir tai, kad tiek JAV, tiek kitos NATO valstybės į Baltijos šalis suskubo siųsti kovinius pastiprinimus. Dabar Lietuvoje – dar daugiau NATO lėktuvų, tankų ir kariškių. Lietuvos vyriausybė net skuba padidinti išlaidas, skiriamas karinėms reikmėms. Vis mažiau tikėtina, kad V. Putinas, bepuldamas Ukrainą, sumanys tuo pačiu užimti dar ir Vilnių, Rygą bei Taliną.
Laimė, Vakarai atsikvošėjo. Bet ar ilgam šis prablaivėjimas? Kremliaus psichopatas jau žvangina branduoliniu ginklu. Tai dar vienas pretekstas, kuomet Vašingtonas ir Briuselis gali išsigąsti. Tikiuosi, jog taip neatsitiks – neišsigąs. Ukrainos kariai demonstruoja, kad rusų karinės armados nėra ko bijoti.
Ir vis tik įsiminė buvusio Lietuvos saugumo vadovo, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Mečio Laurinkaus prisiminimai, kaip 2008-aisiais nutiko po Rusijos invazijos į Gruziją (Sakartvelą). Vakarai pirmosiomis dienomis itin garsiai piktinosi Kremliaus karine avantiūra, bet vėliau jų pasipiktinimas išblėso.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Todėl klausimas, ar buvo įmanoma sustabdyti Kremliaus beprotį kur kas anksčiau, – išlieka aktualus. Tai, kad dabartinis Vokietijos kancleris tapo aršiu Vladimiro Putino kritiku, – sveikintina. Bet tai – tik pusė darbo. Vokietijos intelektualams, politologams, žurnalistams, politikams privalu atidžiai peržvelgti dešimtmečius trukusius buvusios kanclerės Angelos Merkel flirtus su V. Putinui. Jei ponia A.Merkel būtų rečiau bučiavusi V.Putiną, gal šiandieninės invazijos į Ukrainą nebūtų buvę? Gal gi dabar Vokietija pasmerks savo gerhardus šrioderius, atimdama iš jų Europos Sąjungos pilietybę, įšaldydama jų asmenines sąskaitas, – nešdinkitės į Rusiją, jei jau taip patinka V.Putinas? Sakote, išvijus gerhardus šrioderius iš Europos Sąjungos būtų nusižengta demokratinėms normoms?
Tokį patį klausimą knieti pateikti ir Prancūzijos intelektualams. Ar galų gale supratote, kokią kvailą, primityvią, idiotišką politiką kurpė jūsų emanueliai macronai, nuolaidžiaudami V.Putinui? Kodėl būtina patirti milžinišką katastrofą, kad suprastumėte – savo pokalbiais, savo maniera pataikauti jūs skatinote V.Putiną elgtis agresyviai.
Kodėl V. Putinas per susitikimą Kremliuje pasodino E. Macroną kelių metrų atstumu nuo savęs. EPA-ELTA nuotr.
O su Vašingtono ir Londono politikais – ypatinga šneka. Kai „žalieji žmogeliukai“ įsiveržė į Krymą, JAV ir Didžioji Britanija privalėjo į Ukrainą nedelsiant permesti savo karinius dalininius. Daug dalinių. Toks drastiškas amerikiečių ir britų žingsnis būtų pademonstravęs, jog šios dvi įtakingos pasaulio valstybės laikosi Budapešto memorandume užfiksuotų įsipareigojimų saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Bet tuomet Vašingtone ir Londone sėdėję politikai šitaip nepasielgė, ir tuo pačiu paskatino V.Putiną elgtis dar bjauriau, dar įžūliau.
Net paskutinėmis dienomis, kai iki rusiškos invazijos buvo belikusios kelios ar keliolika valandų, dabartinis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas), man regis, elgėsi neatsakingai. Jis neturėjo teisės garsiai sakyti, jog amerikiečių kariai tikrai negins Ukrainos, nes Ukraina, tik pamanyk, nėra NATO narė. JAV prezidentas turėjo kalbėti taip, jog V.Putinui nebūtų aišku, kaip iš tikrųjų pasielgs amerikiečiai. Kaip vertinti tokį Baltųjų rūmų vadovo akibrokštą – kaip V.Putino tramdymą ar kaip V.Putino skatinimą pulti?
Džo Baidenas
O kaip derėtų apibūdinti Amerikos, Jungtinės Karalystės, kitų Vakarų šalių ambasadų evakuavimą iš Kijevo? Ar taip nebuvo skatinamas V.Putinas pulti Ukrainą? Ar V.Putinas būtų ryžęsis bombarduoti Kijevą, veržtis į Kijevą, jei visi Vakarų diplomatai būtų drąsiai pasilikę savo ambasadose Ukrainos sostinėje? Vakarų šalių diplomatai – bailiai? Jie drąsūs tik prašmatniuose restoranuose, tik prabangiuose penkių žvaigždučių viešbučiuose?
Man patinka, kai Vakarai reikalauja, jog V.Putinas būtų teisiamas tarptautiniuose teismuose už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Tai padaryti privalu. Tačiau visąlaik pirmiausia analizuokime savas, o ne svetimas klaidas. Taigi: ko nepadarė Vakarų pasaulis trokšdamas išvengti didelio karo Ukrainoje? Kokios asmeninės Vakarų lyderių klaidos? Pavyzdžiui, lygindami Rusijos ir Šiaurės Korėjos vadovų nusikaltimus turime akivaizdžius dvigubus standartus: svetimų teritorijų nepuolantis, tik saviškius žudantis Šiaurės Korėjos išsigimėlis sulaukė beveik viso pasaulio izoliacijos, o su ukrainiečius, moldavus, gruzinus, čečėnus dešimtmečiais žudančiu Kremliaus diktatoriumi dar prieš keletą dienų veržte veržėsi pasišnekėti JAV, JK, Vokietijos, Prancūzijos politikai.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Žodžiu, Vakarai labai bijojo didelio karo, visomis išgalėmis stengėsi jo išvengti, tačiau karas į Ukrainą atėjo.
JAV leidžiamas lietuvių laikraštis www.draugas.org
A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė norintys, kad Jungtinių Valstijų ir Danijos vyriausybės pateiktų paaiškinimus dėl įtarimų, kad Vašingtonas, padedamas Kopenhagos, šnipinėjo Europos sąjungininkus.
„Tai nepriimtina tarp sąjungininkų, o ypač – tarp sąjungininkų ir Europos partnerių“, – teigė E. Macronas, kuriam antrino A. Merkel.
„Esu prisirišęs prie pasitikėjimu pagrįsto ryšio, kuris vienija europiečius ir amerikiečius“, – kalbėjo E. Macronas, pridurdamas, kad „tarp mūsų nėra vietos įtarimams“.
„Todėl laukiame visiško aiškumo. Paprašėme, kad mūsų partneriai Danijoje ir Amerikoje pateiktų visą informaciją dėl šių teiginių ir praeities faktų. Laukiame šių atsakymų“, – teigė jis.
Pateikdama savo poziciją, A. Merkel teigė galinti „tik sutikti“ su Prancūzijos prezidento teiginiais.
Sekmadienį Danijos visuomeninis radijas „Danmarks Radio“ (DR) ir kitos Europos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) nuo 2012 iki 2014 m. klausėsi slaptų Danijos pokalbių ir skaitė žinutes, kad šnipinėtų aukšto rango Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Prancūzijos politikus ir pareigūnus.
DR teigimu, NSA turėjo prieigą prie SMS tekstinių žinučių, telefoninių pokalbių ir interneto srauto, įskaitant paieškas, pokalbių ir žinučių programėles. Be kita ko, buvo šnipinėjama A. Merkel, tuometinis užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ir tuometinis opozicijos lyderis Peeras Steinbruckas.
A. Merkel per susitikimą teigė, kad ją „užtikrino“ Danijos vyriausybės, ypač užsienio reikalų ministrės Trine Bramsen pareiškimai, kuriuose smerkiami šie veiksmai.
„Nekalbant apie faktų įtvirtinimą, tai geras atspirties taškas norint pasiekti tokius santykius, kurie iš tiesų būtų pagrįsti abipusiu pasitikėjimu“, – teigė Vokietijos kanclerė.
Marine Le Pen. EPA – ELTA nuotr.
Likus metams iki prezidento rinkimų, Prancūzijoje didėja parama dešiniosios populistės Marine Le Pen partijai. „Nacionalinio sambūrio“ (RN), kuris anksčiau vadinosi „Nacionaliniu frontu“, idėjoms pritaria 29 proc. prancūzų, rodo apklausa, kurią stoties „Franceinfo“ ir laikraščio „Le Monde“ užsakymu atliko nuomonės tyrimo institutas „Kantar“. Tai yra trijų procentinių punktų padidėjimas per metus.
Didžiausio pritarimo RN idėjos sulaukė 2014-aisiais, kai jas rėmė 34 proc. respondentų. Dabar tik šiek tiek mažiau nei pusė apklaustųjų (49 proc.) mano, kad partija kelia pavojų demokratijai Prancūzijoje. 42 proc. tuo tarpu įsitikinę, kad RN pavojaus šalies demokratijai nekelia – tai didžiausias rodiklis atsakant į šį klausimą nuo 2014-ųjų. Likusi dalis respondentų nuomonės neturėjo.
Kartu vėl išaugo dalis tų žmonių, kurie dar niekad nebalsavo už RN, tačiau svarsto tai daryti, skelbia „Kantar“.
Beveik ketvirtadalis apklaustųjų (24 proc.) mano, kad M. Le Pen būtų gera prezidentė ir laiko ją sąžininga ir patikima. Daugiau kaip pusė galvoja, kad ji ryžtinga (67 proc.) ir geba priimti sprendimus (53 proc.).
M. Le Pen jau paskelbė, kad sieks prezidento posto po metų vyksiančiuose rinkimuose. Po skaudaus savo pralaimėjimo Emmanueliui Macronui, teisininkė dabar tikisi revanšo.
Ekspertai prognozuoja nuožmią kovą tarp E. Macrono ir M. Le Pen 2022 metų pavasarį vyksiančiuose rinkimuose.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ketvirtadienį buvo diagnozuota koronaviruso infekcija (COVID-19), dabar jis izoliuosis septynioms dienoms, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentūra.
Prezidentūros paskelbtame pranešime nurodoma, kad testas E. Macronui atliktas po to, kai jam pasireiškė pirmieji ligos simptomai, testo rezultatas buvo teigiamas.
Vadovaudamasis nacionalinėmis taisyklėmis, 42 metų amžiaus E. Macronas izoliuosis savaitei, o šaliai vadovaus ir darbą tęs nuotoliniu būdu.
Kol kas nėra žinoma, kaip E. Macronas užsikrėtė koronavirusu, tačiau jo biuras nurodė, kad bando identifikuoti asmenis, su kuriais prezidentas turėjo artimą kontaktą, jog informuotų juos apie situaciją.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Prancūzija patvirtino daugiau kaip 2,4 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Daugiau kaip 59 tūkst. užsikrėtusių šalies gyventojų mirė.
Anksčiau šią savaitę Prancūzija sušvelnino apribojimus, kurie buvo įvesti, siekiant kovoti su antrąja koronaviruso banga, nors šalyje išlieka itin didelis sergamumas COVID-19 liga. Prancūzijoje nuo 20.00 val. vakaro tebegalioja naktinė komendanto valanda, kavinės, restoranai, teatrai taip pat lieka uždaryti.
Pakistane deginamas Prancūzijos prezidento portretas. EPA – ELTA nuotr.
Pakistane šeštadienį vyko dešimttūkstantinis protestas, kuriame musulmonai reiškė nepasitenkinimą Prancūzijos sprendimu ginti teisę publikuoti pranašo Mahometo karikatūras.
Karačio gatvėmis žygiavo miesto gyventojai ir dešiniųjų pažiūrų partijos „Tehreek-e-Labbaik Pakistan“ (TLP) aktyvistai, ragindami Pakistano vyriausybę nutraukti ryšius su Prancūzija ir boikotuoti prancūziškas prekes.
Protestuotojai mindė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono atvaizdus, degino Prancūzijos vėliavas ir šūkavo šūkius, reiškiančius jų ryžtą pasiaukoti ir atkeršyti už šventvagiškais laikomus veiksmus.
„Reikalaujame, kad vyriausybė imtųsi veiksmų boikotuoti Prancūziją ir iš šalies išsiųstų jos ambasadorių“, – naujienų agentūrai dpa sakė TLP atstovas spaudai Zubairas Kasuris.
Šalies premjeras Imranas Khanas taip pat argumentuoja, kad europiečiai nepakankamai supranta faktą, kad musulmonams bet koks jų pranašo vaizdavimas yra nepriimtinas. Pakistane – antiprancūziškas mitingas. EPA – ELTA nuotr.
E. Macronas anksčiau šį mėnesį ėmėsi ginti žodžio laisvę ir pasmerkė islamistų smurtą po to, kai Paryžiuje mokytojui, savo mokiniams parodžiusiam pranašo Mahometo karikatūrų, buvo nukirsta galva.
Daugiausiai musulmonų apgyvendintame Pakistane 2012 metais įsiplieskė mirtini protestai, kai į vaizdo įrašų dalijimosi platformą „YouTube“ buvo įkeltas pranašui įžeidžiu laikomas filmas.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pareiškė, kad jo kolega Prancūzijos valstybės vadovas Emmanuelis Macronas turėtų gydytis psichikos sutrikimus. Taip jis reagavo į Prancūzijos prezidento pareiškimus apie islamą. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
„Kokios šio žmogaus vardu Macronas problemos su islamu ir musulmonais? Ką galima pasakyti valstybės vadovui, demonstruojančiam nederamą požiūrį į milijonus savo šalies piliečių, kurie išpažįstą kitą religiją? Macronas turėtų gydytis psichikos sutrikimus, – sakė R. T.
Erdoganas per mitingą Kaiserio mieste. – Kratos Berlyno mečetėse taip pat yra islamofobijos apraiška. Mes turime nepamiršti, kad kiekviena tokia priešiškumo islamui apraiška taip pat yra priešiškumo Turkijai apraiška“.
Anot Turkijos prezidento, „tokie teisės pažeidimai musulmonų atžvilgiu rodo, kad Europos fašizmas pereina į naują lygį“.
Spalio 2 d. E. Macronas paragino Prancūzijos visuomenę ryžtingai kovoti su islamo radikalizmu. Prezidentas taip pat teigė, kad islamą apėmė krizė dėl „jo pozicijų radikalėjimo“.
Melagėlis
Nuolatinę informacinės aplinkos stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai per praėjusį mėnesį fiksavo aktyvų neigiamos informacinės veiklos intensyvumą. Rugsėjo 1-30 dienomis identifikuota per 260 svarbiausių neigiamos informacinės veiklos atvejų, kurių pagrindiniais taikiniais buvo Lietuvos užsienio politika, energetinė šalies nepriklausomybė ir ekonomika, narystė NATO, mūsų valstybės istorija, kultūra, švietimas bei konstitucinių pagrindų apsauga.
Anot Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, skleidžiant klaidinančio ir manipuliacinio pobūdžio informaciją buvo siekiama daryti poveikį visuomenei, skatinti piliečių nepasitikėjimą naryste NATO ir pačiu Aljansu, Lietuvos aukščiausiomis valdžios institucijomis bei mažinti gyventojų lojalumą valstybei.
Rugsėjo 22 d. LK SKD ekspertai fiksavo bei atrėmė kibernetinį informacinį išpuolį prieš Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Įsilaužus į Lenkijos naujienų portalą polanddaily.com buvo publikuotas realybės neatitinkantis straipsnis, teigiantis, kad Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai neva „už uždarų durų” ES siūlė į Baltarusiją nusiųsti taikos palaikymo pajėgas. Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
Kiek vėliau ši melaginga informacija taip pat buvo patalpinta liveleak.com svetainėje ir siekiant padidinti jos matomumą į JAV leidžiamo savaitraščio „The New Yorker” redakciją buvo išsiųstas suklastotas (angl. k. spoofed) Lietuvos užsienio reikalų ministerijos laiškas, neva patvirtinantis tariamo Lietuvos ir Lenkijos ministrų dvišalio pokalbio faktą. Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministerija rugsėjo 23 d. išplatino oficialų pranešimą, kuriuo patvirtino, kad prieš ją buvo įvykdyta kompleksinė kibernetinė – informacinė ataka ir jos metu platinta informacija yra melaginga.
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas užfiksuotas rugsėjo 2-4 d., rugsėjo 10-16 d. ir rugsėjo 20-25 d. Šios eskalacijos daugiausia sietinos su vieningu trijų Baltijos šalių susitarimu dėl Astravo AE boikoto, Rusijos ir Baltarusijos premjerų susitikimu dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo iš Klaipėdos uosto, prezidento G. Nausėdos raginimu ES įvesti sankcijas Baltarusijai, Seimo rezoliucija „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos Sąjungos Baltarusijai”, vyriausiojo NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojo generolo T. Radfordo vizitu Lietuvoje, Aliaksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino susitikimu Sočyje, Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimu, NATO ir Lietuvos kariuomenės pratybomis bei Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitu Lietuvoje.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Praėjusį mėnesį itin eskaluota įtemptų Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema. Priešiškoje informacinėje aplinkoje provokuota aktyvi žodinė konfrontacija, kuria siekta diskredituoti Lietuvos Respublikos prezidento poziciją ir sumenkinti Seimo rezoliuciją „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai”. Baltarusijos bei Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida savo publikacijose kaltino Lietuvą bandymu destabilizuoti Rusijos ir Baltarusijos vienybę. Buvo formuojamas Lietuvos kaip aršios, veidmainės kaimyninės šalies įvaizdis, menkinamas jos politinis svoris ir statusas ES. Lietuva kartu su Lenkija buvo vaizduojamos kaip nesavarankiškos, JAV parankinės valstybes, kurioms kurstyti ir finansuoti perversmą Baltarusijoje liepia Vašingtonas.
Baltarusijos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės rugsėjo mėn. taip pat didelį dėmesį skyrė gynybos sričiai. Priešiškoje informacinėje aplinkoje pradėtas formuoti naratyvas, kad Lietuva neva kėsinasi į Baltarusijos teritorinį vientisumą ir itin aktyviai tęstas jau anksčiau išryškėjęs naratyvas, kad mūsų valstybė neva provokuoja Baltarusiją dėl NATO pajėgų dislokavimo pasienyje. Šiuo laikotarpiu priešiškose portaluose buvo pabrėžiamas tariamai agresyvus NATO pobūdis ir jo keliama grėsmė regiono saugumui. Baltarusijos ir Kremliaus kontroliuojamuose naujienų portaluose buvo skleidžiama manipuliacinio ir klaidinančio turinio informacija, kad Lietuva, Lenkija ir JAV nori paversti Baltarusiją mūšio lauku, o NATO, planuodama „didelį karą Europoje, siunčia karinės technikos vilkstines”.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rugsėjo 1 d. Baltijos šalių vieningai priimta bendra pozicija dėl Baltarusijos Astravo AE boikoto taip pat sukėlė didelį Kremliaus ir A. Lukašenkos kontroliuojamos žiniasklaidos nepasitenkinimą. Lietuva apkaltinta neva skleidžianti melą apie netinkamą šios branduolinės jėgainės saugumą, eskaluotas naratyvas apie gyventojams brangsiančią elektros kainą, Lietuvai, Latvijai ir Estijai atsisakius pirkti elektros energiją iš Astravo AE.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai įspėja šalies visuomenę būti budriems, atidžiai ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją, pasikliauti ne vienu, o keliais informaciniais šaltiniais ir vadovautis oficialių institucijų bei pagrindinių žiniasklaidos priemonių platinamomis naujienomis.
G. Nausėda ir E. Macronas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda suragavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymą, esą strateginis dialogas su Rusija yra būtinas, norint, kad Europa galėtų jaustis saugesnė. Šalies vadovas sutinka su Prancūzijos prezidento pozicija, kad dialogas visada yra reikalingas, tačiau akcentuoja, kad, siekiant strateginio dialogo su Rusija, būtina pasiruošti galimiems nusivylimams.
„Vakar aš jo paklausiau vakarienės metu, ar tai yra geopolitinė vizija ir ar jis nemato tam tikrų rizikų arba kasdieninio gyvenimo veiksnių, kurie gali šią viziją gerokai sutrukdyti įgyvendinti. Jis yra realistas, jis tikrai mato Rusiją atvertomis akimis, tačiau šioje visoje geopolitinėje dėlionėje Prancūzija tikisi geresnio supratimo su Rusija tam, kad Europoje būtų daugiau taikos, daugiau tarpusavio supratimo ir šia prasme jį galima remti, ir aš tikrai remiu tokį siekį“, – žurnalistams Rukloje sakė G. Nausėda.
Visgi šalies vadovas akcentuoja, kad, nusprendus siekti strateginio dialogo su Rusija, yra būtina pasiruošti galimam nusivylimui, kuomet, pasak jo, atrodys, kad įdėtos pastangos neatsiperka.
„Dialogas visada yra reikalingas, tačiau, kita vertus, turime būti sąžiningi ir aiškiai atsakyti, taip mes galime rinktis šį kelią, tačiau šiame kelyje mūsų gali laukti daug nusivylimų, kuomet atrodys, kad tos pastangos, kurias mes įdėjome, tiesiog neatsiperka, nes ši valstybė siekia kitokių tikslų, kurie nėra suderinami su mūsų tikslais“, – akcentavo G. Nausėda.
Prezidento teigimu, „visada geriau yra kalbėtis, negu žvanginti ginklais arba gąsdinti vienas kitą“.
ELTA primena, kad pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad Prancūzija palaikys skaidrų dialogą su Rusija. Pasak jo, norint taikos Europoje, reikia bendradarbiauti ir su kaimynine Rusija.
Anot Prancūzijos vadovo, turėdama dialogą su Rusija, Europa gali jaustis saugesnė. Kita vertus, E. Macronas atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi skaudžią istorinę atmintį su Rusija, todėl jis suprantąs ir Lietuvos poziciją.
Prezidentų G. Nausėdos ir E. Macrono spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad Prancūzija palaikys skaidrų dialogą su Rusija. Pasak jo, norint taikos Europoje, reikia bendradarbiauti ir su kaimynine Rusija.
„Kaip mes matome situaciją, jeigu mes norime, kad taika įsigalėtų ilgam laikui Europoje, mes turime dirbti su Rusija, nes turime bendrą praeitį ir geografiją. Mes išgyvename sunkių dalykų. Žinau, kad jūsų šalyje žmonės išgyveno represijas, ir žmonės žuvo taip pat. Mes negalime gyventi taip, lyg Europa būtų toli nuo Rusijos. Lyg Europa būtų tolima sala nuo Rusijos. Taigi dėl to mes turime dirbti strategiškai ir sukurti saugumo architektūrą, atnaujinto bendradarbiavimo architektūrą, pasitikėjimo architektūrą, kuri neleistų kilti įtampai“, – sakė E. Macronas.
Anot jo, turėdama dialogą su Rusija, Europa gali jaustis saugesnė. Kita vertus, Prancūzijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi skaudžią istorinę atmintį su Rusija. Todėl, pasak jo, jis suprantąs ir Lietuvos poziciją.
„Aš paaiškinau prezidentui, kodėl Prancūzija ėmėsi dialogo su Rusija iniciatyvos. Mes norime turėti skaidrų ir ne naivų dialogą su Rusija. Rusija yra gretimai Europos esanti galybė. Aš noriu, kad jūs būtumėte informuotas apie mūsų požiūrį ir kad jūs būtumėte, prezidente, informuotas, kaip vyksta darbai į priekį. Manau, dialogas svarbus iš strateginės pusės, bet žinau, kad praeitis jums yra labai svarbi taip pat. Tai sakau su didele pagarba. Žinau, kad ši šalis išgyveno labai skaudžias žaizdas. Dvidešimtas amžius čia nebuvo toks pat kaip pas mus. Jūs jautėtės palikti likimo valiai ir po Antrojo pasaulinio karo laikas jums dar labiau prailgo. Žinau, ką reiškia jums kalbėti apie strateginį dialogą su Rusija. Dėl to jums sakau labai atvirai“, – sako jis.
Prancūzijos prezidentas per spaudos konferenciją į Lietuvos prezidentą kreipėsi vardu. E. Macronas padėkojo G. Nausėdai už nuoširdų priėmimą susiklosčius koronaviruso padėčiai pasaulyje. Prancūzijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad paskutinis dvišalis susitikimas Lietuvoje įvyko prieš 19 metų.
„Labai dėkoju prezidente, mielas Gitanai. Man labai malonu čia būti, kad galiu su jumis diskutuoti. Nuoširdžiai dėkoju už nuoširdų priėmimą“, – teigė E. Macronas.
Prancūzijos prezidentas taip pat pagyrė Lietuvos ekonomikos konvergencijos procesą.
„Jūs elgiatės teisingai, ir Lietuva per šiuos nepriklausomybės metus sugrąžino vietą Europos žemėlapyje. Dabar Lietuva yra ES centre. Lietuva turi kuo didžiuotis“, – sakė jis.
Antradienį Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Prancūzijos karius Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.
Prancūzijos lyderis taip pat planuoja lankytis iškilmingoje ceremonijoje Antakalnio kapinėse, susipažinti su Lietuvos akademikų ir intelektualų bendruomene.
Lietuvos ir Prancūzijos pirmosios ponios planuoja apsilankyti MO muziejuje.
Šio vizito proga rengiamas Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas, skirtas aptarti bendradarbiavimo galimybėms informacinių, finansinių technologijų, atsinaujinančios energetikos, tvarumo, inovacijų, infrastruktūros kūrimo ir kibernetinio saugumo srityse. Forume diskutuos Lietuvos ir Prancūzijos verslo lyderiai ir verslo organizacijų atstovai.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį prasidėsiantis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono oficialus vizitas Lietuvoje yra puiki proga įvertinti ir mūsų šalies užsienio politikos kryptis.
Tradiciškai į Rytų partnerystės šalių aktualijas bei Rusijos klausimą susikoncentravusi Lietuva, sutinka ekspertai, tiek Prancūzijai, tiek Paryžiaus keliamoms problemoms skiria per mažai laiko. Jų teigimu, įvertinus Prancūzijos potencialą ir reikšmę Europos Sąjungai, Lietuva turėtų siekti daugiau Paryžiaus dėmesio, todėl privalo būti aktyvesnė ne tik gilinantis į Viduržemio jūros regiono problemas, bet ir labiau įsiklausyti į E. Macrono reiškiamas ambicijas, perkrauti santykius su Maskva ar didinti ES karinį savarankiškumą.
Prancūzija yra viena didžiųjų pasaulio valstybių, kuri natūraliai užduoda reikšmingą toną Europos Sąjungos raidai. Ir tai savaime suprantama. Prancūzija – galingą istoriją ir kultūrą turinti, branduoliniam klubui priklausanti nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė. Todėl, nepaisant santykinai neintensyvaus ekonominio bendradarbiavimo, Prancūzija yra ir turėtų būti viena svarbiausių šalių Lietuvai.
Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Visgi, pažymi Marylando universiteto universiteto vyr. mokslininkė, atsakinga už šios mokslo įstaigos vykdomo projekto ICONS krizių simuliacijų modeliavimą Eglė Murauskaitė, Paryžiaus reikšmę Lietuva ne visada sugeba pakankamai įvertinti ir pastangų, siekiant plėtoti šaliai itin svarbius strateginius santykius su Prancūzija, dažnai pritrūksta.
Aptariant tai, kodėl Prancūzijos klausimo svarba Lietuvos užsienio politikoje nėra aukščiausių prioritetų sąraše, galima surasti ne vieną aiškinimą. Viena vertus, Lietuvą ir Prancūziją skiriantis geografinis atstumas natūraliai sudėlioja skirtingą geopolitinių prioritetų lauką.
Prancūzai švenčia nacionalinę šventę. EPA – ELTA nuotr.
„Prancūzijai visada yra aktualiau Pietų partnerystė, Afrikos valstybės, mums aktualiau yra Rytų partnerystė su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“, – Eltai teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorė, politologė Margarita Šešelgytė.
Kitaip tariant, Prancūzijos lyderystė Viduržemio jūroje Lietuvai, didesnę savo dėmesio dalį skiriančiai Europos politikai Rytuose, itin didelio įspūdžio nedaro. Visgi užsienio politikos ir saugumo ekspertai ne kartą kritikavo Lietuvos lokalumą susikoncentruojant tik į vieno regiono problemas. Pabrėžta, kad Bendrijoje įsitvirtinti siekiančios net ir mažosios ES narės neturi prabangos tapti vieno klausimo šalimis.
Dar vienas svarbus veiksnys, kuris gali turėti įtakos Vilniaus ir Paryžiaus santykiams – išsiskiriantys valstybių požiūriai, kaip reaguoti į problematišką Rusijos kaimynystę.
Prancūzijos ir Rusijos santykiai bei Prancūzijos valdžios tradiciškai pasirenkamos politikos organizavimo formos Maskvos atžvilgiu yra tai, ką Lietuvai ne visada pavyksta suprasti ar tuo labiau pritarti.
Lietuva nesupranta Prancūzijos sieko su Rusija problemas spręsti dialogu
Geostrateginė Maskvos krytis Paryžiui kelis pastaruosius amžius buvo svarbus geopolitinis svertas – ypač sąveikaujant su kitomis didžiosiomis pasaulio galiomis.
„Prancūzija nuosekliai vykdo politiką, kurioje Europa su Rusija skatinama siekti kompromiso ir bendradarbiavimo – dialogu siūlo spręsti iškilusias krizes. Tuo tarpu Lietuva tam griežtai priešinasi“, – teigia E. Murauskaitė.
Panašu, kad nuo šios strateginės linijos prancūzų neatbaidė nei Šaltojo karo metu buvusi Rytų ir Vakarų konfrontacija, nei Rusijos imperialistinės ambicijos jau XXI a. Visgi, pažymi analitikai, tam tikrų komplikacijų Prancūzijos siekyje palaikyti geopolitiškai ir ekonomiškai pragmatiškus santykius neišvengta.
Prancūzijos tankai karinio parado Paryžiuje metu. EPA – ELTA nuotr.
Nuolatinis tarptautinės teisės, daugiašalių susitarimų pažeidinėjimas, Krymo aneksija, Malaizijos oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimas, apnuodijimai Novičioku Solsberyje bei pasikėsinimas naudojant tą pačią medžiagą į Aleksejų Navalną yra tai, kas šiuo metu Prancūzijos valdžios elitą privertė į Rusiją pažvelgti itin kritiškai.
Tačiau, nepaisant to, Prancūzijos politika Rusijos atžvilgiu ir toliau remiasi dialogo paieškomis. Būtent tai, pabrėžia M. Šešelgytė ir E. Murauskaitė, Lietuvos politiniam elitui ne visada yra suprantama.
„Mus pykdo, kad prancūzai sako, jog su Rusija reikia bendrauti ir išsakyti savo kritiką įvairiais klausimais, o ne iš viso nutraukti santykius. Tai buvo nuolatinė prezidento Macrono pozicija ir ji, ko gero, išlieka, nes pastaruoju metu – net kalbant dėl įvykių Baltarusijoje ar dėl Navalvo – vis tiek yra (palaikomas – ELTA) dialogas“, – teigė M. Šešelgytė.
„Tai mums nėra suprantama, nes mes – remdamiesi savo patirtimi – norėtume iš viso su Rusija nebendrauti“, – teigė TSPMI direktorė, pabrėždama, kad tokiai Lietuvos pozicijai atsirasti prielaidas sukūrė ne tik agresyvi Rusijos geopolitinė laikysena ar nuolatinis istorijos perrašinėjimas, tačiau ir būgštavimai, kad Prancūzijos švelninami santykiai su Maskva gali stumtelti ir bendrą europinį palankumą Rusijos atžvilgiu.
Savo ruožtu saugumo ekspertės E. Murauskaitės manymu, nors ir būtų sunku atsakyti, kokia santykių su Rusija forma yra geriausia, Lietuvos užsienio ir saugumo politikos architektai bent jau kartais turėtų pripažinti, kad Prancūzijos propaguojamas dialogas kai kuriais klausimais su Kremliumi gali duoti apčiuopiamesnių rezultatų.
„Praėjusių metų gruodį matėme, kad (Prancūzijos inicijuotas – ELTA) dialogas dėl Ukrainos buvo veiksmingas. Jei Baltijos šalys ir Lietuva ypač nuosekliai bando daryti spaudimą ir advokatauja ES sankcijoms prieš Rusiją dėl Ukrainos, Prancūzija, nors ir palaiko sankcijas, kartu palaiko ir dialogo galimybę. Gruodį inicijuotas Normandijos dialogas baigėsi labai greitai sėkmingu apsikeitimu Ukrainos ir Rusijos kaliniais. Taigi buvo pasistūmėta“, – teigė E. Murauskaitė, pabrėždama, kad Lietuvos remiama laikysena, paremta griežtu Rusijos sulaikymu ir sankcionavimu, kol kas aiškesnių rezultatų neatnešė.
„Manau, kad dažnam lietuviui yra sunku tiesiog suvirškinti poziciją, kad su Rusija galima kalbėtis. Mūsų retorika yra tradiciškai labai griežta. Kita vertus, sunku pasakyti, kokios apskritai yra dialogo su Rusija galimybių ribos“, – svarstė E. Murauskaitė.
Būgštaujama, kad Rusija atsidurs Kinijos įtakoje
TSPMI direktorė M. Šešelgytė teigia, kad Prancūzijos palaikoma pozicija siekti su Maskva kalbėtis net tuomet, kai Kremliaus režimas akivaizdžiai ignoruoja tarptautinę teisę, gali kilti ir iš strateginio intereso neleisti Maskvai nuslysti į raumenis užsiauginusios Kinijos glėbį.
Xi Jinpingas (k.) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Mokslininkės teigimu, Prancūzijoje įsivaizduojama, kad susiklosčius tokiam scenarijui didelių iššūkių patirtų būtent Europos demokratijos.
„Nepatvirtintas dalykas, bet kalbama – ir analitikai apie tai kalba – kad vis dėlto Prancūzijoje į Rusiją žiūrima kaip į valstybę, kuri gali būti balansinė valstybė kalbant apie tolesnius santykius su Kinija. Macronas bijo, kad Rusija gali atsidurti Kinijos įtakos sferoje ir kad tai bus labai nenaudinga demokratinėms valstybėms Vakarų pasaulyje, ypač Europoje. Todėl jo tikslas yra neleisti Rusijai nuslysti į Kinijos glėbį“, – teigė M. Šešelgytė.
Atsargiai klausosi Prancūzijos raginimų stiprinti ES karinį savarankiškumą
Nors Lietuvą ir Prancūziją vienija ES ir NATO narystė, pati Prancūzija prisideda prie NATO vykdomos oro policijos misijos, o prancūzų kontingentas dislokuotas Vokietijos vadovaujamose NATO priešakinėse pajėgose Lietuvoje, esama tam tikro nuomonių išsiskyrimo žvelgiant į transatlantinę erdvę. Tiksliau tariant, vertinant Europos galimybes turėti nuo JAV savarankiškesnę gynybos politiką.
Dar ne taip seniai ažiotažą sukėlė E. Macrono teiginys, kad Aljansą ištiko „smegenų mirtis“. Ir nors, būtina pažymėti, Prancūzijai klausimų dėl NATO ir jos gyvybinės svarbos Vakarų bendruomenei nekyla, kartkartėmis akcentuojamos strateginio koordinavimo tarp Europos ir Jungtinių Valstijų problemos Lietuvos politikus, akcentuojančius JAV buvimo regione reikšmę, verčia suklusti.
Prancūzijoje ne kartą, ypač po krizių, keltos idėjos, turėti savarankiškesnes Europos pajėgas. Tą, tapęs prezidentu, akcentavo ir E. Macronas.
Abi Eltos kalbintos ekspertės sutinka, kad Europos Sąjunga Prancūzijai yra vienas esminių strateginių dėmenų. Po Antrojo pasaulinio karo globali Prancūzijos galia silpo ir didžiosios galios statuso vien tik savo jėgomis išlaikyti Prancūzija nebepajėgė. ES lygmuo tapo įrankiu plėsti Prancūzijos galią, o kartu ir formuoti šalies identitetą.
„Jei paklausytume Macrono kalbų, tai pamatytume, kad Prancūzija projektuoja Europos perspektyvą – kaip Europa turėtų toliau judėti – per prancūziškąją perspektyvą. Iš čia ir ateina ES strateginės autonomijos koncepcija. Tai yra visiškai prancūziška koncepcija. Po Antrojo pasaulinio karo Prancūzija suprato, kad į gynybą reikia investuoti ir kad reikia turėti gebėjimą priimti sprendimus pačiam, ypač gynyboje. Ne tik aljanso pagrindu“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Savo ruožtu Lietuvoje kone įprasta bet kokias ES karinio autonomiškumo intencijas traktuoti su dideliu atsargumu. Tradiciškai deklaruojama, kad euroatlantinės erdvės vieningumas ir JAV karinis buvimas Europoje yra egzistencinis Lietuvos nacionalinis interesas.
Lietuvoje ne kartą, pasisukus kalbai apie europinio lygmens karines pajėgas, teigta, kad karinius pajėgumus senajame žemyne, be abejo, būtina stiprinti, tačiau tai daryti reikia nesukeliant rizikos, kad susiklostys net menkiausias NATO ir sukurtų naujų pajėgų dubliavimas. Tad E. Macronui po pergalės prezidento rinkimuose pareiškus, kad vienu iš kertinių savo siekinių laiko glaudesnį gynybos politikos integravimą, Lietuvoje kilo nuogąstavimas, jog tai gali tapti prielaida trūkinėti euroatlantinei vienybei.
Galima net pastebėti, kad Lietuvos politiniame diskurse būtent E. Macrono išreikštos ambicijos kurti bendras karines pajėgas ir paraleliai formuoti europinę saugumo kultūrą buvo įvertintos kaip kone didesnis iššūkis nei su Donaldo Trumpo prezidentavimu pasikeitusi Baltųjų rūmų retorika Europos didžiųjų valstybių atžvilgiu.
EPA – ELTA nuotrauka: Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron).
M. Šešelgytė pabrėžia, kad Lietuvos politikai bijo situacijos, kai kilus trintims transatlantinėje erdvėje Lietuvai teks rinktis tarp NATO ir naujųjų Europos saugumo struktūrų. Visgi, jos teigimu, nepaisant to, kad JAV buvimas regione Lietuvai yra be galo svarbus, o jos pasitraukimas gali turėti tragiškų pasekmių, investuoti į santykius tik su viena Atlanto puse Lietuva neturėtų.
„Negalima visų kiaušinių turėti vienoje pintinėje – Europa mums irgi svarbi“, – teigė ekspertė.
E. Murauskaitės teigimu, apskritai Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti europiniam vektoriui. Anot jos, projektuojant užsienio ir saugumo politikos sprendimus Europoje, reikėtų įsivaizduoti galios trikampį, kuriame – Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė ir nesusikoncentruoti tik į tai, ką sako ir daro Vašingtonas.
„Logiškiausia mūsų politika būtų žiūrėti į Europą kaip į pagrindinį ramstį, o ne į JAV. Ir tada tuos tris kampus balansuoti. Per Dalios Grybauskaitės kadenciją sėkmingai buvo užmegzti santykiai su Vokietija. Su Didžiąja Britanija daugiau diplomatijos „Brexit“ metu buvo. Bet Prancūzija yra tarsi apleista. Aš nesakau, kad būtent dabar Prancūzijai reikia daug dėmesio skirti. Tiesiog visada reikėjo to dėmesio skirti. O dabar didelis deficitas“, – samprotavo saugumo ekspertė.
Lietuvoje ES federalizacijos tema vis dar kelia baimę
Nacionalinio saugumo klausimais Lietuvos atsargumą, kalbant apie naujus gynybinius projektus, lemia baimė, kad struktūriniai pokyčiai euroatlantinėje erdvėje gali kad ir ribotam laiku sukurti vakuumą geopolitiškai aktualiame regione, į kurį ambicijų vis dar neatsisakė Rusija.
Tačiau kalbant apie laikyseną ES tolesnės integracijos atžvilgiu, sutaria ekspertai, Lietuva galėtų būti kur kas lankstesnė.
Šis klausimas aktualus, ypač ieškant bendrų santykio taškų su tradiciškai apie gilesnę ES integraciją bei federalizaciją kalbančia Prancūzija.
Nors Lietuva yra viena proeuropietiškiausių ES valstybių, visgi naratyvas, kad viršnacionalinių struktūrų stiprėjimas nacionalinių prerogatyvų sąskaita yra kenksmingas ir nenaudingas Lietuvai – egzistuoja. Ir jis ganėtinai gajus, apipintas gąsdinimais, esą europinis elitas siekia sunaikinti nacionalines kultūras ir savitumus. Ir šie gąsdinimai artikuliuojami ne tik pasisukus kalboms apie integracinius interesus kietojo saugumo klausimais.
Eltos kalbintų eksperčių teigimu, nepaisant Lietuvos politinio elito užimtų pozicijų, būtina suprasti, kad gilesnė ES integracija, kurią aktyviai remia Prancūzija, nėra žalinga.
„Politikai gal ir nesutiks, nes politikams ir reikia kalbėti apie nacionalinį suverenitetą – bet Lietuvai nėra iš esmės žalinga (gilesnė ES integracija – ELTA). Taip, mes turime užsitikrinti savo balsą prie sprendimų priėmimo stalo, tačiau bendrai federalizacija, kuri stiprina Europą, mums yra naudinga“, – teigė M. Šešelgytė. Popiežius priėmė Prancūzijos prezidentą. EPA-ELTA nuotr.
Jai antrina ir E. Murauskaitė. Anot jos, kol kas Lietuvoje tiesiog iki galo nėra suvoktos gilesnės ES integracijos galimybės.
„Bandoma įsikibti į kažkokį praėjusio amžiaus idealą, kultūrą, kuri jau nebėra tiek stipri. Ir apskritai aš iš Macrono negirdžiu, kad jis siektų įkurti Europos valstybę. O tie žmonės, kurie Lietuvoje dėl to gąsdina, jo siūlymus pristato lyg būtų būtent taip. Manau, kad yra tiesiog pasipriešinimas tam, ko iš tikrųjų net nėra. Galiausiai reikėtų kalbėti apie tai, kad pagrindiniai Macrono siūlymai yra tiesiog dėl strateginės politikos bendrų didesnių tikslų. Prancūzai siūlo ES politikai apimti daugiau sričių“, – sakė Marylando universiteto mokslininkė.
Jei Lietuva norėtų stipresnių ryšių su Prancūzija – reikėtų lankstesnės užsienio politikos
E. Murauskaitės įsitikinimu, Lietuva ne viską padarė, kad santykiai su viena įtakingiausių ES ir pasaulio valstybių žengtų į kur kas intensyvesnį lygį. Ekspertės teigimu, tą išduoda ir E. Macrono vizito dienotvarkė Lietuvoje. Prancūzijai, pažymi E. Murauskaitė, itin aktualių Viduržemio jūros ar Afrikos problemų aptarimo lyg ir nėra numatyta, o apie Paryžiui taip pat rūpimus klimato kaitos klausimus, anot jos, pati Lietuva kol kas nėra tarp tų valstybių, kurios turėtų kažką išskirtinai pasiūlyti ir pasakyti. Todėl, kritiškai atsiliepia mokslininkė, E. Macrono vizitui Lietuvoje nėra tinkamai pasiruošta.
„Jei tik parodytume daugiau iniciatyvos, tikrai galėtume laimėti politinių taškų. O dabar bus aplankomi NATO nariai, viskas labai gražu, bet tai vyksta jau kokį 10 metų“, – teigė ji.
Iš dalies jai antrino ir M. Šešelgytė. Pasak jos, Lietuvos užsienio politikoje turėtų suktis kur kas daugiau klausimų. Anot TSPMI direktorės, tai Lietuvai aktualu ne tik dėl siekio plėtoti santykius su tokiomis valstybėmis kaip Prancūzija, tačiau ir dėl kur kas paprastesnių priežasčių.
„Viena vertus, mes (kaip mažoji valstybė – ELTA) negalime turėti globalių interesų, mes natūraliai žiūrime labiau į savo kiemą. Tačiau yra vienas bet – Afrika dabar toli, o kas žino, kaip bus rytoj… Ji gali su visomis savo problemomis ateiti čia. Aš manau, kad atvirumas yra svarbus“, – teigė TSPMI direktorė.
E. Murauskaitės įsitikinimu, esama ir daugiau momentų, kurie atrodo keistai, jei kalbėtume apie tai, ką Lietuva daro, siekdama atkreipti Prancūzijos dėmesį ir taip stiprinti savo pozicijas europiniu lygmeniu.
„Lietuva, pavyzdžiui, vykdo misiją Malyje. Čia, galima sakyti, yra absoliuti klasika, kaip mes vis dar neišnaudojame galimybių plėtoti santykių su Prancūzija. Mes siunčiame karius į Malį su JT vėliava ir manome, kad geriname santykius su prancūzais, nors patys prancūzai ten turi savo misiją ir jiems, kaip aš suprantu, daug labiau patiktų kitokio tipo Lietuvos pagalba“, – sakė ekspertė. Prancūzijos kariuomenės emblema. Prancūzijos kariuomenės nuotr.
Dar viena kol kas ne visiškai išnaudota sritis stiprinant Lietuvos ir Prancūzijos partnerystę – karinių įsigijimų politika. E. Murauskaitė sutinka, kad perkant ginkluotę, ypač jei tai dideli užsakymai, ne tik tiesiogiai stiprinamas šalies apginamumo potencialas, tačiau ir sutvirtinami perkančiosios ir parduodančiosios valstybės ryšiai. Jei, teigia saugumo ekspertė, Lietuva tvirtino santykius su Vokietija įsigydama pėstininkų kovos mašinų, tai su Prancūzija, kurios kariuomenė šiuo metu tarp ES narių yra stipriausia, analogiškų ar didesnių sutarčių nėra. Jos teigimu, ateityje, siekiant stiprinti oro gynybos pajėgas, Lietuvos politikai galėtų rimtai apsvarstyti galimybes pasižvalgyti ir Prancūzijoje.
Apibendrindama šį klausimą Marylando universiteto mokslininkė pabrėžė, kad Lietuvai pasirodyti prancūzams įdomiais trukdo tiek abipusių ekonominių ryšių stoka, tiek ne itin kompleksiškas požiūris į problemų, kurias formuoja Rusijos laikysena ir kaimynystė, sprendimą.
„Man atrodo, kad pernelyg didelis dėmesys skiriamas istorinei Prancūzijos politikai Rusijos atžvilgiu. Taip pat yra per mažai įvertinta Prancūzijos sėkmė vystant dialogą su Rusija. Tikrai per mažai dėmesio skiriama platesniems saugumo interesams, kurie išeitų už tradiciškai įvardinamo Lietuvos saugumo prioritetų ribų. Kitaip tariant, aplink mus yra žemai kabančių vaisių, kuriuos būtų nesunku nuskinti“, – teigė E. Murauskaitė.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje išvakarėse prezidentas Gitanas Nausėda teigia realistiškai vertinąs Prancūzijos vadovo 2019 m. deklaruotą siekį atnaujinti dialogą su Maskva.
„Kalbėdami apie Rusiją ir jos elgesį, mes esame realistai, todėl atsargiai žiūrime į tokią iniciatyvą. Be abejo, Aleksejaus Navalno apnuodijimas, kaip ir Rusijos įtaka Baltarusijoje, yra kliūtis prezidento Emmanuelio Macrono rodomoms pastangoms“, – interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ teigia G. Nausėda.
Tame pačiame interviu prezidentas kartu pabrėžė, kad Prancūzija turėtų būti ta šalis, kuri galėtų imtis tarpininkavimo siekiant pradėti taikų dialogą tarp Baltarusijos valdžios ir pilietinės visuomenės.
Praėjus devyniolikai metų nuo Jacques’o Chirac’o, kuris palaikė Baltijos valstybių priėmimą į Europos Sąjungą ir NATO, vizito į Vilnių atvyksta Emmanuelis Macronas. Ko tikitės iš šio vizito?
Pirmiausia norėčiau priminti vizito istorinį kontekstą. Šiais metais Lietuva ir Prancūzija pažymi savo diplomatinių santykių šimtąsias metines, ir galiu užtikrinti, kad mūsų šalys turi bendrą viziją daugelyje sričių, tokių kaip Europos vertybės, žmogaus teisės, bendrasis ES planas… Aš labai vertinu prezidento Emmanuelio Macrono vaidmenį liepos mėnesį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kurio metu apgynėme ekonomikos gaivinimo planą.
Derybos buvo labai sunkios, tačiau rezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pavyko pasiekti pusiausvyrą tarp įvairių šalių grupių. Mes priėmėme labai ambicingą planą ateinantiems penkeriems septyneriems metams. Galiausiai šis vizitas bus puiki proga aptarti daugelį klausimų: mūsų santykius su Rusija, įvykius Baltarusijoje, būtiną mūsų šalių ekonominių ryšių stiprinimą.
Lietuva yra pirmose Baltarusijos krizės gretose. Kokį vaidmenį galėtų atlikti Prancūzija sureguliuojant šią krizę?
Manau, kad mums atsiveria didelės pažangos galimybės reaguojant į įvykius Baltarusijoje. Norėčiau paskatinti Europos valstybes, o ypač Prancūziją, taip pat ir Rusiją, imtis tarpininkų vaidmens siekiant pradėti taikų dialogą tarp Minsko valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės. Mes jau davėme pradžią tokioms priemonėms, tačiau norėtume, kad prie mūsų prisijungtų ir kitos šalys. Be abejo, jūs galite man atsakyti, kad prezidentas Aliaksandras Lukašenka dar nėra pasirengęs dialogui. Tačiau laikas eina, ir situacija bet kada gali pasikeisti.
Belaukiant būtina, kad Europos Sąjunga įgyvendintų sankcijų politiką. Rugpjūčio 19 d. įvyko Europos Vadovų Tarybos susitikimas dėl padėties Baltarusijoje. Nors visi valstybių vadovai labai aiškiai pasakė savo nuomonę dėl vertybių ir žmogaus teisių, mums nepavyko susitarti. Viliuosi, kad šis klausimas bus išspręstas artimiausiame viršūnių susitikime Turime pademonstruoti solidarumą, kad išsaugotume Europos įvaizdį ir pasitikėjimą Europa.
Ką pasakysite prezidentui Emmanueliui Macronui apie Baltijos šalių saugumo padėtį ir Rusijos elgesį?
Mūsų šalies specifinė istorija skiriasi nuo daugelio Europos šalių istorijos. 1940 metais Lietuva patyrė pirmąją okupaciją, vėliau, SSRS laimėjus karą su Vokietija, – antrąją. Dėl šių priežasčių mums kelia didelį nerimą Rusijos pastangos perrašyti istoriją ir ja manipuliuoti (konkrečiai ginant Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymą 1939 metais – redakcijos pastaba).
Beje, norėtume, kad kitų šalių politikai ir istorikai įsitrauktų į šią diskusiją. Noriu pasakyti prezidentui Emmanueliui Macronui, kad, be abejo, turime dar labiau skatinti Rytų ir Vakarų bendradarbiavimą, tačiau tai neturėtų būti daroma kenkiant mūsų ginamoms vertybėms. Vienas iš mūsų prioritetų – pasienyje su Rusija ir Baltarusija esančių valstybių saugumas. Mūsų nuomone, NATO turi likti didžiausiu ramsčiu.
2019 m. lapkritį Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Kaip Jūs reagavote?
Norėčiau išgirsti išsamesnius paaiškinimus šiuo klausimu. Transatlantinis stuburas leidžia pagal kovinės grupės rotaciją Lietuvos teritorijoje dislokuoti Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų karius. Be abejo, bendromis pastangomis galima pasiekti, kad NATO veikla taptų dar intensyvesnė, tačiau tikrai nesteigiant įvairių organizacijų, kurios gali tarpusavyje konkuruoti. Mūsų vienybė yra efektyviausias atsakas į kai kurių šalių vykdomą agresyvią politiką. Tai labai svarbu Lietuvai ir kitoms šio regiono šalims.
Kalbant apie finansavimą, mūsų šalis gynybos biudžetui skiria 2 proc. BVP, kaip numatyta NATO standarte, ir planuojama dar didinti finansavimą krašto apsaugai.
2019 m. rugpjūtį Emmanuelis Macronas paskelbė norįs atnaujinti dialogą su Rusija. Ar Aleksejaus Navalno apnuodijimas įrodo, kad buvo neįvertinta padėtis?
Kalbėdami apie Rusiją ir jos elgesį, mes esame realistai, todėl atsargiai žiūrime į tokią iniciatyvą. Be abejo, Aleksejaus Navalno apnuodijimas, kaip ir Rusijos įtaka Baltarusijoje, yra kliūtis Prezidento Emmanuelio Macrono rodomoms pastangoms. Norėčiau pridurti, kad labai svarbu numatyti tokios iniciatyvos ilgalaikį poveikį. Tačiau kas, be Lietuvos ir kitų Baltijos regiono šalių, gali paaiškinti, kas vyksta šalia mūsų?
Pavyzdžiui, šiuo metu mes esame labai susirūpinę dėl Baltarusijos vakaruose statomos Astravo atominės elektrinės, kurios paleidimas numatytas šių metų lapkričio 7 dieną. Vietą statyboms parinko Rusija. Šis projektas kelia didelį pavojų visam regionui. Prisiminkime, kas įvyko prieš trisdešimt metų Černobilyje, interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ teigia G. Nausėda.
Prancūzijos prezidento ir Vokietijos kanclerės bučinys. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzija ir Vokietija susitarė dėl kompromiso dujotiekio „Nord Stream 2“ klausimu, o ketvirtadienį planavusi balsuoti už griežtesnį vamzdyno reguliavimą Prancūzija, regis, atsitraukia ir leidžia Berlynui vadovauti deryboms su Rusija dėl „Nord Stream 2“ statybų, teigiama AFP cituojamame ES Dujų direktyvos pataisų projekte.
Anksčiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerija (URM) teigė, kad šalis planuoja palaikyti ES Dujų direktyvos pataisas, kurios sugriežtintų „Nord Stream 2“ reguliavimą, tačiau abi šalys susitarė užtikrinti, kad dujotiekio priežiūra būtų vykdoma iš „teritorijos ir teritorinių vandenų tų šalių, kuriose prasideda dujotiekio atšaka“, teigiama įstatymų projekte, kurį cituoja naujienų agentūra AFP.
„Nord Stream 2“ dujotiekio Baltijos jūros dugnu nuo Rusijos iki Greifsvaldo Vokietijoje statybų darbai jau prasidėjo.
AFP agentūros cituojamame projekte pakeičiama ES taisyklių formuluotė, kur buvo teigiama, kad ES taisyklės dujų importui taikomos pagal „valstybių narių teritorijas ir teritorinius vandenis.”
Prancūzijos ir Vokietijos kompromiso projektas yra pateiktas nuolatiniams ES valstybių narių atstovams Bendrijoje, kurie svarstys Dujų direktyvos, nustatančios ES dujų rinkos taisykles, pataisas, tikina diplomatai Briuselyje.
Rusijos pozicija ES Dujų direktyvos pataisų klausimu yra itin skeptiška, o Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Europos Sąjungos šalių siekis sugriežtinti „Nord Stream 2“ reguliavimą vyksta ne be Jungtinių Valstijų įsikišimo. D. Peskovo teigimu, Vašingtonas taip bando priversti Europos šalis pirkti brangesnes dujas iš JAV.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
„Šis naudingas Rusijai ir visai Europos Sąjungai tarptautinis projektas visą laiką yra puolamas trečiųjų šalių, konkrečiai – Jungtinių Amerikos Valstijų, kurių pozicija šiuo atveju nėra suderinama su sąžiningos konkurencijos principais. JAV bando priversti partnerius Europoje pirkti šiuo metu net 30 proc. brangesnes jų dujas“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas.
Tuo tarpu Europos Komisija (EK) nekeičia savo pozicijos ir pasisako už ES Dujų direktyvos pataisas, teigia EK atstovė spaudai Anca Paduraru.
„ES valstybių narių atstovai penktadienį svarsto ES Dujų direktyvos pataisas. Jei pataisoms bus pritarta, ES šalių derybos su Europos Taryba ir Europos Komisija galės prasidėti jau kitą savaitę. EK šiuo klausimu savo pozicijos nekeičia“, – tikino A. Paduraru.
Projekto kritikai teigia, kad „Nord Stream 2“ leis Rusijai apeiti Ukrainos dujų tranzitą. Dujų direktyvos pataisų projekte į nerimą dėl Ukrainos atsakoma: „Šiuo atveju tokios formuluotės Dujų direktyva yra būtina tolesnei diskusijai dėl dujų tranzito per Ukrainą.„
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne kartą tvirtino, kad „Nord Stream 2“ vamzdynas yra „grynai ekonominis projektas“, užtikrinsiantis pigesnį ir stabilesnį dujų tiekimą. Dujotiekio statybos jau prasidėjo, o prie jų prisideda, be Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Nyderlandų bei Jungtinės Karalystės „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareikalavo Rusijos paleisti Ukrainos jūreivius, kurie buvo neteisėtai sulaikyti praėjusį mėnesį užgrobus tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus, informuoja „Reuters“.
EPA – ELTA nuotrauka: Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron).
Lapkričio pabaigoje jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jo įgulos narius. Incidentas įvyko trims Ukrainos laivams plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje.
Maskva apkaltino 24 jūreivius neteisėtai kirtus Rusijos sieną ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.
Savo ruožtu Ukraina apkaltino Maskvą karine agresija ir sakė, kad Rusija neteisėtai užgrobė du mažus kanonierinius laivus ir vieną laivą-vilkiką.
