Nikaragvoje vyksta ginčytini prezidento rinkimai. EPA-ELTA nuotr.
Managva, lapkričio 7 d. (dpa-ELTA). Labai prieštaringai vertinamuose rinkimuose Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega sekmadienį siekia savo ketvirtosios kadencijos iš eilės. 75-erių buvęs revoliucionierius rimtų varžovų neturi. Praėjusiais mėnesiais daugybė jo kritikų ir septyni kandidatai į prezidentus buvo sulaikyti arba jiems skirtas namų areštas. Be to, svarbiam opozicijos partijų aljansui neleista dalyvauti rinkimuose.
D. Ortega po diktatoriaus Anastasio Somozos nuvertimo 1979 metais – pradžioje kaip chuntos narys, o vėliau kaip prezidentas – jau buvo valdžioje iki 1990-ųjų, kai pralaimėjo rinkimus. Nuo 2007 metų D. Ortega šaliai vadovauja vėl. Prezidento kadencijų skaičiaus ribojimas panaikintas po konstitucijos reformos. Nuo 2017-ųjų Nikaragvos viceprezidentė yra D. Ortegos žmona Rosario Murillo.
ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis ir JAV vyriausybė pareiškė, kad tai nebus laisvi, sąžiningi rinkimai. Jie įspėjo dėl diktatūros.
Sekmadienį Nikaragvos sostinėje Managvoje ginkluoti žmonės užpuolė eitynių už politinių kalinių paleidimą dalyvius. Kaip pranešė opozicijos laikraštis „La Prensa“, per incidentą vienas žmogus žuvo, dar keli buvo sužeisti.
Tarp nukentėjusiųjų – žurnalistas Winstonas Potosmė, kuriam į kairįjį petį pataikė kulka. Jo gyvybei pavojus negresia. Pasak opozicijos, išpuolį surengė sukarintos prezidento Danielio Ortegos šalininkų formuotės.
Nikaragvoje nuo balandžio vidurio tęsiasi antivyriausybinės manifestacijos, per kurias kyla susirėmimai ir žūsta žmonės. Opozicija ir protestuotojai dėl smurto kaltina valdžią ir jos šalininkus.
Dingstį Nikaragvos piliečių nepasitenkinimui davė socialinio draudimo sistemos reforma. Prasidėjus plataus masto protesto akcijoms, šalies prezidentas Danielis Ortega pareiškė, kad reforma bus atšaukta, bet tuo metu tai nepadėjo normalizuoti padėties Nikaragvoje. Dabar situacija šalyje kiek stabilizavosi.
Rugpjūčio pabaigoje paskelbtame JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro valdybos pranešime sakoma, kad smurtas Nikaragvoje pareikalavo maždaug 300 žmonių gyvybių.
„Rusijos vyriausybė stato Nikaragvoje objektą elektroniniams žvalgybiniams duomenims rinkti“, – tvirtina Washington Free Beacon. „Tai dalis Maskvos pastangų, siekiant išplėsti karinę ir žvalgybinę veiklą Vakarų pusrutulyje“, – rašo žurnalistas Bilas Gercas.
„Pasak gynybos ministerijos valdininkų, susipažinusių su raportais apie susitarimą, elektroninės žvalgybos objektas – neseno Maskvos ir Managvos sandėrio dėl 50-ies Rusijos tankų T-72 pardavimo elementas, – sakoma straipsnyje.
Jokių detalių apie elektroninės žvalgybos centrą – pavyzdžiui, apie jo vietą ir perdavimo eksploatacijai datą, – žurnalistui išsiaiškinti nepavyko.
„Tačiau, galimas dalykas, centras užmaskuotas kaip Rusijos palydovinės radionavigacinės sistemos GLONASS stotis, kuri, turimomis žiniomis, netrukus bus baigta statyti“, – sakoma straipsnyje.
KGB būstinė Lubiankos aikštėje Maskvoje, kai dar stovėjo čekisto kraugerio Felikso Dzeržinskio paminklas.
Kaip praneša Nikaragvos spauda, pernai rugpjūty Nikaragva ir Rusija pasirašė susitarimą dėl GLONASS stoties statybos šalia Nahapo lagūnos (Nejapa Lagoon) į šiaurę nuo Managvos. Kituose žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad stotis stovės Karibų jūros pakrantėje.
Leidinio duomenimis, Rusija ir Nikaragva susitarė dėl 50 tankų T-72 tiekimo, ir pirmoji 20-ies tankų partija dabar neva tai siunčiama į Nikaragvą.
Kosta Rikos užsienio reikalų ministras Manuelis Gonsalesas interviu laikraščiui La Prenza pareiškė, kad tankų tiekimas „kelia nerimą ne dėl pavojaus Kosta Rikai (…), o dėl to, kad viena Centrinės Amerikos regiono šalis pradeda ginklavimosi varžybas“.
Gegužės 3 dieną Nikaragvos parlamentas priėmė nutarimą, leidžiantį užsienio kariškiams dirbti šalyje. Dabar Rusijos kariškiai gali mokyti nikaragviečius, kaip elgtis su tankais, aiškina autorius. „Galimas dalykas, to dėka į šalį gali įvažiuoti Rusijos žvalgybos bendradarbiai“, – sakoma straipsnyje.
„Prieš keletą mėnesių JAV žvalgybos tarnybos vidaus raportuose pranešė, kad valdančiosios sandinistų vyriausybės represijos iššaukė pakartotinį kelių ginkluotų grupuočių susiformavimą Nikaragvos šiaurėje. Tos grupuotės kovoja prieš Ortegos vyriausybę ir surengė nedidelius susišaudymus su vyriausybine kariuomene“, – tvirtina leidinys.
Gercas grįžta prie Rusijos ir Nikaragvos susitarimo temos. „Apskritai Maskva neslepia trokštanti apsirūpinti naujomis užsienio bazėmis Lotynų Amerikoje, Pietų Kinijos jūroje, Indijos vandenyne, Balkanuose ir Artimuosiuos Rytuose“, – sakė buvęs Pentagono bendradarbis Markas Šneideris.
Gegužę Jane‘s Defence Weekly rašė, kad Nikaragvos parlamentaras Edvinas Kastro pareiškė, jog valdžia ketina panaudoti rusų tankus kovai su narkotikų kontrabanda.
Buvęs Valstybės departamento bendradarbis Rodžeris Norjega pareiškė: Managvos išlaidos tankams pirkti – nepaprastai nevykęs išlaidavimas labai skurdžiai šaliai.
„Matyt, tai dalis Ortegos programos „pinigai mainais už dranduletus“, kurios tikslas – užmegzti politinius ryšius su Rusija per pirkinius, kurie leis abiem šalims paslėpti kai kurias machinacijas iš sandėrio ir įsigyti šiokios tokios technikos“, – pridūrė Norjega.
JAV KJP dimisijos vadas Danielis Dolanas USNI NEWS tinklapyje parašė, kad tankų kaina – apie 80 mln. dolerių, tai yra 9 milijonais daugiau, negu visas Nikaragvos 2015 metų gynybos biudžetas.
„Tankų pirkimas ypač kelia rūpestį daugeliui regione, nes Nikaragvos santykiai su kaimynėmis palyginti neblogi, plėtojama turizmo industrija, o pastaraisiais metais tai pati saugiausia Centrinės Amerikos šalis užsienio turistams“, – pažymėjo Dolanas. Pasak jo, valdančioji partija neturi rimtų varžovų rinkimuose.
