Galimybių pasas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Svarstydamas, ar galimybių pasas šalies verslui buvo daugiau naudingas nei žalingas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sutiko, kad griežtesni ribojimai būtent nepasiskiepijusiems asmenims lėmė tam tikrą pardavimų sumažėjimą, tačiau taip pat išsaugojo ir žmonių gyvybes.
„Verslas skaičiuoja per piniginę prizmę. Aišku, kad tam tikrų prekybos praradimų buvo. Jie buvo ir biudžetui, nes ir pridėtinės vertės mokesčio buvo mažiau surinkta. Dabar vartojimas klesti. Bet kaip įvertinti žmogaus gyvybę? Kaip mes ją vertinsime, 100 tūkst. eurų Rytų europiečio, 1 mln. Vakarų europiečio? Lietuvos sąlygomis galimybių pasas išsaugojo, aš manau, ne vieną tūkstantį gyvybių“, – portalui 15min.lt kalbėjo V. Janulevičius.
Jis pažymėjo, kad šalyje vykdyta pandemijos valdymo politika lėmė, jog Lietuvoje ekonominiai praradimai buvo vieni iš mažiausių ES lygiu. Pramonininkų atstovas atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant ekonominius praradimus, būtina atsižvelgti ir į tai, jog prarastos žmonių gyvybės taip pat reiškia ir ekonominius praradimus.
„Vis tiek mes vertiname palankiai, nes kiekviena išsaugota gyvybė yra tas pats indėlis į Lietuvos ekonomiką, galimybė toliau kurti pridėtinę vertę“, – tvirtino jis.
Todėl LPK vadovas mano, kad sprendimas šalyje įvesti galimybių pasą buvo pozityvus žingsnis.
„Tie, kas taip nemano, vadinasi, jų aplinkoje niekas nemirė. Mes turėjome savo atvejų ir manome, kad tai buvo teisingas sprendimas“, – įsitikinęs V. Janulevičius.
ELTA primena, kad Vyriausybės sudaryta Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT), pirmadienį aptarusi galimybių paso poveikį pandemijos valdymui, jo taikymo perspektyvas, pritarė šio dokumento taikymo sustabdymui. Galutinis sprendimas bus priimtas Vyriausybės posėdyje.
Apie planus priimti sprendimą dėl galimybių paso atsisakymo penktadienį užsiminė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, apie tai, kokie reikalavimai verslui galėtų pakeisti galimybių pasą, buvo diskutuojama pastarąsias kelias savaites.
Tuo metu Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pirmadienį teigė, kad, sustabdžius galimybių paso taikymą, planuojama įvesti kitus ribojimus, pavyzdžiui, žmonių skaičiaus ribojimą. Pasak jos, asmeninės apsisaugojimo priemonės yra respiratorių dėvėjimas, dezinfekcija, svarbia pandemijos valdymo priemone išlieka ir vakcinacija. Vyriausybės kanclerė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsisakius galimybių paso planuojama taikyti kitas priemones, pavyzdžiui, ploto ribojimą.
Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė antradienį tvirtino, kad įvertinant bendrą galimybių paso efektą, būtina atsižvelgti ne tik į epidemiologinį šio įrankio poveikį, tačiau ir į tai, kaip jis veikia ekonomiką, visuomenės psichologinę savijautą bei įtaką pasitikėjimui valdžios institucijomis. Ji neatmeta, kad į galimybių paso vertinimą įtraukiant ir šiuos kriterijus, bendrą jo įtaką galbūt galima vertinti netgi labiau neigiamai nei teigiamai.
„Kai kalbame apie bendrą naudingumą, mes turime įvertinti galimybių paso poveikį ne tik iš epidemiologinio, ne tik iš visuomenės sveikatos kampo, bet ir poveikį verslui, žmonių emocinei būklei, socialinei sanglaudai, ir kas labai svarbu – pasitikėjimui valdžios institucijomis. O čia jau naudingumo koeficientas dingsta ir galime įžvelgti ir tam tikrų žalos dalykų“, – „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.
Svarstydama, kokiomis sąlygomis galimybių paso taikymas galėtų būti grąžinamas, prezidento vyriausioji patarėja pažymėjo apskritai nematanti jokios vertės šio dokumento vėl įvesti omikron atmainos plitimo sąlygomis. Juo labiau, ji atkreipia dėmesį, kad šio dokumento panaudojimo galimybes ateityje gali lemti ir Konstitucinio Teismo nutarimas.
Varšuva, lapkričio 2 d. (dpa-ELTA). 30-metės nėščios moters mirtis sukėlė protestus Lenkijoje – pirmadienio vakarą šimtai žmonių keliuose šalies miestuose išėjo į gatves. TV stotis TVN24 antradienį pranešė, kad medikai Pščynos mieste neišdrįso gelbėti moters gyvybės nutraukiant nėštumą. Jie laukė, kol pažeistas vaisius motinos įsčiose pats mirs.
Advokatė Jolanta Budzowska praėjusią savaitę informavo žiniasklaidą apie šį atvejį ir dėl jaunos moters mirties kaltę suvertė griežtam Lenkijos abortų draudimo įstatymui. Lenkijos konstitucinis teismas prieš metus panaikino beveik visas Abortų įstatymo išimtis. Nuo tada nutraukti nėštumą draudžiama ir tuomet, jei vaisius yra sunkiai apsigimęs.
Moterų teisių organizacijos pirmadienio vakarą sukvietė žmones į protestus, kurių moto buvo „Nė vieno (atvejo) daugiau!“ Šimtai moterų ir vyrų susirinko ne tik Pščynoje, bet ir daugelyje kitų miestų. Televizijos rodė, kaip protestuotojai prie Konstitucijos teismo Varšuvoje degina žvakeles. Kai kurie plakatai skelbė „Moterų teisės yra žmogaus teisės!“, „Ir jos širdis dar plakė!“
Ligoninės vadovas paprašė nedaryti skubotų išvadų. Jaunos moters mirtį dabar tiria prokuratūra.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį savo feisbuko paskyroje pasidalino nuoroda į svetainę, kurioje pateikiama aktuali informacija apie COVID-19 vakcinavimo procesą. Ministrė pirmininkė kritiškai sureagavo ir į pastaruoju metu viešoje erdvėje paaiškėjusius atvejus, kai vakcina nuo koronaviruso atiteko ne medikams, o visiškai su gydymo procesu nesusijusiems asmenims.
Premjerė akcentuoja, kad už vakcinacijos procesų atsakingų įstaigų vadovai privalo prisiimti atsakomybę ne tik prieš visuomenę, tačiau ir prieš savo kolektyvus, veikti skaidriai bei aiškiai.
I. Šimonytė, pripažino kad kol kas vakcinų skaičius kuklus, skaičiai nėra įspūdingi, bet, jos teigimu, svarbiausia, kad procesas įsibėgėja.
„Pykstantiems dėl „mažai vakcinų“ noriu priminti, kad dar prieš pusmetį niekas išvis netikėjo, kad šiuo metu turėsime ne šiaip vakciną, o visas tris (įskaičiuoju ir Astra Zeneca, kurios vakcina ES dar neregistruota). Akivaizdu, kad kai patvirtinamas kaip tinkamas naudoti ką tik sukurtas daiktas, kurio vienu metu reikia visiems, joks gamintojas net arti negali patenkinti poreikio be papildomų gamybos pajėgumų. Bet ir tai pakeliui – bent jau Pfizer kompanija ketina juos labai esmingai ir sparčiai plėsti“, – savo feisbuko paskyroje rašė I. Šimonytė.
Visgi premjerė pripažino, kad bloga žinia yra tai, kad paviešintoje svetainės nuorodoje negalima pamatyti visų istorijų, kai vienas ar kitas skiepas labai ribotos pasiūlos sąlygomis atiteko galbūt ne tam, kam jis turėtų tekti prioriteto tvarka.
„Man labai gaila, kad ir vėl kažkam Vyriausybėje teks atsakinėti į klausimus, kaip tai vertiname? Kaip gali vertinti sulaužytą pasitikėjimą, kuris tokiame procese tik ir tegali būti parodytas institucijų vadovams, nes nei Vyriausybės kanceliarija, nei ministerija neturi galimybių sudarinėti dešimčių tūkstančių skiepijamų sąrašų ir asmeniškai tikrinti, ar skiepijamasis turi „talonėlį““, – savo feisbuko paskyroje teigė I. Šimonytė.
„Įstaigų vadovai turi atsakomybę ne tik prieš visuomenę tinkamai panaudoti už mokesčių mokėtojų lėšas įgytas vakcinas, bet ir prieš savo kolektyvus – veikti skaidriai, aiškiai, aptarti konkrečius prioritetus su vadovaujamais žmonėmis ar jų atstovais. Ir tie rezerviniai sąrašai, kurie tampa reikalingi, jeigu kažkas skiepytis atsisako ar negali, irgi turi būti skaidriai sudaryti“, – taip pat akcentavo ji.
Ministrė pirmininkė savo feisbuko įraše taip pat teigia, kad žino, kaip dažnai švietimo, sveikatos, socialinės globos sistemose vadovams pasiūloma atsakomybė, nepasiūlant kartu nieko, tik teisę būti nubaustam, jeigu kažko pritruks. Visgi I. Šimonytė akcentuoja, kad, kai ištekliai suteikiami, vadovo atsakomybė juos panaudoti taip, kad sprendimai būtų suprantami ir paaiškinami.
„Medikams, dirbantiems covido fronto linijoje, prioritetas buvo suteiktas ne šiaip sau. Vėliau seks kiti prioritetai, kurie apibrėžiami dar ne pagal amžių – vienintelį objektyvų ir neinterpretuotiną kriterijų. Visi jie reikalauja didelės konkrečių vakcinuojamų asmenų sąrašų tvirtintojų atsakomybės, kad vakcinavimo procesas nebūtų kompromituojamas, o institucijos, turinčios vienu metu spręsti daugybe kitų klausimų – įveltos į laiką ėdančius tyrinėjimus“, – sakė I. Šimonytė.
„Jeigu jus pakvietė skiepui, nors žinot, kad sąraše jūsų veikiausiai neturi būti, irgi pagalvokit, ar labai norėtumėt nesmagiai stebėti nepažįstamus numerius telefone ir sugalvoti, kuo čia galėtumėt paaiškinti savo sėkmę“, – pridūrė ji.
Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pagal patį pesimistiškiausią iš šiuo metu galimų keturių Covid-19 pandemijos Lietuvoje vystymosi scenarijų, jau lapkričio pradžioje reikėtų ruoštis griežtoms karantino priemonėms. Tokias išvadas suponavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Jų nuomone, kai šalyje pradeda vyrauti nevaldomi užsikrėtimų židiniai, viruso išplitimas gali viršyti ir pesimistines prognozes.
Pagal LSMU pranešimą, atlikę galimų atvejų modeliavimus, tyrėjai pažymi: jei kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų padaugėtų 5,8 proc. (taip, kaip buvo rugsėjį), o 8 proc. visų užsikrėtusių būtų sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga hospitalizacija, karantino priemones reikėtų griežtinti jau po Vėlinių. Tik tokiu būdu pavyktų sumažinti gydymo įstaigų krūvį ir pasiekti, kad Covid-19 pacientai visoje šalyje užimtų ne daugiau kaip šiuo metu suplanuotų tūkstančio ligoninių lovų.
Pagal pesimistinį scenarijų, šis lovų skaičius būtų visiškai užpildytas jau antroje lapkričio pusėje.
Jei būtų hospitalizuota 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemones šalyje reikėtų įvesti lapkričio 12 dieną.
Būtina pabrėžti: nors Lietuvoje vis daugėja prevencinių priemonių, yra didelė tikimybė, kad infekcijos plitimas gali pasiekti Čekijos, kur kasdien nustatoma apie 7 proc. daugiau naujų užsikrėtimų, lygį. Tokiu atveju koronaviruso infekcijos Lietuvoje paveiktiems pacientams numatytas ligoninių lovų skaičius gali būti viršytas anksčiau nei planuojama.
LSMU bei LEI mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiųjų šalies miestų ligoninėse Covid-19 pacientams skirta tik 400 lovų, o jos gali būti užpildytos anksčiau nei regionuose. Dėl to ypač svarbu jau šiandien skirti papildomai lovų, mažinti gyventojų socialinius kontaktus, toliau nustatinėti sergančiųjų kontaktus, esant poreikiui, – saviizoliuotis. Taip pat svarbu išlikti atsakingiems, naudoti asmens apsaugos priemones, laikytis higienos ir distancijos.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka
LSMU ir LEI mokslininkai bei visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai atlieka Covid-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia interneto tinklalapyje https://lsmuni.lt.
Lietuvoje išlikus spalio pradžioje vyravusios epidemijos plitimo tendencijoms (kai kiekvieną parą naujų infekcijos atvejų daugėjo 3 proc)., o hospitalizuoti tektų 8 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo priemonių prireiktų vėliau, – apie gruodžio vidurį. O jeigu gydymas ligoninėje taptų būtinas tik 5 proc. visų užsikrėtusiųjų, karantino griežtinimo prireiktų prieš pat Naujuosius metus – gruodžio 31 dieną.
Tačiau mokslininkai perspėja, kad tiksliai nuspėti tolimesnės koronaviruso pandemijos eigos kol kas neįmanoma, nes iki šiol nėra tokių modelių, kurie leistų ją patikimai prognozuoti po savaitės ar vėliau. Šiuo metu Lietuvoje atliekami modeliavimai gali padėti numatyti, kada būtų tinkama įvesti karantino priemones ir išvengti sveikatos sistemos perkrovimo. Svarbu suprasti, kad daug kas šalyje priklausys ir nuo Vyriausybės sprendimų, taip pat – nuo gyventojų sąmoningumo bei jų savisaugos.
Prancūzijos specialiosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienio rytą Prancūzijos policija atliko kratas šalies sveikatos apsaugos ministro Olivier Vérano ir Vyriausiosios sveikatos apsaugos valdybos direktoriaus Jérôme`o Salomono biuruose ir butuose. Tai pranešė televizijos kanalas BFM.
Anksčiau be jokių paaiškinimų buvo atšaukta pusvalandžio laida su J. Salomonu, kuri turėjo būti transliuojama per šį kanalą. BFM duomenimis, nurodymas atlikti kratas buvo duotas tiriant valdžios veiksmus koronaviruso sukeliamo susirgimo pandemijos laikotarpiu.
Kratos taip pat buvo atliktos pas buvusį Prancūzijos premjerą Edouard`ą Philippe`ą, buvusią oficialią vyriausybės atstovę Sibeth Ndiaye, kai kuriuos kitus ministrus. Taip pat buvo apieškotas O. Vérano pirmtakės sveikatos apsaugos ministro poste Agnès Buzyn butas.
Šių metų vasarą ieškinius prieš Prancūzijos vyriausybę padavė ne viena visuomeninė asociacija, keli medikų susivienijimai, teigiantys, kad kova su koronavirusu vėlavo ir buvo neefektyvi. Dėl šių skundų buvo pradėtas parengtinis tyrimas. Jis atliekamas Prancūzijos Respublikos Teismo pavedimu.
Ši institucija nagrinėja, kaip laikosi įstatymų aukščiausi šalies pareigūnai (išskyrus prezidentą, kuris turi imunitetą).
Kratos Prancūzijoje įvyko kitą dieną po prezidento Emmanuelio Macrono interviu televizijai naujų kovos su koronavirusu priemonių tema.
Atkreipė mano dėmesį Delfyje paskelbtas straipsnis “Kada pagaliau baigsis karantinas ir grįšime į įprastą gyvenimą: maždaug 60 proc. visuomenės narių turi įgyti imunitetą”
Pasak prof. habil. dr. profesoriaus Vytauto Ūsonio, „O į įprastą gyvenimą grįšime tada, kai epidemiologiniais terminais kalbant, šiai virusinei infekcijai sąlygų plisti nebebus. Taip atsitiks tada, kai visuomenės imunitetas pasieks maždaug 60-70 proc. lygį. Tai yra maždaug 60 proc. visuomenės narių turės imunitetą šiai infekcijai. Tuomet infekcija nebeplis ir mes galėsime labai sušvelninti daugelį priemonių, kurios yra taikomos dabar“, – aiškino profesorius.
Turiu nuliūdinti skaitytoją. Kiekvienas moksleivis, žinantis triskaitę taisyklę, gali įsitikinti, kad, tokiais tempais užsikrečiant Lietuvoje, kaip dabar (nuo pirmo užsikrėtimo fiksavimo vasario 28 d. praėjo maždaug 80 dienų, užsikrėtė maždaug 1600 gyventojų), per metus užsikrės 0,26 procento 2,8 mln. gyventojų. Tad kol užsikrės 60 proc. gyventojų, praeis 230 metų. Realiai skaičius bus šiek tiek kitoks, nes skaičiuojant reikėtų iš 2,8 mln. gyventojų kiekvienais metais minusuoti jau persirgusius, t.y. įgyjusius imunitetą, ir pliusuoti gimusius, dar neturinčius imuniteto.
Galiu nuliūdinti ir švedų skaitytojus, suprantančius lietuviškai. Jiems nereikės laukti 230 metų, kol Švedijos tauta įgys imunitetą. Bet net dešimtmečiai laukimo neturėtų jų nuteikti entuziastingai. Šiuo metu Švedijoje – 10,3 mln. gyventojų, užsikrėtusiųjų – 33 tūkstančiai. O mirusių dėl viruso – daugiau negu kitur panašiose valstybėse.
Tad visos viltys – tik į mokslininkus, į vakcinų atradimą.
Italijos medicinos darbuotojai gali pretenduoti į mėnesines išmokas iki 2 tūkst. eurų, skirtas jų šeimoms paremti. Kaip rašo ketvirtadienį laikraštis „Il Corriere della Sera“, toks pasiūlymas yra šalies vyriausybės aprobuotame naujame priemonių gyventojams ir bendrovėms remti pakete, kurio bendra suma – 55 mlrd. eurų.
Pasak leidinio, planuojama, kad italų šeimoms skirta finansinė pagalba sudarys iki 700 mln. eurų. Ji, be kita ko, apima subsidijas auklių paslaugoms apmokėti, jeigu vaikų iki 12 metų amžiaus tėvai dirba. Iš pradžių buvo numatyta 600 eurų per mėnesį suma, bet nuo birželio ji padvigubės – iki 1,2 tūkstančio. Tiek valstybinių, tiek privačių medicinos įstaigų darbuotojų vaikams skiriama iki 2 tūkst. eurų.
Dėl pandemijos Italijoje uždarius mokyklas, šie pinigai gali būti panaudoti auklių paslaugoms apmokėti ir abonentams į vasaros stovyklas, kurias planuojama atidaryti liepą, įsigyti.
Anksčiau vyriausybė paskelbė, kad pirmosiose kovos su koronavirusu linijose dirbantiems medikams bus išmokėtos vienkartinės 1 000 eurų premijos.
Nuo pandemijos pradžios Italijoje iš viso nustatyti daugiau kaip 222 tūkst. infekuotųjų, iš kurių per 31 tūkst. mirė.
Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.
Borisą Johnsoną gydę medikai ruošėsi, kaip pranešti apie ministro pirmininko mirtį, jei jis taptų Covid-19 auka. Gydytojai buvo apsvarstę visas priemones, ką reikėtų daryti, jei reikalai pakryptų ypač bloga linkme, sakė B. Johnsonas sekmadienį laikraštyje „The Sun“ paskelbtame interviu.
Jo perkėlimas į reanimaciją po užsikrėtimo naujuoju koronavirusu buvo „labai sunkus momentas, to aš neneigiu“, – kalbėjo B. Johnsonas. „Mano būklė nebuvo itin puiki ir aš suvokiau, kad yra parengti nenumatytų atvejų planai“, – sakė jis. Medikai esą turėjo strategiją, kaip „Stalino mirties atveju“.
B. Johnsonas kovo 27-ąją paskelbė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu, tačiau simptomai esą buvo nesunkūs. Vis dėlto po savaitės saviizoliacijos infekcija nesitraukė. Balandžio 5 dieną premjeras buvo paguldytas tyrimams į ligoninę, o paskui per 24 valandas perkeltas į reanimaciją.
Čia jam tris dienas litrais buvo tiekiama deguonis, pasako 55-erių premjeras interviu. Tačiau jis teigė niekada netikėjęs, kad mirs. Jis galvojęs: „Kaip man išsikapstyti?“
Paleistas iš ligoninės, B. Johnsonas dar dvi savaites sveiko vyriausybės užmiesčio rezidencijoje netoli Londono, o pirmadienį grįžo į darbą. Po dviejų dienų jo sužadėtinė pagimdė sūnų.
Didžioji Britanija yra viena labiausiai koronaviruso paveiktų pasaulio šalių.
Lrytas.lt pranešime, atkreipiančiu dėmesį jau savo pavadinimu „G.Nausėda dėkoja medikams už auką Lietuvai ir išgelbėtą jo gyvybę“, visuomenė yra informuojama apie tai, jo šį pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda Medicinos darbuotojų dienos proga padėjo gėlių prie dr. Jono Basanavičiaus, kuris, kaip žinome, buvo gydytojas, paminklo.
Iš tiesų, labai iškalbingas, niekam neprilygstantis, kažkokia tolima senovine, bet miela kičo dvasia atsišaukiantis yra jau pats pranešimo įvardijimas. Iš pradžių pagalvojau, kad šio informacinio pranešimo surėdytojas neabejotinai bus Vytautas Bruveris, kuris, kaip žinome, yra mėgstantis pasišaipyti, nevengiantis net piktokos ironijos, be visa ko kito, nuo seno „galandantis dantį ant Nausėdos“ žurnalistas. Pasirodo, ne, nieko panašaus, tekstą paruošė visai kitas autorius su pabrėžtinai rimta veido mimika! Taigi dar kartą paaiškėja, kad juokingiausios tezės paprastai yra išsakomos su labai rimta pranešėjo veido išraiška ar įsiręžusio teisuolio poza, tarsi taip pats likimas iš mūsų tyčiotųsi užsidėjęs rimtuolio kaukę.
Daug kartų bandęs įpiršti savo tiesas, pavargęs nuo begalinio įrodinėjimo, dabar savo ruožtu paprašysiu tautiečių paaiškinti man, nieko nebesuprantančiam metraštininkui, tik vieną dalyką – kodėl po šio straipsnio apie tokius puikius artefaktus, t. y. apie gėles, Jono Basanavičiaus paminklą, aukštojo polėkio, prezidentinio pilotažo dėkingumo gestą, skaitytojų komentarų grafoje patvino tokia žmonių pykčio, patyčių ir paniekos srovė, kad nelieka nieko kito kaip pagal analogijos principą vėl prisiminti Rolando Pakso apkaltos atvejį, anuomet prasiveržusias aistras, kelią užstojusias purvo nuošliaužas. Žinia, R.Paksas buvo atstatydintas, kita vertus, negaliu būti visiškas užtikrintas, kad savo ruožtu G.Nausėda neatsistatydins pats, nepakėlęs tokio žmonių pajuokos spaudimo. Norite tikėkite, norite – ne, bet man tikrai peršti širdį, man gaila G.Nausėdos kaip ramių manierų, patologinių polinkių tarsi ir neturinčio žmogaus.
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana padėjo gėlių prie daktaro Jono Basanavičiaus paminklo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kodėl šitaip, kuo nusikalto prezidentas, jeigu jo taurumu ir elegancija dvelkiančių pozų vaizdinys sukelia tokį įniršį ir alerginę reakciją? Kaip atrodo, paprastuoju būdu, t. y. nurodant į lrytas.lt skaitytojų nepraustaburniškumą ir Putino emisarų kenkėjišką veiklą, to nepaaiškinsi. Na, jeigu kalbėsime apie šį konkretų atvejį, žmonėms galėjo nepatikti tai, kad prezidentas gydytojams simboliškais įteikė gėles, o ne vokelį.
Nuostabiai gražios pavasario gėlės gydytojams galėjo išprovokuoti tą iš pirmo žvilgsnio sunkiai paaiškinimą populiacijos kolektyvinės pasąmonės audringą reakciją kaip įžūlaus melo dirgiklis. Geriau ten būtų tikęs vis tik vokelis, a? Kita vertus, klasikės žodžiais tariant, Jono Basanavičiaus paminklas čia ne prie ko.
Kičo fiestos aukščiausiame lygyje tarsi ir nėra pats blogiausias dalykas, tokių fiestų esame prisižiūrėję, – atlaikėme, nepražuvome. Kičas kartais apskritai ramina žmogų, užtraukia palaimingo snaudulio atmosferą. Tačiau, kaip atrodo bent man, polinkis į kičą su nuolaidžiavimu ne visados pagrįstoms specialiųjų tarnybų pretenzijomis gali sukurti pavojingą mišinį. Kaip matome, prezidentas niekaip nesureagavo į visuomenę pribloškusį STT skandalą.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Gal ten didelio kriminalo realiai nėra, tačiau advokato Giedriaus Danėliaus išsakyti nuogastavimai yra tokie drastiški ir pasibaisėtini, kad prezidentas tarsi ir neturi pasirinkimo – nutylėti tai būtų galima tik savo padorumo visiško išsižadėjimo sąskaita. Kaip atrodo, tas pats G.Danėlius nėra šuns papas, anksčiau dirbo Klaipėdoje prokuroru, Sauliaus Skvernelio, pažįstančio teisėsaugininkų aplinką, buvo siūlomas Teisingumo ministru. Nesakau to, kad STT vadovas Žydrūnas Bartkus, apkaltinęs minėtą advokatą šantažu, turėjo kokių nors kudlotų minčių, tačiau retorikos varžybas su STT advokatas laimi su neįtikėtina persvara.
Nutylėjimas, užsitęsusi, pradedant spengti pauzė kartais būna savaime iškalbingas bylojimas, tačiau čia aptariamu atveju prezidento tylėjimas yra apgailėtinas pasirinkimas.
Jau praeitą kartą pastebėjau, kad būtent silpnas, o ne stiprus prezidentas yra geriausias kvazitotalitarizmo užgimimo laidininkas.
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana padėjo gėlių prie daktaro Jono Basanavičiaus paminklo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį Medicinos darbuotojų dienos proga padėjęs gėlių prie daktaro Jono Basanavičiaus paminklo, pažymėjo, kad medikai koronaviruso pandemijos metu puikiai laikosi ypač sunkioje kovoje už mūsų gyvybes.
„Padėdami gėlių prie šio paminklo, mes kartu įteikiame gėlių visai Lietuvos sveikatos sistemos bendruomenei. Jūs šiandien esate valstybingumo kūrėjai taip pat – šiek tiek kitomis sąlygomis, bet jūs ginate valstybės teisę egzistuoti lygiai taip pat, kaip prieš daugelį metų darė J. Basanavičius ir jo bendražygiai“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, medikų darbas yra didžiulė duoklė bendrajam gėriui – visuomenės sveikatai. Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.
„Jūs kaunatės pirmosiose pandemijos eilėse, neskaičiuojate savo laiko ir jėgų. Jūs rizikuojate savo sveikata, o kaip kada – ir gyvybe. Jūs negalite ištisas dienas matyti savo artimųjų. Tai yra didžiulė duoklė, auka, bet jūs kaip niekas kitas puikiai suprantate, kad tai yra bendrasis gėris. Šiandien bendrasis gėris yra ne šiaip tuščia sąvoka, jį galime išmatuoti labai paprastai – mūsų visuomenės sveikata, kuriai iškilo toks pavojus, kokio nėra buvę anksčiau. Tai supratę, jūs iškart pasiraitojote rankoves bei kibote į kovą, ir šioje kovoje puikiai laikotės“, – pridūrė šalies vadovas.
Kartu prezidentas prisiminė ir asmeninę operaciją, kai jam buvo 11 metų. Po daugelio metų, sakė G. Nausėda, jis nuvyko padėkoti medikams, išgelbėjusiems jo gyvybę.
Diana Nausėdienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė lankysis Nacionaliniame kraujo centre ir paaukos kraujo.
„Kad medikai būtų įgalinti išgelbėti kiekvieno iš mūsų sveikatą ir gyvybę, jiems reikia išteklių. Noriu parodyti asmeninį pavyzdį ir paraginti: pasitikiu Nacionaliniu kraujo centru ir nebijau duoti kraujo. Nebijokite ir Jūs“, – ragina pirmoji šalies ponia.
Prieš mėnesį D. Nausėdienė inicijavo potencialių kraujo donorų duomenų banko sukūrimą. Buvo prašoma visų, kurie nėra kraujo donorai arba kraujo duoda itin retai, tačiau tam ryžtųsi esant ekstremaliai situacijai, registruotis į specialų potencialių kraujo donorų sąrašą. donorai@kraujodonoryste.lt arba telefonu nr.: +370 614 35940.
Sąrašą pradėjusi pirmoji ponia tąkart sakė, kad privalome būti pasirengę ekstremaliems atvejams. „Užpildžiau visus reikiamus dokumentus ir, vos tik sulauksiu prašymo iš Kraujo centro, kad ima trūkti kraujo, tuoj pat atvyksiu jo paaukoti. Būkime pasirengę atsiliepti į medikų prašymus“, – sakė D. Nausėdienė.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius paskelbė kreipimąsi, kuris baigiasi išvada: „…lieka neaišku – kam reikalinga mokesčių mokėtojams brangiai atsieinanti institucija, kuriai Švietimo įstatymas numato viso šalies švietimo politikos vykdymą, jei ji to nedaro ir svarbiausių sprendimų priėmimą palieka mokyklų vadovams bei savivaldybių merams? Finansų ministro dėmesiui – štai kur biudžeto lėšų taupymo šaltinis…“
Nieko sau! Iki šiol šitas ponas, iškilus konfliktui tarp pedagogų bendruomenės ir ministerijos, dažniausiai užimdavo katino Leopoldo poziciją ir ragindavo, ieškant kompromiso, daugiau pasitikėti ministerijos išmintingumu ir geranoriškumu. O dabar ėmė ir pratrūko, net radikaliau, negu pedagogų bendruomenė, kuri paprastai reikšdavo nepasitikėjimą ministrais/ministrėmis, bet visą ministeriją išvaikyti dar nėra siūliusi.
A.Jurgelevičiui pasipiktinimą (teisėtą, sakyčiau…) sukėlė Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pareiškimas apie tai, kad mokslo metai „neturėtų baigtis“ anksčiau birželio 1 d. Vėliau jau pati mokykla turėtų spręsti, ką daryti – toliau tęsti ugdymą ar, užrakinus mokyklos duris, eiti atostogauti. „Štai tokį atsakymą sugebėjo išspausti mokinių, jų tėvų ir mokytojų prie sienos klausimų apie mokslo metų pabaigą prispaustas ministras“ – stebėjosi profsąjungos lyderis. Ir komentuoja: „plika akimi matosi, kad šalies švietimo politiką koordinuojanti institucija jau nieko nekoordinuoja ir apskritai yra viską paleidusi iš savo rankų“.
O ko kito galima tikėtis, jei jau daug metų šios ministerijos ministrai tik kėdes šildo ir pakalba konferencijose, o švietimo procesą jaukia, galvodami, kad jam vadovauja, nuolat besidauginantys ministerijos biurokratai?!
Ne taip seniai, šių metų pradžioje straipsnyje „Kas valdo Lietuvą?“, kalbėdama apie biurokratų visagalystę ŠMS ministerijoje, rašiau: „Ypač didelis konteineris „reformatorių” klaidų sukauptas švietimo sistemoje. Keitėsi valdančiosios partijos, keitėsi ministrai… Ir ką? Kuo arčiau mūsų dienų, tuo blogyn. Sakysite – perdedu? Bet ar nematote, kad ministrų (beje, jo paties parinktų) nekompetencija, regis, priveikė net ir atlaidųjį premjerą Saulių Skvernelį. Juk ne iš didelio džiaugsmo policininko išsilavinimą turintis žmogus griebiasi reformuoti valstybės švietimo sistemą!?“ /www.slaptai.lt/
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Mano straipsnis lyg ir buvo pradėjęs klibinti tą gelžbetoninį biurokratų mūrą, juolab, kad įsijungė kai kurie Seimo nariai, bet… viską užgesino ministro A. Monkevičiaus vangumas. Tai dabar ir aš paklausiu panašiai kaip A. Jurgelevičius: „Kam reikalingas ministras, jei jis nevadovauja, nesiima iniciatyvos formuluoti sprendimus ir reikalauti jų vykdymo ne iš žemiausios grandies, iš mokyklų ir gimnazijų, bet iš savo komandos, ministerijos darbuotojų?“
Ministerijų biurokratai, dažnai gražiai pavadinami „valstybės tarnautojais“ ar netgi valstybės valdymo aparatu, jau seniai išsigimė į „valstybę valstybėje“. Jų bijo ir prieš juos tūpčioja ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministrai.
Ką tik kažkokią protu neaprėpiamą, beveik šunišką meilę savo ministerijos aparatui pademonstravo Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Sunkiausiomis valstybei dienomis, kai dėl jo paties ministerijos darbo broko valstybė susidūrė su pandemija visiškai nepasiruošusi, nesukaupusi nė būtinojo minimumo apsaugos priemonių, ko pasėkoje virusu masiškai, daugiau nei kitose valstybėse, apsikrėtė medikai, kai visuomenė aktyviai ėmėsi medikus remti ir šelpti, kai net Seimas susivokė didinti atlyginimus visiems su ligoniais betarpiškai dirbantiems medikams, ministras skubiai didesniais atlyginimais „apdovanojo“ savo ministerijos biurokratus, nors apie juos Seimo ir Vyriausybės nutarime nebuvo kalbama, nes jie įeina į kitą, ne medikų, o valstybės tarnautojų grupę. O kai vienas kitas žurnalistas spaudos konferencijoje išdrįso tokiu ministro sprendimu nusistebėti, reikėjo tik pasiklausyti, kokiu kietu, metaliniu tonu ministras aiškino apie persidirbusius kolegas, kurie dirbę ištisomis dienomis ir net savaitgaliais.
Kas juos ten supaisys, gal kažkuris ir dirbo, bet paprastai apie darbo kokybę sprendžiama ne iš atsėdėtų (atmiegotų, telefonu prakalbėtų…) valandų darbo kėdėje, bet iš rezultatų. O kokie buvo ministerijos darbuotojų darbo rezultatai pirmosiomis epidemijos savaitėmis, rodo susirgusių medikų skaičius.
Iki šiol daugiausia kritikos tekdavo šioms dviem ministerijoms. Bet krizė, sukelta epidemijos, išryškino ir kitų neproporcingai išaugusios biurokratų kaimenės užvaldytų ministerijų ydas ir klaidas.
Į „juoduosius“ biurokratizmo lyderius šiandien nesuvaldomai veržiasi finansų ministerija, kuri, premjero lūpomis, nenuilsdama darbuojasi, perskirstydama ES teikiamą finansinę paramą, pagalbą šalies ūkiui.
Na, realiai ji dar nieko neperskirstė. Jos biurokratai tik dūzgia, ruošdami gausybę reikalavimų, kurdami kažkokias sąlygas, klausimynus, kuriuos turės užpildyti mūsų verslininkai, norintys pasinaudoti ES parama.
Kadangi biurokratai kitaip nemoka parodyti savo reikalingumo, kaip kurdami vis naujus ir vis beprasmiškesnius reikalavimus, apklausas, klausimynus tiems, kurie yra priklausomi nuo jų savivalės ir nekompetencijos, mūsų smulkieji ir vidutiniai verslininkai, kaip musės, įklimpusios į sirupą, tik kojeles kilnoja, tik ataskaitas ir paraiškas rašinėja, nepajėgdami pajudėti iš mirties taško.
O juk ES nieko panašaus nereikalauja!
Štai kaip ES parama naudojasi Italija: pasak Seimo nario Arvydo Anušausko, “600 eurų bus pervesta į savarankiškai dirbančių darbuotojų einamąsias sąskaitas, o iki penktadienio – į kitų asmenų, kurie kreipėsi paramos, einamąsias sąskaitas. Kompensacija amatininkams, prekybininkams balandį ir gegužę išmoka bus padidinta iki 800 eurų. Mažos ir vidutinės įmonės artimiausiomis dienomis taip pat galės tikėtis 25 tūkst. eurų valstybės garantuojamos automatinės paskolos: internetinė forma buvo prieinama nuo vakar ir „procedūra buvo maksimaliai supaprastinta“.
Taigi, kuo mažiau sąlygų, kuo paprasčiau, kuo greičiau. Nei verslas, nei žmonės nelaukia.
„O gal žinote kaip pas mus? – klausia A. Anušauskas, ir atsako: „Aš neradau nieko – tik krūvą sąlygų, kurios reiškia tik viena – parama nepasieks tų, kuriems labiausiai jos reikia jau dabar“.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Daug bereikalingo popierizmo, formalumo finansinės paramos skirstymo procedūroje pastebėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda, bet valdiškų pinigų skirstytojai ramūs. Aiškina, jog jie padarė viską, o procesas stringa dėl tarpininkų nerangumo.
Matot, jau ir „tarpininkai“ įsiveisė. Jiems irgi valgyt reikia, ir jiems už tarpininkavimą bus apmokama iš tų pačių ES pinigų, kurie, jei teisingai prisimenu, turėtų būti skirti verslui gaivinti ir laikinai pajamų netekusiems darbininkams šelpti. O čia – nauja duonos valgytojų armija, pinigų dalintojai išsiperėjo.
O kai pinigus skirstys „finansų tarpininkai“, ką veiks finansų ministerijos biurokratai? Ataskaitas rūšiuos?
Beje, gal kam nors įdomu, ką veikia finansų ministras V. Šapoka?
Žiniasklaida skelbė, jog jis įkūrė “COVID-19 fondą“, kuriam vadovauti pakvietė prezidentę D. Grybauskaitę. Fondas neva renka labdarą ir paramą medikams. Bet, kaip rašo Algimantas Rusteika (Kauno Forumas), šis fondas realybėje neegzistuoja: „Tikrinkit kiek norit Registrų centre – tokio juridinio asmens nėra, kaip ir jokios garbių asmenų fondo tarybos ar valdybos, apie kurias kliedima žiniasklaidoje ir valstybės viršininkų kalbose. Niekas fondo nekūrė ir neįkūrė, jokio ministro įsakymo teisės aktų sistemoje nerasit, jokio steigėjo ir narių, jokių įstatų ar nuostatų, fondo vadovybės atsiskaitymo tvarkos ir lėšų panaudojimo kontrolės – absoliučiai nieko nėra“.
Primena pasaką apie naujus karaliaus rūbus, ir vaikelį, kuris pranešė, kad iš tikrųjų tai karalius – nuogas… Ar ne?
Ir dar kažkaip labai nejaukiai primena padėtį mūsų didžiojoje kaimynėje, kurios ir vardą nedrąsu minėti, kad buvę kolegos iš TS-LKD partijos manęs neapšauktų jos „agentu‘.
Visgi išdrįsiu pacituoti žurnalistą Maksimą Ševčenką, kuris rašo („Exo Moskvy“):
„Testai – nesąmonė [turi galvoje koronaviruso testus – J.L.]. Ir ne paprasta nesąmonė, o apgavystė! Nė vienas mano testas – o jų padarė penkis – neparodė užsikrėtimo COVID 19! Ir dar žinau dešimtis atvejų – žmonės miršta, o testai neigiami. Todėl klausiu: kas pelnosi iš tų neva „testų“ ir su jais susietos statistikos apie COVID 19?
Kieno interesams tarnauja prie tų testų „pririštos“ statistikos falsifikacija (mažinant skaičius)?
Maksimas Ševčenko
Pažindamas žvėrišką, kriminalinę, įžūlią, grobikišką rusiško kapitalo prigimtį, neabejoju, jog niekas šioje šalyje nevyksta be sistemos, be kieno nors materialios naudos. Neišvengiamai kūmas, svotas, brolis, sugėrovas, bendradarbis ar giminaitis atrėš sau milijoninį kontraktuką kokiam nors testui sukurti, kaukėms, specmaistui, vakcinai ir pan. pagaminti. Ir visa tai bus išplatinta, išreklamuota, viršininkams ir visuomenei bus pateikta kaip didžiausias laimėjimas, kaip gėris – o iš tiesų taps menkaverčiu pusfabrikačiu, netgi kenksmingu, nes žmonės patikės ta chaltūra, atiduodami į jos rankas savo likimus ir gyvenimus.
Be šito čia niekas nevyksta. Vardan visuomenės ar humanitarinių, ar valstybinių interesų pas mus veikia tik humanistai-idealistai (tokie, kaip gydytojai ir medicinos personalas). O visa valdininkų kasta su aplink ją aplipusiais parazitais, sukčiais, „tarpininkais“, rangovais, landūnais ir grobišiais jau priprato pelnytis iš visko, kas leidžia jiems išsunkti pinigus iš biudžeto ir perdėti juos į kažkieno kišenę su konkrečiu adresu.
Apie tai, kuo sveikatos apsaugos sistemą pavertė jos optimizacija (o tiksliau – apiplėšimas ir iššvaistymas), teks kalbėti artimiausioje ateityje. O dabar aišku viena – šita valstybę iš vidaus griaunanti melaginga biurokratinio kriminalinio kapitalizmo sistema negali, neturi gyvuoti ilgiau.“
Čia – citatos pabaiga. Bet – ne galas visoms toms negerovėms, kurios taip panašios viena į kitą ir didelėje autokratinėje, ir mažoje, demokratine save vadinančia, valstybėse. Nes koronavirusas – likimo dovana, dėka kurios, kaip spėja A. Rusteika, „bus galima visą valstybinį bardaką dūmų uždangom paslėpti arba paprasčiausiai atidėti“.
Labai norisi tikėti, savo vaizduotę gundau idilišku vaizdeliu, kad Lietuvos medikų sąjūdžio atsiradimas gali tapti lūžio tašku, siekiant labiau civilizuotų santykių lietuviškos medicinos padangėje, pakeliui į gerovės valstybę, nes ankstesnysis gydytojų susivienijimo įpavidalinimo labanauskiniu kiaulės akių sindromo pavyzdžiu (Liutauras Labanauskas – Lietuvos gydytojų sąjungos pirminykas, įrodinėjantis, jog įsivyravusi praktika gydytojams nešti kyšius nėra joks blogis, neva greičiau tai yra didelis gėris) atvejis normalių refleksų žmogui gali sukelti tik pasibjaurėjimą ar panašią alerginę reakciją, kalbant medicinos terminais.
Kas be ko, pats Sąjūdžio pavadinimas įpareigoja prasiveržimui į naujus pavidalus. Tačiau Lietuvos medikų sąjūdžio pasipriešinimas ministerijos reikalavimui dėl saugumo sumetimų karantino metu pasirinkti darbą tik vienoje medicinos įstaigoje, bent trumpam atsisakant vojažų per daugybę darboviečių, verčia nusivilti. Žinia, Lietuvoje medikai kaip taisyklė dirba ne vienoje, bet keliose ligoninėse ar poliklinikose, žinomas net atvejis, kai gydytojas vienu metu dirbo net 9 medicinos įstaigose.
Neapsistodamas prie klausimo – dėl kokių priežasčių tokia praktika mūsų padangėje prigijo ir įsiteisino, dabar sau leisiu labai ramiu tonu konstatuoti tik abejonių nekeliantį faktą, kad vieno ir to paties gydytojo su savo kompetencijomis pasidalijimas tarp daugybės ligoninių yra labiausiai tiesmukiškas užkrato paplatinimo būdas. Ypač verčia nerimauti ta aplinkybė, jog medikai, keliaujantys per kelias darbovietes, gali suteikti virusui, patys to nežinodami, labiausiai tiesioginę prieigą prie kolegų užkrėtimo. Jeigu COVID-19 įsismarkautų (neduokDie!), dėl tokio pačių gydytojų neatsakingumo gali prasidėti nevaldomi procesai, kai didžioji Lietuvos medikų dalis privalėtų palikti savo budėjimo postus, pasitraukdami į saviizoliaciją, t. y., pacientų požiūriu, į niekur. Mes nežinome ir tikriausiai niekados nesužinosime susargdintų viruso gydytojų statistikos tuo rakursu – dažniau užsikrėsdavo nuo ligonių ar vienas nuo kito, tačiau labai tiksliai galima pasakyti, kad didžioji gydytojų dalis į saviizoliaciją pasitraukė dėl bendravimo, tegul ir epizodinio, su savo užsikrėtusiais kolegomis. Taigi čia išties iškyla galimybė pasisverti kategorinio imperatyvo svarstyklėse – ar gydytojai sutiktų, neprotestuotų dėl to, jeigu užsikrėtęs kažkur virusu pacientas kaip paleista iš vieno įtaiso raketa apsilankytų visose Lietuvos medicinos įstaigose?
Etikos klausimai
Ar Lietuvoje medikai miršta iš bado, jų lavonai jau voliojasi gatvėse? Toks klausimas gali kilti, matant tai, kaip jie įnirtingai aptartu atveju gina savo finansinius interesus, besipriešindami užmačioms karantino laikotarpiu gydytojus pririšti prie vienos darbo vietos, taip sakant, lokalizuojant juos. Kaip toks neatsakingumas dera ar nedera su profesine gydytojų etika, dar kitaip vadinama medicinos etika? Kita vertus, labai ryžtingai atsisakydamas bet kokio moralizavimo, kaip pavojingo užkrato vengdamas pamokomojo tono, aš čia vis tik nepraleisiu progos užduoti klausimą – kaip apskritai profesinė etika, o ypač vadinamoji medicinos etika, t. y. gydytojų profesinė etika dera su etika apskritai, t. y. su bendrąja arba, kitaip tariant, universaliąja etika, ar profesine vadinama etika turi kokį nors, bent mažiausio siūlelio pavidalo ryšį su moralinės pozicijos pasirinkimu, žmogaus apsisprendimais gėrio ir blogio situacijose? Be abejonės, šis klausimas yra svarbus dėl paties momento ypatingumo, kita vertus, jį svarstyti, esant progai, įpareigoja dar ir ta aplinkybė, kad vadinamoji medicinos etika yra laikoma profesinės etikos apskritai etaloniniu pavyzdžiu. Kaip disciplina medicinos etika su dideliu aplombu yra dėstoma visuose sveikatos ar medicinos mokslų universitetuose.
Labiausiai bendra prasme etika yra filosofinė dorovės teorija, aiškinanti gėrio ir blogio, teisingo ir neteisingo žmogaus elgesio pagrindus. Savo ruožtu profesinė etika dažniausiai yra apibrėžiama kaip bendrosios etikos atšaka, siekianti išryškinti sektino elgesio tipus darbo vietoje, pateikianti pavyzdinį elgesio kodeksą pagal profesijos patirtį. Kita vertus, jeigu užteks valios atsispirti tuščiavidurių sąvokų gundymui, siekiant prasibrauti iki pačios tikrovės pravartu būtų iškelti tokį paprastą (bet ne prastą) klausimą – ar yra toks dalykas kaip profesinė dorovė?
Darbo vietoje susiformavę nerašyti įstatymai, papročiai, tradicijos ir profesinio solidarumo priesakai geriausiu atveju gali būti pavadinti „klanine morale“ (atvirkščia žodžiui „moralė“ reikšme), tačiau toks darinys esmės požiūriu neturi nieko bendro su dorove. Taigi toliau čia visiškai teisėtai galima forsuoti kitą klausimą – ar nebus taip, kad vadinamoji profesinės etika yra beobjektė, taigi tuščiavidurė disciplina? Iš tiesų, profesinė etika yra sugrįžimas į tuos ikisokratinius laikus, kai dorovinio elgesio pagrindinis orientyras buvo mitologinis pasakojimas apie herojaus sugebėjimą tobulai atlikti savo funkcinį vaidmenį.
Praeitą kartą kalbėjome apie tai, kad Immanuelio Kanto formuluotėse konceptualizuotas pagrindinis moralės dėsnis yra universalaus pobūdžio, t. y galioja visiems laikams ir visoms kultūroms, esą toks dėsnis galioja ne tik žmogui, bet apskritai protingai būtybei, taip pat ir Dievui. Tačiau jeigu mes varu arba savo noru sutinkame, kad didesniu ar mažesniu laipsniu gali būti prasmingas ir pokalbis apie profesijos pagrindu atsirandančius moralumo orientyrus, tai jau vien tokiu savo susitaikymu prisidedame prie bandymų užginčyti pagrindinio moralės dėsnio raiškos universalųjį pobūdį. Ne pro šalį bus dar kartą pastebėti, kad dorovei pagal prigimtį yra būdingos universalistinės tendencijos, taigi dorovės veiklos sferos bet koks susiaurinimas iškreivina dorovės prigimtį.
Savo ruožtu kiti tyrinėtojai, pripažindami išvadą, jog moralinio reguliavimo sfera yra žmogus, o ne jo profesija ar socialinis statusas, nurodo dar kitą profesinės etikos prasmingumo galimą pagrindą: esą yra taip, jog profesinės etika nepretenduoja pakeisti bendrojo moralumo visuomenėje, o tik siekia konkretizuoti bendrąsias moralės normas, pritaikant jas atskiram profesinės aplinkos atvejui. Tai yra vadinamoji atvejo etika. Medicinos etikoje kaip gerai išmankštintos demonstracinės versijos dažniausiai yra nurodomi reprodukcinių technologijų etinio kvalifikavimo, eutanazijos etinių kolizijų, biotechnologijų taikymo medicinoje etinio vertinimo ir kt. atskirieji atvejai. Kiek tokia atskiro atvejo etika gali būti laikoma pagrįsta?
Dar Grynojo proto kritikoje, o po to sprendimo galios aptarimui skirtame atskirame veikale I. Kantas, inventorizuodamas žmogaus pažintines galias, šalia intelekto ir proto išskyrė sprendimo galios sugebėjimą. Trumpai tariant, sprendimo galia čia apibrėžiama kaip žmogaus sugebėjimas taikyti intelekto nustatytas ar proto kuriamas taisykles atskiram konkrečiam atvejui arba, kitaip perfrazavus, kaip sugebėjimas atpažinti to atskiro atvejo subordinuotumą tai ar kitai taisyklei. Kritinės I. Kanto teorijos požiūriu, sprendimo galia yra ypatingas žmogaus sugebėjimas, kurio negalima išmokti ir kurį tik labai menka dalimi galima lavinti gyvenimiškos ir profesinės patirties pagrindu.
Teisinga – klaidinga
Kaip rašo kritinės filosofijos kūrėjas, sprendimo galia gali būti vadinama įgimtojo sumanumo specifiniu bruožu, kurio trūkumo negali atstoti jokia mokykla ir mokyklos kuriamas mokytumo tipas. Esą yra taip, jog mokykla net ir ribotam intelektui gali įkalti kiek tik nori taisyklių, tačiau žinojimas, mokytumas, net ir mokslingumas savaime neapsaugo nuo klaidingo tokių taisyklių taikymo ir nesėkmių. Dar daugiau, – I. Kantas šiuo klausimu kaip niekur kitur kalba labai kategoriškai, teigdamas, jog sprendimo galios stoka iš esmės yra tai, kas vadinama kvailumu, be to, esą tai yra toks negalavimas, kurio neįmanoma išgydyti. Taktiškasis I. Kantas čia jau neslėpdamas savo susierzinimo, pažymi, jog buka ir ribota galva stropiai mokydamasi gali pasiekti gana daug, net mokslingumo, tačiau esą sprendimo galios trūkumas visados nurodys tik kvailumo triumfą.
Įdomu tai, jog tokia kvailumo apibrėžtis Grynojo proto kritikoje iš esmės sutampa su tautų pasakose prigijusiu kvailio įvaizdžiu. Žinoma, čia turime galvoje ne pasakų kuriamo „trečiojo brolio”, kuris apsukriųjų brolių yra vadinamas kvailiu, nors iš tiesų yra gyvenimo prasmę gelbstintis, išmintingas žmogus, pavyzdį, o kvailį tikrąja to žodžio prasme, t. y. iš esmės pasakų komišką personažą, dėl kurio iššaukiančio, sumaištį keliančio kvailumo nekyla jokių abejonių net atlaidžiajam pasakotojui. Kaip apsakomas toks sumaišties kaltininkas?
Jeigu atsiribosime nuo detalių, skirtingų atskirų tautų folklore, tai rasime tokią variantišką išvadą: kvailus nesusipratimus sukelia nurodymų sumaišymas, o, dar tiksliau tariant, nesugebėjimas susieti atskiro atvejo su žinoma, kataloge esančia taisykle.
Čia dažniausiai pasakojama apie vaikinuką, keliaujantį iš taško „a” į tašką „b”, tarkime, išsiųstą aplankyti tolėliau gyvenančių giminaičių ir pagal mamos pamokymus žinančio, jog, pavyzdžiui, pakeliui sutikus lėtai judančią laidotuvių procesiją, būtina nusilenkti, persižegnoti bei išsakyti savo apgailestavimus dėl atsitikusios nelaimės. Taigi, kaip matome, čia niekam netrūksta geros valios, įsipareigojimo geram tonui, noro bendrauti. Bėda tik ta, jog pagrindinis herojus pradeda sielvartauti ir viešai rodyti savo užuojautą sutikęs būtent vestuvių procesiją. Nesugebėjęs įžvelgti skirtumo ir tuo pagrindu pertvarkyti nurodymo, mūsų herojus gauna į kuprą ir pelno kvailio reputaciją.
Taigi, išvada peršasi savaime, profesinės etikos kaip konkretizacijos pavyzdžio supratimas be visa ko kito gali būti vertinamas kaip žmogaus orumo pažeidimas, nes čia didesniu ar mažesniu laipsniu yra abejojama žmogaus sugebėjimu pritaikyti bendrąją taisyklę atskiram atvejui, laikant jį tokiu kretinu, kurį reikia gelbėti, natūraliosios sprendimo galio neturėjimą dorovės sferoje bandant pridengti savotišku profesinės etikos protezu.
Kvailumas
Dabar, diskutuodamas šia tema, prisiminiau, kad tais mitologiniais sovietiniais laikais krykštaudamas skaičiau kažkokiame dienraštyje išguldytą interviu su Pravieniškių įkalinimo įstaigos vienu iš vadovų, jeigu neklystu, viršininko pavaduotoju auklėjimui, kuris įrodinėjo, jog kalėjimas stengiasi auklėti ir galop perauklėja nusikaltėlius, pateikdamas pavyzdį, jog štai jo vadovaujamuose pataisos namuose ypatingas dėmesys yra skiriamas ateistiniam auklėjimui (tarsi žmogus būtų padaręs kriminalinį nusikaltimą dėl to, kad iki to laiko buvo nepakankamai ateistiškai nusiteikęs, o dabar, tapęs ateistu, įžengs į dorovės kelią). Taigi, kaip atrodo bent man, medicininė etika su dorove turi bendro tik tiek, kiek ateisto įsipareigojimas grįsti savo pasirinkimus 10 Dievo įsakymų.
Kaip sako Sokratas, žmogaus neįmanoma išmokyti dorovės išoriškai, jis jos išmoksta tik pats iš savęs, t. y. savęs pažinimo būdu. Ne treniruodamasis medicininės etikos baruose, o perimdamas kultūrinį žmonijos patyrimą, taip pat ir gydytojas, mūsų mylimas daktaras, žengia savęs pažinimo keliu, anksčiau ar vėliau išdrįsdamas būti savimi.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda neslepia apmaudo, kad Seimui antradienį nepavyko sutarti dėl atlyginimo pakėlimo su koronaviruso paveiktais pacientais dirbantiems medikams.
Šalies vadovo teigimu, politikai nedirba savo darbo ir politikuoja „pačia blogiausia to žodžio prasme“.
„Man be emocijų sunku apie šį klausimą kalbėti – vakarykštis fiasko Seime, nesugebant susitarti dėl to, kas buvo medikams pažadėta, – padidinti atlyginimus žmonėms, kurie dirba karštuosiuose taškuose ir kurie dirba rizikingomis bei fiziškai sunkiomis sąlygomis, nes dirba didžiuliu krūviu“, – trečiadienį apsilankęs Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre, įsikūrusiame Sveikatos apsaugos ministerijoje, sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, Seimo nariai savo elgesiu tik patvirtino visuomenėje vyraujančius įsitikinimus apie politikus.
„Susidaro įspūdis, kad tarp žmonių paplitęs įsitikinimas, kad politika yra bjaurus reikalas, kad parlamentas yra ta institucija, kuria pasitikėti neverta, vakar buvo padaryta būtent taip, kad šitokia nuomonė toliau įsitvirtintų visuomenės sąmonėje. Politikavimas pačia blogiausia to žodžio prasme“, – apmaudo neslėpė prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, kalti šioje situacijoje yra visi.
Klausimai veja klausimus
Po žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės penktadienį feisbuke pasidalintų nuotraukų, kuriose užfiksuoti šokiruojantys vaizdai iš Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus – jame medikai priversti vienkartinius apsauginius drabužius saugoti maišeliuose ir naudoti ne vieną kartą – bei premjero Sauliaus Skvernelio paraginimo atleisti Kauno klinikinės ligoninės direktorių Albiną Naudžiūną, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paskelbė, jog A. Naudžiūną nušalina nuo pareigų, kol dėl įvykio atliekamas tarnybinis tyrimas.
Jo teigimu, įstaigai buvo skirta pakankamai priemonių iš rezervo, o papildomai dėl jų pati ligoninė, anot A. Verygos, nesikreipė.
„Jei tai tiesa, toks Kauno klinikinės ligoninės vadovo elgesys yra mažų mažiausiai neatsakingas. Dar daugiau – taip rizikuojama ne tik pacientų, bet ir infekcinių ligų skyriuje dirbančių medikų sveikata, sukeliant realų pavojų jiems visiems. Naudojant tuos pačius vienkartinius rūbus gali užsikrėsti ne tik stebimi pacientai, bet ir medikai. Tai dirbtinai sukelta didžiulė rizika daugelio žmonių sveikatai, nes dirbant su pacientais, kurie stebimi, bet dar nenustačius jiems koronaviruso, yra didžiulis pavojus pavojingai infekcijai plisti. Tai ne vieta ir ne laikas taupyti! Šiai gydymo įstaigai buvo skirta priemonių iš rezervo. O papildomai, kiek žinau, nebuvo kreiptasi“, – penktadienį feisbuke parašė A. Veryga.
„Todėl reaguodami į situaciją imamės veiksmų. Pavesta atsakingiems SAM teisininkams, bendradarbiaujant su kitu įstaigos dalininku Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), skubos tvarka atlikti tarnybinį tyrimą dėl šios situacijos. Tuo tarpu kol jis bus atliekamas, ligoninės vadovas nušalinamas nuo pareigų – jį laikinai pakeis vienas iš direktoriaus pavaduotojų. Šiuo metu teisininkai rengia reikiamus dokumentus. Greitai, pasibaigus tarnybiniam tyrimui, bus priimti ir atitinkami sprendimai dėl ligoninės vadovo“, – pridūrė A. Veryga.
Ministras patikino, kad vienkartiniai drabužiai neturėtų būti naudojami kelis kartus.
„Reikiamų asmens saugos priemonių su infekciniais pacientais dirbančios gydymo įstaigos turi, jų gauna iš rezervo, kai tik paprašo. Tad vienkartiniai rūbai neturi būti taupomi – nes jie yra vienkartiniai. Be to, nuolat perkamos asmens saugos priemonės, dar šį savaitgalį naujausia siunta pasieks jas“, – pridūrė A. Veryga.
Pati D. Žeimytė-Bilienė, penktadienį pasidalinusi nuotraukomis, teigė, kad toks vaizdas šokiruoja. Pasak jos, medikai vienkartinius drabužius po kiekvienos pamainos sudeda į maišelius, o atvykę į darbą kitai pamainai, tuos pačius panaudotus vienkartinius drabužius yra priversti rengtis iš naujo, nes ligoninė stokoja resursų.
Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.
„Man rašo, kad sistema dabar ten tokia – nusirengi ir įdedi į maišą. Užrašai vardą. Atėjęs sekančią pamainą susirandi savo maišiuką ir rengiesi vėl. Rengiesi dar kartą. Vienkartinius rūbus. Infekcinėje ligoninėje. Suprantat? Kosmosas kažkoks. Ligoninė taupo, nes nieko neturi.
Žiūriu aš į tuos maišus ir galvoju – ar kas nors iš priimančių sprendimus realiai supranta kokioj, atsiprašau už tą žodį, šūdinoj situacijos yra mūsų medikai? Gal jiems reikia tuos rūbus atvežti ir paprašyti apsirengti, kad suprastų?“, – pasipiktinimo neslėpė D. Žeimytė-Bilienė.
Į tai sureagavo premjeras S. Skvernelis.
„Tai – skandalinga ir pasibaisėtina. Dar daugiau – tai nusikalstama! Ministras A. Veryga privalo nedelsdamas atleisti Kauno klinikinės ligoninės vadovą. Laukiu išsamių Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės ir atsakingų asmenų paaiškinimų. Labai tikiuosi, kad tai nėra ir ministerijos neveiklumo rezutatas, nes jei taip – atitinkami sprendimai tikrai bus priimti“, – teigė S. Skvernelis.
Pastebimą pagyvėjimą į koronos viruso prispaustą visuomenę ką tik įnešė kadenciją baigusioji prezidentė D. Grybauskaitė, kuri jai būdinga maniera įvertino vyriausiąjį kovos su epidemija armijos vadą A. Verygą, palyginusi jį su gyvūnėliais.
Prezidentės pasipiktinimą galima suprasti. Vadas savo keista vadovavimo maniera (girdint medikams, žinantiems, kad epidemijai pasiruošta nepakankamai, buvo suokiama, kad visko turim, visko visiems užteks, o savo pagalbą siūliusiems verslininkams jo vadovaujama VESC komanda nesugebėjonet duoti aiškių atsakymų ir t.t.) galėjo iš kantrybės išvesti net ir daugiau, nei D. Grybauskaitė, kantrybės turinčius bendrapiliečius (primenu: vasario 27 d., kai VESC surengė pirmąjį posėdį, A. Veryga kalbėjo: „…vertiname ir galimas maksimalias rizikas. Manome, kad joms esame neblogai pasirengę“ – ???).
Tačiau aš matau ne gyvūnėlį, o … normalų psichiatrą.
Psichiatrą A. Verygą, kuris R. Karbauskio ir S. Skvernelio valia tapo SAM ministru, o dabar to paties S. Skvernelio sprendimu – dar ir VESC (Valstybės ekstremalių situacijų valdymo centro) vadovu, tačiau liko, kaip ir buvęs, TIK psichiatru.
Pasirinkimas keistas, o daugelio juristų nuomone, net ir neadekvatus, nes paprastai, kuriant kokią nors komisiją ar kitą instituciją, skirtą telkti, prižiūrėti, kontroliuoti kitos institucijos/institucijų darbą, vadovu nerekomenduojama skirti asmens, kuris jau vadovauja vienai iš steigiamai institucijai pavaldžių kitų institucijų. Nes susidaro situacija, primenantį katiną, kuriam pavedama pagauti savo paties uodegą…
Net ir tie, kuriems neteko asmeniškai pabuvoti psichiatro kabinete, iš knygų, filmų ir anekdotų žino, kad pirma, ką daro psichiatras, susidūręs su pacientais, kurie teigia esantys gaidžiai, krokodilai, stalinai ar napoleonai, nesiginčija su jais. Jis ramiu, minkštu balsu, pusiau pro šypseną pritaria visoms jų fantazijoms ir įtikinėja, kad viskas bus gerai.
Tiesa, geras psichiatras nesitenkina vien nuraminęs pacientą, bet ieško, parenka ir skiria vaistus ar kitas medicinai žinomas priemones natūraliai tvarkai paciento psichikoje atstatyti.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kita vertus, kaip niekas nesiųs į infekcinių ligų skyrių psichikos sutrikimu įtariamo ligonio, taip ir viduriuojantis pacientas, kuriam galima įtarti visa puokštę ligų, nuo dizenterijos iki choleros, nesiverš pats ir šeimos gydytojo nebus siunčiamas pas psichiatrą.
Mūsų aptariamu atveju toji tvarka yra sumaišyta
Tačiau bėda, kaip žinome, nevaikšto viena. Lietuvai, pasirodo, maža buvo pasaulinės pandemijos. Ją ištiko dar ir protingų lyderių deficitas. Todėl buvęs policininkas vadovauti sudėtingai, medicininių žinių ir neeilinių vadybinių įgūdžių reikalaujančiai kovai su epidemija paskyrė nei vienu, nei kitu sugebėjimu neapdovanotą ministrą.
Todėl psichiatras A. Veryga, net ir tapęs VESC vadovu (toliau – Vadas), ir toliau dirba, kaip įpratęs: numojęs ranka į būtinąją vadybą, bendrauja su tauta lygiai tokiu pat balsu ir tokia pat neį(si)pareigojančia, raminančia maniera, kaip eilinis psichiatras.
Į susirūpinusių žurnalistų klausimus, ar pasiruošusi šalis epidemijai, ar užteks to ar ano, ar sugebėsime apsiginti ir pan., Vadas vėl raminančiai linksi: taip, turime, visko pakaks ir t.t. Kai jau į viešumą, į žiniasklaidą, į internetą, kurio Vadas kontroliuoti vis dar negali taip, kaip jis „sukontroliavo“ buvusį Visuomenės informavimo grupės vadovą Skirmantą Malinauską, ėmė veržtis Vado pasakoms prieštaraujantys faktai, jis ginčijosi. Net LRT Forumo laidoje praėjusią savaitę, kai du gerbiami medikai jam į akis tvirtino, kad ligoninėms daug ko trūksta, jis vis tiek ginčijosi, kad tai jie, medikai, nežiną, ką kalbantys, o ne jis, Vadas.
Net kai į viešumą prasiveržė pasibaisėjimą keliantys faktai apie virusu užsikrėtusius medikus, jis nesiliovė raminęs, kad tai nieko tokio, kad visko užtenka… Ir tik tada pripažino, jog – taip, trūksta reagentų užsikrėtusiems išaiškinti, kada teko uždaryti ką tik atidarytus mobiliuosius patikros punktus Kaune ir Klaipėdoje.
Būdamas psichiatras su psichologo nuojauta, Vadas žvėriškai, visu poste norinčio išlikti biurokrato kailiu, jaučia nemažos visuomenės dalies norą būti raminamai, hipnotizuojamai, glostomai minkštu balsu, atlaidžia šypsenėle ir pažadais, kad ryt poryt, artimiausiu laiku Lietuvoje visko atsiras. Todėl žada, todėl ramina…. O krokodilai ir gaidžiai, stalinai, merylinos monro bei napoleonai klausosi ir tiki. Nes labiau už šaltą, šiurpą keliančią tiesą jiems norisi šventos ramybės ir kruopelės psichologinio jaukumo šiame vis labiau nejaukiu tampančiame pasaulyje.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jaukaus melo norima net dabar, kai dėl Vado neapsižiūrėjimo ar jo sukurtų fantastinių, realybei nepritaikomų algoritmų iš rikiuotės ėmė išeiti jau nebe pavieniai medikai, bet ištisi medicinos centrai. Dabar, kai rašau, Vilniuje uždarytos dvi poliklinikos, beveik paralyžiuotas Ukmergės ligoninės darbas. O kodėl? O todėl, kad Vadu paskirtas psichiatras nenutuokė, jog kylančios epidemijos akivaizdoje visos jėgos, visi medikamentai, priešinfekcinės apsaugos priemonės pirmiausiai turi būti mestos apsaugai tų, kurie yra kovos su epidemija pirmosiose linijose – medikams bei jų pagalbininkams.
Ar Vadas kaltas? Ir taip, ir ne.
Kaip gydytojas psichiatras, jis natūraliai mato tai, kas jam buvo ir tebėra svarbiausia: pacientą. Pacientus. Todėl jo algoritmai pirmiausia buvo nukreipti į pagalbą pacientams, todėl buvo duotas nurodymas pirmoje eilėje testuoti turistus ir kitus piliečius, sugrįžtančius iš epidemijos jau apimtų šalių, o ne medikus. Logiška, ar ne?
Bet kaip VESC vadovas, jis padarė didžiulę ir nedovanotiną klaidą: sumaišė prioritetus.
Užsikrėsti, susirgti ir numirti (atleiskite už tiesmukumą) galima ir be medikų „pagalbos“. Pasveikti be medikų praktiškai neįmanoma. Išimtys, kai pasveikstama su Dievo pagalba, mūsų perdėm sekuliarizuotoje ir Dievą bei kunigus kritikuoti įpratintoje visuomenėje mažai tikėtinos…
Vadas Veryga su viruso krečiama visuomene elgėsi kaip psichiatras su psichikos ligoniais. Ir, deja, daug kam tai patiko. Perbėkit per internetą, per FB, ir aptiksite daugybę įrašų, kaltinančių tuos žurnalistus, publicistus, net vakarykščius FB draugus, kad jie, kritikuodami Vadą, tik be reikalo kelia audrą vandens stiklinėj. Jie teisina Vadą, kad jis, kaip ir daugelis vadų pasaulyje, negalėjęs iš anksto numatyti, kiek ir ko prisireiks, kad kalti prieš vyriausybę tūpčiojantys ligoninių ir poliklinikų vadovai, kurie pateikė jam neteisingus, tikrovę pagražinančius duomenis… Žodžiu, Vadas nekaltas, kalta aplinka, o jūs, kritikai, geriau dirbkite, užuot liežuviu malę.
Beje, beverčiu „malimu liežuviu“ kritikus kaltina net kai kurie žurnalistai/žurnalistės, pamiršę, jog žiniasklaidos darbuotojo darbas ir pareiga, pereinanti į misiją, yra tiesos aiškinimas, jos skelbimas visuomenei, nepaisant to, graži ta tiesa, ar baisi.
Ko gero, būtent jie, Vado kritikų kritikai, bus pirmieji kandidatai į eilę prie psichiatro A. Verygos kabineto – jei tik atsiras vadovas, sugebėsiantis realiai suimti „į nagą“ virusą, tuo pačiu išsaugodamas mums viltį nesusirgti, nenumirti ir toliau gyventi su mūsų didesniais ir mažesniais psichikos sutrikimais, rūpestingai vedžiojant už rankytės jautriam psichiatrui A. Verygai.
Be to, kaip teko asmeniškai įsitikinti, nepriima Vado kritikos dar ir tie žmonės, kurie turi tam tikrus politinius įsitikinimus, bet stokoja supratimo, kuo SA ministro funkcijos skiriasi nuo VESC valdymo vadovo funkcijų. O kai kurie iš jų netgi įsigudrino nepastebėti, kad A. Veryga dabar yra tapęs „du viename“, ir kai pasigirsta siūlymai skubiai keisti A. Verygą Vado poste (!) kitu, kompetentingesniu, tokie žmonės įžiūri tame Lietuvos kaip demokratinės valstybės galą.
Nesuprantu jų, bet ir nesipiktinu. Politika ir kai kurie politikai savo ne itin dorybingais politiniais žaidimais ne vienam tiesos ir teisybės ieškančiam žmogui susuko galvą. Šiandien mes kaip tik ir matome panašius keistus žaidimus žaidžiant opoziciją, kurioje pirmuoju smuiku groja Gabrielius Landsbergis. Jis įgarsino projektą, kuris santarvės, ramybės ir sutelktos kovos su virusu trokštančiai tautos daliai ilgam atėmė ramybę ir tikėjimą nuoseklia Lietuvos kaip demokratinės valstybės evoliucija, sunaikino ir taip nelabai didelį pasitikėjimą konservatoriais, nes jie prisiėmė tos trokštamos ramybės ir santarvės griovėjų vaidmenį.
Pagrįstai kritikuodamas A. Verygą, G. Landsbergis ne tik pasiūlė kuo greičiau keisti kompetencijos stokojantį Vadą – su kuo nesutikti gali nebent norintis visiems būti vienodai geras Prezidentas, – bet ir pasiūlė kandidatūrą į Vado postą. O štai ta kandidatūra ir sukėlė – vėlgi pagrįstai – didelį konservatoriams oponuojančių politikų ir nepolitikų pasipriešinimą. Mat, pasiūlyta buvo daugeliu atžvilgiu ir kompetentinga, ir gerbtina asmenybė – KA ministras Raimundas Karoblis.
Niekas, net ir oponentai neabejoja, kad kaip vadybininkas, jis keliskart, jei ne keliasdešimt kartų lenkia A. Verygą, bet G. Landsbergis, vadu siūlydamas kariškį, pasirodė (deja, ne pirmą kartą) kaip žmogus, nenusituokiantis tautos psichologijoje ir istorijoje, nes būtent istorija didele dalimi nulemia tautos charakterį.
Mūsų dar ne visai istorinę atmintį praradusi visuomenė beregint prisiminė visus faktus ir iš Lietuvos, ir iš kitų Europos, Azijos, Pietų Amerikos (prisimenate generolą Pinočetą?), ir net Afrikos valstybių istorijų, kai didelę valdžia taikingu ar netaikingu būdu į savo rankas sutelkę kariškiai atnešdavo savo valstybėms tokią suirutę, už kurią baisesnė begali būti tik pandemija. Net ir ne toks savo pasekmėmis Lietuvai pražūtingas perversmas, kurį 1926 m. Lietuvoje įvykdė A. Smetona, šiomis, įsibėgėjančiomis pandemijos sąlygomis, piliečiams vaidenasi kaip pasaulio pabaiga.
Nori ar nenori panašaus perversmo mūsų „perversmininkai“, siūlantys keisti A. Verygą į R. Karoblį Vado poste, negaliu pasakyti. Bet kad Verygą keisti REIKIA, jei nenorime sveikatos sistemos kolapso, aišku ir neprofesionalams. Ypač tiems, kurie atidžiai išklausė Lietuvos padėties bei A. Verygos veiksmų Vado poste analizės ir įvertinimo, kurį per TV pateikė Vytenis Andriukaitis, medikas, įgiję solidžią patirtį pasaulinės kovos su epidemijomis srityje. Juk turėjo tauta išgirsti-sužinoti juodą žinią, jog A. Verygos komanda, atslinkus į Lietuvą pirmajai viruso bangai, netgi nesugebėjo laiku pateikti paraiškos ES institucijoms, užsiimančioms priemonių prieš koronos virusą paieškomis ir įsigijimu!
COVID-19
Laimė, kad mes Lietuvoje turime (kol dar nesusirgo, neužsikrėtė) ir aukšto lygio profesionalų – epidemiologų (turime juk ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, kuriam vadovauja Saulius Čaplinskas), ir gerų (leiskite paerzinti poną Karbauskį – Roko Masiulio lygio) vadybininkų, tad yra iš ko pasirinkti. Šalia profesionalo mediko tokio Vado komandoje derama vieta atsirastų ir Krašto apsaugos ministerijos specialistams. O A. Veryga užsiimtų tuo, kas jam geriausiai sekasi – užkalbinėtų dantį tiems, kas to užkalbinėjimo geidauja.
Kuo blogas šitoks scenarijus? Ir avys – iš baimės susirgti drebantys piliečiai – būtų sveikesnės, ir vilkas – sąmokslų kūrėjai – sotesnis. Na, jei net ne sotus, bent jau neturėtų preteksto staugti, kad į jo pretenzijas (teisingą kritiką) niekas nekreipia dėmesio.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Buvusi šalies prezidentė, paramos fondo kovoje su koronavirusu tarybos pirmininkė Dalia Grybauskaitė sako, kad tiesioginį Sveikatos apsaugos ministerijos valdymą praktiškai yra perėmusi Vyriausybė.
„Pirmiausia, aš manau, kad vadovas pakeistas – dar sekmadienį buvo priimti sprendimai, kad tiesioginį Sveikatos apsaugos ministerijos valdymą perima Vyriausybė. Dabar tuo tiesiogiai užsiima pats premjeras“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė D. Grybauskaitė.
Ji taip pat įvertino sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kaip Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo, darbą.
„Aš manau, kad šis ministras (A. Veryga – ELTA), (…), kažin, ar apskritai jį galima vadinti arkliu, kuris gali kažką patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti ir neduoti. Išties, vadovavimas yra kitose rankose“, – tikino buvusi šalies prezidentė.
Pasak D. Grybauskaitės, šalyje pasigirstant svarstymų, jog Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centrui turėtų vadovauti kariškiai, ji pati laikosi priešingos pozicijos.
„Labai gerbiu kariškius, pažįstu juos, bet jie turi būti naudojami tik karinėms operacijoms vadovauti, tik karinės situacijos atveju. O su biologinėmis, stichinėmis, nelaimėmis, ekonomika turi tvarkytis civilinė, tai yra politinė valdžia, tai jos atsakomybė“, – sakė ji.
Pasak D. Grybauskaitės, šiuo metu šalyje lyderystę yra prisiėmę medikai.
„Kol kas situacija nėra valdoma apskritai. Einama laisvu kritimu (…). Išties, kabinamės, bėgame paskui įvykius, už tą valdymą atsakomybę prisiėmę medikai, kurie konsultuoja, rašo, rekomenduoja žiniasklaidoje, ką Vyriausybė ir vadovai turi daryti. Deja, mes vėluojame net ir tas rekomendacijas išgirsti ir įdiegti“, – sakė ji. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Taip, šiandien lyderystę visur rodo mūsų medikai, gindami žmogaus sveikatą, vykdydami politiką, rodydami asmeninį pavyzdį, ir deja, politinė valdžia tos lyderystės nerodo“, – teigė buvusi šalies vadovė.
Opozicijai ir daliai medikų reiškiant priekaištus Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovui sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai bei raginant jį atleisti iš su krize besitvarkančio centro vadovo pareigų, šalies vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė nemanantis, kad tai šiuo metu tinkamas sumanymas.
„Keisti arklius brastoje ir dar viduryje upės yra savotiškas eksperimentavimas su visuomenės sveikata ir nemanau, kad Vyriausybė arba valdžios institucijos galėtų sau tai leisti“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas.
Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.Spartan. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad sekmadienio vakarą į Lietuvą atgabentų 5 tūkstančių reagentų užteks 10 dienų.
Anot jo, norint suvaldyti koronavirusą (COVID-19) Lietuvai jų reikės gerokai daugiau.
„Pagaliau Lukas Savickas reikalą sutvarkė kylančios bangos pradžiai – 10 dienų turėsime atokvėpį. Galėsime tirti. Bet mums prireiks daugiau. Daug daugiau norint suvaldyti COVID-19. Ir mums teks vietoj saviizoliacijos žaidimų imtis rimtos izoliacijos ir karantino visiems atvykstantiems į Lietuvą, lengviems ligos atvejams, kurie nebus gydomi ligoninėje. 14 parų. Ir nutraukti parūkymus prie automobilio su kaimynais. Čia rimtas karas. Patikėkit. Ir laukiame apsaugos priemonių. Gal Vyriausybė pagaliau ir tai imsis spręsti? Nes be medikų apsaugos nieko neįveiksime. Bus tik neįgalios kariuomenės likučiai“, – savo feisbuko paskyroje teigia profesorius.
Sekmadienio vakarą Vilniaus oro uoste nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orlaivis C-27J „Spartan“, pargabenęs iš Belgijos į Lietuvą koronaviruso tyrimams reikalingus reagentus. Šiuo reisu jų pargabenta 5 tūkstančiai. Tai – dalis užsakymo, kiti daugiau nei 25 tūkst. reagentų taip pat, planuojama, netrukus pasieks Lietuvą.
ELTA primena, kad šiuo metu SAM yra užsakiusi beveik 200 tūkst. reagentų. Taip pat užsakyti greitieji testai medikams ir pareigūnams. Tikimasi, kad jie taip pat bus pristatyti be trikdžių.
Skirmantas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas buvęs Visuomenės informavimo grupės (VIG) vadovas Skirmantas Malinauskas teigia, kad šiuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra įsivėlęs į didelį konfliktą su medikais. Anot jo, jei ministras nekeis savo retorikos ir nepripažins savo klaidų, nieko gero kovoje su koronavirusu tikėtis nereikėtų.
S. Malinauskas pripažįsta, kad šiuo metu valstybei gauti svarbiausias priemones medikams yra iššūkis. Bet, pasak jo, padaryta didelė komunikacinė klaida, kai SAM nepripažino, kad medikams apskritai trūksta reagentų, reikalingų koronavirusui testuoti. S. Malinauskas pažymi, kad SAM, neigdama savo klaidas ir jų nepripažindama tik dar labiau padidino nepasitikėjimą tarp medikų, visuomenės bei valdžios atstovų.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Penktadienį ministras sako, mums nereikia sureikšminti testų dėl koronaviruso. Šeštadienį nacionaliniam transliuotojui jis jau sako, kad jam baisiausia, jog medikai eina su indikacijomis į darbą. Nesuprasdamas, kad medikai, turėdami indikacijų, net nesugeba, negali pasitikrinti, nes neatitinka SAM sukurto rizikos profilio. Čia esminis dalykas. Medikai sulaukia ministro kritikos, nors iš tikrųjų ministras Veryga turi prisiimti visą atsakomybę. Medikai, be abejo, pradeda pykti“, – Eltai sakė S. Malinauskas.
Anot S. Malinausko, ministrui reikia išmokti prisiimti atsakomybę, padarius klaidą ją pripažinti, o ne užsiiminėti neigimu.
„Jeigu kažkur valdžia klysta, reikia pasakyti „atsiprašome, mes suklydome“. Jeigu padaryti sprendimai, dėl kurių reikia prisiimti atsakomybę, tai ir reikia prisiimti atsakomybę. Bet nereikia pasakoti apie tai, kad visiems medikams respiratoriai nebūtini, o reikalingi tik tiems, kurie dirba tiesiogiai su koronavirusu. Arba kad didelio testavimo nereikia sureikšminti. Tai pykdo medikus ir rodo nekompetenciją“, – sakė S. Malinauskas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
S. Malinauskas taip pat kelia klausimą, kodėl neleidžiama komunikuoti Visuomenės informavimo grupės (VIG) vadovui Giedriui Surpliui. Buvęs premjero patarėjas stebisi, kad A. Veryga, eidamas tokias svarbias pareigas, apskritai turi kada komentuoti.
„Mano galva, koordinavimo centro vadovas iš tikrųjų yra labiausiai užimtas žmogus ir jis turėtų išeiti komentuoti tik ypatingais įvykiais. O VIG turėtų teikti komentarus ir valdyti komunikacinį lauką. Paradoksalu ir tai, kad A. Veryga buvo visose spaudos konferencijose, bet jis dingsta, kai atsirado pirma bloga naujiena apie tai, kad Ukmergės ligoninėje miršta moteris, o prieš tai moteris nediagnozuota ir paleista namo ir t.t Riekia atsakyti daug klausimų ir pranešti blogą žinią, o ministro nebėra. Jeigu į šį procesą žiūrėsime kaip į viešuosius ryšius, turėsime labai rimtą problemą. Tie augantys reitingai labai greitai virs krintančiais reitingais ir tas pasitikėjimas, kuris atsirado, nes atsirado ekstremali situacija – jis labai greitai ištirps. Problema yra tai, kad reikia žiūrėti ne kaip į viešuosius ryšius, o kaip į krizę bei visuomenės informavimą. Greitai, laiku pateikti objektyvią informaciją“, – teigė jis.
S. Malinauskas taip pat teigia, kad ministerija dar nesusitvarkė su biurokratiniu aparatu. Todėl, pasak jo, ministerija ir negali priimti sprendimų greitai.
„Pasiklysta visiškai prioritetuose. Tai, kas iš tikrųjų kalbama išorėje, visiškai nebeatitinka to, kas yra viduje. Tai jeigu kažkas ieško dabar kaltų asmenų ar pažeidimų, manau, geriausia būtų surasti tuos biurokratus, kurie labiausiai šiuo metu stabdo procesą ir juos eliminuoti. Tiesiog neleisti dalyvauti žmonėms, kurie bijo prisiimti atsakomybę, kai sprendimų reikia labai greitai. O tų sprendimų greitai negali priimti, nes visuomet girdi: „uždrausim, neleisim, sukursime įstatymą“. Deja, tai neduoda gerų rezultatų“, – sakė S. Malinauskas.
Portugalijos rotacinių pajėgų narai išminuotojai, dislokuoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje, Baltijos jūroje sunaikino nuo Antrojo pasaulinio karo likusią inkarinę miną, tūnojusią 25 metrų gylyje. Minos neutralizavimo operaciją ketvirtadienį koordinavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komanda.
Jūrinė mina stūksojo apie 3 km nuo Klaipėdos uosto vartų. Ją aptiko Lietuvos kariuomenės priešmininio karo laivo ,,Kuršis” įgula pratybų ,,Atvira dvasia 2019″ metu. Minos sunaikinimas – planuota tarptautinių narų išminuotojų pratybų EODEX, vykstančių rugpjūčio 3-10 dienomis Klaipėdoje, dalis.
Jų metu treniruojasi narai išminuotojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Portugalijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, savo pajėgas skyrė Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai, Valstybes sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės kinologai, bendradarbiaujama su Karinėmis oro pajėgomis, dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos medikais. Šiais metais EODEX vadovauja Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos.
Pratybų tikslas – treniruotis rasti, atpažinti ir neutralizuoti improvizuotus sprogstamuosius užtaisus tiek vandenyje, po vandeniu, tiek sausumoje. Pastarąjį kartą pratybos Lietuvoje vyko 2016 m., 2017 m. narai išminuotojai treniravosi Estijoje, pernai – Latvijoje.
Lietuvos kariuomenė Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu sunaikinta apie 3 proc. Baltijos jūroje buvusių minų, po karų – 5-10 proc. Jūrinės minos buvo dedamos iki 60-ies metrų gylyje siekiant maksimalaus jų efektyvumo. Šios minos vis dar kelia didžiulį pavojų: 2005 m. Šiaurės jūroje Belgijos žvejai tinklais atsitiktinai ištraukė miną, jai sprogus žuvo keturi žmonės, nelaimingų atsitikimų yra buvę ir daugiau.
