Maskvos namai. Slaptai.lt
Kandidatas į Vilniaus miesto merus Artūras Zuokas mano, kad sostinės savivaldybė turėtų ne inicijuoti „Maskvos namų“ griovimą, o su Rusija tartis dėl pastato perėmimo. Visgi, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas įsitikinęs, kad derybų su teroristine valstybe pripažinta Rusija negalima svarstyti. Pasak jo, pigiausias ir greičiausias sprendimas – šį pastatą nugriauti.
„Šiuo atveju siūlyčiau grįžti prie derybų su Vyriausybe ir perimti, pasikeisti Vilniaus miesto savivaldybės Maskvoje dalimis, nes Vilnius lygiai taip pat planavo statyti analogišką centrą“, – LRT radijui penktadienį sakė A. Zuokas.
Kandidatas į Vilniaus merus teigia, kad nereikėtų maišyti Maskvos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos, todėl politikas ragina derėtis dėl „Maskvos namų“ perėmimo.
„Jūs turite pradėti derybas bent jau su tais atstovais, kurie yra registruoti Vilniaus mieste, Lietuvos valstybėje ir veikia pagal Lietuvos įstatymus. O kalbant apie teismo nugriovimo sprendimą – teismas pasisakęs dėl vieno aukšto. Tai netgi jūsų kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą yra tik feisbukinis burbulas, nes taip, teismas gali priversti nugriauti vieną aukštą“, – akcentavo A. Zuokas.
„Dėl kitų aukštų vienaip ar kitaip reikės arba toliau bylinėtis, arba ieškoti tam tikrų sprendimų. Mes ne Rusija, čia vis dėlto galioja tam tikri įstatymai, tam tikros taisyklės, o ne kažkokie dalykai“, – pridūrė jis.
A. Zuokas taip pat pabrėžia, kad V. Benkunsko pareiškimai, kad „Maskvos namus“ reikėtų vadinti šnipų namais, yra visiškai nelogiški.
„Jūsų pasakymas – pastatą vadinti šnipų namais – yra vaikų pasakos. Šiuo atveju, ne pastatas yra šnipas, o asmenys, kurie ten turėtų ir galėtų vykdyti tam tikrą veiklą. O šiaip jau logiškai mąstant, jeigu logikos niekas iš jūsų mąstymo neatėmė – tai netgi VSD, matyt, jums parašytų padėką, jeigu visi šnipai sėdėtų vienoje viešoje vietoje, negu kad šiandieną jie išsibarstę po visą Vilnių“, – sakė A. Zuokas.
„Todėl nespekuliuokite ir nevelkite, ko nereikia, šį pastatą savivaldybė gali civilizuotai, teisėtai (…) derantis perimti ir turėti ten ukrainiečių mokyklą“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo kreipęsis V. Benkunskas akcentuoja, kad su teroristine valstybe derybos neturėtų vykti.
„Derybas vesti su teroristine valstybe, aš nežinau, gal jūs turite daugiau ten ryšių ir kanalų, bet mes iš esmės nei ambasados, nei diplomatiniame korpuse nebeturime bendradarbiavimo kanalų. Ir, man atrodo, kad čia politinės valios klausimas yra labai aiškus – kad šnekėtis su tais, kurie pripažįsta tik ginklą ir jėgą, žudo nekaltus gyventojus mūsų kaimynystėje šitame laikotarpyje yra labai keista girdėti“, – LRT radijui teigė V. Bnekunskas. Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.
„Dėl to nugriovimas yra greičiausias ir pigiausias kelias šią teritoriją sutvarkyti ir išvalyti“, – sakė jis.
Vilniaus vicemero teigimu, „Maskvos namų“ nugriovimas kainuotų apie 200-300 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad V. Benkunskas pranešė, jog kreipėsi į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo.
Atsižvelgdamas į „Maskvos namų“ projekto neatitikimus miesto detaliajame plane nustatytiems reikalavimams, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. statybos leidimą pripažino negaliojančiu.
Teismas naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir statiniui pertvarkyti nustatė trejų metų laikotarpį, kurį vėliau pratęsė iki 2022 m. balandžio 16 d., o statinio neįteisinus – įpareigojo VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai Vilniuje“ jį nugriauti iki 2022 m. spalio 16 d.
Įstaigai nenugriovus šio statinio, tokią teisę įgijo Statybos inspekcija.
Maskvos namai Vilniuje. Sauliaus Žiūros (Vilniaus miesto savivaldybė) nuotr.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine instancija išnagrinėjo Maskvos namų apeliaciją, kuria buvo skųstas pirmos instancijos sprendimas atmesti Maskvos namų skundą Savivaldybei dėl atsisakymo derinti projektinius pasiūlymus Maskvos namų statybai (savavališkos statybos įteisinimui).
Teismas galutiniu procesiniu sprendimu Maskvos namų skundą atmetė.
„Šiandien Vyriausiasis administracinis teismas padėjo galutinį tašką mūsų ir Maskvos namų ginčo istorijoje. Mes teisūs, neleidę tolesnių statybų. Nesileidžiame kvailinami. Džiaugiuosi, kad dabar, po teismo galutinio ir neskundžiamo sprendimo, tai sakau ne tik už save ir Vilniaus savivaldybę, bet ir už mūsų valstybę. Ačiū!“ – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Teismo teigimu, nors tokiu teismo sprendimu yra ribojama Maskvos namams Konstitucijos laiduojama ūkinės veiklos laisvė, šis ribojimas taikomas nustačius, kad netaikant šio ribojimo būtų pažeidžiamas viešasis interesas, visai visuomenei reikšminga vertybė – nacionalinis saugumas, kurio pažeidimo rizika vertinta remiantis aktualiais faktiniais duomenimis, t. y. taip, kaip ir turi būti sprendžiama dėl besikeičiančių visai visuomenei reikšmingų ir aktualių vertybių apsaugos poreikio. Pareiškėjui taikomas ribojimas yra konkrečiu atveju būtinas viešajam interesui užtikrinti, taigi taikomas ribojimas yra proporcinga priemonė.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pats pareiškėjas neįrodinėja esminės aplinkybės, dėl kurios reikėtų abejoti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumu. Tai yra pareiškėjas neįrodinėja, kad „Maskvos namai“, įvardinti kaip objektas, galintis kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.
Šiandien Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine instancija išnagrinėjo apeliaciją, kuria buvo skųstas pirmos instancijos sprendimas atmesti Maskvos namų skundą Savivaldybei dėl atsisakymo derinti projektinius pasiūlymus Maskvos namų statybai (savavališkos statybos įteisinimui). Teismas galutiniu procesiniu sprendimu Maskvos namų skundą atmetė.
Meras Remigijus Šimašius, pažadėjęs, kad jo vadovavimo sostinei metu Vilniuje nebus Maskvos namų, kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas įvertinti numatomo kultūros ir verslo centro A. Juozapavičiaus ir Rinktinės g. sankirtoje, plačiau žinomo kaip „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ funkcinę paskirtį, ar ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sprendimas priimtas po to, kai VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ Vilniuje kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama suderinti naujus projektinius pasiūlymus ir juos pristatyti visuomenei.
Pranešime apie projektinių pasiūlymų suderinimą teigiama, kad numatoma pagrindinė statinių naudojimo paskirtis – „kultūros ir verslo centras“. Tačiau Vilniaus miesto meras teigia, kad po šiuo pavadinimu gali slėptis Lietuvai nedraugiškos valstybės noras manipuliuoti Lietuvos visuomene, siekiant savo siaurų politinių tikslų įgyvendinimo.
„Kadencijos pradžioje sakiau, kad kol esu meras – Maskvos namų Vilniuje nebus. Laikausi duoto žodžio. Tačiau Lietuva yra teisinė valstybė ir visi teismai pasisakė, kad nors statytojas pastatė pastatą pažeisdamas aukštingumo reikalavimus, jis vis dar gali kreiptis į savivaldybę dėl naujo statybos leidimo su sąlyga, kad nusigriaus viršutinį vieną aukštą. Šiandien, nors statytojas ir pasiruošęs įgyvendinti teismo sprendimą, vis dar kyla abejonių, ar funkcinė pastato paskirtis atitinka šalies nacionalinius interesus. Todėl kviečiu savo žodį tarti Valstybės saugumo departamentą. Taip pat planuoju šį klausimą aptarti su Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Prezidentūros atstovais. Turime kartu ieškoti būdų stabdyti šį Lietuvai kenksmingą projektą, kuris yra galima priedanga Kremliaus propagandos mašinai,“ – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Gavęs VSD išvadas, meras spręs dėl tolesnių veiksmų „Maskvos namų“ atžvilgiu.
Štai ir sulaukėme naujos VSD ataskaitos apie Lietuvai kilusias grėsmes praėjusiais metais bei galimus pavojus šiemet.
Norėčiau pabrėžti – ir ankstesnės VSD ataskaitos buvo vertos dėmesio. Šioji taip pat nusipelnė pagyrimų. Būdama užtektinai atvira ir konkreti ji leidžia susidaryti platų panoraminį vaizdą apie mūsų silpnąsias puses bei mūsų oponentų darbo metodus. Būtent to mūsų visuomenei ir reikia.
Taigi Rusija agresyviai siekia dominuoti regione, kuriam priklauso Lietuva. Rusijos nuožmumas nevengiant nė atviros agresijos – akivaizdi grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kitas Lietuvai iškilęs pavojus – sisteminis mūsų kaimynės Baltarusijos priklausomumas nuo Rusijos užgaidų. Todėl nenuostabu, kad agresyvią priešišką veiklą prieš Lietuvą tęsė tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos slaptosios tarnybos – ir kartu, ir atskirai. Didžiausias pavojus mūsų energetiniam saugumui – Astravo atominės elektrinės statyba Baltarusijoje bei bandymai atgaivinti Baltijskaja AE Kaliningrado srityje projektą.
Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.
Įsidėmėtina, kad Rusija siekia daryti neigiamą įtaką Lietuvos ir užsienio auditorijai dėl NATO pajėgų dislokavimo Lietuvoje, kaltina Lietuvą falsifikuojant istoriją, kuria neigiamus mitus apie, pavyzdžiui, 1991-ųjų sausio 13-osios tragediją Vilniuje.
Ne veltui trys Rusijos energetikos kompanijos – „Gazprom”, „Lukoil” ir „Inter RAO UES” – 2016 m. oficialiai deklaravo išleidžiančios lobizmui Briuselyje 2 mln. eurų, ir tai tik nedidelė, neslepiama Rusijos lobizmo dalis. Rusija turi pakankamai pajėgumų (kibernetinės atakos, informacinė politika, Kremliaus lobistai, žvalgybos ir saugumo tarnybų operacijos) veikti ES šalių vidaus procesus sau palankia linkme.
Tačiau problemoms, apie kurias mes jau žinome iš ankstesniųjų VSD ataskaitų, skelbtų 2016 ar 2015-aisiais metais, nenorėčiau skirti daug dėmesio.
Svarbiau pažvelgti į dalykus, kurių ankstesnėse VSD nebuvo arba jie nebuvo akcentuojami.
Ką turiu omenyje? Šių metų rugsėjo mėnesį Kremlius prie pat Lietuvos planuoja plataus masto strateginių Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų pratybas „Zapad 2017“. Įprastai prieš tokio lygmens mokymus Rusijos ginkluotosiose pajėgose surengiamas plataus masto vadinamasis netikėtas kovinės parengties patikrinimas. Prieš pat „Zapad 2017“ tikėtinas toks patikrinimas ir Vakarų karinėje apygardoje. Oficialiais Rusijos ir Baltarusijos duomenimis, „Zapad 2017“ lygmens mokymuose dalyvauja apie 13 000 karių. Bet oficialia Rusijos statistika tikėti neverta. Greičiausiai tikrasis mokymų dalyvių skaičius bus didesnis, o mokymų scenarijuje – vien ginkluotas konfliktas su NATO. Be to, rusų ir baltarusių kariai mokysis pulti NATO aljansą visiškai greta Lietuvos Respublikos valstybės sienos.
Todėl VSD vadovas Darius Jauniškis atsakaitoje ir perspėja dėl tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybės. Tyčiniai arba atsitiktiniai incidentai – rimtas pavojus, nes juos galima iš anksto suplanuoti. Kas nutiks, jei keli rusų ar baltarusių tankai „atsitiktinai“ įvažiuos į Lietuvos teritoriją? Ar pagalvojome, kaip elgsimės, jei kelios dešimtys iki dantų ginkluotų rusų kariškių „atsitiktinai“ pasiklys mūsų miškuose – pradės šaudyti, paims įkaitais grybautojų, uogautojų? Ką daryti privalės mūsų ginkluotosios pajėgos, jeigu kelios galingos raketos „atsitiktinai“ nukryps nuo kurso – sprogs Lietuvos teritorijoje?
Labai svarbi ir kita VSD pastaba: Rusija jau šiuo metu sugebėtų per 24–48 val. pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes. Tai reiškia, kad Rusija pasiruošusi staigiam, netikėtam puolimui, į kurį NATO pajėgoms šiandien tikriausiai būtų sunku operatyviai duoti atkirtį, nors Baltijos šalyse jau yra vokiečių, britų, amerikiečių karių. Vadovaujantis sveiku protu sunku patikėti, kad Rusija tikrai nori išbandyti kaip veikia 5-asis NATO straipsnis (vienas – už visus, visi – už vieną). Greičiausiai Kremliui rūpi iš Vakarų išgauti kuo daugiau nuolaidų savo geopolitiniams apetitams patenkinti. Taigi iki tikro karinio konflikto, – vos keletas žingsnių.
Negalima pamiršti ir aplinkybės, kad Rusijai išlieka svarbus „Maskvos namų“ Vilniuje projektas. Šio projekto perspektyvos turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas. Iki šiol Rusijai nepavyko Lietuvoje įkurti jokios panašaus statusą turinčios institucijos (pvz., Rusijos užsienio reikalų ministerijai pavaldžios federalinės agentūros „Rossotrudničestvo“), todėl Rusijos užsienio reikalų ministerija ir Rusijos ambasada Vilniuje aktyviai rūpinasi „Maskvos namų“ projekto eiga.
Laimė, 2016 m. gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino „Maskvos namų“ statybų leidimą ir nustatė 3 metų terminą statyboms įsiteisinti. 2017 m. Rusija greičiausiai imsis įvairių propagandinių ir neoficialių spaudimo priemonių, siekdama priversti Lietuvą užtikrinti, kad būtų leista įgyvendinti šį Rusijos įtakos sklaidai naudingą projektą. Kokia turėtų būti Lietuvos reakcija? Jokių Maskvos namų nei Vilniuje, nei Kaune, nei Klaipėdoje. Jei Vilniuje bus pastatyti Maskvos namai, Lietuvai iškils naujų papildomų pavojų.
O dabar – apie tai, ko ankstesnėse VSD ataskaitose nėra. Pirmą kartą VSD vadovybė savo viešame dokumente prabilo apie Lietuvos tautines bendrijas ir tautines mažumas. Rusija gali bandyt jas išnaudoti savo reikmėms. Štai viena citata iš VSD dokumento: “Rusijos įtaką Lietuvos visuomeniniams procesams padės išlaikyti neigiamas Rusijos propagandos poveikis Lietuvos tautinėms bendruomenėms“. Ir dar vienas sakinys: „2016 metais Rusija siekė silpninti Lietuvos socialinį integralumą, eskaluodama etninę priešpriešą“. Šimtą kartų teisios mūsų žvalgybos, kai teigia: „suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“.
Beje, VSD nepasakė nieko naujo ir sensacingo. Tik neišmanėliai gali tikėtis, kad Kremliaus ideologai nesvarsto galimybės, kaip pasinaudoti Varšuvos reikalavimais dėl lenkiškų užrašų arba įkyriu holokausto temos eskalavimu, lietuvius vadinant vos ne didžiausiais žydšaudžiais. Šie pavojai egzistavo ir dar ilgai egzistuos. Egzistuos tol, kol Lenkija nesiliaus kištis į Lietuvos vidaus reikalus, kol meluos apie čia skriaudžiamus lenkus, o holokausto temos eskaluotojai nesuvoks, kad negalima „perlenkti lazdos“.
Mano supratimu, ši VSD ataskaitoje atsiradusi tema labai svarbi. Tačiau koks triukšmas kilo lietuviškoje spaudoje? Ypač pasižymėjo VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius, portale delfi.lt parašęs straipsnį „Policinė valstybė Lietuva“.
Viena vertus, sutinku su K.Girniaus pastabomis, kad „ribojimai gali sukelti atvirkštinę reakciją“, kad „geriau pasitikėti nei įtarinėti“. Galima būtų sutikti ir su šia K.Girniaus mintimi: „Svarbiausias skirtumas yra tai, kad Rytų Europos šalyse nepasitikima mažumomis, jos laikomos potencialia „penktąja kolona“, kuri labiau ištikima ne savo šaliai, bet kaimynei, ne Lietuvai, bet Rusijai. Etniniai santykiai vertinami „nulinės sumos“ žaidimo perspektyva, kas naudinga mažumai esą kenkia daugumai“ (delfi.lt, BNS).
Kita vertus, aklai pasitikėti – taip pat pavojinga. Tokioms tautinėms bendrijoms, kurios iš tiesų nėra tautinės mažumos, nes prie pat mūsų – milžiniškos jų valstybės, oficialusis Vilnius turi teisę kelti pasitikėjimo testus. Jei žvelgsime ypač priekabiai, tai per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje gyvenantys rusai nesurengė nė vienos protesto akcijos prie Rusijos ambasados Vilniuje, reikalaudami nešdintis iš Krymo ir Rytų Ukrainos. Ar ponas K.Girnius žino, kodėl?
Lietuvoje gyvenantys lenkai taip pat nė sykio nesusibūrė protesto mitingui prie Lenkijos ambasados Vilniuje, nepareikalavo, kad Varšuva liautųsi skelbti lietuviams ultimatumus dėl neva pažeidžiamų „lenkų mažumų teisių“. Juk Lietuvoje lenkų niekas neskriaudžia. Lietuvoje lenkai jaučiasi žymiai geriau nei jų tautiečiai, gyvenantys JAV, Baltarusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje… Ar neva viską išmanantis apžvalgininkas K.Girnius suvokia, kodėl Vilniaus krašto lenkai neskuba smerkti bjaurių oficialiosios Varšuvos išpuolių prieš Lietuvą?
Dar labiau nei K.Girniaus „įžvalgos“ nustebino Vytauto Didžiojo universiteto docento Andžėjaus Pukšto priekaištai mūsų saugumiečiams, esą samprotavimai apie lenkus – ne saugumiečių profesionalų reikalas, jų teiginiai labiau atspindi ksenofobiško vidutinio lygio apžvalgininko pastabas, VSD peržengė savo kompetencijos ribas (BNS, delfi.lt).
VSD vadovas D.Jauniškis teisingai atkirtęs: perspėjimas dėl išskirtinių teisių lenkams yra perspėjimas dėl galimo separatizmo. Vadovaukimės sveika nuovoka: argi Lietuva apdrausta nuo tokių nemalonumų? O jei apdrausta, gal universiteto atstovas galėtų paaiškinti, kas, kada ir kaip Lietuvą apdraudė nuo šios daugelį pasaulio valstybių kamuojančios ligos?
Keista, kad universiteto žmogui sunku suvokti, koks pavojingas separatizmas neskaitlingoms tautoms, ypač toms, kurios šimtmečiais kentė ir rusifikaciją, ir germanizaciją, ir polonizaciją. Ponas Pukšto akivaizdžiai tendencingas, nenuoširdus. Jam patarčiau atidžiai perskaityti apžvalgininko, komentatoriaus Vytauto Sinicos pareiškimą Facebook erdvėse:
„Net bjauru skaityti, kaip karštai puolė liberalūs politologai VSD ataskaitą už akivaizdaus fakto konstatavimą: privilegijų Lietuvos lenkams suteikimas yra vienas iš Kremliaus tikslų Baltijos šalyse (paskelbtos grėsmių ataskaitos 31 puslapis). Tą n metų kartojo ir latvių kalbininkai, ir latvių politikai, apie tai rašyta Lietuvos žiniasklaidoje, bet niekas nenorėjo girdėti. Mes juk įsiteikinėjame Lenkijai, o latviai mums kas? Pukšto, Girniaus ir turbūt dar ne vieno politologo nuomone to sakyti nebuvo galima, nes čia vidaus politikos klausimas. Didesnio nenuoseklumo negali būti. Kai patiems paranku, visi iš eilės W šalininkai rėkia apie tai, kaip svarbu ją įteisinti dėl gerų santykių su Lenkija ir koks čia visai ne vidaus politikos, o geopolitikos ir įsipareigojimų klausimas. Kai ta pati geopolitika ir akivaizdus Rusijos interesas per lenkų kortą (šįkart metaforiškai) skaldyti Baltijos valstybes primenamas VSD (dvaro politologai tą patogiai pamiršta), pasirodo, jau vidaus reikalas. Aš tik priminsiu dar vieną faktą, kurio irgi niekas girdėti nenori: tyrimai rodo, kad tik 15 proc. Lietuvos lenkų išvis laiko pavardžių rašymą arba lenteles svarbiu klausimu. Kitaip sakant, kovojama dėl Tomaševskio išgalvotos ir visiems primestos problemos. Bet tie, kas garsiausiai rėkia, mielai ir VSD užčiauptų.“
Būtų didžiausia kvailystė, jei imtume cenzūruoti VSD viešus pareiškimus. Rusijos FSB, GRU ir SVR tik apsidžiaugtų. Nesuteikime Rusijos saugumiečiams tokios progos. Lietuva nenori būti nei Lenkijos, nei Rusijos, nei Izraelio provincija. Ir tai – šventa jos teisė.
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS (www.draugas.org).
Prieš keletą mėnesių, o konkrečiai – Kovo 11-ąją, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dieną, pasigedome rusų tautinės mažumos atstovų dalyvavimo oficialiuose valstybės renginiuose. Dauguma Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų iškilmingai žygiavo Vilniaus Gedimino prospektu, tokiu savo elgesiu bent simboliškai pagerbdamos svarbiausią ir reikšmingiausią mūsų tautos šventę. Pavyzdžiui, Kovo 11-ąją Vilniaus gatvėmis žygiavo latviai, estai, žydai, graikai, armėnai, čečėnai, azerbaidžaniečiai, ukrainiečiai, baltarusiai… O štai rusų organizacijų atstovų ir jų vėliavos Gedimino prospekte tądien nematėme. Šis Lietuvos rusakalbių akibrokštas anuomet nebuvo bent kiek griežčiau įvertintas. Suprask, tai – tik atsitiktinumas ar tiesiog techninis – buitinis nesusipratimas. Girdi, įžvelgti čia Kremliaus intrigų ar nepagarbos Lietuvos valstybingumui nederėtų.
