makronas

SkaitomiausiosŽvalgyba

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Vakar, balandžio 7-ąją, Seime palaiminta Dariaus Jauniškio kandidatūra. Lietuvos saugumui šis buvęs kariškis vadovaus dar vieną kadenciją.

Kas ir kodėl nemėgsta Dariaus Jauniškio?

Ar teisingai pasielgė Lietuvos parlamentas, suteikdamas tokią privilegiją – dvi kadencijas vadovauti pagrindinei šalies slaptąjai tarnybai – sužinosime tuomet, kai ji baigsis. Antrąją vertinti – dar anksti. Kaip sakoma, jei labai skubėsi – gali susimauti.

Kol kas požiūrį įmanoma susidaryti tik dėl pirmosios kadencijos. O ji buvo sėkminga. Įsitikinimas, kad D.Jauniškis greičiausiai vertas šių pareigų dar vieną sykį, ypač sustiprėjo atidžiai išklausius balandžio 7-ąją plenarinių posėdžių salėje vykusių audringų ginčų „už“ ir „prieš“. Jei parlamentaras Petras Gražulis sako „ne“, vadinasi, reikia elgtis priešingai. Jei D.Jauniškį parlamento tribūnoje net suplukęs kritikuoja Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila, – vadinasi, D.Jauniškis yra vertas pagarbos.

Atidžiai apsidairę rastume ir daugiau tokio pobūdžio įžvalgų. Politikos apžvalgininkui Kęstučiui Girniui kilo abejonių, kodėl buvo duotas žodinis, o ne raštiškas įsakymas sutelkti dėmesį į keliolika Lietuvos prezidento rinkimų kompanijoje dalyvaujančių politikų, visuomenininkų, žurnalistų? Ar tik neieškoma priekabių tik tam, kad būtų surastas pretekstas triukšmauti?

Dėl parlamentaro P.Urbšio klausimų – jau esu sykį rašęs. Jei šis buvęs STT darbuotojas nesuvokia, kodėl Kalnų Karabachas yra ne Armėnijos, bet Azerbaidžano teritorija, ar jis gali suprasti, kodėl VSD tikrino informaciją apie svarbiuose šalies rinkimuose dalyvaujančius asmenis, kodėl viešai nepaskelbė duomenų, kiek sekta, tikrinta, stebėta?

Keista ir parlametaro Vytauto Bako laikysena. Matyt, užgautos asmeninės ambicijos: jis pažėrė įtarimų, tačiau niekas rimtai į juos nepažiūrėjo. Kodėl jis įsivėlė į priešpriešą su VSD vadovybe būtent baigiantis D.Jauniškio pirmąjai kadencijai, – taip pat galvosūkis.

Jei man tektų rašyti ironiškai, galėčiau pajuokauti, o gal VSD – agrokoncernas, kuriam skiriamos kvotos, kiek šiais metais leidžiama atlikti stebėjimo aktų, o kurie stebėjimai – jau pertekliniai? Dar to betrūko, jei savo žodį tartų lygių galimybių institucijos – imtų nurodinėti VSD vadovybei, kiek per metus leidžiama stebėti vyrų ir kiek – moterų. Kad, gink Dieve, nebūtų pažeistos proporcijos. Priešingu atveju piktintųsi, esą VSD negerbia dailiosios lyties atstovių – suprask, kodėl labiau domisi vyrais, o ne moterimis.

Kai paskelbiau straipsnį „Kam reikalinga žvalgyba, kuriai nieko neleidžiama daryti?“ (slaptai.lt, 2020.03.21), sulaukiau priekaištų, jog į šoną nustūmęs laisvos, demokratiškos visuomenės principus. Nei nustūmiau, nei pamiršau, nei ignoruoju. Puikiai žinau, kad be priežiūros išsigimsta net patys padoriausi laikraščio redaktoriai.

VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ir vis tik nuolat prisimenu: žvalgyba – ne vaikų darželis. Jos negalima nuo galvos iki kojų supančioti biurokratiniais, administraciniais apribojimais, patikrinimais, revizijomis. Visų gyvenimiškų situacijų smulkiai nesurašysi į teisės aktus. Jei po kiekvienos bent kiek rimtesnės operacijos į Seimo tribūną (omenyje turiu ne uždarą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos posėdį) kviesime VSD vadovą viešai atsakinėti tiek į rimtus, tiek į kvailus politikų klausimus, mūsų saugumas pavirs sunkiai kvėpuojančia biurokratine kontora.

Jurijaus Šveco ir Andrėjaus Ilarionovo argumentai

Užuot tampę VSD vadovą į spaudos konferencijas verčiau peržiūrėkime keletą paskutiniųjų ukrainiečių portalo gordonua.com redaktoriaus Dmitrijaus Gordono interviu su buvusiu KGB darbuotoju Jurijumi Švecu (pasitraukė į JAV, kur nūnai dirba analitiku) ir buvusiu Vladimiro Putino patarėju ekonomikos klausimais Andrėjumi Ilarionovu (taip pat pasitraukė į Vakarus, kur sėkmingai pluša analitiku). Tuos interviu, nors jie – ilgoki, net kelių valandų trukmės, verta pamatyti.

Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose. Nūnai – verslo žvalgybos analitikas Amerikoje. Gordonua.com nuotr.

Štai J.Švecas įsitikinęs, kad Ukrainos prezidentas Volodymiras Zeleskis gal ir turįs gražių norų, bet jo kadrų politika – tragiška. Būtent Kremlius primeta V. Zelenskiui, kokius asmenis jam privalu skirti į strategiškai svarbius postus. Būtent V.Zelenskio nesusigaudymas, kas yra kas, suteikia V.Putinui galimybę valdyti Ukrainą „iš vidaus“.

Kitas J.Šveco pareiškimas – dėl žymaus JAV prezidentų patarėjo nacionaliniais klausimais Henrio Kisindžerio. J.Švecas mano, kad būtent H.Kisindžeris įkišo Rusijos įtakos agentą į Donaldo Trampo rinkiminį štabą. 

O čia – A.Ilarionovo atsakymas, ką jis manąs apie Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną. Viename iš savo gausių videokomentarų, skelbiamų tiek gordonua.com, tiek youtube.com erdvėse, A.Ilarionovas pastebėjo, kad E.Makronas anksčiau buvo visai kitoks – kritikuodavo Kremlių. Dabar Prancūzijos lyderis klusniai ir entuziastingai pritaria visiems V.Putino pasiūlymams. Prancūziškas kūliaverstis? Jokio stebuklo nėra. Tai greičiausiai tas atvejis, kai Rusijos slaptosioms taryboms pavyko gauti Prancūzijos vadovą kompromituojančios medžiagos. Jei nenori būti viešai sukompromituotas, E. Makronas priverstas elgtis tarsi klusnus šunytis.

Beje, tas paskutinysis videointerviu su A.Ilarionovu – velniškai įdomus. Sakyčiau – sensacingas. Gyvenamuosius namus Maskvoje ir Volgodonske sprogdino visai ne čečėnai – tai Rusijos slaptųjų tarnybų darbas. Brutaliai, barbariškai paaukojant kelis šimtus savų piliečių siekta sukurti specifines politines sąlygas konkrečiam asmeniui – V.Putinui. Šis faktas byloja, kad Rusijos FSB, SVR, GRU ir visos kitos slaptosios tarnybos dirba be jokių suvaržymų. Jei reikės, – nužudys tūkstančius. Tokia A.Ilarionovo nuomonė.

Andrėjus Ilarionovas. Apostrophe.ua nuotr.

Anos Politkvoskajos nužudymą organizavo vėlgi Rusijos slaptosios tarnybos. Boriso Nemcovo mirties užsakovai tie patys – Rusijos slaptosios tarnybos (ne Ramzanas Kadyrovas). Rusijos slaptosios tarnybos tiesiog sumaniai prisidengė čečėnų tautybės vyrais.

A.Ilarionovo įsitikinimu, opozicionierius Aleksėjus Navalnas sėkmingai išnaudojamas „v temnuju“. Jam per antrąsias ar trečiąsias rankas pamėtėjama kompromituojanti medžiaga apie Rusijos prezidentui V.Putinui nusibodusius politikus. Vaizdžiai tariant, A.Navalnas, pats to nesuprasdamas, padeda V.Putinui atsikratyti politiniu balastu. Kai kuriais savo aplinkos žmonėmis V.Putinas atsikrato būtent padedamas prieš korupciją kovojančio A.Navalno tyrimais.

Be to, A.Ilarionovo, labai nusivylęs Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu. V.Zelenskis nemato, nepastebi, nesuvokia, kaip jį iš visų pusių apstatė Rusijos agentais, sprogdinančiais šalį iš vidaus. V.Putinui nieko daugiau nebereikia – jis daugmaž valdo situaciją Ukrainoje per „savo žmones”…

Net jei šiuose J.Šveco ir A.Ilarionovo argumentuose – ne viskas tiesa, juos verta turėti omenyje. Kad suprastume, kokiomis sąlygomis tenka dirbti mūsų saugumui, bandančiam apsaugoti Lietuvos politikus, pareigūnus, visuomenininkus nuo situacijų, į kurias įklimpo JAV, Pancūzijos ir Ukrainos vadovai.

2020.04.08; 10:00

Trumposios naujienos

Paryžius į netikėtą Nyderlandų sprendimą įsigyti 12,68 proc. bendros prancūzų ir olandų oro linijų bendrovės „Air France-KLM“ akcijų sureagavo itin atšiauriai, o prezidentas Emmanuelis Macronas pareikalavo Nyderlandų paaiškinti akcijų paketo įsigijimo tikslus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Pasak Prancūzijos vyriausybės atstovo Benjamino Griveaux ir E. Macrono, nei Prancūzijos vyriausybė, kuri yra didžiausia „Air France-KLM“ akcininkė su 14,3 proc. akcijų, nei įmonės valdyba nebuvo informuoti apie Nyderlandų planus įsigyti akcijų paketą.

„Vyriausybė nebuvo informuota nei apie šį sprendimą, nei apie jo įgyvendinimą. Dabar Nyderlandų vyriausybė turi paaiškinti savo veiksmus. Svarbiausia, kad bendrovės interesams nebūtų kenkiama“, – spaudos konferencijoje Paryžiuje sakė E. Macronas.

Antradienio vakare apie akcijų įsigijimą paskelbė Nyderlandų finansų ministras Wopkė Hoekstra, pranešė Nyderlandų naujienų agentūra ANP. Pasak ANP, Nyderlandai taip siekia sustiprinti savo pozicijas bendrovėje, kurioje šalis anksčiau buvo itin nedidelė akcininkė.

„Svarbiausia, kad gero valdymo principai būtų išlaikyti, o „Air France-KLM“ būtų valdoma atsižvelgiant į verslo interesus be jokio valstybių įsikišimo“, – sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas B. Griveaux.

B. Griveaux taip pat paskelbė, kad Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire’as šią savaitę su W. Hoekstra susitiks ir „draugiškai ir nuoširdžiai, svarbiausia – nuoširdžiai“, aptars Nyderlandų sprendimą įsigyti „Air France-KLM“ akcijų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.28; 07:02

Trumposios naujienos

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Iš esmės aš pats esu „geltonoji liemenė“ – tokiu netikėtu pareiškimu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė protesto judėjimo šalininkų pašaipą ir piktdžiugą. Jei „geltonoji liemenė“ yra žmogus, kuris yra už geresnį darbo apmokėjimą ir už geresnį parlamento darbą, tai aš taip pat esu „geltonoji liemenė“, pareiškė 41-erių metų prezidentas interviu kelioms žiniasklaidos priemonėms. 

Socialinėje žiniasklaidoje iš karto pasipylė pašaipos. „Cha cha cha. Turtingųjų prezidentas yra „geltonoji liemenė“, – tviteryje rašė vienas internautas. Kitas E. Macrono žodžius pavadino „nauja provokacija“. Daugelis paskelbė, kad šeštadienį vėl išeis į gatves protestuoti prieš prezidentą.

Interviu, be kita ko, žinių stočiai BFM-TV ir laikraščiui „Le Figaro“, E. Macronas taip pat suabejojo apklausomis, kad daugiau kaip 50 proc. prancūzų remia socialinį judėjimą, kuris jau pustrečio mėnesio rengia protestus prieš jį.

Kartu prezidentas pabrėžė pasimokęs iš protestų. Kilus pasipiktinimui dėl daugelio arogantiškais vadinamų jo pasisakymų, E. Macronas teigė, kad ateityje kruopščiau rinksis žodžius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.02; 05:30

Trumposios naujienos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo dėl Europoje augančio nacionalizmo ir ragino atgaivinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kai ji ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasirašė naują Vokietijos ir Prancūzijos draugystės sutartį.

Ką Lietuvai žada naujoji Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartis? EPA – ELTA nuotraukoje: Emanuelis Makronas ir Angela Merkel.

„Populizmas ir nacionalizmas stiprėja visose mūsų šalyse“, – A. Merkel sakė Acheno miesto rotušėje susirinkusiems Prancūzijos, Vokietijos ir Europos pareigūnams.

Sutartis pasirašyta abiem šalims minint 56-ąsias Paryžiuje pasirašytos Eliziejaus sutarties metines. Eliziejaus sutartį 1963 m. sausio 22 d. pasirašė tuometis Prancūzijos prezidentas Charles’is de Gaulle’is ir Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris. 

Nauja draugystės sutartimi siekiama stiprinti Vokietijos ir Prancūzijos draugystę, perkelti dvišalius santykius į „naują lygį“ ir pasiruošti iššūkiams, su kuriais XXI amžiuje susiduria abi šalys ir Europa.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.23; 05:55

Gordijo mazgas

Italijos vicepremjeras Matteo Salvinis vėl griežtais žodžiais užsipuolė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. Jis tikįs, kad prancūzai „galės išsivaduoti iš labai blogo prezidento“, – pareiškė M. Salvinis antradienį feisbuke paskelbtame vaizdo įraše. Tam prancūzai esą turės galimybę gegužės 26-ąją vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Italijos kraštutinės dešinės partijos „Lyga” lyderis ir šalies vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis. EPA – ELTA nuotr.

Tada prancūzai „vėl galės į savo rankas paimti savo ateitį ir savo likimą“, – kalbėjo politikas iš dešiniųjų radikalų partijos „Lega“. Jis kaltino E. Macroną prastai prezentuojant prancūzų „savigarbą“. Kartu M. Salvinis pabrėžė savo artumą su kaimynine Prancūzija. „Aš visa širdimi ir visu savo darbu esu su prancūzų tauta“, – teigė jis.

Naujas M. Salvinio kritikos pliūpsnis E. Macrono atžvilgiu nuskambėjo praėjus dienai po to, kai Užsienio reikalų ministerija Paryžiuje dėl kito italų vicepremjero Luigio Di Maio žodžių išsikvietė Italijos ambasadorę. L. Di Maio iš populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo sekmadienį apkaltino Prancūziją prisidedant prie Afrikos skurdinimo, o kartu ir pabėgėlių srauto iš šio žemyno. Jis apkaltino Prancūziją valdant „kolonijiniu stiliumi“.

Italijos dešiniųjų populistų vyriausybė jau kurį laiką nesutaria su E. Macrono vyriausybe. To priežastis yra Italijos pabėgėlių politika po to, kai prie vyriausybės vairo stojo populistai. Šalies uostai dabar iš esmės uždaryti Viduržemio jūroje veikiančių organizacijų pabėgėlių gelbėjimo laivams. 

Sausio pradžioje M. Salvinis ir L. Di Maio paragino „geltonųjų liemenių“ judėjimą Prancūzijoje „laikytis“. Prezidentas E. Macronas valdo „prieš savo tautą“, – pareiškė vidaus reikalų ministras M. Salvinis. Prancūzijos vyriausybė tada iš ES partnerės pareikalavo „pagarbos“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.23; 05:45