Buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas P. Manafortas. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas, kuriam skirta 7,5 metų laisvės atėmimo bausmė, nugabentas į Kanaano federalinį kalėjimą Pensilvanijos valstijoje. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas ABC.

Kanaano griežtojo režimo kalėjimas Pensilvanijos šiaurėje buvo pastatytas 2005 metais, jis skirtas 1400 kalinių.

Kovo 8 d. Virdžinijos valstijos Aleksandrijos miesto teismas nuteisė 69 metų amžiaus P. Manafortą 47 mėnesius kalėti už mokesčių ir bankininkystės įstatymų pažeidimus ir banko sąskaitų užsienyje slėpimą, o kovo 13 d. teismas Vašingtone nuteisė jį 3,5 metų kalėti už melagingus parodymus ir įstatymų dėl lobistinės veiklos pažeidimus. Tad iš viso jis turės praleisti už grotų 7,5 metų.

Tai – bausmė už nusikaltimus, kuriuos išaiškino specialiojo prokuroro Roberto Muellerio komanda, bet jie nesusiję su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių neatmeta, kad prezidentas D. Trumpas gali suteikti malonę buvusiam savo rinkimų štabo vadovui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.24; 06:00

Rusijos oligarchas Olegas Deripaska pateikė ieškinį prieš JAV iždo departamentą, aiškindamas, kad jam neteisėtai taikomos sankcijos ir jis tapo tyrimo dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus auka, informuoja AFP.

Ieškinyje prieš JAV iždo departamentą, jo vadovą Steveną Mnuchiną ir Andrea Gacki, kuri atsakinga už sankcijas, nurodoma, kad O. Deripaskos grynojo turto vertė smuko 7,5 mlrd. JAV dolerių po to, kai 2018 m. balandžio 6 d. jam ir dar šešiems rusų oligarchams buvo paskelbtos sankcijos.

Ieškinyje teigiama, kad „Rusal“ koncerno akcijų vertė smuko, o O. Deripaska buvo priverstas perleisti savo turimas akcijas kitiems, tam, kad „Rusal“, EN+ ir kitos bendrovės galėtų toliau užsiimti verslu.

2018 m. prieš rusų milijardierių pritaikytos sankcijos nes, teigiama, kad jis yra artimas prezidento Vladimiro Putino rėmėjas, kurį anksčiau siejo verslo santykiai su Paulu Manafortu, Donaldo Trumpo prezidento rinkimų kampanijos pirmininku, kuriam dėl finansinių ir kitų nusikaltimų paskirta 7,5 m. įkalinimo bausmė.

Žmonės, kuriems taikomos sankcijos, iš esmės negali dalyvauti pasaulinėje finansų sistemoje. JAV iždo departamentas veiksmų prieš V. Putinui artimus žmones ėmėsi dėl Maskvos kišimosi į Vakarų valstybių vidaus politiką.

Tačiau O. Deripaska teigia tapęs „JAV politinių nesutarimų ir besitęsiančios reakcijos dėl Rusijos tariamo kišimosi į 2016 m. prezidento rinkimus“ auka. Ieškinyje sakoma, kad sankcijos buvo pritaikytos neteisėtai, remiantis dešimtmečių senumo gandais, kuriuos neva paskleidė jo konkurentai.

Sausio mėnesį JAV Iždo departamentas sankcijas „Rusal“ ir dviem su ja susijusioms įmonėms atšaukė O. Deripaskai sumažinus turimų akcijų kiekį. Tačiau jam pritaikytos asmeninės sankcijos lieka galioti, dėl to kiti asmenys negali su juo užsiimti verslu.

Teismo dokumentuose nurodoma, kad 2016 m. prezidento rinkimų kampanijos metu P. Manafortas ponui O. Deripaskai siūlė ataskaitas ir informaciją apie viešosios nuomonės apklausų rezultatus per prezidento rinkimus. Sakoma, kad pasiūlymai buvo perduoti per Konstantiną Kilimniką, buvusį P. Manaforto verslo partnerį, siejamą su Rusijos žvalgyba.

Karolis Broga (ELTA)
 
2019.03.17; 03:00

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas iš viso praleis kalėjime 7,5 metų, praneša „Bloomberg“.

Tai – bausmė už nusikaltimus, kuriuos išaiškino specialiojo prokuroro Roberto Muellerio komanda, bet jie nesusiję su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

P. Manafortui į bausmės laiką bus įskaityti devyni mėnesiai, kuriuos jis jau praleido už grotų.

Trečiadienį Vašingtone teisėja Amy Berman Jackson nuteisė P. Manafortą 43 mėnesius kalėti už spaudimą liudytojams ir neteisėtą lobistinę veiklą užsienyje. Jis taip pat turi sumokėti beveik 6 milijonus dolerių žalai atlyginti.

Praėjusią savaitę Virdžinijos valstijos Aleksandrijos miesto teismas nuteisė P. Manafortą 47 mėnesius kalėti pagal kelis kaltinimus, tarp kurių – mokesčių ir bankininkystės įstatymų pažeidimai ir banko sąskaitų užsienyje slėpimas. 

Teisėjas Thomas Ellis taip pat įpareigojo 69 metų P. Manafortą sumokėti 50 tūkstančių dolerių baudą ir 24,8 milijono dolerių kompensaciją.

Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių neatmeta, kad prezidentas D. Trumpas gali suteikti malonę buvusiam savo rinkimų štabo vadovui.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.14; 07:13

Ketvirtadienį Virdžinijos valstijos Aleksandrijos miesto teismas nuteisė buvusį Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovą Paulą Manafortą 47 mėnesius kalėti pagal kelis kaltinimus, tarp kurių – mokesčių ir bankininkystės įstatymų pažeidimai ir banko sąskaitų užsienyje slėpimas. Tai pranešė televizijos kanalas CNBC.

Pasak teisėjo Thomo Ellio, 69 metų P. Manaforto jau praleisti už grotų devyni mėnesiai jam bus įskaityti ir bausmės laikas sutrumpės iki 38 mėnesių. Jis taip pat įpareigojo nuteistąjį sumokėti 50 tūkstančių dolerių baudą ir 24,8 milijono dolerių kompensaciją, įskaitant 6 milijonus dolerių už nesumokėtus mokesčius.

P. Manafortas taip pat yra atsakovas Kolumbijos apygardos teisme. Vašingtone nuosprendis jam bus paskelbtas kovo 13 d.

Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių neatmeta, kad prezidentas D. Trumpas gali suteikti malonę buvusiam savo rinkimų štabo vadovui.

Kaip pažymi BBC, P. Manafortas yra vienas iš įtariamųjų galimo D. Trumpo komandos sąmokslo su Kremliumi byloje. Bet kaltinimai, pagal kuriuos jis buvo nuteistas ketvirtadienį, nesusiję su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, kurį tiria specialusis prokuroras Robertas Muelleris.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.08; 12:00

Buvusiam Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovui Paului Manafortui turėtų būti skirtas tarp 19 su puse ir 24 su puse metų kalėjimo, pareiškė specialiojo prokuroro Roberto Muellerio komanda.

Buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas P. Manafortas. EPA-ELTA nuotr.

69 metų amžiaus P. Manafortas buvo nuteistas pernai rugpjūtį už aštuonis finansinius nusikaltimus, įskaitant mokesčių vengimą ir sukčiavimą.

„P. Manafortas bent dešimtmetį veikė taip, lyg būtų aukščiau įstatymo, ir iš federalinės vyriausybės ir įvairių finansų institucijų išviliojo milijonus dolerių“, – rašoma R. Muellerio komandos teismo nuosprendžio rekomendacijoje, kurią cituoja CNN.

„Bausmė turi atspindėti padarytų nusikaltimų rimtumą ir atbaidyti nuo tokių nusikaltimų tiek P. Manafortą, tiek ir kitus“, – rašoma rekomendacijoje.

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

P. Manafortas, ilgametis respublikonų partijos partneris, du mėnesius vadovavęs D. Trumpo rinkimų kampanijai, buvo pirmasis žmogus, kuriam kaltinimus pateikė R. Muelleris.

Praėjus mėnesiui po kaltinimų pateikimo, P. Manafortas pripažino daręs poveikį liudytojams Vašingtone.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.16; 00:30

JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris antradienį teigė, kad buvęs Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas bandė papirkti du potencialius liudininkus.

Pirmadienį JAV prokurorai apkaltino P. Manafortą, susiduriantį su kaltinimais pinigų plovimu, neteisėta lobistine veikla ir pan., bandymu papirkti liudininkus.

Tyrimą dėl įtariamų JAV prezidento D. Trumpo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija atliekantis R. Muelleris tvirtino, kad P. Manafortas bandė susisiekti su liudininkais pinigų plovimo ir nelegalaus lobizmo bylose, naudojantis telefonu ir šifruotų tekstinių pranešimų programa.

Be kita ko, bandymai papirkti liudininkus prilygsta P. Manaforto paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimui ir R. Muelleris ragino teisėją peržiūrėti jo paleidimo sąlygas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.05; 00:10

Ukrainos prezidentas P.Porošenka ir JAV prezidentas D.Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Donaldo Trumpo asmeninis teisininkas Michaelas Cohenas slapta gavo mažiausiai 400 tūkst. JAV dolerių, kad susitartų dėl Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir D. Trumpo susitikimo, praneša su reikalu susipažinę šaltiniai Kijeve, kuriais remiasi BBC.

Pasak šaltinių, dėl mokėjimo susitarė Ukrainos prezidento vardu veikę tarpininkai. M. Cohenas nebuvo registruotas kaip Ukrainos atstovas, nors to reikalauja JAV įstatymai.

Prezidentų susitikimas Baltuosiuose rūmuose įvyko pernai birželį.

Netrukus po to, kai P. Porošenka iš Vašingtono grįžo į Ukrainą, jo šalies kovos su korupcija agentūra nutraukė buvusio D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto atžvilgiu pradėtą tyrimą.

Remiantis aukšto rango P. Porošenkos administracijos žvalgybos pareigūno pasakojimu, į M. Coheną buvo nuspręsta kreiptis, nes registruoti Ukrainos lobistai ir šalies ambasada Vašingtone tegalėjo susitarti tik dėl trumpos progos prezidentams kartu nusifotografuoti. P. Porošenkai esą reikėjo ko nors, ką būtų galima pristatyti kaip derybas.

Ukrainos pareigūno teigimu, P. Porošenka nusprendė pasiekti D. Trumpą neoficialiais kanalais. Ši užduotis buvo patikėta buvusiam prezidento padėjėjui, kuris, savo ruožtu, paprašė lojalaus ukrainiečių parlamentaro pagalbos.

Pastarasis pasinaudojo asmeninėmis pažintimis Niujorko valstijoje, Port Vašingtono Chabad centre. Parlamentarui buvo pasiūlyta susisiekti su prezidento teisininku ir patikimu įvairių sandorių sudarytoju Michaelu Cohenu, kuriam už pagalbą buvo sumokėta 400 tūkst. JAV dolerių.

Šaltinis neteigia, kad D. Trumpas žinojo apie šią jo teisininkui sumokėtą sumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.24; 05:30

Matt Apuzzo, Adam Goldman, Nicholas Fandos / The New York Times

„Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo pradėtas Trumpo kampanijos ryšių su Rusija tyrimas 2016 metų vasarą, FTB pasiuntė į Londoną porą  savo agentų su tokia slapta misija, kad apie ją žinojo tik saujelė bendradarbių“, – rašo The New York Times.

Jų uždavinys buvo susitikti su Australijos pasiuntiniu, kuris turėjo įrodymų, kad vienas iš Donaldo Trumpo-jaunesniojo patarėjų iš anksto žinojo apie Rusijos kišimąsi į rinkimus. Aukščiausi Australijos valdininkai pažeidė diplomatinį protokolą ir leido ambasadoriui Aleksandrui Dauneriui aprašyti savo susitikimą su rinkimų štabo patarėju Džordžu Papadopulu.

Agentų ataskaita paklojo pamatus bylai, kurią prieš metus pradėjo tirti specialusis prokuroras. „Bet tada nedidelė grupė FTB bendradarbių žinojo tik jos kodinį pavadinimą „Kryžminės ugnies uraganas“. Tas pavadinimas, Rolling Stones eilutė „Aš gimiau siaučiant kryžminės ugnies uraganui“ („I was born in a crossfire hurricane“), tapo taiklia prognoze to politinio štormo, kuris tebeplėšia čerpes nuo FTB stogo“, – rašo žurnalistai Metas Apucas, Adamas Goldmanas ir Nikolas Fandosas.

FTB veikė atsargiau nei bet kada. „Agentai svarstė, o paskui atmesdavo idėjas apklausti raktinius Trumpo patarėjus, kurie, galimas dalykas, pagreitintų tyrimą, bet kiltų rizika aptikti jo egzistavimą. Aukšti valdininkai greitai įsitikino, kad jie neatskleis bylos iki rinkimų dienos, ir tai tik stiprino jų neryžtingumą. Kai agentai imdavosi drąsių tyrimo veiksmų, pavyzdžiui, klausinėjo ambasadorių, tai viską gaubė paslaptis“, – sakoma straipsnyje.

Tik kokie penki Teisingumo ministerijos bendradarbiai žinojo apie bylos mastus. „Jeigu faktai būtų iškilę, jie galėjo sugriauti Trumpo kampaniją: buvo atliekamas tyrimas Trumpo būsimojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais ir jo rinkimų štabo vadovo atžvilgiu. Vienas patarėjas, matyt, turėjo kontaktų su Rusijos žvalgyba. Kitas buvo įtariamas, kad pats buvo rusų agentas“, – rašo The New York Times.

Pasak buvusio FTB vadovo Džeimso Komio, neteisinga būtų lyginti Klinton bylą, kuri 2016 metų vasarą buvo aprimusi, su Rusijos, kuri buvo  ankstyvojoje stadijoje. „Tačiau abiejų tyrimų pagrindas buvo vienas politinis apskaičiavimas: Klinton laimės, o Trumpas pralaimės. Agentai nuogąstavo, jog jie slepia informaciją arba per švelniai elgiasi su Klinton. Ir jie nerimavo, kad bet kokie atviri veiksmai prieš Trumpo kampaniją tik sustiprins jo pareiškimus, kad rinkimai iškraipyti prieš jį“, – pažymi leidinys.

„Dabar FTB susiduria su ta pačia kritika ir, maža to, Trumpas pareiškia, kad jis – politizuoto FTB auka. – Pasak jo, aukšto rango agentai bandė iškraipyti rinkimus, atsisakydami persekioti Klinton , o paskui įsuko tyrimą Rusijos dingstim, kad pakirstų jo prezidentavimą“.

Operacija „Kryžminės ugnies uraganas“ prasidėjo lygiai prieš 100 dienų iki prezidento kampanijos. „Nuotaika per pirmuosius susitikimus buvo nerami, prisimena buvę bendradarbiai. Agentai ką tik baigė tyrimą Klinton atžvilgiu ir ruošėsi mėnesius truksiantiems respublikonų vadovaujamiems klausymams apie tai, kodėl jai nepateikti kaltinimai. Operacijos centre buvo tas pats branduolys agentų ir analitikų, kurie tyrė Klinton reikalus. Niekas nesiruošė iš naujo kištis į prezidento politiką, sako buvę bendradarbiai, ypač kai agentai nežinojo, kaip pakryps australų informacija“, – praneša laikraštis. 

Tuos pirmuosius mėnesius FTB vykdė tyrimą keturių Trumpo kampanijos padėjėjų atžvilgiu: Maiklo Flyno, Polo Manaforto, Karterio Peidžo ir Džordžo Papadopulo. „Kontržvalgybiniai tyrimai gali trukti metų metus, bet FTB norėjo greitai sužinoti, ar Rusijos vyriausybė turėjo įtakos Trumpo kampanijai. Vienas iš variantų buvo pats tiesiausias – apklausti rinkimų štabo bendradarbius apie jų kontaktus su Rusija“, – sakoma straipsnyje.

„Pasak dviejų buvusių bendradarbių, tai buvo svarstyta, bet nepadaryta, nes liudytojų apklausa arba prašymas panaudoti dokumentus galėjo iškelti tyrimą viešumon, o būtent to FTB bendradarbiai stengėsi išvengti prezidentinių varžytuvių įkarštyje“, – rašo leidinys.

„FTB biurokratija nedavė agentams nieko gero, – komentuoja straipsnio autoriai. – Liepos mėnesį britų išėjęs į atsargą šnipas Kristoferis Stilas kreipėsi į draugą iš FTB užsienyje ir pateikė pranešimus, siejančius rinkimų štabo bendradarbius su Rusija. Bet dokumentai klaidžiojo FTB organizacinėje struktūroje, pasakojo eks-bendradarbiai“. Spalio mėnesį agentai nuskrido į Europą, kad išklausinėtų Stilą, bet tas buvo nusivylęs dėl FTB vangumo ir pradėjo dalytis savo radiniais su žurnalistais.

Pagaliau spalio mėnesį teisėsaugininkai pripažino, kad atlieka tyrimą, bet paragino būti santūriems. Porą savaičių prieš Trumpo inauguraciją aukšti specialiųjų tarnybų bendradarbiai informavo Trumpą apie rusų hakerius ir pranešė, kad Putinas bandė sukelti chaosą per rinkimus, susilpninti Klinton ir padėti Trumpui laimėti.

„Po to Komis susitiko su Trumpu asmeniškai, pranešė apie Stilo pranešimus ir perspėjo, kad žurnalistai juos gavo“, – rašo leidinys. Komis patikino Trumpą, kad FTB ketina jį ginti, bet Trumpo įtikinti neapvyko: „Keletą valandų prieš tai jis pareiškė The New York Times, jog istorijas apie Rusijos kišimąsi į rinkimus stumia jo priešininkai, kad nukreiptų dėmesį nuo jo pergalės“.

Šaltinis: The New York Times

2018.05.19; 08:00