Roma, birželio 1 d. (AFP-ELTA). Italijos prieš imigrantus nusistačiusios Lygos partijos vadovas Matteo Salvinis trečiadienį gynėsi atsakydamas į klausimus apie nesankcionuotus susitikimus su rusais po invazijos į Ukrainą.
Parlamento saugumo komitetas „Copasir“ pradėjo tyrimą dėl derybų, surengtų, atrodo, be ministro pirmininko Mario Draghio, tvirtai parėmusio sankcijas Maskvai, žinios. „Kad pasiektumėte taiką, turite dirbti su daugelio šalių ambasadoriais ir vyriausybėmis“, – tviteryje parašė M. Salvinis, kurio partija yra M. Draghio valdančiosios koalicijos narė.
Kaip rašo dienraštis „Domani“, kovo 1 d., praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, M. Salvinis vakarieniavo su Rusijos ambasadoriumi Italijoje Sergejumi Razovu. Laikraštis nurodė, kad ambasada Romoje patvirtino, kad tokio susitikimo būta. Taip pat pranešta, kad pora susitiko dar tris kartus.
M. Salvinis seniai palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir praeityje išdidžiai pozavo apsivilkęs marškinėlius su Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretu. Teigiama, kad per derybas jį lydėjo neformalus patarėjas užsienio politikos klausimais Antonio Capuano, kuris sako esąs teisininkas, turintis patirties diplomatijos srityje. A. Capuano teigia padėjęs M. Salviniui surengti vizitą į Maskvą pristatyti keturių punktų taikos plano.
Trečiadienį M. Salvinis sakė per kelionę į Maskvą neplanavęs susitikti su V. Putinu, tačiau kontaktavo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. „Rusai suprato, kad M. Salvinis nori iš paskutiniųjų kovoti“ dėl taikos, „ir jie pakvietė jį imtis kitų žingsnių“, – dienraščiui „Corriere della Sera“ sakė A. Capuano. Tačiau, pasak „Domani“, M. Draghis ir užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio nieko nežinojo apie M. Salvinio susitikimus su S. Razovu ar planuojamą kelionę į Maskvą.
M. Draghio biuras neatsakė į prašymus pakomentuoti.
A. Capuano tvirtino, kad M. Draghis būtų buvęs informuotas prieš imantis bet kokių veiksmų ir pridūrė: „Mes būtume laikęsi jo sprendimo“.
Šią savaitę žurnalistų paklaustas apie M. Salvinio veiklą, M. Draghis sakė, kad svarbu, jog santykiai su Rusija būtų „skaidrūs“.
„Copasir“ vadovas Adolfo Urso sakė, kad tyrimo komitetas apklaus A. Capuano kaip numato „standartinė procedūra, kai iškyla su respublikos saugumu susiję klausimai“.
Ši afera supurtė M. Salvinio Lygą prieš vietos rinkimus šį mėnesį. „Turime veikti išvien su vyriausybe“, – sakė Giancarlo Giorgettis, svarbus partijos narys ir ekonomikos plėtros ministras. Centro kairioji Demokratų partija (PD), kuri taip pat įeina į valdančiąją koaliciją, apkaltino A. Capuano esant „Rusijos ambasados konsultantu“. „Krizei ištikus, vyko (…) Rusijos įsibrovėlio ir Italijos vyriausybės partijos derybos“, – sakė PD lyderis Enrico Letta. „Norime atsakymų“, – pareikalavo jis.
Roma, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Buvęs Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis šeštadienį stos prieš teismą Palermo mieste už tai, kad 2019 metais neleido migrantų gelbėjimo laivui „Open Arms“ prisišvartuoti Italijos uoste, informuoja naujienų agentūra dpa.
Prokurorai kaltina M. Salvinį laisvės atėmimu ir piktnaudžiavimu valdžia, kai būdamas ministru 2019 m. rugpjūtį jis draudė Ispanijos pagalbos organizacijos laivui įplaukti į Italijos uostą.
Dešiniųjų pažiūrų partijos „Lega Nord“ pirmininkui gresia 15 metų kalėjimo, jeigu jis bus pripažintas kaltu.
M. Salvinis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 2018 m. birželį – 2019 m. rugsėjį, pirmajame buvusio premjero Giuseppes Contes ministrų kabinete.
Teismas taip pat norėtų apklausti buvusią vyriausybės patarėją Lucianą Lamorgesę, dabartinę vidaus reikalų ministrę, ir užsienio reikalų ministrą Luigį Di Maio, kuris tuo metu buvo darbo ir socialinių reikalų ministras.
M. Salvinis laikėsi griežtos antiimigracinės politikos.
2019 m. rugpjūtį laivas „Open Arms“ Viduržemio jūroje išgelbėjo daugiau nei 160 migrantų, remiantis pagalbos organizacijos duomenimis apie laivo 65-ąją misiją.
Po devynių dienų JAV aktorius Richardas Gere‘as ir kiti pagalbininkai į laivą nugabeno reikalingų produktų, o dėl sveikatos problemų iš jo vis buvo evakuojami žmonės.
„Open Arms“ laivas buvo nuleidęs inkarą prie Lampedūzos salos, tačiau jam neleista prisišvartuoti uoste. Blogėjant sanitarinei situacijai ir augant įtampai, migrantai šokdavo už borto į vandenį ir mėgindavo plaukti iki kranto.
Galų gale prokurorai nusprendė, kad laivas turėtų būti apieškotas ir areštuotas, tai reiškė, kad jis galėjo prisišvartuoti uoste su jame buvusiais migrantais.
M. Salvinis nuolat pabrėžė, kad jis gynė Italijos ir vyriausybės interesus. Teismas oficialiai prasidėjo rugsėjo 15 d., bet iš karto buvo atidėtas iki spalio 23 d.
Italijos dešinysis radikalas vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis neleidžia italų pakrančių apsaugos laivui su 135 migrantais įplaukti į kurį nors šalies uostą. Vyriausybė Romoje „oficialiai paprašė Europos Komisijos koordinuoti laive esančių migrantų padalijimą“, pranešė Vidaus reikalų ministerijos šaltiniai. Kol tai nebus padaryta, laivas esą negalės švartuotis Italijoje.
135 žmonės nuo ketvirtadienio yra pakrančių apsaugos gelbėjimo laive. Anot Romos, jie taip lauks tol, kol Europos Komisija oficialiai neatsakys į prašymą.
Migrantai dvejomis guminėmis valtimis plaukė Viduržemio jūra. Vieną jų ketvirtadienį aptiko Tuniso žvejai. Į pagalbą pašaukta Italijos pakrančių apsauga tada į gelbėjimo laivą priėmė 80 žmonių.
Dar apie 50 žmonių trečiadienį rado italų žvejų laivas – Maltos pakrančių apsaugos kontrolės zonoje. Tačiau Maltos pakrančių apsauga neatsiliepė, sakė italų žvejų laivo kapitonas Carlas Giarratanas.
Galiausiai atskubėjusi Italijos pakrančių apsauga 50 migrantų nugabeno į gelbėjimo laivą „Gregoretti“, kuriame jau buvo Tuniso žvejų rasti pabėgėliai.
Europos Sąjungoje jau ilgai nesiliauja ginčai dėl migrantų, kurie Viduržemio jūra bėga į Europą, padalijimo. Italija neleidžia laivams su pabėgėliais įplaukti į savo uostus, kol neišsiaiškinama, kurios kitos šalys priims žmones. Todėl laivai su išsekusiais migrantais neretai dienas ar savaites dreifuoja jūroje.
Tokia mintis, kaip žinomo Biblijos posakio „Kiekvienai dienai užtenka savo vargų“ („Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savų vargų“. MT 6, 24–34) parafrazė šovė man į galvą, žiniasklaidai pradėjus jaudintis dėl kapitonės Karolos Raketės (Carola Rackete) konflikto su Italijos valdžia, kuri neleido įplaukti į savo uostą kapitonės laivo, plukdančio imigrantus (pabėgėlius?) iš Afrikos.
Kas toji kapitonė? Didvyrė, rizikuojanti savo laisve, kad išgelbėtų (atplukdytų į Europą) kelias dešimtis afrikiečių? Ambicinga avantiūristė, siekianti išgarsėti, spekuliuodama tauriais jausmais? Ar kažkokių paauglystės kompleksų kamuojama romantikė, nuoširdžiai tikinti, kad tik taip, pažeidinėjant valstybės teisę ir įstatymus, galima nuveikti kažką gera?
Nuomonių, vertinimų – daug ir įvairių. Lietuvos žiniasklaida linkusi iškelti „didvyriškuosius“ kapitonės elgesio niuansus, ypač išryškėjusius po to, kai Italijos teisėja Alessandra Vella paleido ją, kai ji buvo areštuota už laivo su 40 migrantų prišvartavimą Italijos uoste nepaisant italų pareigūnų draudimo. Beje, teisėjos sprendimas papiktino daugybę italų, nes C. Rackete sulaukė daug grasinimų ir yra priversta slapstytis.
Na, grasinimai – tai jau per daug… Grasinantieji nuleidžia save ant to paties žemo, visuomenės gyvenimo normų nepaisančių, antipilietiškų „piliečių“ laiptelio, ant kurio atsistojo kapitonė Rackete, prievarta, sukeldama pavojų policijos kateriu plaukusiems pareigūnams, įsibraukdama į suverenios valstybės uostą.
Nepateisinant grasinančiųjų veiksmų, „karingas“ jų emocijas visgi galima suprasti. Ypač jei jie – savo valstybę ir jos įstatymus gerbiantys labiau, nei nešvariu verslu tapusį tariamą pabėgėlių gelbėjimą.
Teisėja A. Vella savo išteisinančią nutartį pagrindė tuo, kad Italijos saugumo dekretas „netaikytinas gelbėjimo atveju“. Toks jos sprendimas itin supykdė prieš migrantus itin nusistačiusį Italijos vidaus reikalų ministrą Matteo Salvini, kuris yra uždraudęs humanitarines gelbėjimo misijas vykdantiems laivams įplaukti į Italijos vandenis ir uostus, nes jie skatina prekybą žmonėmis.
Kyla klausimas: kuo laikyti kapitonės C.Rackete vykdytą operaciją: žmonių gelbėjimu, ar eiliniu galimai prekybos žmonėmis atveju?
Grįžkime į pradžią.
Labdaros organizacija „Sea-Watch“, kurios vardu veikė kapitonė, yra Vokietijoje registruota nevyriausybinė organizacija, pati kapitonė – Vokietijos pilietė, o jos laivas plaukioja su Nyderlandų vėliava…
Su Italija, kaip matome, jų niekas nesieja nei žmogiškuoju, nei politiniu aspektu. Vienintelė Italijos „kaltė“ ta, kad jos krantus plauna ta pati Viduržemio jūra, kaip ir Afrikos krantus.
Bet Italija – ne vienintelė (nelegalių) migrantų svajone tapusios Europos valstybė, įsikūrusi Viduržemio jūros baseine. Galima prisiminti Kiprą, Maltą, Ispaniją. Su Viduržemio jūra susisiekia ir Adrijos bei Egėjo jūros, o prie jų – dar visas būrys Europos valstybių. Vadinasi, elgtis taip, lyg vienintelei Italijai Dievo lemta būti iš Afrikos bėgančių žmonių paskutinės vilties priebėga – arba ciniška demagogija, arba atviras melas.
Kitas faktas, verčiantis abejoti, jog vyko „gelbėjimo“ misija, tas, kad, pasak įvairių žiniasklaidos šaltinių, organizacijai „Sea-Watch” priklausantis laivas grupę nelegalių migrantų paėmė „prie Libijos krantų“, kai jie susiruošė perplaukti Viduržemio jūrą pripučiama valtele.
Ko tikėjosi tie žmonės? Su komfortu perplaukti nesiaurą Viduržemio jūrą? Žiniasklaidoje buvo skelbtas vieno iš tų „keleivių“ skundas, kai jiems porą savaičių buvo neleista iš gelbėtojų laivo (laivo, nebe valtelės!) išlipti į krantą: „Mes daugiau nebegalime taip. Mes kaip kalėjime, mes praradome viską, mes netgi vaikščioti normaliai negalime, nes laivas mažas, o mūsų daug.“
Įdomu, ką jie prarado, kai dar prie Libijos krantų grūdosi į dar mažesnę guminę valtelę? Gal už nemenkus pinigus nusipirktą prekiautojų žmonėmis pažadą, kad už kelių šimtų metrų juos paims gelbėtojų laivas ir su orkestru atplukdys į išsvajotą rojų?…
Kilnu yra padėti dėl kitų kaltės į bėdą papuolusiems žmonėms, bet nėra tokių priemonių, kurios išgelbėtų žmones nuo jų pačių…
Jeigu tuos žmones rimtai norėta GELBĖTI nuo jūros stichijos, tai saugiausia (ir arčiausia) būtų buvę parplukdyti atgal į Libiją, nuo kurios jie, regis, ir nutolę nebuvo…. Bet taip neatsitiko. Lyg pasityčiojimui iš tikros bėdos atviroje jūroje ištiktų žmonių, į ilgoms kelionėms nepritaikytą valtį sugrūstus žmones sąmoningai buvo stengiamasi ATPLUKDYTI į Europą, persodinus juos į gelbėtojų laivą, kai pavojus jų gyvybei dar nebuvo iškilęs.
Sprendžiant iš visko, tai buvo eiliniai nelegalai, neturėję leidimo vykti į Europą, todėl Italijos saugumo dekretas, draudžiantis nelegalams išsilaipinti Italijoje, priešingai teisėjos nutarčiai, jiems galėjo būti taikytinas teisėtai.
Kaip skelbė euronews, paieškos-gelbėjimo laivas buvo netgi nusiuntęs užklausą Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre, prašydamas priimti specialius nutarimus, kuriems įsigaliojus, Italija būtų priversta įsileisti laivo gabenamus migrantus-nelegalus.
Tačiau teismas prašymą atmetė. Tai dar labiau sutirština nešvarių įtarimų šešėlį, gaubiantį visą migrantų „gelbėjimo” operaciją, o pačios kapitonės veiksmai, dvi savaites dreifuojant prie Lampedūzos salos, panašesni į šantažą, o ne į kilnią misiją. Juk per dvi savaites, užuot plūduriavus prie Italijos krantų, kapitonė galėjo nuvairuoti savo laivą iki pat Vokietijos ar kitos nelegalams atviresnės šalies…
Bet ne. Jauna kapitonė, užsispyrusiai dreifuodama prie Italijos krantų, arogantiškai ignoravo kitos šalies įstatymus, apsunkino gyvenimo sąlygas „gelbėjamiems“ nelegalams, o galiausiai jėga prasiveržusi pro Italijos policijos kateriuką, sukėlė pavojų ir Italijos pareigūnams…
Tai kas ji – didvyrė? Pavojinga avantiūristė? „Nusikaltėlė“, kaip ją apibūdina Italijos VRM ministras?
Tai, kad kapitonės C. Rackete poelgį daug kas giria ne tik juodadarbių pristigusioje Vokietijoje, bet ir pačioje Italijoje, neturėtų nieko stebinti. Nėra tokios demokratinės valstybės, kurioje neveiktų vyriausybę reikia-nereikia kritikuojanti opozicija. Ir mažai kur rastume tokią opoziciją, kuri, kritikuodama veikiančiąją valdžią, daugiau galvotų apie valstybės interesus, o ne apie savireklamą.
O juk valstybės interesas bei jos vyriausybės svarbiausia pareiga – savo valstybės piliečių gerovės ir saugumo užtikrinimas.
Pagaliau, natūralu, jog kiekviena vyriausybė, kaip tam tikros partijos ar partinės koalicijos kūdikis, pirmiausia atsižvelgia į savo rinkėjų, o ne į opozicijos pageidavimus bei lūkesčius. Dabartinė Italijos vyriausybė savo postus užėmė dėka tų rinkėjų, kuriems buvo nepriimtina Eurosąjungai Vokietijos primesta atsivėrimo migrantams politika.
Bet juk kiekvienai valstybei pakanka savų rūpesčių… Todėl ir VRM vadovas Matteo Salvini, kovodamas su neteisėtos migracijos skatintojais, viso labo nuosekliai vykdo vyriausybės įsipareigojimus Italijos, o ne Vokietijos ar Prancūzijos rinkėjams.
Nevyriausybinės organizacijos „Sea Watch 3“ laivo kapitonė vokietė Carola Racketė, kuri, nepaisydama draudimo, atgabeno kelias dešimtis migrantų į Lampedūzos uostą, paleista iš suėmimo, jai paskirtas namų areštas.
Kaip pranešė šeštadienį Italijos naujienų agentūra ANSA, ji kaltinama pasipriešinimu pareigūnams ir mėginimu nuskandinti laivą.
Daugiau kaip dvi savaites praleidęs jūroje su birželio 12 d. prie Libijos krantų išgelbėtais migrantais, C. Racketės laivas, neturėdamas leidimo įplaukti į Italijos teritorinius vandenis ir išlaipinti juos į krantą, naktį į šeštadienį įplaukė į Lampedūzos uostą ir, švartuodamasis prie pirso, kliudė Finansų gvardijos katerį.
Žmonės per incidentą nenukentėjo. 40 migrantų išlaipinti į krantą. Vėliau juos žada priimti Prancūzija, Suomija, Vokietija, Liuksemburgas ir Portugalija. Laivo kapitonė buvo suimta.
Italijos vicepremjeras ir VRM vadovas Matteo Salvinis pareiškė esąs patenkintas teismo institucijų sprendimais. „Sea Watch 3“ jis tviteryje pavadino „piratų laivu“, o kapitonės veiksmus – „nusikalstamais“. Jis taip pat informavo, kad laivas konfiskuotas, o įgulai paskirta 50 tūkstančių eurų bauda.
M. Salvinis pasigedo Nyderlandų, su kurių vėliava plaukioja „Sea Watch 3“, reakcijos. Roma reikalavo, kad laivas plauktų į vieną iš Nyderlandų uostų.
Pažymėtina, jog pastarosiomis dienomis Lampedūzoje nekliudomi išsilaipino dešimtys migrantų, atplaukę čia savarankiškai, valtimis, ne tik iš Libijos, bet ir iš Tuniso.
Migrantai jūroje buvo persodinami į nedideles valtis iš didesnių laivų. Vienas iš jų buvo sulaikytas prieš kelias dienas, kai mėgino grįžti į Libiją.
Italijos valdančiajai koalicijai priklausantis „5 žvaigždučių judėjimas“ rinkimuose į Europos Parlamentą surinko 16,6 proc. balsų ir liko trečias, nusileisdamas opozicinei Demokratų partijai, kuri iškovojo 23 proc.
Tai rodo pirmadienį Italijos vidaus reikalų ministerijos, kuri atlieka rinkimų komisijos funkcijas, tinklalapyje paskelbti duomenys, gauti suskaičiavus beveik 95 proc. balsų.
Tad naujos sudėties Europos Parlamente „5 žvaigždučių judėjimas“ neteko kelių vietų. Partijos lyderis, Italijos vicepremjeras ir ekonomikos plėtros, darbo ir socialinės politikos ministras Luigis Di Maio pareiškė, kad palyginti prastus rezultatus galima paaiškinti nedideliu rinkėjų aktyvumu šalies pietuose, kur „5 žvaigždučių judėjimas“ turi daugiausia rinkėjų. Tik pietinėse apygardose, taip pat Sicilijos ir Sardinijos salose jis gavo beveik 30 procentų balsų.
Valdančiajai koalicijai priklausanti „La Lega“ surinko beveik 35 proc. balsų ir pirmauja EP rinkimuose Italijoje. Šiaurinėse apygardose partijos rezultatas siekia beveik 40 proc.
Italijos antrasis vicepremjeras ir VRM vadovas, „La Lega“ lyderis Matteo Salvinis pareiškė, kad balsavimo rezultatai neatsilieps koalicinės vyriausybės darbui. „Nė vienas mums atiduotas balsas nebus panaudotas kaip dingstis gauti papildomų vietų Italijos vyriausybėje. Mūsų tikslas – pakeisti Europos taisykles“, – pabrėžė jis.
Milane apsilankęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas negailėjo pagyrų Italijos vidaus reikalų ministrui Matteo Salviniui dėl griežtos jo pozicijos migrantų klausimu. „Nuo M. Salvinio sėkmės priklauso Europos saugumas“, – pareiškė V. Orbanas.
Tūkstančiai žmonių antradienį Milane dalyvavo protesto demonstracijoje prieš M. Salvinio ir V. Orbano susitikimą. Tarp mitingo dalyvių buvo pabėgėlių, aukštų kairiųjų partijų politikų bei žmogaus teisių organizacijų aktyvistų. Protesto moto buvo „Kartu prieš sienas“.
„Orbanai, keliauk namo“, – skandavo demonstrantai. Jie laikė rankose plakatus su užrašais prieš M. Salvinio ir Italijos vyriausybės imigracijos politiką.
„Nuo M. Salvinio sėkmės priklauso Europos saugumas, – pabrėžė V. Orbanas spaudos konferencijoje Milane po susitikimo su M. Salviniu. – M. Salvinis įrodo, kad migracija Viduržemio jūra gali būti sustabdyta. Iki šiol to nepadarė nė viena šalis. M. Salvinio drąsa verta pagarbos. Mes raginame jį nenuleisti rankų ir toliau ginti Europos sienas. Mes pasiruošę užtikrinti jam visą savo paramą“.
Migracija, anot V. Orbano, yra didžiausia Europos problema, nuo kurios priklauso žemyno ateitis. „Vengrija įrodė, kad imigracija gali būti sustabdyta. Prieš tai visi sakė, kad tai neįmanoma nei teisiniu požiūriu, nei fiziškai“, – toliau kalbėjo premjeras. Migrantai esą turi būti ne dalijami po šalis, bet siunčiami namo. „ES elitas tvirtina, kad tai neįmanoma. Tai įmanoma, tam tik reikia ryžto ir politinės valios“, – sakė V. Orbanas.
M. Salvinis pareiškė, kad Italija bendradarbiaus su Vengrija siekiant Europos politikos reformos. Pirmoje vietoje vėl esą turi atsidurti teisė į darbą, saugumas ir sveikata. „Mūsų laukia istorinės permainos Europos lygiu“, – pabrėžė „Lega“ vadovas M. Salvinis.
Prieš susitikimą V. Orbanas sakė, jog džiaugiasi, kad asmeniškai susipažins su M. Salviniu. Jis yra „mano didvyris“, – teigė premjeras. Jis pabrėžė, kad Italijos ir Vengrijos santykiai naujos dešiniosios populistinės vyriausybės Romoje dėka yra puikūs.
Vengrija savo pasienyje su Serbija ir Kroatija pastatė šimtų kilometrų spygliuotos vielos tvorą. Nuo tada vadinamuoju Balkanų maršrutu pabėgėliai į Vidurio Europą beveik nepatenka. Tačiau tada smarkiai išaugo Viduržemio jūra keliaujančių pabėgėlių, kurių tikslas – Italija.
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jeanas-Claude’as Junckeris) pareiškė, kad italai turi daugiau dirbti, būti mažiau korumpuoti ir nustoti kaltinti Europos Sąjungą dėl vargingą pietinę šalies dalį kamuojančių problemų.
J. C. Junckeris tokią nuomonę išsakė Briuselyje vykusioje konferencijoje dėl Europos ateities per surengtą klausimų ir atsakymų sesiją.
Paklaustas, ką Europa galėtų padaryti, kad padėtų jauniems žmonėms tokiuose regionuose kaip Pietų Italija, J. C. Junckeris atsakė labai mylintis šią šalį, bet pridūrė: „Nebegaliu sutikti, kad viską, kas Pietų Italijoje yra ne taip, galima paaiškinti faktu, kad ES arba Europos Komisija daro nepakankamai.“
„Italai turi pasirūpinti skurdžiais savo šalies regionais. Tai reiškia – daugiau darbo, mažiau korupcijos, rimtumo“, – sakė J. C. Junckeris.
Be to, EK vadovas paragino Italiją „nežaisti žaidimo“, kai dėl visų bėdų kaltinama Bendrija, ir pridūrė: „Nacionalinės valstybės – pirmoje vietoje, antroje – Europa.“
Tokius J. C. Junckerio komentarus iš karto pasmerkė kraštutinių dešiniųjų lyderis Matteo Salvinis, kurio vadovaujama partija „Lyga“ ketvirtadienį sudarė populistinę koaliciją su „Penkių žvaigždučių“ judėjimu. M. Salvinis EK vadovo pasisakymus pavadino „gėdingais ir rasistiniais“.
Tuo metu EK atstovė agentūrai AFP aiškino, kad J. C. Junckeriui priskiriami žodžiai buvo paimti iš konteksto.
„ES fondų lėšų įsisavinimas (Pietų Italijoje) galėtų būti pagerintas, kad žmonės galėtų greičiau patys pajusti rezultatus“, – sakė ji ir pridūrė, kad „ES ir toliau kalbėsis su Italija, siekdama užtikrinti, jog pagalba pasiektų tas vietas, kurioms jos labiausiai reikia.“