Maisto kainos

Aktualijos

Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad maisto kainos kyla vien tik dėl sutapusių nepalankių veiksnių. Pasak jos, kainų augimo priežastis galime matyti pažiūrėję į gamybos ar netgi tik žaliavų kaštus. Ir tai, jos manymu, nėra problema, kurią galima išspręsti lengvatomis.
 
„Žinau, kad nesinori to girdėti, nes visada norisi ieškoti kažkokios užmačios, bet pasaulyje atsitiko labai dideli kainų šokai. Praėjusių metų pradžioje kviečių kainos, aliejaus kainos ir daugelio kitų žaliavų kainos buvo sušokusios į kosminius lygius. Taip, dabar jos šiek tiek nukritusios, bet jos išlieka beveik 50 proc. aukštesnės negu buvo iki 2021 metų Jūs pažiūrėkite į supirkimo kainas ir pamatysite, kad jos yra išaugusios nuo 50 proc. iki 70 proc. Žinoma, kad turės įtakos maisto produktų kainoms. Negana to, dar yra darbo užmokesčio aspektas ir energetikos aspektas“, – ketvirtadienį Delfi TV laidoje „Iš esmės“ aiškino I. Šimonytė.
 
Pasak premjerės, jeigu egzistuotų kiti faktoriai, kurie yra kalti dėl kainų kilimo, Lietuvos infliacijos lygis būtų išskirtinis tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Bet, anot jos, visoje ES galima matyti infliaciją kuri yra virš 10 proc. ar net artėjanti prie 20 proc. ribos.
 
„Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, iš esmės tos, fundamentalios priežastys ir lemia prekių kainų šuolį. Nes jeigu tai nebūtų sukelta išorinių faktorių, tai to nebūtų kitose šalyse. Bet tai yra situacija, kuri matoma visoje Europoje. Nėra praktiškai nei vienos ES valstybės kur būtų matoma mažesnė nei dviženklė infliacija“, – sakė ministrė pirmininkė.
 
Taip pat, I. Šimonytė tvirtina, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maisto prekėms įvedimas nepasiteisintų. Pasak jos, Lenkijoje, kur tokia idėja buvo vykdoma, nematomas joks kainų kritimas ar infliacijos mažėjimas. Negana to, jos teigimu, Lietuvoje įvesta lengvata maisto paslaugų tiekėjams nenulėmė pigesnių produktų ir paslaugų.
 
„Pridėtinės vertės mokestis maisto produktams buvo sumažintas Lenkijoje. Lenkijos infliacija nėra tolima nuo mūsų. Ji yra apie 18 proc., mes turime 20 proc. Nepaisant visų šių priemonių, tai nėra didelis skirtumas. Taip pat turime ir savo pavyzdį, tai yra lengvatos maisto paslaugų tiekėjams, dėl kurių buvo labai daug kaitinama aistrų prieš biudžeto priėmimą. Tai irgi lengvata buvo nustatyta, bet per visa tą laiką kainos tik didėjo“, – komentavo ji.
 
Galiausiai politikė tvirtino, jog dabartinis infliacijos lygmuo ir aukštos kainos yra ekonominio šoko rezultatas, kuriam išspręsti gerų iniciatyvų ji dar sakosi negirdėjusi.
 
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Bėda yra paprasta. Tiesiog ekonomiką krečia didelis šokas. Ir nėra kažkokių paprastų būdų kurie maisto kainas sumažintu ar pakeistų situaciją energetikos rinkoje“, – teigė I. Šimonytė.
 
ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė yra teigusi, jog Lietuvoje reikalingas Švedijos pavyzdžiu paremtas tyrimas – ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai.
 
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad dėl išaugusių maisto kainų Lietuvos bankas galėtų padaryti išsamesnį tyrimą, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje. Visgi, pasak jos, akivaizdu, kad situacija nulemta to, jog sutapo labai daug nepalankių veiksnių.
 
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.
 
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
 
2023.01.06; 06:00
Verslas

Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.

Šiandien Europoje mes turime tokį geopolitinį košmarą, kokio daugelis gyvų istorijos liudininkų dar nėra matę. Pradėjome nuo pandemijos, praeitų metų rudenį Rusija pradėjo energetinį šantažą, o šiandien mes turime karą Europoje. Visos šios krizės maksimaliai palietė transporto ir logistikos sektorių. Tokiais Europos komisijos nario Virginijaus Sinkevičiaus apibendrinimais šiandien prasidėjo politikus ir verslo atstovus iš viso pasaulio į Vilnių subūręs Transporto inovacijų forumas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
 
„Per pandemiją mes turėjome trūkinėjančias tiekimo grandines. Net Europos Sąjungoje pandemijos pradžioje šalys narės uždarė sienas. Nuo pat Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios turėjome sukti galvas ne tik kaip padėti ukrainiečiams jų kovoje, bet ir kaip išgabenti derlių iš Ukrainos, kad kai kuriose šalyse nekiltų badmetis. Europa ėmėsi ne tik politinio, bet ir logistinio sprendimo. Per Europos Sąjungos šalis nares buvo sukurti vadinamieji solidarumo koridoriai, kuriais jau išgabenta daugiau nei 10 milijonų tonų derliaus. Šiandien mes Europoje turime energetinių išteklių krizę“, – kalbėjo Europos komisijos narys. 
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį Vilniuje prasidėjo didžiausias Baltijos šalių regiono transporto ir logistikos renginys – dvi dienas truksiantis „Transporto inovacijų forumas 2022“. Forume dalyvauja transporto ir logistikos ekspertai iš daugiau nei 20 valstybių. Sektoriaus tendencijos bus analizuojamos su Lietuvos ir Latvijos susisiekimo ministrais bei Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Ukrainos viceministrais, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Tarptautinės energetikos agentūros (IEA), Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU), pasaulinių transporto sektoriaus pasaulinių įmonių vadovais.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.10.21; 00:01
Ekonomika ir finansai

Lietuva, kaip ir visas pasaulis, neseniai išgyveno pieno sektoriaus krizę: supirkimo kainos krito, dalis ūkininkų pasitraukė iš pieno gamybos, vyko mitingai, o vyriausybė turėjo įsikišti ir biudžeto pinigais paremti sudėtingoje situacijoje atsidūrusią verslo šaką.

Bet kaip tai galėjo nutikti? Juk jau esame įpratę prie kalbų apie vis augantį Žemės gyventojų skaičių ir būsimą maisto trūkumą? Tokios kalbos jau praeitis! Žmonių populiacijos augimas lėtėja, o ateityje maisto ne tik netrūks, bet jo bus gerokai per daug.

Kaip atsiranda kainos?

Maisto kainas lemia daug veiksnių. Vidinė situacija kiekvienoje šalyje yra skirtinga: mokestinė aplinka, valstybinis reguliavimas, konkurencija, atstumas nuo maisto gamintojų. Išorinės priežastys lemia trumpalaikius maisto kainų svyravimus: derliaus dydis, stichinės nelaimės, valiutų svyravimai, karai, naftos kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į ilgalaikę kainų perspektyvą dešimtmečiui ar dar ilgesniam periodui, pagrindiniai kainų faktoriai, kaip teigia Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angliškai OECD), yra du: gyventojų skaičiaus augimas ir jų perkamoji galia. Trečias faktorius, kuris irgi yra svarbus, tačiau laikomas neišvengiamu, yra žemės ūkio produktyvumo augimas. 

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

Atskirose šalyse dėl vietos specifinės situacijos galima matyti kainų pokyčius, kaip atsitiko Lietuvoje po euro įvedimo 2015 m., tačiau apskritai maisto kainos, atmetant infliaciją, pasaulyje nekilo net 7 metus. Tik 2016 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (angliškai FAO) pagaliau fiksavo maisto brangimą, kurio buvo laukiama nuo 2009 m. balandžio.

Bendros pasaulinės kainų tendencijos toli gražu nerodo, kad maistas visame pasaulyje kainuoja vienodai. Anaiptol, brangiausiame pasaulio mieste Singapūre tų pačių produktų kainos bus visiškai kitokios nei Lietuvoje ar Akros turguje (Gana, Afrika), tačiau pakilus pasaulinėms kainoms tai atsilieps ir Singapūre, ir Lietuvoje, ir Akroje.

Derliai bus 80 proc. didesni

Kanados finansų ministro patarėjas ekonomikos plėtrai Dominicas Burtonas sako, kad Kanados niša pasaulinėje globalioje ekonomikoje turėtų būti žemės ūkis, todėl būtina sparčiai diegti inovacijas. Būdama penkta didžiausia pasaulio žemės ūkio produkcijos eksportuotoja, Kanada išgyvena technologinę revoliuciją. Geresniam ūkininkavimui pasitelkiami dronai, kosminiai palydovai, robotai, mobilusis ir GPS ryšys. Aukštosios technologijos užtikrina, kad kiekvienas augalėlis gautų subalansuotą vandens ir mineralinių medžiagų derinį, o genetiškai modifikuotos veislės pritaikytos augti sausoje, šaltoje ar akmenuotoje dirvoje ir duotų didžiausią derlių. Kanada ne vienintelė tokia išmani šalis, ją seka Australija, JAV, Izraelis, Naujoji Zelandija ir Europos šalys.

Tarptautinės organizacijos OECD ir FAO prognozuoja, kad augantis produktyvumas leis 80 proc. padidinti dabartinį žemės ūkio derlių. Atsirandant naujoms atsparesnėms augalų ir gyvulių rūšims, žemės ūkiui bus galima skirti naujus žemės plotus Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, o aukštos gerovės šalys didesniems derliams gauti pasitelks aukštąsias technologijas. To pakaks patenkinti augantį maisto poreikį.

Gyventojų skaičiau augimas lėtėja

Pagrindinis faktorius kodėl maisto kainos gali augti net augant produktyvumui yra žmonių skaičius Žemėje. Maistas yra pagrindinis gyvybės šaltinis, todėl žmonės jo tiesiog negali atsisakyti. Gyventojų skaičiaus dinamika yra svarbi prognozuojant ateities maisto kainas. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad 8 mlrd. žmonių Žemėje gyvens 2024 m., 9 mlrd. 2038 m., o 10 mlrd. 2056 m. Tai jau daug konservatyvesnės prognozės nei tos, kurios buvo daromos 1960 m.

Gyventojų skaičius pasaulyje dabar auga ne dėl to, kad moterys statistiškai gimdo daug vaikų, bet todėl, kad didelė visuomenės dalis yra tokio amžiaus, kai susilaukiama vaikų. Yra šalių, kaip Nigeris, Somalis, Malis ar Čadas, kur moterys vidutiniškai dar gimdo po šešis vaikus, tačiau tai jau išimtys. Net ir šiose šalyse vienos moters gimdymų skaičius su kiekviena karta sparčiai mažėja. Dauguma pasaulio moterų dabar gimdo vidutiniškai po 1–3 vaikus per gyvenimą. Vos tik pagerėja gyvenimo sąlygos, šeimos renkasi turėti mažiau vaikų, o daugiau laiko ir išteklių skirti savo pačių poreikiams. Kasmet vis padaugėja regionų, kuriuose gyventojų ima mažėti.

Gyventojų skaičiaus augimo tempai lyginant su 1965–1970 m. jau sumažėjo du kartus ir toliau mažėja. Taigi jau galima prognozuoti, kada žmonija pasieks savo maksimalią populiaciją ir ims trauktis.

Maisto perteklius ir maisto trūkumas

Kitas faktorius, lemiantis maisto kainas yra žmonių perkamoji galia. Žmonių populiacija pasaulyje auga, bet netolygiai. Turtingiausiuose pasaulio regionuose Europoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje ar Okeanijoje gyventojų skaičius ir ateityje išliks panašus arba kils labai pamažu, o didžiausias gyventojų prieauglis prognozuojamas Afrikoje ir Azijoje. Iki 2050 m. Afrikoje atsiras 1,5 mlrd. naujų gyventojų, Azijoje 900 mln. Šių regionų ekonomika turėtų augti, tačiau nepanašu, kad per artimiausius kelis dešimtmečius pasivytų Europos ar JAV gerovės lygį, ypač jei kalbama apie Afrikos šalis. Taigi besivystančių šalių gyventojai negalės pirkti tiek daug ir tokio įvairaus maisto, kaip turtingųjų šalių gyventojai, o tai svarbi aplinkybė maisto gamintojams.

Nepaisant to, kad maisto ir ateityje bus pakankamai, o kainos neturėtų didėti, vis tiek išliks iššūkis, kaip panaikinti badą.

Apie 20 proc. pasaulio gyventojų vis dar valgo nepakankamai. Būtent tokiuose nepriteklių regionuose, kaip arabų šalys ir užsachario Afrika, gyventojų daugėja sparčiausiai. Šie regionai išsidėstę sudėtingose gamtinėse sąlygose: didelis karštis, vandens trūkumas, dykumos, o prie to prisideda politinis nestabilumas, žemas raštingumas, radikalizmas, todėl vyriausybėms sunku skatinti ekonomiką ir pritraukti investicijų. Arabų šalys, be to, dar yra labai priklausomos nuo naftos eksporto. Naftos kainoms laikantis žemumoje, vyriausybės susiduria su dideliais iššūkiais. Maisto kainos ir dabar yra per aukštos didelei arabų visuomenės daliai, todėl Šiaurės Afrikos ir Persijos įlankos valstybių vyriausybės išleidžia net 5,8 proc. BVP subsidijoms, kad maistas būtų pigesnis. Taigi nepasiturinčių šalių gyventojams siekiant išvengti skurdo vis dar išliks kaip vienas pagrindinių sprendimo būdų – emigracija į turtingesnius regionus, tokius kaip Europa.

2017.04.15; 09:14