Markas Rutte

Trumposios naujienos

Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.

Haga, liepos 8 d. (dpa-AFP-ELTA). Nyderlandų premjeras Markas Ruttė paskelbė apie savo vyriausybės atsistatydinimą. Keturių koalicijos partijų nesutarimai dėl prieglobsčio ir migracijos politikos yra neįveikiami, taip šį žingsnį penktadienį argumentavo ministras pirmininkas.
 
Naktį vyriausybė patvirtino, kad M. Ruttė informavo karalių Willemą Alexanderį apie atsistatydinimą ir šeštadienį su juo susitiks. Pasak Nyderlandų rinkimų komisijos, nauji rinkimai galės vykti ne anksčiau kaip lapkričio viduryje.
 
M. Ruttė pareiškė, kad iki tada laikinai eis pareigas ir toliau vykdys užduotis, įskaitant paramą su Rusija kovojančiai Ukrainai. Jis ir toliau turįs „energijos“ vesti savo centro dešiniąją Liaudies partiją už laisvę ir demokratiją (VVD) į rinkimus ir būti pagrindinis jos kandidatas, tačiau apie tai dar „pagalvosiąs“, teigė M. Ruttė.
 
Anot žiniasklaidos, įtampa valdančiojoje koalicijoje paaštrėjo, kai VVD pasiūlė griežtesnes taisykles prieglobsčio prašytojams ir pagrasino pasitraukti iš vyriausybės, jei šioms priemonėms nebus pritarta. Be kita ko, M. Ruttė esą reikalavo apsunkinti pabėgėlių šeimų susijungimą. Kelias dienas trukę kriziniai pokalbiai tarp koalicijos partnerių baigėsi nepasiekus sutarimo, penktadienio vakarą sakė premjeras.
 
Krikščionių demokratų partija „Christen Unie“ pareiškė, kad negali pritarti M. Ruttės pasiūlymui. Esą partijos „pagrindinė vertybė“ yra ta, kad „vaikai augtų su savo šeimomis“.
 
M. Ruttės reikalavimą atmetė ir finansų ministrės Sigrid Kaag centro kairės partija D66. S. Kaag pareiškė apgailestaujanti dėl vyriausybės žlugimo ir įtampą koalicijoje pavadino „nereikalinga“.
 
Užsienio reikalų ministras Wopkė Hoekstra iš krikščionių demokratų partijos CDA koalicijos žlugimą pavadino „labai nuviliančiu“ ir „nepaaiškinamu gyventojams“.
 
Nyderlandų vyriausybė nuo pat savo kadencijos pradžios prieš pusantrų metų ginčijosi migracijos klausimu.
 
M. Ruttė beveik 13 metų yra Nyderlandų premjeras. Nuo 2022 m. sausio jis vadovavo savo ketvirtajam kabinetui. Derybos dėl šios koalicijos sudarymo truko daugiau kaip devynis mėnesius ir buvo ilgiausios šalies istorijoje.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.07.08; 05:00
Trumposios naujienos

Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.

Amsterdamas, vasario 19 d. (ELTA). Naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai bus kitas žingsnis, bet kol kas nemaža grupė šalių dvejoja dėl JAV pozicijos. Apie tai informuoja „RBC-Ukraina“ remdamasis Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte‘ės pareiškimu telemaratono metu.
 
Anot pareigūno, norint pristatyti JAV naikintuvus Ukrainai, turi būti sudaryta atitinkama koalicija, kaip ir „Leopard 2“ tankų atveju, kuri susitartų šiuo klausimu. Toks procesas užtrunka kelias savaites.
 
„F-16 – tai iš tikrųjų bus kitas žingsnis. Didelis kitas žingsnis. Tačiau mes orientuojamės į ateitį arba užtikriname, kad gausite viską, ko reikia, kol bus poreikis. Šiuo klausimu nėra jokio tabu. Tačiau F-16 yra gaminami Jungtinėse Valstijose, o jos nepritaria F-16 perdavimui Ukrainai. Todėl daugelis šalių dvejoja“, – pabrėžė M. Rutte‘ė.
 
Jis pažymėjo, kad norint užbaigti šią diskusiją, ji turi būti nevieša, nes, kitu atveju, debatai truks ilgai.
 
Primenama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau atmetė idėją perduoti Ukrainai naikintuvus F-16.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.02.20; 05:20
Trumposios naujienos

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte ir Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. EPA – ELTA foto

Kyjivas, liepos 11 d. (AFP-ELTA). Karas Ukrainoje gali tęstis ilgiau nei tikėtasi, pirmadienį Kyjive per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.
 
„Šis karas gali trukti ilgiau, nei mes visi vylėmės ar tikėjomės. Tačiau tai nereiškia, kad galime ramiai sėdėti ir pasyviai stebėti, kaip jis klostysis. Turime išlikti susitelkę ir toliau visais atžvilgiais remti Ukrainą”, – sakė M. Rutte.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.07.12; 07:50
Gordijo mazgas

Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.

Amsterdamas, birželio 19 d. (AFP-ELTA). Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte atsiprašė 1995 metais į Bosniją ginti Srebrenicos pasiųstų taikdarių ir teigė, kad iš to galima pasimokyti, kaip pasaulis turėtų reaguoti į Rusijos karą Ukrainoje.
 
Lengvai ginkluoti olandų JT taikdariai nesugebėjo įveikti Ratko Mladičiaus vadovaujamų Bosnijos serbų pajėgų, ir beveik 8 000 musulmonų vyrų ir berniukų buvo nužudyti per Srebrenicos genocidą.
 
Šeštadienį Schaarsbergeno karinėje bazėje Nyderlandų rytuose M. Rutte sakė vadinamųjų „Dutchbat III“ pajėgų veteranams, kad „praėjus beveik 27 metams kai kurie žodžiai vis dar nepasakyti“.
 
„Šiandien Nyderlandų vyriausybės vardu atsiprašau visų „Dutchbat III“ moterų ir vyrų. Jūsų ir žmonių, kurių šiandien čia nėra“, – sakė M. Rutte.
 
Minimos 26-osios Srebrenicos žudynių metinės. EPA-ELTA nuotr.

Jis sakė, kad taikdariai „visada stengėsi elgtis teisingai sunkiomis aplinkybėmis, net ir tada, kai tai buvo nebeįmanoma“.
 
Tai, kad šios pajėgos nesugebėjo užkirsti kelio Srebrenicos žudynėms – didžiausioms Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – nuo to laiko yra Nyderlandų nacionalinės sąžinės dėmė.
 
M. Rutte atsiprašė už „nepakankamą vyriausybės paramą“, kai grįžę namo jie buvo kritikuojami.
 
Olandų veteranai buvo teisūs klausdami, „kur buvo pasaulis“, kai vyko Srebrenicos žudynės, pridūrė jis.
R. Mladičius pripažintas kaltu dėl genocido Bosnijos karo metu. EPA-ELTA nuotr.
 
„Ir, žinoma, šiandien taip pat galvojame: kur mes esame dabar, kai Ukrainos žmonės kenčia nuo žiaurios Rusijos agresijos“, – kalbėjo premjeras.
 
2019 metais Nyderlandų aukščiausiasis teismas nusprendė, kad valstybė yra ribotai atsakinga už 350 vyrų, kurie ieškojo prieglobsčio taikdarių bazėje, bet vėliau buvo išvaryti ir nužudyti Bosnijos serbų pajėgų, mirtį.
 
Taikdarių bazė buvo perpildyta ir jie uždarė vartus naujai atvykstantiems asmenims, o po to leido R. Mladičiaus pajėgoms neva evakuoti pabėgėlius į saugesnę vietą. Vyrai ir berniukai buvo atskirti ir autobusais nuvežti į mirtį, o jų kūnai sumesti į masines kapavietes.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.06.20; 04:50
Trumposios naujienos

Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.

Haga, gegužės 18 d. (ELTA). Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte sulaukė griežtos opozicijos politikų kritikos, kai paaiškėjo, kad jis ne vienus metus trynė tekstinius pranešimus iš savo seno mobiliojo telefono, kuriuo naudojosi darbo reikalais, praneša leidinys „Volkskrant“.
 
Pasak leidinio, premjerui teko šalinti standartinius tekstinius pranešimus iš savo seno telefono „Nokia“, kadangi aparate buvo maža vietos jiems saugoti. Praėjusią savaitę vyriausybės vadovui buvo įteiktas naujas telefonas.
 
„Tiesą sakant, aš nesu išmaniųjų telefonų gerbėjas. Seni telefonai turi tik vieną trūkumą – mažą ekraną“, – pareiškė trečiadienį žurnalistams M. Rutte.
 
Anot premjero, jis laikėsi instrukcijų – visada išsaugodavo „svarbius pranešimus“.
 
Žaliųjų partijos lyderis Jesse Klaveris pareiškė, jog M. Rutte, naudodamasis savo senu telefonu, galėjo pažeisti archyvavimo įstatymus. Jis pridūrė, kad norėtų pasiteirauti premjero mobiliojo ryšio operatoriaus, ar įmanoma atkurti ištrintus pranešimus.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.19; 05:55
Trumposios naujienos

Nyderlandų karališkieji rūmai atsiprašė dėl sosto įpėdinės gimtadienio vakarėlio. EPA-ELTA nuotr.

Haga, gruodžio 16 d. (AFP-ELTA). Po viešos kritikos Nyderlandų karališkieji rūmai pareiškė apgailestavimą dėl sosto įpėdinės princesės Amalijos gimtadienio vakarėlio, neatitikusio koronaviruso reikalavimų.
 
„Karalius mane informavo, jog gerai apgalvojęs priėjo prie išvados, kad nebuvo gera idėja organizuoti susitikimą“, – laiške parlamentui rašė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Ruttė. Amalija, anot žiniasklaidos, savo 18-ąjį gimtadienį paminėjo su 21 svečiu parke.
 
„Šeima stengėsi, kad būtų atsakingai laikomasi koronaviruso taisyklių – susibūrimas vyko lauke, buvo imtasi atsargumo priemonių“, – rašė toliau premjeras. Praėjusį šeštadienį vykusio vakarėlio svečiai esą buvo paskiepyti ir atlikę testą. Be to, visi buvo paraginti paisyti distancijos.
 
Kai kurie parlamentarai kritikavo, kad karališkojo šeima nesilaikė galiojančių koronaviruso taisyklių. Olandams šiuo metu leidžiama namuose priimti ne daugiau kaip keturių vyresnių nei 13 metų amžiaus svečių.
 
„Jei darome išimtis karališkajai šeimai, visos mūsų priemonės netenka prasmės“, – sakė parlamentarė Eva van Esch.
 
Sulaukusi pilnametystės, princesė Amalija buvo priimta į Nyderlandų valstybės tarybą, aukščiausią vyriausybės patariamąją instituciją. Sosto įpėdinė birželį pateko į pirmuosius laikraščių puslapius, kai atsisakė savo teisės į 1,6 mln. eurų metines pajamas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.12.17; 06:13
Trumposios naujienos

Nyderlanduose – nuožmios riaušės. EPA – ELTA foto

Amsterdamas, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Nyderlandų premjeras Markas Rutte pirmadienį pasmerkė tris neramumų naktis šalyje dėl COVID-19 priemonių kaip „gryną smurtą“, kurį panaudojo „idiotai“, ir pažadėjo patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.
 
Savaitgalį įvairiose Nyderlandų dalyse kilo dešimtys smurtinių protestų, nukreiptų prieš vyriausybės politiką dėl COVID-19. Nuo penktadienio sulaikyta mažiausiai 130 žmonių, sužeisti dar keturi ir pranešta apie kelis sužalojimų patyrusius pareigūnus.
 
Neramumai Roterdame ir kituose šalies miestuose buvo „grynas smurtas po protesto priedanga“, Nyderlandų žiniasklaidai pirmadienį sakė M. Rutte. „Suprantu, kad visuomenėje tvyro daug įtampos, nes tiek daug laiko kovojame su COVID-19“, – teigė premjeras. Jis pridūrė, kad visuomet gins asmens teisę protestuoti, tačiau „niekuomet nepriimsiu to, kai idiotai naudoja gryną smurtą“.
Nyderlanduose kilo didelės riaušės. EPA-ELTA nuotr.
 
Roterdamas – po riaušių. EPA – ELTA nuotr.

Nyderlanduose lapkričio 13 d. įsigaliojo dalinis karantinas, ir šalis taip pat svarsto paskelbti vadinamąsias „2G priemones“, pagal kurias barai ir kavinės galėtų atsisakyti aptarnauti nepasiskiepijusius žmones.
 
Penktadienio vakarą Roterdamo centre šimtai protestuotojų susirėmė su policijos pareigūnais – pastarieji tuomet paleido ugnį ir taip buvo sužeisti keturi žmonės. Riaušininkai savo ruožtu sužalojo keturis policininkus. Šeštadienį protestuotojai Hagoje padeginėjo daiktus, o sekmadienį demonstrantai šiauriniuose Groningeno ir Leuvardeno miestuose svaidė degius skysčius ir niokojo turtą.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.11.22; 14:46
Žvalgyba

Marko Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.

Nyderlandų policija, anot žiniasklaidos, sustiprino šalies premjero Marko Ruttės apsaugą.
 
Laikraštis „De Telegraaf“ pirmadienį pranešė, jog yra „ženklų“, kad ministras pirmininkas gali tapti narkotikų gaujų pargobimo ar atakų taikiniu. Pastaruoju metu netoli M. Ruttės esą buvo pastebimi „įtartini“ asmenys, turintys ryšių su vadinamąja „Mocro“ mafija.
 
Nei M. Ruttės biuras, nei Nyderlandų prokuratūra ar saugumo ir kovos su teroru koordinavimo institucija žiniasklaidos pranešimų nekomentuoja. 54-erių politikas yra pagarsėjęs tuo, kad atsisako didelės asmens apsaugos ir mėgsta važinėti dviračiu po Hagą.
 
Po žinomo tiriamosios žurnalistikos atstovo Peterio R. de Vrieso nužudymo liepą M. Ruttės vyriausybė paskelbė apie griežtus veiksmus su organizuotu nusikalstamumu. Ir žurnalistas prieš pasikėsinimą buvo sekamas asmenų, turinčių ryšių su „Mocro“ mafija.
 
Anot „De Telegraaf“, specialiosios policijos pajėgos ateityje saugos M. Ruttę naudodamos „matomas ir nematomas priemones“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.09.28; 06:14
Gordijo mazgas

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Ketvirtadienį per derybas Briuselyje išryškėjo nesutarimai tarp ES lyderių dėl to, kaip elgtis su Rusija.
 
Įtempti santykiai su bloko rytine kaimyne yra vienas iš labiausiai nerimą keliančių iššūkių, kuriuos 27 šalių lyderiai turi išspręsti per dviejų dienų susitikimą.
 
ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę perspėjo, kad santykiai ir toliau blogėja. Tačiau blokas nesutaria, kaip elgtis su Maskva.
 
Nors Prancūzija ir Vokietija nori pastūmėti santykius su Maskva pozityvesne linkme, jų siūlymas surengti ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą yra nepopuliarus tarp kitų valstybių narių.
 
Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad ES turėtų rasti būdų, kaip užmegzti tiesioginį dialogą su Rusija, teigdama, kad „konfliktus geriausiai galima išspręsti… kalbantis vienam su kitu“.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas susitiko su Vladimiru Putinu, nors jie yra geografiškai toliau vienas nuo kito nei Rusija ir ES.
 
Tačiau kitos šalys tokį požiūrį vertina skeptiškai ir ragina būti atsargius.
 
„Mes nematome radikalių pokyčių Rusijos elgesio modelyje, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. – Jei be jokių teigiamų pokyčių Rusijos elgesyje mes pradėsime su ja bendrauti, tai mūsų partneriai, pavyzdžiui, Rytų partnerystės šalys, suvoks tai kaip labai neaiškius ir blogus signalus”.
 
„Man atrodo, kad mes bandome įtraukti lokį į medaus saugojimo procesą“, – pridūrė jis.
 
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte teigė, kad, nors jis iš principo neprieštarauja tiesiogiai bendrauti su Rusija, jis nedalyvautų tokiame susitikime.
 
Tarp garsiausių tiesioginio dialogo su V. Putinu rėmėjų buvo Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kuris teigė, kad dabar yra pats geriausias laikas tokiam susitikimui.
 
Pašiepiama ponia Angela Merkel ir ponas Barakas Obama

Aukščiausio lygio susitikime ES partneriai turės bandyti pasiekti pusiausvyrą.
 
Pagal dpa matytą pareiškimo projektą, kurį ES lyderiai gali patvirtinti ketvirtadienį, 27 valstybių ir vyriausybių vadovai galėtų paraginti Europos Komisiją ir J. Borrellį „pateikti papildomų ribojančių priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas, variantus“.
 
Grasindami ekonominėmis sankcijomis, ES lyderiai taip pat primintų apie „Europos Sąjungos atvirumą selektyviam bendradarbiavimui su Rusija ES interesų srityse“, jei jiems pavyktų sutarti dėl pareiškimo projekto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.25; 05:50