Ispanijoje siaučia miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, rugpjūčio 22 d. (dpa-ELTA). Karščio banga didelėje Ispanijos dalyje vėl dusina gyventojus ir turistus. „Esant tokiam karščiui, neįmanoma nei gyventi, nei miegoti“, – Barselonoje laikraščiui „El Pais“ sakė jauna mama Nnacy, nors Katalonijos sostinėje antradienį prognozuota „tik“ 34 laipsnių temperatūra.
Labiausiai karštis alino gyventojus Kordobos mieste Andalūzijos provincijoje bei Badachose Estremadūros provincijoje, kur termometrų stulpeliai, pasak meteorologijos tarnybos „Aemet“, kilo iki 43 laipsnių padalos. Pirmadienį El Granade Huelvos provincijoje išmatuota net 45,2 laipsnio temperatūra.
Tai jau penktoji karščio banga Ispanijoje nuo birželio 1 d. Nauja karščio banga atslinko sekmadienį ir tęsis mažiausiai iki ketvirtadienio. Iki tol praktiškai visoje šalyje, įskaitant Maljorką, galios karščio pavojus. Karštis piką, „Aemet“ duomenimis, pasieks trečiadienį. Daug kur tvyro tropinės naktys, kai temperatūra viršija 20 ar net 25 laipsnius. Vadinamoji juntamoji temperatūra dažniausiai yra aukštesnė.
Ir kaimyninėje Portugalijoje šiomis dienomis temperatūros kai kur ženklia viršija 40 laipsnių. Abiejose šalyse tęsiantis sausrai institucijos įspėja dėl padidėjusio miškų gaisrų pavojaus.
Ispanijoje siaučia miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, liepos 16 d. (dpa–ELTA). Ispanijai priklausančioje Kanarų La Palmos saloje valdžia evakavo daugiau nei 4 250 žmonių, nes šeštadienį kilęs miško gaisras toliau plinta.
Salos šiaurės vakaruose esančiame Puntagordos miestelyje įsiplieskęs gaisras jau apėmė beveik 4700 hektarų, sekmadienį pranešė valstybinė televizija RTVE, remdamasi vietos pareigūnais.
Evakuoti asmenys atvyko iš Puntagordos ir gretimo Tijarafe miesto. Pasak pareigūnų, visiškai sudegė mažiausiai 11 namų.
Maždaug 300 ugniagesių, padedami 11 lėktuvų ir sraigtasparnių, stengėsi suvaldyti gaisrą, kuris per vieną dieną nuniokojo maždaug 6500 futbolo aikščių prilygstantį plotą.
Tačiau sekmadienis oro sąlygos pasikeitė – žemesnė temperatūra ir didesnė drėgmė gali padėti užgesinti gaisrą.
La Palma, nutolusi į vakarus nuo Kanarų salų, 2021 m. kelis mėnesius buvo linksniuojama žiniasklaidos antraštėse po to, kai išsiveržus Tajogaite ugnikalniui į jį supantį reljefą išsiliejo didžiulis kiekis lavos.
G. Nausėda susitiko su Ispanijos karaliumi Pilypu VI. EPA–ELTA nuotr.
Šią savaitę Ispanijoje su darbo vizitu viešintis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Madride susitiko su Ispanijos karaliumi Pilypu VI.
Susitikime daugiausia dėmesio buvo skiriama saugumo ir gynybos bei pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vilniuje klausimams, rašoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Susitikime šalies vadovas padėkojo karaliui už Ispanijos indėlį į Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą. Ispanijos oro pajėgos jau 9 kartus dalyvavo NATO oro policijos misijoje Zokniuose ir saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Taip pat Ispanijos kariai prisideda prie NATO priešakinių pajėgų bataliono stiprinimo Latvijoje.
„NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtina priimti sprendimus, sustiprinsiančius NATO rytinio flango saugumą per efektyvų atgrasymą ir NATO sąjungininkų pajėgų buvimo regione didinimą, oro ir priešraketinės gynybos stiprinimą“, – sakė prezidentas.
Be kita ko, dėmesio skirta ir klausimams, susijusiems su Rusijos agresija prieš Ukrainą. Lietuvos valstybės vadovas akcentavo, kad būtina didinti paramą Ukrainai jos kovoje su agresoriumi, stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, siekti, kad atsakingi asmenys už karo ir agresijos nusikaltimus sulauktų teisingumo.
Tuo metu kalbėdamas apie dvišalį bendradarbiavimą kultūros ir mokslo srityje, prezidentas pabrėžė, kad ispanai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje, ypač teisės ir mokslo srityse.
„Ispanai buvo tarp pirmųjų Vilniaus universiteto rektorių, o teisinių veikalų autorius ir švietėjas Pedro Ruiz de Moros, arba Petras Roizijus, buvo vienas iš Antrojo Lietuvos Statuto – kertinio mūsų šalies teisės sistemos ramsčio – rengėjų. Džiaugiuosi, kad prieš šimtmečius prasidėję mūsų valstybių ryšiai plečiasi, apimdami vis daugiau sričių“, – sakė Lietuvos valstybės vadovas.
Susitikime prezidentas pakvietė Ispanijos karalių apsilankyti Lietuvoje.
Ispanijos karalius Jonas Karolis. EPA – ELTA nuotr.
Madridas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Nemalonėn patekęs buvęs Ispanijos karalius Jonas Karolis trečiadienį grįžo namo – antrą kartą nuo 2020 m., kai pradėjus tyrimą dėl sukčiavimo persikėlė gyventi į Abu Dabį.
85 metų buvęs monarchas privačiu lėktuvu iš Londono atskrido į šiaurės vakarų Ispanijos Vigo miestą ir stebėjo Madrido „Real“ ekipos 2:0 pergalę Čempionų lygos rungtynėse su „Chelsea“, pranešė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP fotografas.
Kelias dienas jis praleis netoliese esančiame Sanksenkso kurorte, ten buvo apsistojęs ir 2022 m. gegužę per pirmąją nuo išvykimo į Jungtinius Arabų Emyratus kelionę į Ispaniją. Savaitgalį jo jachta „El Bribon“, kaip ir pernai, dalyvaus regatoje.
Nei Karališkieji rūmai, nei Ispanijos kairiųjų vyriausybė nekomentavo šio vizito, vyriausybės atstovė Isabel Rodriguez sakė „šia tema neturinti ką pasakyti“. Tai buvusio karaliaus „asmeninis sprendimas“, pridūrė ji.
Praėjusių metų vizitas sukėlė daug kritikos, ypač kairiųjų partijų, reikalaujančių Jono Karolio atskaitomybės dėl skandalų, 2014 m. paskatinusių atsisakyti sosto sūnaus Pilypo naudai. Televizijos žurnalisto paprašytas paaiškinti savo elgesį, Jonas Karolis tuokart atšovė: „Paaiškinti ką?“
Manoma, kad šį kartą buvęs monarchas bus santūresnis. Monarchiją remiantis laikraštis ABC rašė, kad tikisi, jog ši kelionė praeis diskretiškai, nes „karūnos priešai visada pasinaudoja polemika dėl karaliaus Pilypo VI tėvo“.
2022 m. kovą Ispanijos prokurorai dėl įrodymų stokos ir senaties nutraukė tris monarcho finansų tyrimus, bet nurodė, kad buvo nustatyta keletas pažeidimų. Atskleidus neaiškią Jono Karolio turto kilmę buvo padaryta nepataisoma žala asmenybės, kadaise gerbiamos už vaidmenį Ispanijai pereinant prie demokratijos po diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties 1975 m., reputacijai.
Vartotojų reikalų ministras Alberto Garzonas pavadino vizitą „visiškai nederamu“. Jis sakė, kad Jonas Karolis kenkia Ispanijos ir monarchijos įvaizdžiui. Jo teigimu, buvęs karalius yra asmuo, dėl kurio veiklos atlikti teisminiai tyrimai, ir nors dėl senaties jie baigti, vis dėlto „parodė, kad jis nėra nekaltas“.
Manoma, kad Jonas Karolis nevyks į Madridą susitikti su sūnumi karaliumi Pilypu VI, kaip padarė pernai, atvykęs į Sanksenksą. Pranešta, kad Karališkieji rūmai nebuvo patenkinti didelio susidomėjimo sulaukusiu Jono Karolio vizitu praėjusiais metais.
2014-ųjų birželį karaliumi tapęs Pilypas VI mėgina atsiriboti nuo tėvo ir atkurti monarchijos prestižą. Jis įsakė atlikti karališkųjų namų sąskaitų auditą ir paskelbė karališkosios šeimos narių „elgesio kodeksą“. Kitais metais jis atėmė iš savo vyresniosios sesers princesės Cristinos kunigaikštienės titulą, kai ji rengėsi stoti prieš teismą dėl kaltinimų mokestiniu sukčiavimu. Nors galiausiai buvo išteisinta, jos vyras Inaki Urdangarinas buvo nuteistas už sukčiavimą ir turto grobstymą.
2020 m. Pilypas atsisakė bet kokio būsimo asmeninio palikimo, kurį galėtų gauti iš tėvo, ir atėmė iš jo metinį 200 tūkst. eurų išlaikymą, kai paaiškėjo naujos detalės apie tariamai miglotus jo sandorius.
Ispanijos premjeras: kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Madride 2022 metų birželį. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Madride 2022 m. birželio 29–30 d., sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas per bendrą spaudos konferenciją su karinio Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu.
Ispanijos premjeras sakė tikintis, kad aukščiausiojo lygio susitikimas „garantuos ir sustiprins NATO vienybę ir sanglaudą“ Aljanso viduje bei padės jam suformuluoti „atnaujintą strategiją (saugumo) iššūkiams, su kuriais susiduriame“.
Per aukščiausiojo lygio susitikimą birželį vienas svarbiausių tikslų bus peržiūrėti ir atnaujinti NATO strategiją, kuri pastarąjį kartą buvo išdėstyta 2010 metais.
Pranešimas paskelbtas vos po kelių savaičių, kai buvo paskelbta nauja JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos karinė partnerystė AUKUS, supykdžiusi Prancūziją ir privertusi kai kuriuos europiečius manyti, kad Vašingtono prioritetuose NATO reikšmė sumenko.
„Turime toliau prisitaikyti prie ateities, būtent tai ir ketiname daryti per Madrido viršūnių susitikimą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Matome didėjančią strateginę konkurenciją, agresyvesnį Rusijos elgesį ir Kiniją, demonstruojančią savo ekonominę ir karinę galią, kad įbaugintų kitus“, – pridūrė jis, taip pat paminėjęs „nestabilumą ir grėsmes Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Sahelyje“.
Per pastarąjį NATO viršūnių susitikimą Briuselyje birželį Aljanso lyderiai nusibrėžė „raudonąsias linijas“ Rusijos atžvilgiu ir nusprendė laikytis vieningos pozicijos atsakant į Kinijos pastangas įsitvirtinti Europoje.
AUKUS partnerystė supykdė Prancūziją, nes torpedavo labai reikšmingą jos povandeninių laivų pardavimo australams sutartį, o taip pat paskatino Paryžių pritarti minčiai, kad būtų kuriama Europos gynybos grupė, neįeinanti į NATO. Tačiau šios savaitės pradžioje J. Stoltenbergas sakė, kad mintis sukurti tik Europos savitarpio gynybos organizaciją rizikuoja suskaldyti ir susilpninti NATO.
„Netikiu jokiomis pastangomis ką nors daryti už NATO ribų, konkuruoti su NATO arba dubliuoti, nes NATO išlieka kertiniu akmeniu, pagrindu Europos saugumui, o taip pat ir Šiaurės Amerikos saugumui“, – sakė jis antradienį.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį pažadėjo sugriežtinti bausmes, kad būtų užkirstas kelias neapykantos nusikaltimams. Jis tai sakė po savaitgalį įvykdytos žiaurios homofobinės atakos, kuri sukėlė pasipiktinimą visoje šalyje.
Įstatymų leidėjams P. Sanchezas sakė, kad vyriausybė padarys viską, kas yra jos galioje, kad užkirstų kelią neapykantos nusikaltimams. Jis paragino parlamentą nedelsiant priimti šių metų pradžioje pristatytą įstatymo projektą dėl vienodo požiūrio į mažumas.
Premjero komentarai pasigirdo šaliai patiriant sukrėtimą dėl sekmadienio incidento, per kurį aštuoni vyrai su gobtuvais užpuolė homoseksualų asmenį Malasanoje, Madrido rajone, populiariame dėl naktinio gyvenimo.
Kaip pranešė žiniasklaida, nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę dėl sužalojimų, tarp kurių buvo vyrui ant sėdmenų išraižytas žodis „maricon“, žargonu reiškiantis gėjų. Užpuolikų tapatybė dar nenustatyta.
Kaip teigia žmogaus teisių grupės, organizuotos atakos, nukreiptos prieš homoseksualus ir kitas mažumas, vyksta visoje šalyje. Katalonijos vidaus reikalų ministerija trečiadienį prabilo apie „medžioklę“.
2021 m. pirmoje pusėje Ispanijoje būta 43 proc. daugiau neapykantos nusikaltimų prieš žmones dėl jų seksualinės orientacijos nei per visus 2020-uosius metus.
Sprogimo Madride aukų skaičius išaugo iki keturių. EPA-ELTA nuotr.
Dėl dujų nuotėkio viename iš Madrido gyvenamųjų rajonų namų nugriaudėjusio sprogimo aukų skaičius ketvirtadienį išaugo iki keturių – nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė kunigas.
36-erių dvasininkas, kuris kunigu tapo pernai birželį, buvo vienas iš 11 sužeistų žmonių per trečiadienį įvykusį sprogimą šešių aukštų name Latinos rajone.
Jis mirė ketvirtadienio rytą, pranešime teigia Madrido arkivyskupija.
Per sprogimą pastatas buvo visiškai sunaikintas. Be kunigo, taip pat žuvo du gatvėje buvę darbininkai ir katilą penktame aukšte, kur įvyko sprogimas, taisęs vyras.
Anksčiau skelbta apie žuvusią 85-erių moterį, tačiau vėliau nustatyta, kad moteris nedingo.
Prieš pat sprogimą vietos gyventojai juto stiprų dujų kvapą, teigė Vyriausybės atstovas Jose Manuelis Franco.
Nepaisant sprogimo galingumo, netoli esančiuose slaugos namuose ir mokykloje niekas nenukentėjo.
Aplink sprogimo vietą buvo suniokota mažiausiai 15 automobilių.
Ispanijos sostinėje didelis prekybos ir pramogų centras „Palacio de Hielo“ iš dalies bus naudojamas kaip morgas, kuriame bus laikomi naujojo koronaviruso aukų lavonai. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra EFE.
Jos duomenimis, šį sprendimą nulėmė pernelyg didelis laidojimo biurų krūvis. Prekybos centras, turintis 1,8 tūkstančio kvadratinių metrų čiuožyklą, yra netoli parodų komplekso „Ifema“, kur buvo įrengta laikina lauko ligoninė kovai su koronaviruso plitimu. Dabar prekybos ir pramogų centras lankytojams uždarytas.
Pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis Ispanijoje buvo užfiksuotas sausio 31 d., infekuotųjų skaičius ėmė sparčiai didėti po lokalaus protrūkio Italijoje. Iki šiol Ispanijoje nustatyta daugiau kaip 33 tūkstančiai infekuotųjų, 2182 žmonės mirė. Daugiausia užsikrėtusiųjų rasta Madrido regione.
Kovo 14 d. Ispanijos vyriausybė dėl naujojo koronaviruso plitimo paskelbė padidintos parengties režimą. Visoje šalies teritorijoje ribojamas gyventojų judėjimas, išskyrus būtiniausius atvejus. Režimas galios 15 dienų, bet vėliau terminas gali būti pratęstas, jei parlamentas tam pritars.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 150 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 320 tūkstančių žmonių, per 15 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Buvęs NATO generalinis sekretorius Javieras Solana dėl koronaviruso gydomas Madrido ligoninėje, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi ispanų politikui artimu šaltiniu.
„Jo tyrimai buvo teigiami, jis yra geros būklės“, – AFP sakė šaltinis, patvirtindamas laikraščio ABC informaciją, kad J. Solana buvo paguldytas į ligoninę jau trečiadienį.
Pats J. Solana tviteryje vienam vartotojui sakė, esą „sveiksta“.
77-erių J. Solana nuo 1995 iki 1999 m. ėjo NATO generalinio sekretoriaus pareigas, vėliau nuo 1999 iki 2009-ųjų – ES diplomatijos vadovo pareigas.
Per pastarąją parą Ispanijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo daugiau nei 1 500 iki 5 753. Europoje daugiau užsikrėtimo atvejų už Ispaniją nustatyta tik Italijoje.
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, visame Madrido regione uždaryti barai ir restoranai.
Tarp koronavirusu užsikrėtusių žmonių yra ir du Ispanijos premjero Pedro Sanchezo Ministrų Kabineto nariai bei kraštutinės dešinės partijos „Vox“ lyderis Santiagas Abascalis.
Ispanijos nacionalinė policija per kovos su narkotikų platinimu operaciją sulaikė daugiau kaip 40 žmonių. Tai trečiadienį pranešė šalies teisėsaugos institucijų atstovai.
Gautomis žiniomis, buvo likviduota didelė nusikalstama grupuotė, kuri taip pat plovė pinigus. Operacijoje dalyvavo apie 100 pareigūnų, Alikantės, Barselonos, Valensijos ir Madrido provincijose atlikta 13 kratų. Buvo rastos beveik 4 tonos kokaino, konfiskuota šaunamųjų ginklų.
Be to, užblokuota daugiau kaip 600 sąskaitų bankuose, nustatyta 300 nekilnojamojo turto objektų, kurių vertė – apie 20 milijonų eurų. Policijos nuomone, nusikaltėliai spėjo išplauti maždaug 7 milijonus eurų.
Situacija Katalonijoje yra Ispanijos vidaus reikalas ir turi būti sureguliuota pagal šalies konstituciją. Tai, kaip praneša „Reuters“, penktadienį pareiškė NATO atstovas.
„Ispanija yra ištikima sąjungininkė, svarbiu indėliu prisidedanti prie mūsų bendro saugumo. Situacija Katalonijoje yra vidaus klausimas, kuris turi būti išspręstas vadovaujantis Ispanijos konstitucija“, – sakė jis.
Anksčiau penktadienį Katalonijos parlamentas balsų dauguma pritarė rezoliucijai, skelbiančiai nepriklausomą nuo Ispanijos Katalonijos Respubliką. Balsavimo rezultatus paskelbė parlamento pirmininkė Karmė Forkadel (Carme Forcadell).
Už Katalonijos nepriklausomybę balsavo 70 regiono parlamento narių, prieš – 10, du deputatai susilaikė.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Europa Press“, Madridas pareiškė apskųsiąs šį sprendimą Konstituciniame teisme.
Spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.
Katalonijos vadovybė ilgai planavo dabartinę konfrontaciją su centrine vyriausybe Madride. Ispanų laikraštis „El Pais“ antradienį cituoja tariamai policijos konfiskuotą dokumentą, kuriame Katalonijos premjero Karleso Pučdemono (Carles Puigdemont) aljansas numatė kryptį nuo paskutiniųjų rinkimų regione 2015 metais iki dabar. Dokumente, be kita ko, kalbama apie „politinį ir ekonominį destabilizavimą“.
Dokumentas rastas rugsėjo 20-ąją per kratą Katalonijos ūkio ministerijos generalinio sekretoriaus Chosepo Marijos Chovės Liado (Josep Maria Jove Llado) bute, rašo laikraštis. Šis pareigūnas buvo vienas politikų, suimtų prieš uždraustą spalio 1-osios referendumą dėl nepriklausomybės.
Dokumente, be kita ko, buvo nuspėjama audringa centrinės vyriausybės reakcija bei teisėsaugos ir policijos įsikišimas – panašiai kaip ir nutiko. Tai turėjo „sukelti demokratinį konfliktą, kurį remtų didelė dalis piliečių, ir kuriuo būtų siekiama politinės ir ekonominės destabilizacijos, kuris (konfliktas) galiausiai priverstų valstybę pritarti deryboms dėl atsiskyrimo arba referendumui“.
Katalonijos premjeras K. Pučdemonas antradienio vakarą sakys kalbą regiono parlamente Barselonoje. Oficialiai jis kalbės apie dabartinę politinę situaciją. Ar jis iš tikrųjų skelbs nepriklausomybę, šiuo metu neaišku.
Referendumą daugiau kaip 90 proc. jo dalyvių pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Tiesa, rinkėjų aktyvumas tesiekė 43 proc. Stebėtojai Ispanijoje mano, kad Madridas imsis griežtų veiksmų prieš regioną, jei šis paskelbs nepriklausomybę.
