Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmadienį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Lietuvos užsienio politikos dokumentų I tomo (1917–1920 metai) pristatymas, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Anot URM, šis pirmasis tokio pobūdžio unikalus užsienio politikos dokumentų leidinys yra svarbus Lietuvos diplomatijos istorijos ir atminties politikos šaltinis. Leidinyje išsamiai atspindėta Lietuvos diplomatijos pradžia ir raida – Užsienio reikalų ministerijos įkūrimas, diplomatinių atstovybių steigimasis ir jų veikla. Į diplomatinę tarnybą anuomet atėjo paties įvairiausio išsilavinimo ir profesinių patirčių žmonės, kurie per neįtikėtinai trumpą laiką tapo tikrais diplomatijos profesionalais. Dokumentų rinkinyje atsiskleidžia, kad Lietuvos diplomatijos sėkmę įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę ir siekiant jos tarptautinio pripažinimo lėmė nepaprastas diplomatinės tarnybos aktyvumas, pačių įvairiausių poveikio formų naudojimas, naujų sąjungininkų nepriklausomybės pripažinimo procese paieška ir suradimas.
„Iš leidinyje pateikiamų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad Lietuvos užsienio politika nuo pat pradžių siekė, jog mūsų valstybė taptų Vakarų dalimi, Tautų sąjungos nare. Lietuva tada, kaip ir dabar, nevengė būti aktyvi tarptautinėje erdvėje, nesivaržydama savo geografinio dydžio“, – sveikindamas susirinkusius sakė užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.
Renginyje dalyvavo užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, leidinio sudarytojai profesoriai Zenonas Butkus, Alfonsas Eidintas ir dr. Kęstutis Kilinskas, taip pat knygą išleidusio Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė.
Dokumentų rinkinį išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, jo parengimą ir leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba bei Užsienio reikalų ministerija.
Diana Nausėdienė ir Agata Kornhauser-Duda Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Lenkijos pirmoji ponia Agata Kornhauser-Duda sekmadienį apsilankė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Lietuvos ir Lenkijos pirmosios ponios globoja pirmadienį Prezidentūroje vyksiančią tarptautinę konferenciją „Informacijos prieinamumas žmonėms su negalia“.
Renginio išvakarėse viešnios domėjosi Nacionalinės bibliotekos gerąja patirtimi sprendžiant tinkamos aplinkos – infrastruktūros ir informacijos – prieinamumo klausimus.
Bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pasakojo, kaip Lietuvos bibliotekos pritaikytos įvairių poreikių žmonėms, aprodė naują, regėjimo negalią turintiems žmonėms skirtą paslaugų erdvę, pasakojo apie netradicines Nacionalinės bibliotekos paslaugas, TV studijos veiklą, medijų ir kūrybinių dirbtuvių „Pats sau“ pasiekimus.
Lenkijos pirmajai poniai A. Kornhauser-Dudai buvo pristatytas ponios D. Nausėdienės globojamas ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“, kurio tikslas – užauginti Lietuvoje pirmąją kartą vaikų, kurių skaitymo patirtis prasideda nuo pirmųjų dienų, skatinti skaitymą šeimoje ir padėti jauniems tėvams įsisąmoninti ankstyvojo skaitymo svarbą, suteikti jiems reikalingų priemonių ir žinių.
Diana Nausėdienė ir Agata Kornhauser-Duda lankėsi Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Prezidento kanceliarijos nuotr.
„Džiaugiuosi, kad „Knygų starto“ projektas vykdomas galvojant apie šeimas, kuriose kalbama ne tik lietuviškai“, – sakė projekto globėja D. Nausėdienė.
„Esu sužavėta, kokie įspūdingi projektai vykdomi šioje bibliotekoje ir kiek daug galimybių bei paslaugų čia siūloma kiekvienam“, – kalbėjo A. Kornhauser-Duda.
Kaip praneša Prezidentūra, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente abi pirmosios ponios apžiūrėjo knygų parodą, dalyvavo projekto „Knygų startas“ renginyje, kur bendravo su mažaisiais bibliotekos lankytojais, lietuviškai ir lenkiškai skaitė jiems specialiai projektui sukurtą knygą „Kapt kapt kapt“, apdovanojo vaikus „Knygų starto“ lauknešėliais bei knygelėmis.
LAF kovotojai, jauni Kauno darbininkai, veda suimtą Raudonosios armijos komisarą
Šiemet birželio 23-iąją sukanka 80 metų, kai lietuvių tautos sukilimas paskelbė Lietuvos laikinąją vyriausybę. Nors praėjo daug metų, apie pastangas 1941 m. birželį atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą vis dar diskutuoja ir akademinė bendruomenė, ir visuomenė Lietuvoje ir už jos ribų.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra atvira pasauliui, žmonėms, nuomonių įvairovei ir visų tautų intelektiniam turtui. Esame tarpininkai, padedantys visuomenei pažinti savo ir užsienio šalių kultūrą, istoriją, įvairių krypčių autentišką dokumentinį paveldą. Tam pasitelkiame mokslininkų įžvalgas, laikomės ideologinio neutralumo.
Birželio sukilimo 80 metų sukakčiai paminėti Nacionalinėje bibliotekoje vyks trys renginiai.
Renginyje dalyvaus politikas, meno, muzikos, kultūros istorikas, kultūrologas, publicistas ir visuomenės veikėjas prof. Vytautas Landsbergis, renginį ves Lietuvos Respublikos Seimo narys Audronius Ažubalis.
Birželio sukilimo minėjimas Vilniuje, prie Seimo rūmų. Slaptai.lt nuotr.
Visuomeninės iniciatyvos pagrindu sudaryta redakcinė komisija parengė straipsnių ir dokumentų rinkinį, skirtą Birželio sukilimo 80-mečiui. Tarp jos autorių – Arvydas Anušauskas, Kęstutis Girnius, Kęstutis Skrupskelis, Bronius Makauskas, istorinės asmenybės Juozas Brazaitis, Adolfas Damušis, Vincas Trumpa, Jonas Algirdas Antanaitis ir kiti.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiantis Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, tęsdamas A. Damušio pradėtus darbus, kviečia į mokslinį seminarą „1941 m. Birželio sukilimas: atminties, istorijos ir politikos sankirtose“. Visuomenei bus pristatyti naujausių tyrimų rezultatai ir aptariamos kontroversijos, susijusios su šia tematika.
Birželio sukilimo 70-mečio minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko nuotr.
Seminare sutiko dalyvauti ir tyrimų rezultatais bei įžvalgomis pasidalyti aktyviai tiriantys šią tematiką Dainius Noreika, Kęstutis Ignas Skrupskelis, Simonas Jazavita, Arūnas Bubnys, Arūnas Streikus.
Renginio dalyvius ir žiūrovus sveikins Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Adolfo Damušio demokratijos studijų centro Tarybos narė Gintė Damušytė.
Jaunimo sambūris „Pro Patria“ kviečia į konferenciją „Birželio sukilimas: faktai ir atmintis“. Pranešimus skaitys prof. Rasa Čepaitienė, publicistas Vidmantas Valiušaitis, istorijos mokytojų asociacijos pirmininkas Robertas Ramanauskas, Auksė Ūsienė (Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas).
Birželio sukilimo minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Birželio sukilimas – vienas reikšmingiausių modernios Lietuvos istorijos įvykių, tačiau šiandien yra kontroversiškai vertinamas, juodinamas Lietuvoje ir pasaulyje. Menkas mūsų visuomenės susipažinimas su sukilimo istorija sudaro tam puikią terpę, kurioje sklinda tiek sovietiniai, tiek naujai kuriami mitai. Pasitinkant sukilimo sukaktį prasminga plačiau aptarti ne tik patį Birželio sukilimą ir mažiau žinomus jo aspektus, bet ir tai, kaip jį atsimename, ko apie jį mokoma mokyklose, kokie išoriniai veiksniai prisideda tą atmintį formuojant“, – teigia renginio organizatoriai.
SVARBU! Laikantis saugumo reikalavimų žiūrovai įleidžiami tik pagal išankstinę registraciją ir ne anksčiau nei likus 15 min. iki renginio. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams būtina dėvėti apsaugines (medicinines) veido kaukes arba respiratorius, laikytis saugaus atstumo, naudotis rankų dezinfekcijos priemonėmis. Atėjus į renginį bus privaloma užpildyti COVID-19 anketą. Norintys dalyvauti renginyje turi registruotis. Atsiprašome už nepatogumus.
Informacijos šaltinis – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos šimtmečio renginyje „Žmonių biblioteka“.
Sveikindamas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendruomenę, Prezidentas išreiškė padėką visoms bibliotekoms už indėlį telkiant visuomenę, mažinant kultūrinę atskirtį ir brėžiant projekcijas tarp praeities ir dabarties.
„Šiandien galime didžiuotis, kad biblioteka – ne tik pastatas ir joje saugomos knygos, unikalūs rankraščiai, kiti leidiniai, tai atvira visuomenei knygų šventovė, kurioje tiesiog gera būti. Biblioteka – tai ir bendruomenė, kuri telkia skirtingų kartų, įsitikinimų ir pomėgių žmones“, – sveikinimo žodyje sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė nepaprastai svarbią bibliotekų reikšmę regionams, nes būtent čia jos yra artimiausias, labiausiai pasiekiamas kultūros centras, švietimo ir ugdymosi židinys kiekvienam žmogui. Pasak šalies vadovo, suteikdama erdvę susibūrimams, edukacinėms veikloms, renginiams, diskusijoms, biblioteka įgyja dar didesnę trauką ir vykdo socialinę misiją. Jis pasidžiaugė, kad moderni ir inovatyvi Martyno Mažvydo biblioteka tuo pat metu per šimtmetį gebėjo išsaugoti ir tradicijas.
Jo Ekscelencija padėkojo didžiausiam bibliotekų turtui – jų darbuotojams. Jis palinkėjo, kad Martyno Mažvydo biblioteka, tapusi neatsiejama įdomaus ir gyvybingo sostinės kultūrinio gyvenimo dalimi, visad išliktų atvira skaitantiems, saviraiškos ir tobulėjimo siekiantiems žmonėms, o čia gimusios idėjos būtų sėkmingai įgyvendintos ir sklistų per visą Lietuvą.
Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919-ųjų gruodį: buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena.
Ta proga Martyno Mažvydo biblioteka rengia daug iškilmingų jubiliejinių renginių, diskusijų ir pranešimų. Solidi institucijos sukaktis yra puiki proga įvertinti turimą patirtį ir su nauja energija, idėjomis tęsti Lietuvos nacionalinės bibliotekos sėkmės istoriją žengiant į antrąjį veiklos šimtmetį.
Filosofas Arvydas Juozaitis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Pirmadienį sambūrio „Lietuva yra čia“ lyderis ir kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) apskundė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamų kandidatų į prezidentus debatų organizatorius ir pakvietė žmones pirmadienio pavakarę rinktis į protesto akciją prie Nacionalinės bibliotekos laiptų.
A. Juozaitis VRK išsiuntė raštą, kuriame žiniasklaidos rengiamus debatus prašo pripažinti trijų atrinktų kandidatų neįvardinta ir nepažymėta reklamine akcija ir savo asmeninėje socialinio tinklo feisbuko paskyroje kviesdamas žmones į protesto akciją debatus pavadino Lietuvos žmonių mulkinimu.
Kovo 29-ąją žiniasklaidoje paskelbta, kad balandžio 8 d. Vilniuje „įvyks trijų kandidatų į prezidentus pirmieji debatai “. Buvo paskelbta, kad debatuose įvairiomis aktualiomis temomis diskutuos ekonomistas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė.
Pranešime buvo paaiškinta, kodėl tik šie trys kandidatai kviečiami į debatus: „kandidatai atrinkti įvertinus visų šių metų sociologinių apklausų rezultatus. Į debatus pakviesti kandidatai, peržengę 15 proc. paramos ribą.„
Kilus viešai diskusijai dėl šitokių „debatų“ teisėtumo, debatų rengėjai kitiems nepakviestiems kandidatams pasiūlė atvykti į atskirai jiems skirtą pasikalbėjimą valandą anksčiau, bet neatsisakė pagrindinio sumanymo – reklaminių debatų tarp trijų išskirtinai parinktų kandidatų. Sprendžiant iš vėliau pakoreguotų renginio skelbimų, antraeilių debatų dalyviais sutiko būti tik 2 kandidatai – Naglis Puteikis ir Vytenis Andriukaitis.
VRK adresuotame rašte A. Juozaitis pabrėžia, kad „galiojantys teisės aktai nenumato jokios 15 procentų ribos pagal spėjamą apklausų rezultatą ar kokį kitą pagrindą, pagal kurį būtų galima privilegijuoti vienus pretendentus kitų atžvilgiu“.
Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. „Priešingai šiam organizatorių teiginiui, Konstitucijoje ir Prezidento rinkimų įstatyme yra įtvirtintas vienintelis kriterijus – tai pretendentų parėmimas ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašais. Taigi visi kandidatai, kurie surinko daugiau kaip 20 tūkstančių parašų, turėjo būti traktuojami vienodai. /…/ Tačiau debatuose buvo išskirti trys iš jų, kuriuos siekia reklamuoti organizatoriai“, – teigiama A. Juozaičio rašte VRK.
Pasak A. Juozaičio, tiek minėti informaciniai pranešimai, tiek ir pats renginys turėtų būti pažymėtas kaip politinė reklama ir apmokėtas iš minėtų kandidatų politinės kampanijos sąskaitose esančių lėšų, kaip to reikalauja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas.
VRK prašoma pripažinti debatų reklaminį pobūdį ir, kad dėl paslėptos trijų kandidatų reklamos šie debatai neatitinka politinės kampanijos teisinių reikalavimų. Taip pat prašoma patikrinti ar informacija, kuri bus viešai platinama iš šių „debatų“ bus pažymėta kaip politinė reklama ir apmokėta iš kandidatų rinkiminių sąskaitų.
„Tokio lygiateisių kandidatų į aukščiausią Lietuvos vadovo pareigybę viešo savavališko segregavimo į aukštesnės ir žemesnės prabos kandidatus nėra vien tiktai reklaminė akcija, proteguojanti esamai valdžiai parankesnius iš jų. Tokie šių vadinamųjų debatų rengėjų veiksmai prilygsta nepaskelbtam informaciniam karui su Lietuvos piliečiais ir tai yra Lietuvos nacionaliniam saugumui pavojinga veika“, – teigė A. Juozaičio atstovas viešiesiems ryšiams Jonas Vaiškūnas.
VRK pagal surinktus rinkėjų palaikymo parašus Prezidento rinkimuose įregistravo 6 kandidatus. Patvirtinta, kad šešis pretendentus būti kandidatais į prezidentus parėmė ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų. Buvo nuspręsta įregistruoti šiuos pretendentus būti kandidatais Prezidento rinkimuose: Vytenį Povilą Andriukaitį, Arvydą Juozaitį, Gitaną Nausėdą, Saulių Skvernelį, Ingridą Šimonytę, Valdemarą Tomaševskį.
Galutinis kandidatų sąrašas bus patvirtintas ir paskelbtas balandžio 12 d.
Konferencijos dalyviai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Birželio 16–17 dienomis įvyko politinių studijų konferencija, kuria buvo pažymėtas Adolfo Damušio demokratijos studijų centro atidarymas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
2013 m. Mykolo Romerio universitetas ir Damušių šeima įkūrė Adolfo Damušio demokratijos studijų centrą, kurio tikslas – tirti nepriklausomos Lietuvos ir okupacijų laikotarpio lietuvių demokratinės minties tradiciją, atskleisti ir įtvirtinti jos sąsajas su dabarties demokratinėmis vertybėmis, priminti visuomenei asmenybių, nuosekliai gynusių ir brandinusių demokratinę mintį Lietuvoje ir išeivijoje, vardus ir intelektinį paveldą.
Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas
Nacionalinė biblioteka, turėdama šiuolaikinę infrastruktūrą ir neprilygstamus tyrimų šaltinius, sudarė sąlygas Adolfo Damušio demokratijos studijų centro veiklai. Oficialiam A. Damušio demokratijos studijų centro atidarymui skirtoje konferencijoje „Mūsų šimtmetis: tauta demokratinės valstybės kūrybos ir griovimo kryžkelėse“ buvo pažvelgta į permainingą tautos ir valstybės raidą laisvės ir nelaisvės metais.
Konferencijoje dalyvavo žinomi Lietuvos ir išeivijos mokslininkai, politologai, istorijos tyrinėtojai. Tarp jų – filosofas dr. Kęstutis Girnius, sociologas dr. Boguslavas Gruževskis, filosofas ir istorikas dr. Kęstutis Skrupskelis, filosofai dr. Alvydas Jokubaitis ir dr. Vytautas Radžvilas, teisininkas Vygantas Malinauskas, istorikė dr. Ilona Strumickienė, politologai dr. Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Sinica, žurnalistai, istorijos tyrinėtojai Valdas Vasiliauskas ir Vidmantas Valiušaitis.
Skelbiame konferencijoje perskaitytą filosofo dr. Alvydo Jokubaičio pranešimą „Dabartinių reformatorių problema: jie nežino, ką daro“.
Laurynas Kasčiūnas
Taip parašiau grįžęs iš Mažvydo bibliotekos, nes ponas Jokubaitis pažadėjo savo pranešimą atsiųsti dar tą patį vakarą: pareisiu namo ir iškart atsiunčiu. Buvau numatęs jo tekstą pailiustruoti nuotraukomis. Deja, nuotraukų turiu, o teksto „tebelaukiu“.
Aš jo vietoj būčiau paaiškinęs, kodėl nusprendžiau pažado netesėti, tačiau filosofai turbūt vadovaujasi kitokiomis gero elgesio taisyklėmis. Bet ne tai svarbiausia.
Mažvydo bibliotekoje konferencija įvyko ar neįvyko? – štai kas svarbiausia. Neįvyko, nes apie ją nė žodeliu neužsiminė didžiosios televizijos, didieji internetiniai portalai. Tiek daug iškilių pranešėjų – ir mirtina tyla.
Gal dėl to, kad Adolfas Damušis buvo vienas iš Birželio sukilimo Kaune vadovų? Didžioji žiniasklaida gal pabijojo, kad savo pranešime „Lietuvos XX a. istorinės dramos mazgas – 1940-1941-jieji“ Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento vyriausiasis metorininkas – tyrėjas, gali pagirti Birželio sukilėlius ir jų vadus, o juk žinome, kaip tai nepatinka žydams.
Vidmantas Valiušaitis
Viduramžių ir XX a. pirmosios pusės Lietuvos istoriją mūsų istorikai regi lenkų akimis, o antrosios pusės – žydų. Užtenka paskaityti Henriko Šadžiaus „Tautos dramos“ antrą tomą (1939-1953) – ir tampa aišku, kas finansavo šį „tiesos sakymą“.
Prisimenu, kai sudarinėjau albumą „Baltijos kelias“, vienas tuo metu labai įtakingas politikas (nuo jo priklausė leidinio finansavimas), vartydamas albumo maketą patarė neminėti Birželio sukilimo, išimti jį iliustruojančias nuotraukas. Argumentas? Nepatiks žydams.
Beje, apie Šadžiaus „Tautos dramą“ turbūt dėl tų pačių priežasčių iki šiol neužsimena nė vienas istorikas. Tik akademikas Romualdas Grigas į savo šiemet išleistą „Nutylėtų tiesų sakymą“ knygos pabaigoje suspėjo įdėti pasipiktinimo kupiną straipsnį „Žinomo istoriko įžūlios monografijos pristatymas“.
Štai vienas „Tautos dramą“ apibendrinantis sakinys: „Tačiau jo pamatiniai teiginiai, raudona gija einantys per visą monografiją, negali nestebinti, netgi nestulbinti visai kitokiu istorinės tiesos, jos spalvų aiškinimu“.
Alvydas Jokubaitis
Pasirodo – gali nestebinti. Prieš konferenciją Valiušaitis man žadėjo savo pranešime paminėti Šadžių, bet turbūt pamiršo.
Boguslavas Gruževskis atsako į klausimus
Tačiau Valiušaičio pranešimas vertas dėmesio. Ypač ta vieta, kur jis, remdamasis patikimais šaltiniais, palygino žydų padėtį prieškario Sovietų Sąjungoje, Lenkijoje, kitose Europos valstybėse – taip pat ir Lietuvoje. Tik palygino. Jokių išvadų, pranešėjas išvadas patikėjo pasidaryti patiems klausytojams.
O jos, mano supratimu, galėtų būti tokios: tik nepriklausomoje Lietuvoje žydai nebuvo persekiojami, žudomi, bet būtent lietuviai vadinami žydšaudžių tauta, tik lietuviai mušasi sau į krūtinę: esame kalti, esame labai kalti.
Subtilus akivaizdžių išvadų nutylėjimas. Antisemitizmo – nė kvapo, jokių užuominų, kad pirmiausia būtent žydai 1940-aisiais Kaune entuziastingai pasitiko sovietų tankus, o paskui… Gana, nereikia, atsibodo.
Nors nei Valiušaitis, nei kuris kitas pranešėjas nieko blogo nepasakė apie žydus, vis tiek atsirado vienas provokatorius, kuris reikalavo „žydams atjautos“.
Kęstutis Skrupskelis atsako į klausimus
Dar šiek tiek apie konferenciją, kuri „neįvyko“. Perskaitytų pranešimų iki šiol nepavyko rasti ir „mažojoje“ žiniasklaidoje. Tiesiog keista: universitetų dėstytojai, patyrę vieši kalbėtojai užlipo ant scenos, nuleidę akis iš popierėlio perskaitė savo pranešimus (tiesa, ne visi, pavyzdžiui, Vytautas Radžvilas popierėlio neturėjo), pasipuikavo savo išmintingumu, bet klausytojams nepaliko jokios galimybės patiems įsigilinti į kai kuriuos sudėtingus tekstus.
Akivaizdu: nebuvo noro tarptautinės ir Lietuvos politinės, ekonominės, socialinės padėties vertinimus paskleisti kuo plačiau, ne tik kelių dešimčių vienminčių auditorijoje. Salėje galima ir „aštriau“ pakalbėti, o užrašytas žodis gali smogti bumerangu.
Šia „liga“ serga beveik visos ne valdžios rengiamos konferencijos, susirinkimai. Kaip sakoma, „verdama savo sultyse“, nenorima arba bijoma susitikti su kitaminčiais. Prisimenu, publicistas antikomunistas Vilius Bražėnas sakydavo: mano straipsnį gali spausdinti bet kas, nors ir „Pravda“, svarbu, kad prie jo nekištų savo nagų. Filosofas Jokubaitis turbūt mano kitaip, savo mintis ir vertinimus patiki ne bet kam. Kaip ir Kęstutis Girnius. Aš savo pranešimą „Nelaukta tauta“ paskelbsiu „Naujajame židinyje“.
Beje, konferencijoje dalyvavęs lenkas Ryšardas Maceikianecas viešai suabejojo Girniaus teiginiu, kad Vilniuje beveik negyveno lietuvių. Pasak jo, istorikas M. Balinskis (1836 m. išleidęs „Vilniaus miesto istoriją“) tvirtina, kad, atvirkščiai, Vilniuje gyveno daugiausia lietuviai. Pabandyk dabar išsiaiškinti, ką nuo scenos apie Vilniaus gyventojus netiksliai perskaitė Girnius, kai pranešimas budriai saugomas tik VU TSPMI docento kišenėje.
Dainuoja Rasa Juzukonytė
O kur savo pranešimą „Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji – liko“ skelbs buvęs Seimo narys, žurnalistas Valdas Vasiliauskas? Iš atminties labai sunku ir pavojinga apie jį ką nors pasakyti. Būtų įdomu žinoti, kas tas Martynas, dirbęs „Atgimime“. Tokie pranešimai iš atminties neaptarinėjami, juos iš popierėlio perskaityti turi turėti galimybę ne tik autoriai, bet ir konferencijos dalyviai.
Apie filosofo Jokubaičio (rašoma „Jokumaičio“) pranešimą man pavyko perskaityti (Mažvydo bibliotekos tinklalapyje) tik tiek: „Jis kalbėjo ne apie konkrečios politinės jėgos raišką šiandieniniuose valstybinės veiklos procesuose, bet apie perdėtą žavėjimąsi pačiu pertvarkymų ir reformų procesu, kuris neretai vyksta be aiškesnio plano ir grįžtamojo ryšio apie gautus rezultatus. Taip visuomenė pakliūva į permanentinių pertvarkų ir nesibaigiančios kaitos padėtį“.
Skaitytojas, negirdėjęs pranešimo „Dabartinių reformatorių problema: jie nežino, ką daro“, perskaityto konferencijoje, iš šių poros sakinių negali įsivaizduoti viso jo turinio. Atkreipkite dėmesį: „Jis kalbėjo ne apie konkrečios politinės jėgos raišką šiandieniniuose valstybinės veiklos procesuose…“ Ar čia ne baimė patekti šiandieninės valdžios nemalonėn?
Adolfas Damušis
Kai Kristus buvo kalamas prie kryžiaus, jie tikrai nežinojo, ką daro, nežinojo, kad tokia Dievo valia. Kalbant apie dabartinius politikus (ir Europos, ir Lietuvos) to nežinojimo, be abejo, yra, bet dažnai jie žino, ką daro, žino, ko siekia. Kitas reikalas, kad jie ne visada žino, kokios bus to darymo pasekmės. Pavyzdžiui, tautų ir rasių maišymo.
Apie tai filosofai ir kiti išminčiai konferencijose (ir ne tik) galėtų kalbėti aiškiau, jeigu jie žino, ką daro; neturėtų savo pranešimų slėpti kišenėse, jų pareiga – eiti ir pas tuos, kurie juos gali „kalti prie kryžiaus“.
Lapkričio 29 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lapkričio 29-ąją svečiuosis Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikas Donaldas N. Jensenas.
Rusijos propaganda ir dezinformacija.
Jis skaitys viešą paskaitą „Priešiška, dezinformacinė Rusijos veikla Baltijos šalyse“.
Renginį organizuoja CEPA kartu su Baltijos-Amerikos laisvės fondu ir VU Komunikacijos fakultetu. Šios paskaitos tikslas – atkreipti dėmesį į Baltijos šalių saugumui kylančią grėsmę, paryškinti informacinius karus ir Vakarų žiniasklaidos atsaką į Rusijos skleidžiamą dezinformaciją.
D.N. Jensenas taip pat informuos apie CEPA atliekamus Rusijos skleidžiamos propagandos tyrimus, pristatys informacinių karų turinio, formos ir daromo poveikio analizės rezultatus.
Svečias – CEPA įgyvendinamo Informacinių karų projekto vyriausiasis redaktorius, buvęs JAV diplomatas, analitikas, mokslininkas. Jo profesinės veiklos laukas platus – Rusijos vidaus ir užsienio politiką, šios šalies santykiai su Europa, informaciniai karai. CEPA įkurtas Amerikoje 2005-aisiais metais. Tai – analitikų centras (angl. think-tank), vienijantis įvairių sričių specialistus, tiriančius Centrinės ir Rytų Europos saugumo politiką, konsultuojančius JAV politikos formuotojus Rytų Europos ir Rusijos politikos klausimais.
Centro veikloje dalyvauja tokie žymūs žmonės kaip vyresnysis „The Economist“ redaktorius Edvardas Lucasas, buvęs JAV nacionalinio saugumo patarėjas Zbigniewas Brzezinskis, buvęs Estijos prezidentas Toomas H. Ilvesas ir kiti.
Paskaita anglų kalba rengiama lapkričio 29 d., antradienį, 16.30 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Registracija – iki lapkričio 24 d.
