Manerheimas

Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikimo su Suomijos prezidentu Sauli Niinistö metu aptarė branduolinės saugos bei dujų jungčių infrastruktūros įgyvendinimo statusą.
 
„Lietuva remia regioninės dujų rinkos integracijos projektus ir yra pasiruošusi prisidėti prie bendros dujų zonos regione kūrimo, diegiant palankesnę tarifų politiką. Suomijos kompanijos vis aktyviau naudojasi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalu, tad pakvietėme dar aktyviau bendradarbiauti, ypač kai ims veikti dujų jungtis su Lenkija ir bus įgyvendintas projektas „Baltic Connector“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
 
Pasak pranešimo, G. Nausėda pabrėžė Lietuvos poziciją dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės. Taip pat aptartas galimas Europos Sąjungos šalių solidarizavimasis dėl elektros energijos importo ribojimo iš trečiųjų šalių, jei jos gamybai netenkinami branduolinės saugos ar aplinkosauginiai reikalavimai. 
 
Šalių vadovai taip aptarė bendradarbiavimą NB8 formatu.
 
 „Siekiame jį stiprinti, ypač tarp savivaldybių, kultūros ir mokymo įstaigų“, – sako G. Nausėda.
 
Su darbo vizitu Suomijoje viešintis prezidentas taip pat susitiks su ministru pirmininku, parlamento pirmininku, lietuvių bendruomene, padės vainiką prie maršalo Manerheimo memorialinio paminklo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 14:30
Aktualijos

Pirmiausia pacituosiu Amerikos prezidentą. Labai jau pažymėtinas jo pasisakymas apie Rusiją!

„Daugiau nei prieš dvidešimt metų… aš ryžtingai simpatizavau rusų tautai… tikėjausi, kad Rusija išspręs savo pačios problemas ir kad jos vyriausybė galų gale taps taikinga vyriausybe, išrinkta laisvu balsavimu, kuri nesikėsins į savo kaimynų vientisumą. O šiandien viltis arba dingo, arba atidėta iki geresnių dienų. Toji šalis, kaip supranta kiekvienas, kam užtenka drąsos pažvelgti faktams į akis, valdoma tokios absoliučios diktatūros, kokią sunku surasti pasaulyje. Ji… įsibrovė į kaimynės, kuri troško tik vieno – gyventi taikiai kaip demokratinė šalis, laisva ir žvelgianti pirmyn šalis, teritoriją“.

Continue reading „Kaip atremti galingesnio priešo ataką: Suomijos praktika” →

mannerheim220[1]
Aktualijos

„Helsinigin Sanomat“, didžiausiu tiražu išeinantis Suomijos laikraštis, primindamas 70-ąsias sovietų – rusų Žiemos karo pabaigos metines, paskelbė galimo rusų – suomių karo scenarijų. Ši publikacija apie įsivaizduojamus štabų mokymus Rusijoje sukėlė pasipiktinimą. Straipsnyje primenama, kad 1939 metų rudenį Sovietų Sąjunga pareikalavo, kad Suomija jai „perleistų“ dalį Karelijos teritorijų. Stalinas šiuos reikalavimus aiškino tuo, kad tai esą susiję su milijonus gyventojų turinčio Leningrado saugumu. Kai Helsinkis nesutiko vykdyti šių reikalvaimų, Raudonoji armija 1939 m. lapkričio 30 d. puolė Suomiją.

Žiemos karas baigėsi 1940 m. kovo 13 d. Pagal Maskvoje pasirašytą sutartį Suomija neteko dalies Karelijos teritorijų, bet šalis išsaugojo nepriklausomybę. „Helsinigin Sanomat“ žurnalistai kreipėsi į vieną Aukštosios karininkų mokyklos specialistą, prašydami papasakoti, kaip atrodytų karas dabartinėmis sąlygomis.

Continue reading „Kuo skiriasi suomių ir Vilniaus valdžios požiūris į raudonarmiečių vykdytą okupaciją” →