maisto atsargos

Besitęsiant Rusijos agresijai Ukrainoje, o Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, gyventojai suskubo į parduotuves ir bankomatus. Prekybos centrai skaičiuoja iki penktadalio išaugusius pardavimus, o bankai didina pajėgumus užtikrinant grynųjų pinigų tiekimą.

 

Karas Ukrainoje sukėlė didelį gyventojų nesaugumo jausmą – daugelis puolė rūpintis maisto ir grynųjų pinigų atsargomis, tačiau pilnos lentynos buvo ne visose parduotuvėse, ne visuose bankomatuose buvo reikiamas kiekis banknotų.

 

 

„Situacija Ukrainoje neprognozuojama, reikia ruoštis blogiausiam. Vakar vakare mieste apėjau kelis bankomatus, grynųjų gavau tik trečiame. Draugas Vilniuje sakė, jog kai kurie bankomatai vakar apskritai neveikė. Neramu, kad sistema apskritai užlūš“, – nuogąstavo panevėžietis Antanas Ruzas.

 

Lietuvos banko atstovai ramina, kad visos bankinės sistemos veikia sklandžiai, grynųjų pinigų atsargos Lietuvoje pakankamos.

„Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės dirba padidintu pajėgumu. Lietuvos bankas, kaip ir pinigų pervežimo bendrovės, dirbs ir savaitgalį ir užtikrins sklandų grynųjų eurų tiekimą į bankomatus“, – Eltai sakė Lietuvos banko atstovai.

 

Lietuvos banko duomenimis, vasario 24-ąją šalies bankomatuose grynųjų pinigų buvo išsiimta dvigubai daugiau nei dieną prieš tai. Išsiimamos sumos neviršija įprastų.

 

„Dalis bankomatų ištuštėja greičiau nei įprasta, todėl juos prižiūrinčios įmonės nespėja laiku papildyti įrenginių banknotais. Dedamos visos pastangos, kad bankomatų aprūpinimas grynaisiais pinigais vyktų kuo operatyviau“, – rašoma Lietuvos banko atsakyme.

 

 

Prekybos centrų atstovai patvirtino, kad augančius pirkėjų srautus ėmė fiksuoti nuo ketvirtadienio popietės.

 

„Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, ketvirtadienį mūsų tinkle jie buvo apie 9 proc. didesni. Populiariausiomis prekėmis tapo įvairios kruopos, konservai, didelės talpos vandens buteliai, dėl to lentynos tuštėjo sparčiau nei spėjome jas pildyti. Su analogiška situacija jau buvome susidūrę ir pandemijos pradžioje“,– sakė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

 

Jos teigimu, tai natūrali žmogiška reakcija į įvykius Ukrainoje ir ji gali tęstis dar kelias dienas. Po kelių dienų intensyvesnio apsipirkimo, vėliau žmonės kurį laiką perka mažiau“, – teigė „Maximos“ atstovė.

 

Į pastabą, kad kai kuriuos lentynos „Maximose“ šiomis dienomis yra apytuštės, E. Dapkienė pripažino, jog yra pavienių signalų, kad gamintojams gali iškilti kai kurių maistinių žaliavų trūkumų.

 

„Dėl ko tam tikrą laiką parduotuvėse gali nebūti kai kurių prekių ženklų. Jau dabar gamintojai ieško alternatyvų, kur pirkti žaliavas, tačiau prisitaikymas prie esamų aplinkybių gali užtrukti. Nepaisant to, dar kartą norime pabrėžti, kad būtiniausių prekių trūkumo neprognozuojame“, – sakė E. Dapkienė.

 

Jos teigimu, dėl įvykių Ukrainoje „Maxima“ nusprendė išimti tiek rusiškos, tiek baltarusiškos kilmės prekes bei stabdyti tolesnius užsakymus iš šių šalių tiekėjų. 

 

„Iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė 0,8 proc. nuo visų mūsų prekybos tinklo pardavimų. Didžiausią Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimų dalį sudaro alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės. Mažesnę dalį – arbatos pakeliuose bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos, – sakė E. Dapkienė.

 

 Ragina neperlenkti lazdos

 

Prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse per pastarąsias dvi dienas lankytojų srautai išaugo dešimtadaliu, tiek pat ūgtelėjo ir vidutinis prekių krepšelis. „Populiariausios prekės – miltai, aliejus ir kruopos. Jų pardavimai šoktelėjo labiausiai“, – sakė tinklo atstovė V. Budrienė.

„Iki“ atstovės nuomone, ši situacija primena pirmąsias Covid 19 pandemijos dienas, kai žmonės puolė pildytis ilgai negendančio maisto atsargas.

 

„Norime paraginti žmones laikytis ramiai, mūsų tiekimo grandinė tvirta, nes situacijai ruošiamės jau senokai, vos tik prasidėjus kalboms apie galimus Rusijos veiksmus Ukrainoje. Prekių tikrai nepritrūks. Greičiau gali atsitikti situacija, jog dalis žmonių ir vėl tuos pačius grikius valgys ištisus metus“, – samprotavo V. Budrienė.

 

Pasiteiravus, ar „Iki“ nežada atsisakyti rusiškų prekių, V. Budrienė pažymėjo, kad prekybos tinklas jų dalį nuosekliai mažina jau penkerius metus. „Iš esmės mūsų asortimente iš rusiškų prekių praktiškai beliko tik degtinė. Žvelgiant ateitį, ketiname daugiau nebeužsakinėti jokių prekių iš šalies agresorės“, – tvirtino „Iki“ atstovė.

 

 

Prekybos centruose „Rimi“ ketvirtadienį, lyginant su praėjusių metų ta pačia diena, pardavimai išaugo penktadaliu.

 

„Pirkėjai daugiausia įsigijo mėsos produktų, daržovių, kruopų, konservų, vandens, kūdikių maisto, higienos priemonių bei daugelį kitų prekių. Jų pritrūkti neturėtų, nes papildomu ilgo galiojimo prekių tiekimu pradėjome rūpintis jau prieš kurį laiką – lentynos yra papildomos gavus naujas prekes. Tuo atveju, jeigu iškiltų laikinų tiekimo nesklandumų, aktyviai bendradarbiausime su tiekėjais ir kartu ieškosime sprendimų, kaip mūsų pirkėjams operatyviai užtikrinti prekių pasiūlą“, – sakė „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.

 

Ji pažymėjo, kad solidarizuojantis su Ukraina ir ukrainiečiais, kurių daugelis yra „Rimi Baltic” darbuotojai ir klientai, taip pat būdamas griežtai prieš karinę agresiją ir Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, tinklas stabdo rusiškų prekių tiekimą į savo parduotuves.

 

„Šiuo metu „Rimi Lietuva“ parduotuvių asortimente Rusijoje pagamintos prekės sudaro mažiau nei 1 proc. Nors tai ir labai nedidelė produktų dalis, įvertindami šiuo metu Ukrainoje susidariusią kritinę situaciją nusprendėme stabdyti Rusijoje pagamintų prekių pirkimus, tiekimą ir prekybą – prekės bus pašalintos iš lentynų visose beveik trijuose šimtuose mūsų parduotuvių“, – teigė G. Šerėnienė.

 

Apie rusiškų prekių atsisakymą taip pat paskelbė prekybos tinklas „Norfa“. Tu tarpu „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė akcentavo, jog rusiškų prekių savo asortimente apskritai neturi.