Ketvirtadienį prie Seimo susirinkę keliolika aktyvistų protestuoja prieš Seimo narių siūlymą įstatymu medžioklėje įteisinti naktinio matymo taikiklius. Anot protesto organizatorės, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, papildomo medžioklės įtaiso legalizavimas tik sudarytų sąlygas brakonieriavimui plisti, o gyvūnai netektų vienintelės galimybės pailsėti nuo medžiotojų.
Nors ketvirtadienį planuotas galutinis balsavimas dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžioklėje iš plenarinio Seimo posėdžio darbotvarkės išimtas ir atidėtas vėlesniam laikui, protestuotojai akciją vis tiek organizuoja.
„Ramybę gamtai“, „Nepaversk miško skerdyka“, „Gana nesąmonių“, „Kiek Seimui pasiūlė ginklų lobistai“ – tokiais ir panašiais plakatais grupelė piketuotojų pasitinka į darbą atvykstančius Seimo narius. Jie raginami neleisti miško paversti skerdykla ir nelegalizuoti naktinio matymo taikiklių medžioklėje.
Anot protesto organizatorių, naktinio matymo taikikliai sudaro prielaidas brakonieriavimui plisti, mat nėra patikimų būdų sukontroliuoti, ar gyvūnas sumedžiotas su naktiniu taikikliu, ar be jo.
„Medžiotojai jau dabar turi pakankamai įrankių atlikti žvėrių populiacijos reguliavimą, kiti pageidavimai – ugdyti šaudymo sugebėjimus, treniruotis valstybės gynybai ir kita turi būti realizuojami šaudyklose, o ne gamtoje“, – priduria jie.
Aktyvistai taip pat pabrėžia, kad nakties metas yra vienintelis, kai gyvūnai turi progą pailsėti nuo medžiotojų, o įteisinus naktinius taikiklius grėsmė jiems kiltų 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
„Seimo narių pareiga yra atstovauti viešąjį gamtos bei jos išteklių apsaugos interesą, o ne verslo ar siaurų interesų grupių – ginklų verslo, neetiškos medžioklės propaguotojų – poreikius“, – pagrindinėmis protesto siunčiamomis žinutėmis dalijasi organizatoriai.
ELTA primena, kad trečiadienį Aplinkos komiteto posėdyje nuspręsta daryti pertrauką dėl Medžioklės įstatymo pataisų ir iniciatyvos įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje, kol bus užregistruoti ir priimti lydintieji teisės aktai.
Praeitą savaitę per svarstymą Seimui pritarus siūlymui leisti naktinius taikiklius medžioklėje, Seimo teisininkai nurodė, kad, norint medžioklėje įteisinti naktinius taikiklius, reikia taisyti ir kitus įstatymus – Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų.
Tad Aplinkos komiteto posėdžio metu, socialdemokratas Linas Jonauskas pasiūlė parengti lydinčiuosius teisės aktų projektus ir tada juos bei Seimo narių siūlymus Medžioklės įstatymui svarstyti kitame komiteto posėdyje.
Jam pritarė ir posėdyje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėždama, kad pirminis įstatymo projektas pasikeitė į „atvirkščią“, todėl lydintieji įstatymai yra būtini.
„Įprastai įstatymai būna pateikiami paketu, todėl noriu priminti, kad L. Jonausko pirminis projektas buvo toks, kad jam nereikėjo tų teisės aktų, apie kuriuos dabar kalba Teisės departamentas. Kadangi svarstymo stadijoje projektas pasikeitė iš esmės į atvirkščią. Jei yra kitoks projektas, turi būti parengti ir lydintieji, kurie yra su tuo susiję. Man atrodo, visiškai logiškas pasiūlymas, nes jų nebūtų reikėję, jeigu Seimas būtų svarstęs projektą tokį, kokį buvo pateikęs pačioje pradžioje“, – kalbėjo premjerė.
Įteisinti naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimą medžioklėje siekiama nuo 2015 m. Ankstesniais metais šie siekiai buvo argumentuojami afrikiniu kiaulių maru. 2021 m., motyvuojant karo grėsme ir parama Ukrainai, buvo pakeisti keli LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 13 bei 37 straipsniai ir įteisintas naktinių taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje.
Berlynas, kovo 31 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona Olena Zelenska, nepaisant slegiančios padėties Ukrainoje, nepraranda vilties, kad karas baigsis.
„Tai, kad mano šeima ir aš esame medžiojami, atrodo tarsi prastas veiksmo filmas“, – Vokietijos savaitraščiui „Die Zeit“ sakė O. Zelenska, buvusi komedijų scenarijų autorė ir dviejų vaikų mama. „Bet tuomet prisimenu, ką įsibrovėliai jau padarė, kiek žuvo bejėgių vaikų, išnaikintos ištisos šeimos, sušaudyti neginkluoti ukrainiečiai“.
Vis dėlto 44 metų moteris sako neprarandanti vilties. „Mes laimėsime, ir esu tikra, kad ukrainiečiai grįš, atstatys Rusijos užpuolikų sugriautus miestus ir dirbs, kad atkurtų ekonomiką bei infrastruktūrą“.
Ji sakė turinti ypatingą prašymą Vokietijos pirmajai poniai Elkei Büdenbender, Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio žmonai. Su pirmosiomis Prancūzijos ir Lenkijos poniomis Brigitte Macron ir Agata Kornhauser-Duda O. Zelenska padėjo organizuoti skrydžius vėžiu sergantiems Ukrainos vaikams, kuriems reikia gydymo.
„Kol kas nesu gavusi kvietimo iš E. Büdenbender (…), bet būčiau laiminga ir dėkinga už tokią iniciatyvą. Esu tikra, jog kartu galime pasiekti daugiau“, – sakė O. Zelenska. Taip pat labai padėtų, jei Ukrainoje sergantiems vaikams būtų pristatyti vaistai ir medicininė įranga, sakė ji.
Maskva, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos parlamento komisija pirmadienį rekomendavo atimti neliečiamybę iš aukšto rango komunistų deputato, kadangi jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl briedžio neteisėto sumedžiojimo.
Kritikai teigia, kad Komunistų partijos Maskvos pirmojo sekretoriaus Valerijaus Raškino tyrimas yra politiškai motyvuotas, nes jis vadovavo protestams Rusijos sostinėje po rugsėjo mėnesį įvykusių parlamento rinkimų.
V. Raškinas ir kiti komunistai apkaltino valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“ sukčiavimu po to, kai ji rinkimuose gavo absoliučią daugumą rinkėjų balsų.
Pirmadienį Valstybės Dūmos komisija pateikė rekomendaciją prieš ketvirtadienį vyksiantį plenarinį posėdį, kuriame įstatymų leidėjai svarstys, ar panaikinti V. Raškino neliečiamybę, kaip to prašė prokurorai.
Parlamento nariai yra „visi lygūs prieš įstatymą“, Dūmos paskelbtame pareiškime cituojamas komisijos vadovas Otaris Aršba. Tyrimas dėl brakonieriavimo buvo pradėtas spalio mėnesį, kai netoli Saratovo miesto automobilio, kuriuo važiavo V. Raškinas ir jo draugas, bagažinėje buvo rastos briedžio skerdenos dalys.
66 metų V. Raškinas iš pradžių neigė brakonieriavęs, bet vėliau prisipažino nužudęs gyvūną, teigdamas, kad supainiojo jį su šernu. Jis pasisiūlė sumokėti 80 tūkst. rublių (950 eurų) kompensaciją už nužudymą arba nupirkti briedžio patelę ir paleisti ją į mišką. Kadangi rugsėjo rinkimuose beveik visiems Kremliaus kritikams buvo uždrausta kandidatuoti, daugelis rusų Maskvoje ir kitur protestuodami balsavo už komunistus.
Sovietų Sąjungą valdžiusios partijos įpėdinė užėmė antrąją vietą, surinkusi apie 19 proc. balsų, ir atsiliko nuo prezidento Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“, kuri gavo beveik 50 proc. balsų.
Liaudies išmintis skelbia, neik su velniu obuoliauti, bet eik su Grybauskaite grybauti! Tai mums visiems vėl verta prisiminti šiandien, kai buvusi Lietuvos prezidentė yra kotiruojama kaip viena iš perspektyviausių kandidačių užimti NATO generalinio sekretoriaus postą.
Tačiau, įsivaizduoju, ne vienas gali pasakyti: grybavimas kaip hobis netinka prie rimto vyriškio įvaizdžio. Kitas dalykas, reikia suprasti, yra medžioklė ir žvejyba. Esą patys tikriausi vyrai kartas nuo karto žvejoja banginius Didžiajame vandenyne, o labiausiai linkę rizikuoti keliauja į Afrikos savanas pašaudyti liūtų. Be to, visi gerai žinome, jog tik žvejyba ir medžioklė, o ne grybų rinkimo menas, teikia neišsenkamus vyriško orumo įtvirtinimo atributikos rezervus. Nesunku suprasti, jog netoliese gestikuliuojantis žmogelis, staiga ištiesiantis į šonus rankas visa apimtimi, įtemdamas net pirštų galiukus iki pamėlynavimo, ne tik siekia vaizdžiai parodyti „nutrūkusio laimikio ilgį“, bet drauge bando aplinkiniams įskiepyti visai pašalinę mintį apie neįtikėtiną savo vyriškumą. Kas be ko, dar akivaizdžiau ši intencija ryškėja dažno medžiotojo įpročiuose svetainių sienas nukabinėti briedžio arba, pavyzdžiui, vienaragio ragais. Kita vertus, šįkart aš vis tik esu nusiteikęs papasakoti apie tuos išbandymus, riziką ir rimtus pavojus, kurie gali ištikti būtent grybautoją.
Bijai vilko, neik į mišką, – porina senoji patarlė. Tačiau mūsų postmodernistiniais laikais, regis, tiksliau būtų kalbėti apie užkrėstos ir baisias ligas galinčios sukelti erkės įkandimo baimę. Tai baimė, kuri vienija medžiotojus, grybautojus, uogautojus, medkirčius, raudonkepuraites ir šiaip miške pasiklydusiu neaiškios reputacijos žmones. Savo ruožtu specifiniai išbandymai grybautojui, kaip atrodo, labiau siejasi ne su aplinkos keliamais pavojais, o su vidiniais paties žmogaus kompleksais. Įvardinti šiuos kompleksus, pasirodo, vis tik nėra taip paprasta ir lengva.
Tarkime, ramiai nusiteikęs žmogus vaikštinėja po mišką, apsimetęs, kad rankioja grybus, taigi, pakeitęs įprastą aplinką, tokiu būdu ilsisi. Miškas išties yra tokia filtrų sistema, kuri padeda iškylautojui apsivalyti nuo nereikalingų minčių ir blogų emocijų. Kita vertus, čia neretai „įkraunamos baterijos” teigiamomis emocijomis. Kaip visi gerai žinome, tokiose iškylose žmogus paprastai atstato pusiausvyrą, randa balansą. Tačiau įsivaizduokime kitą kraštutinį atvejį, kai paskendęs savo mintyse grybautojas visai netikėtai užeina į kitų grybautojų dar nenušliaužtus pakraščius su tokia čia tyvuliuojančia geriausiųjų grybų gausybe (norėčiau sakyti pratęsdamas „nutįsusia iki horizonto”, bet horizonto miške nėra), jog pradeda raibti akys. Galima laikyti kažkuo panašiu į prakeikimą, tekusiu man, jog net labiausiai negrybingais metais vieną ar kitą kartą netyčia papuolu į nepažymėtas jokiuose žemėlapiuose vietas, kuriuose iš po kojų atsiveria baravykų „klondaikai”. Tikriausiai nereikia dabar pasakoti, kiekvienas gerai įsivaizduoja pats, jog tokiais atvejais ramybę kažkas nupučia iš karto, o visos mintys išgaruoja kaip nebūtos.
Tik vėliau, kai šeimininkės jau valo grybus ir deda į puodą, vieną akimirką užgniaužia kvapą tarsi ir gėdos jausmas arba kažkoks nesmagumas, jog, surinkęs savuosius šimtą ar du šimtus baravykų, tu dar ilgai sukai ratus, trypinėjai aplinkui, ieškodamas to mažiausiojo, nepastebėto.
Ar aprašytoji situacija liudija tik gobšumo įvykį, – sunku vienareikšmiškai atsakyti. Šiaip ar taip, grybautojo pasija, regis, mažai ką bendro turi su žvejybos ir medžioklės aistromis. Gretinamuoju atveju labai svarbūs yra pergalės prieš gamtą trofėjai. Surinkti grybai, žinoma, tokiais trofėjais nėra ir negali būti. Kita vertus, aprašytoji grybavimo patirtis kažkokia, galbūt tik labai menka dalimi leidžia nutuokti apie apsėstojo turtėjimo manijos išgyvenimus, įpareigoja suprasti, pavyzdžiui, be saiko plečiančio savo verslo imperiją žmogaus patosą, teikia progą įsivaizduoti netramdomo noro turėti „daugiau ir daugiau” patologijos prieštaras. Dar daugiau, – šią vasarą vėl buvau įpuolęs į tokią baisią geltonuojančių voveruškų gausybę, jog vienu momentu pasijutau nelyg koks įsilaužėlis į juvelyrinę parduotuvę, kuris drebančiomis rankomis renka aukso dirbinius iš vitrinų. Kitas dalykas, jog net labiausiai prisiekęs grybautojas išėjęs iš miško greitai blaivosi, tuo tarpu tikras gobšuolis neturi ramybės net sapnuose.
Ne paslaptis, ne visados grybautoją lydi tik sėkmė, ne visados miške gali atrasti vienatvę. Būna ir taip, jog į mišką susirenka daugiau grybautojų nei yra pačių grybų. Nieko nesakykite, vis tik įdomu pabūti tokioje kompanijoje, kai žmonių nesimato, bet girdisi intensyvūs susišūkavimai. Tokiu atveju žmogaus balsas tampa labiau savarankišku, įgyja tikrą substancinį svorį. Iš visų pusių girdisi BALSAI, pasijunti papuolęs į vaiduoklių mitingą.
Grįžę iš darbų Vokietijoje žmonės man pasakojo, jog grybų ten niekas jau neberenka, nors vokietis biurgeris net labai yra linkęs grybais paįvairinti savo virtuvę. Vokietis perka rytų europiečių surinktus miškuose arba specialiuose grybų tvartuose Vakaruose išaugintus grybus. Esą čia laikomasi nuostatos, kad pačiam vaikščioti po miškus ir rinkti grybus yra labai žema, neoru, netgi vyrauja nuomonė, jog taip elgtis gali tik antros rūšies žmonės. Gali būti, jog taip iš tiesų šiandien savo orumą įsivaizduoja pirmarūšiai grynakraujai biurgeriai.
Drauge esu įsitikinęs, jog didysis vokiečių filosofas M.Heideggeris buvo prisiekęs grybautojas. Užteks prisiminti tik tai, kokią didelę reikšmę šio mąstytoje raštuose turi tokie prasmėvaizdžiai kaip „tankmė“, „laukymė”, „proskyna”, „prošvaistė“. Yra labai rimtas pagrindas teigti, jog šie prasmėvaizdžiai yra įkrauti būtent grybautojo, o ne medžiotojo patirtimi. Nepaslėpties (tiesos) kaip proskynos ar prošvaistės įvardijimuose nėra nė mažiausios užuominos apie taikinio ieškančio žvilgsnio įtampas. Iš tiesų nusitaikyti į būtį kaip į objektą neįmanoma išvis, tačiau likimo esame įpareigoti rinkti į vieną neužbaigiamą visumą sudužusio būties veidrodžio šukes. Neatsitiktinai pats M.Heideggeris pastebi, jog gr. kilmės žodis „logos”, t.y. žodis nurodantis į mąstymo procesą ir kartu tapęs vakarietiškos mąstysenos savotišku kodu (liet. verčiamas – žodis, mintis) esą kyla iš archaiško žodžio „legein“, graikų kalboje reiškiančio „surinkti“. Žinoma, tokia etimologija nėra tiesiogiai išvedama iš grybavimo patirties, tačiau netiesiogiai mūsų, grybautojų, savimeilę glosto.
Kaip nieko kito laukiu būtent susitikimo su rudeniu miško laukymėje. Čia esi įleidžiamas į akistatą su klaikiu, visų reiškinių laikinumą manifestuojančiu grožiu. Būtent tokiu metu laikinumas tampa besaikiu puošnumu, įgyja miško laukymėse stebimo žiauraus grožio pavidalą.
Ar pastebėjote, šiais grybingais metais artėjant prie sostinės, daugėjo musmirių?..
Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, informavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Ministro teigimu, klaidingi A. Pranaičio pranešimai viešojoje erdvėje, esą Žuvinto rezervate ministro įsakymu leidžiama medžioti vandens paukščius, galėjo rodyti jo nekompetenciją arba priešrinkimines nuostatas.
„Tenka apgailestauti, kad direkcijos vadovas suklaidino visuomenę. Pirma žinia buvo iš jo ir jo kolegų – ar tai demonstruoja nekompetenciją, ar politines pažiūras, kaip priešrinkiminį žingsnį, įvertins jo vadovybė, kuri pradėjo tyrimą“, – LRT radijui pirmadienį sakė K. Mažeika.
A. Pranaičio elgesį vertins Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT). Kartu ministras pabrėžė, kad medžioklė Žuvinto rezervate negalima.
„Tikrai medžioklė negalima, draudžiama, kaip ir buvo iki šiol. Galiu kaip pavyzdį pasakyti – parduotuvės nuostatose nėra parašyta, kad alkoholį draudžiama arba galima prekiauti „nuo tada iki tada“. Tai yra aukštesnės galios teisės aktai, kurie reglamentuoja bendrą veiklą. Tai čia yra panašus pavyzdys ir tikrai negalime savaip interpretuoti. Tokie sprendimai net nebuvo diskutuoti“, – kalbėjo aplinkos ministras.
K. Mažeikos teigimu, draudimas medžioti paukščius Žuvinto rezervate bus perrašytas Medžioklės taisyklių projekte, kad būtų galima paprasčiau suprasti situaciją.
„Panašu, kad reikės parašyti, jei tolio lygio asmenims kyla abejonių. Tačiau žmonėms, kurie užsiima ta veikla – medžiotojams – tokių interpretacijų nekyla ir turbūt nekils, nes tai yra rezervatas, saugoma teritorija, kur ta veikla draudžiama ir visi tai supranta“, – teigė ministras.
„Yra VSTT, kuriai jis (A. Pranaitis – ELTA) pavaldus. Jie turi išsiaiškinti, ar tie veiksmai, kurie buvo atlikti, buvo pagal jo kompetenciją“, – pridūrė K. Mažeika.
ELTA primena, kad penktadienį Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis susitiko su aplinkos viceministre Ligita Valaityte.
Ministrė Eltai paaiškino, kad yra du Vyriausybės nutarimai, kuriais remiantis vandens paukščių medžioklė Žuvinto biosferos rezervate yra draudžiama. Kartu ji paragino medžiotojus nesikliauti pasklidusia klaidinga Žuvinto rezervato direktoriaus interpretacija.
Tuo metu Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis pripažino, kad susitikimo metu buvo prieita prie bendros išvados, jog tam tikri teisės aktai visgi draudžia vandens paukščių medžioklę Žuvinte.
„Iš principo išsiaiškinome viena, kad kai kurie teisės akto reikalavimai vis tiktai galioja Žuvinto biosferos rezervatui tiek, kad jie nėra tiesiogiai susieti su medžioklės taisyklėmis. Tai yra probleminis dalykas“, – sakė jis.
A. Pranaitis Eltai teigė, kad pagrindinė nesusikalbėjimo su Aplinkos ministerija priežastis yra painiava ir neaiškumas teisės aktuose.
Pas aplinkos viceministrę Ligitą Valalytę dėl kilusios sumaišties, ar galima Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje medžioti vandens paukščius, pasiaiškinti iškviestas Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis sako, kad situacija išlieka tokia pati – pateikti nuostatų pakeitimai įgalina vandens paukščių medžioklę rezervate.
„Nelabai galiu komentuoti situacijos, kol nesusitikome (su viceministre – ELTA). Manęs paprašė pasikalbėti. (…) Mes net nesam aptarę dienotvarkės, tai dabar daryti preliminarių išvadų dar nebūčiau labai linkęs“, – Eltai teigė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
„Situacija yra tokia, kokią esam paskelbę. (…) Žuvinto biosferos rezervate buvo draudžiama medžioti vandens paukščius. (…) Bėda yra ta, kad šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja medžioklės Žuvinto rezervato apylinkėse, (…) ir šiuo metu medžioti Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje vandens paukščius galima“, – pridūrė jis.
Vis dėl to A. Pranaitis neatmeta galimybės, kad medžioklės nuostatų pakeitimai yra darbinis niuansas siekiant perkelti vandens paukščių medžioklės apribojimus į medžioklės teisės aktus.
„Dabartiniai medžioklės nuostatų pakeitimai galbūt yra darbinis niuansas, galbūt ministerija turi interesą perkelti tuos (vandens paukščių medžiojimo – ELTA) apribojimus į medžioklės taisykles. Mums būtų kur kas aiškiau, jei žinotume, kad iš tikrųjų šitokie dalykai bus perkeliami į medžioklės taisykles ir (dabartinės medžioklės taisyklės – ELTA) yra laikinas teisės aktų suderinamumas. Tai nebūtų didelė problema. Nes ornitologai visą laiką ragina ministeriją perkelti į teisės dokumentus visas saugomas teritorijas, kur draudžiama vandens paukščius medžioti. Bet šito kol kas nelabai galiu komentuoti“, – teigė Žuvinto biosferos direktorius.
Jaunųjų konservatorių lyga (JKL) ketvirtadienį prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengia protesto akciją prieš Rimanto Sinkevičiaus paskyrimą į ministro postą.
JKL valdybos narys Vykintas Vaitkevičius sako, kad „pilietiškas jaunimas nesitaikys su valdančiųjų tyčiojimusi iš valstybės ir jos ateities“.
„Lietuvos ekonomikos laukia itin sudėtingas laikmetis, o vadovauti šiai sričiai skiriamas žmogus, garsėjantis tik meile linksmybėms Seime ir medžioklei su verslininkais. Beje, šito pomėgio net nematęs reikalo deklaruoti ir už tai nubaustas VTEK. Ministerija bus atsakinga už milžiniškų lėšų skirstymą, bet abejoju, ar nors vienas verslininkas tiki, kad šitas ministras gali turėti vizionierišką planą – šis žmogus 2016 metais netiko net Karbauskiui. Taigi, prie tokių Vyriausybės korupcijos, nepotizmo ir nekompetencijos profesionalų kaip Narkevičius ar Palionis, jungiasi naujas profesionalas Sinkevičius“, – pranešime cituojamas V. Vaitkevičius.
Aplinkosaugos koalicija, vienijanti 7 Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas, sieks, kad aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos patvirtinti Medžioklės taisyklių pakeitimai, įteisinantys medžioklę lankais, būtų atšaukti, sakoma sekmadienį perduotame pranešime.
Aplinkosaugos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovai įsitikinę, kad, ruošiant šiandienę Medžioklės taisyklių redakciją, buvo pažeistas teisėkūros procesas. Pasak jų, kyla klausimų, kokioms interesų grupėms ministras atstovauja, mėgindamas įteisinti pokytį, kuriam visuomenė aiškiai ir griežtai nepritaria.
Medžioklės taisyklės buvo keičiamos nesilaikant teisėkūros principų, pasirenkant atstovauti vienai suinteresuotai pusei, nederinant su kitomis pusėmis, teigiama nevyriausybininkų pranešime.
Aplinkosaugos koalicija kartu su Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ siekė dalyvauti Medžioklės taisyklių keitimo procese ir atstovauti gamtosauginiam interesui – ragino ministeriją pradėti keitimų derinimą, siuntė savo pastabas ir siūlymus. Tačiau ministerija Medžioklės taisyklių pakeitimus derino išskirtinai tik su medžiotojais, atsitvėrusi nuo visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų, sakoma pranešime.
Jame primenama, kad dar 2018-aisiais peticiją prieš medžioklę lankais pasirašė 60 000 žmonių, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas atsiribojus nuo visuomenės.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkei Linai Paškevičiūtei labiausiai kelia nerimą aplinkos ministro išskirtinai ūkinis požiūris į aplinką.
„Tipinis dabartinės Aplinkos ministerijos vadovybės požiūris: gamta – eksploatuojamas išteklius, o visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos – tik trukdis įgyvendinti lobistinių grupių interesus“, – sako L. Paškevičiūtė.
Nevyriausybininkų teigimu, medžioklė lankais yra nepriimtina kaip išskirtinai pramoginė komercinė veikla, pasižyminti žiauriu ir neetišku elgesiu su gyvūnais. Aplinkosaugos koalicija ragina Seimą ir Vyriausybę principingai įvertinti ministro elgesį ir tinkamumą toliau eiti pareigas.
Kaip ELTA jau pranešė, sekmadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai, reaguodami į aplinkos ministro K. Mažeikos sprendimą savo įsakymu įteisinti medžioklę lankais, pranešė parengę kreipimąsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti ministro penktadienį priimto įsakymo teisėtumą, bei teikia Medžioklės įstatymo pataisas, uždrausiančias medžioklę lankais.
Mokykloje visi skaitėme ir analizavome Jono Biliūno novelę „Kliudžiau“, kurioje jautriai ir vaizdžiai aprašyta nekalto, strėlės pakirsto, gyvūno kančia. Novelėje paprastai ir suprantamai pasakojama apie galią, kuri netinkamose rankose tampa pražūtinga.
Gaila, bet kai kurios moralės pamokos laikui einant pasimiršta.
Šiandien Aplinkos ministras žaidžia su galia keisti medžioklės taisykles, įteisindamas prieš 15 metų uždraustą medžioklės įrankį – lanką. Skirtumas tarp Biliūno berniuko ir Aplinkos ministro tas, kad berniukas padaręs klaidą, tą suprato ir gailėjosi visą gyvenimą, o ministras, deja, jau ne kartą išklausęs prašymus ir argumentus prieš tokį medžioklės būdą, nenuleidžia rankų, kad tik pasiektų savo.
Kuo šis kartas kitoks?
Tuo, kad jei pirmą kartą norėdamas įteisinti medžioklę lankais K. Mažeika teikė pasiūlymą, apie jį buvo diskutuojama ir sulaukus daug pasipriešinimo ir nepritarimo jis pasiūlymą atsiėmė, tai šį kartą – su niekuo nesitarė, nieko neklausė ir tiesiog padarė.
Gegužės 8 d., penktadienį, savo įsakymu ministras patvirtino Medžioklės taisykles, kuriose įteisinama medžioklė lanku. Ir viskas. Yra mintis, yra galia, yra sprendimas.
Noriu priminti, kad dar 2018 m. buvo keičiamas Medžioklės įstatymas ir buvo bandoma įteisinti lankus, kaip medžioklės įrankius Seime. Seimas tada pasipriešino. Ministras Mažeika prižadėjo nedaryti žygdarbių vienasmeniškai. Aiškiai iš tribūnos pasakė: “Aš tik vykdau savo pažadą. Dėl lankų buvo daugiausiai diskusijų ir aš noriu pagarsinti, kad šiame įstatymo projekte tikrai nėra jokios grėsmės, kad galės laisvai disponuoti lankais ar kažkokiais panašiais templiniais ginklais. Tai iš tikrųjų noriu nuraminti visus skeptikus <…>”.
Ne tik moralės pamokos, bet ir pažadai pasimiršta. Dabar Ministras naudojasi ekstremalia padėtimi, apgauna aktyvius piliečius, nepaiso ir Seimo nariams duoto pažado, kad lankai netaps medžioklės įrankiu ir imituodamas teisės akto derinimą, ignoruoja 60 tūkst. piliečių pasisakančių prieš medžioklę lankais, patyliukais, tikėdamas, kad niekas nepastebės, pakeičia medžioklių tvarką. Kam švaistyti gerą krizę?
Kodėl “NE” medžioklei su lankais?
Visų niekada neapibūdinsi vienu žodžiu ar sakiniu, bet kol atsiranda medžiotojų, kurie supainioja šerną su stumbru, kyla didelis klausimas, ar lanko imsis tik tas, kuris moka su juo elgtis (nesu ekspertė, bet abejoju ar Lietuvoje yra daug medžiotojų, įgudusių medžioti lankais). Net jei su lanku elgtis ir moka, tai dar neužtikrina, kad šūvis bus taiklus. Gali prireikti daugiau šūvių aukai „pribaigti“, o tai tikrai žiauru. Galų gale, gali būti taip, kad žvėris, sužeistas strėle, pabėgs ir ilgai klaidžios kankindamasis su strėle kūne. Ar tai moralu ir etiška? Biliūno berniukui tokio vaizdo užteko kartą, kad atsimintų visam gyvenimui.
Medžioklė su lankais yra kitokia ir dėl to, kad ji yra „tyli“. Tai galimybė brakonieriams karaliauti miškuose nepastebėtiems ir neišgirstiems. Visi, kas kalba apie skerdyklas miškuose, įgauna papildomų argumentų – brakonierius niekada negalvos apie mišką ir žvėris, duokim jiems papildomų įrankių, jie juos išnaudos, kad kuo daugiau iš miško išsineštų. Galų gale, girdimas šautuvo šūvis yra ir įspėjimas miško lankytojams, apie medžioklę ir apie tai, kad reikia būti atsargiems.
Mažeikos darbai karantino metu
Verta atkreipti dėmesį ir į kitus ministro darbus. Tik prasidėjus karantinui, kada buvo kalbama apie tai, kad valstybei reikės skolintis, Aplinkos ministerija išsinuomojo naują, prabangų BMW. Vėliau Aplinkos apsaugos departamente buvo įsteigtos trys nauji patarėjų etatai su geromis algomis dar prieš paskiriant naują vadovę; planuose nauji kirtimai Punios šile; Seime tyliai atmestos Medžioklės įstatymo pataisos dėl elektroninės medžioklės registracijos ir viešinimo, o dabar, laužant visus ankstesnius pažadus, vienasmenis lankų medžioklėje įteisinimas. Valio! Visa tai „žalios“ vyriausybės „žalio“ Aplinkos ministro darbai. Ir tik tie apie kuriuos žinome.
Pabaigai dalinuosi novelės citata, ji tokia stipri ir viską pasakanti. “Kliudžiau. Kaip tikras medėjas prilėkiau artyn, bet ūmai pajutau širdyje šaltį ir apsistojau nustebęs: katytės veidas buvo neapsakomo skausmo pervertas, akys primerktos; ji iš visos dar likusios galios pasistengė atsistoti ant pirmutinių kojų ir pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį: kartu vilkosi įlindusi jos krūtinėn strėla, o iš žaizdos dideliais juosvais lašais lašėjo ant smėlio sukrekėjęs kraujas.”
Kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuvos politika susiduria su lyderystės problema. Komentuodama šią tezę LRT laidoje „Savaitė“ buvusi šalies vadovė tvirtina reginti politikus, bijančius prisiimti atsakomybę už vykstančius procesus valstybėje.
„Aš matau politikus, kurie nemoka arba bijo, arba nenori prisiimti atsakomybės, nes paskui reikės atsakyti, ar pasisekė, ar ne, bet tai reiškia, kad lyderystė yra prarandama“, – teigė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, būtent gebėjimas prisiimti atsakomybę ir yra svarbiausias lyderio bruožas.
„Lyderiu tampama ne dėl to, kad esi labai protingas, tame tarpe reikia ir žinių, be abejo, ir gebėjimo sprendimus priimti, bet, svarbiausia, gebėjimo prisiimti atsakomybę. Už viską – už tai, kas priklauso ir kartais, kas nepriklauso, jeigu lyderis arba vadovas pradeda atidavinėti, atstūminėti atsakomybę kitam ir tik pirštu rodo, kad tu turi padaryti, anas – jis nėra lyderis, jis niekada nebus lyderis“, – aiškino D. Grybauskaitė.
„Lyderystę sieju tik su atsakomybės prisiėmimu ant savo pečių. Jeigu atsakomybė yra nustumiama ar išdalinama, tai atiduodama ir lyderystė“, – pridūrė ji.
XXX
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad buvusiam šalies vadovui nederėtų žvalgytis į žemesnes pareigas nei valstybės vadovo postas. D. Grybauskaitė tikina, kad dėl tokios laikysenos ji yra atmetusi jau ne vieną pasiūlymą. Ateityje, tikina prezidentė, nesutiktų eiti ir Vyriausybės vadovės pareigų.
„Aš manyčiau, kad prezidentui to daryti nereikėtų. Po dviejų kadencijų reikia išlaikyti vis tik tą orumo kartelę. Tam ir buvo, kaip ir visame pasaulyje, numatyta renta, kad prezidentas nelakstytų ir negalvotų, kad jam užtektų duonai, ir negalvotų, kad būtinai reikia kažkur bėgti už pinigus ir kažkur įsidarbinti“, – LRT laidoje „Savaitė“ teigė D. Grybauskaitė.
Kadenciją baigusi šalies vadovė pripažino, kad dėl siekio išsaugoti prezidento pozicijos orumą ji jau spėjo atmesti ne vieną pasiūlymą.
„Tai manyčiau, kad tas vis tiktai pozicijos orumo išsaugojimas turi išlikti. Ir aš mėginu tą daryti, todėl turėjau aš įvairių pasiūlymų ir į valdybas, ir dar kai kur, aš atsisakinėjau, komercinėje veikloje nedalyvauju. Aš noriu išlaikyti tą pozicijos orumą, vis tik buvau Lietuvos prezidentė, čia ne apie mane eina kalba, o apie Lietuvos prezidentą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pripažindama, kad nesutiktų eiti ir premjerės pareigų.
XXX
Dalia Grybauskaitė mano, kad nors politinės kultūros lygis Lietuvoje kyla, vis dar yra momentų, dėl kurių ją apima gėda. LRT laidoje „Savaitė“ buvusi šalies vadovė paklausta, kaip vertina politinės kultūros pokyčius valstybėje, teigė negalėjusi įsivaizduoti, kad „nomenklatūrinės medžioklės“ vis dar egzistuoja.
„Truputį (apima gėda – ELTA). Pasižiūrėkime į tą nomenklatūrinę medžioklę. Aš jau tikrai net negalėjau įsivaizduoti, kad dar, kaip ir anksčiau, verslas nori per tokius neskaidrius santykius daryti verslą, kaip ir anksčiau, kai kurie mūsų oligarchai darė verslą ne su verslu, ne patį verslą, o kažkokius sandorius su valstybe“, – teigė prezidentė.
Jos teigimu, skandalas, kilęs po to, kai „valstiečiui” Jonui Slapšinskui sumedžiojus stumbrę paaiškėjo, kad tąkart medžioklėje kartu su juo dalyvavo žinomi verslininkai ir politikai, yra susijęs ir su kartų klausimu.
„Aš esu įsitikinusi, kad tai yra ir kartų klausimas, ir tai tikrai dings. Bet matome, kaip dar kabinamasi už tos sistemos ir tų likučių iš tikrųjų yra, bet kartos keičiasi ir, ačiū Dievui, ir politikoje keičiasi, ir versle keičiasi kartos, ir tai labai, labai sveika“, – teigė buvusi šalies vadovė.
Kaip anksčiau pranešė naujienų portalas LRT.lt, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika portalui praėjusią savaitę tvirtino apsisprendęs, kad nuo spalio visi profesionaliosios medžioklės plotuose medžiojantys asmenys bus viešinami, jeigu to reikalaus žurnalistai, taip siekiant skaidrumo.
XXX
Dalia Grybauskaitė džiaugiasi, kad Lietuva per 30 nepriklausomybės metų sugebėjo užsitikrinti savo saugumą bei energetinę nepriklausomybę. Visgi, pasak buvusios šalies vadovės, vis dar liko neišspręstos švietimo, sveikatos ir socialinės atskirties problemos.
„Mes susitvarkėme su savo laisve, ją sustiprinome, sutvirtinome. Susitvarkėme su savo saugumu, sutvarkėme energetinę nepriklausomybę, praktiškai nuo vienintelio tiekėjo ir nuo monopolisto“, – LRT laidoje „Savaitė“ kalbėjo D. Grybauskaitė.
Visgi, pasak kadenciją baigusios prezidentės, vis dar liko nesutvarkytos fundamentalios sritys, nuo kurių priklauso šalies ateitis.
„Liko tie dalykai, (…) nuo kurių priklauso ir šalies ateitis. Tai švietimas, sveikata ir, deja, visos tos drastiškesnės priemonės sprendžiant ir mėginant gelbėtis nuo krizių kūrė ir toliau didino socialinę atskirtį“, – patikino buvusi šalies vadovė.
Anot D. Grybauskaitės, Lietuvoje vis dar neatlikta švietimo reforma, o ir sveikatos sistema susiduria su iššūkiais.
„Švietimo reformos nesugebame padaryti ir ypač jos kokybės padidinti – švietimo sistemos. Na, ir sveikatos sistema jau pradeda susidurti su iššūkiais “, – akcentavo kadenciją baigusi prezidentė.
Per šimtą gamtos apsaugos, meno, kultūros ir kitų sričių atstovų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami gelbėti Punios šilą – vieną vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų, – kurio likimui šiuo metu esą grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai.
Visuomenininkai pabrėžia, kad Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, jame sutinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, šimtai saugotinų miško buveinių.
Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą, buvo parengtas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau dabartinis aplinkos ministras K. Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.
Gamtosaugininkai ir kiti kreipimąsi į prezidentą pasirašę visuomenės atstovai tvirtina netikintys šiais ministro motyvais, mat parengti planavimo dokumentai esą nurodo priešingai – numatyta, jog aplinkiniai gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, grybauti ir uogauti Punios šile, o visuomenės lankymasis tam tinkamose teritorijose būtų net labiau prieinamas dėl pagerintos infrastruktūros.
Prašymą prezidentui pasirašiusieji įžvelgia iš už sprendimo stabdyti rezervato plėtros projektą kyšančias medžiotojų interesų ausis. Pats ministras K. Mažeika yra medžiotojas bei yra pasisakęs, kad Punios šilo komerciniai medžioklės plotai galėtų būti aukciono būdu parduodami privatiems medžiotojams. Tai, pasak visuomenininkų, medžioklę greičiausiai suintensyvintų ir padarytų dar mažiau kontroliuojamą.
Gamtosaugininkai, kultūros, meno, bei kiti visuomenės atstovai įsitikinę, kad aplinkosauginių įsipareigojimų nesilaikantis aplinkos ministras K. Mažeika nėra tinkamas šioms pareigoms ir prašo prezidentą į postą paskirti principingai aplinkosaugos interesus ginantį ir dalykinę kompetenciją turintį asmenį.
„Mes nesiekiame diktuoti Vyriausybės Kabineto sudėties. Mūsų pagrindinis tikslas – unikaliam Punios šilui suteikti adekvačią apsaugą. Šiuo metu susiklosčiusi situacija, kai atšauktas geras specialistų parengtas sprendimas, užkertantis kelią ūkiniams kirtimams bei medžioklei, ir nepasiūlyta jokia alternatyva, diskredituoja pačią gamtosaugos idėją. Šiandien Lietuvos laukinėje gamtoje praktiškai nėra nė vienos vietos, kur žvėrys būtų netrikdomi medžioklės ir visuomenė galėtų juos tokius pamatyti. Punios šilą būtina apsaugoti be ūkinių kirtimų ir medžioklių“, – sakė vienas iš rašto prezidentui iniciatorių, gamtosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumas vadovas Žymantas Morkvėnas.
Kreipimąsi į prezidentą pasirašė aštuonios šalies gamtosaugos organizacijos, taip pat pavieniai gamtininkai, gamtos fotografai. Tarp pasirašiusiųjų ir Nacionalinės premijos laureatai: literatūrologė, teatrologė Irena Vėsaitė, rašytojas Tomas Venclova, režisierius Gintaras Varnas, dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, aktorius Rolandas Kazlas ir kiti. Taip pat J. Basanavičiaus premijos laureatai: istorikas, archeologas Vykintas Vaitkevičius, mitologas religijotyrininkas Dainius Razauskas. Lietuvos gamtinės vertybės stojo ginti ir įvairūs žinomi muzikantai, tarp kurių Aistė Smilgevičiūtė, Erika Dženings, Jurgis Didžiulis.
„Punios šilas lietuviams turėtų būti toks pat brangus, kaip prancūzams Paryžiaus Dievo Motinos (Noterdamo) katedra. Lietuvių biurokratai yra nė kiek ne geresni nei sovietiniai biurokratai. Jei norint išsaugoti Punios šilą prireiktų paskirti kitą aplinkos ministrą, tuomet tai ir turi būti padaryta“, – įsitikinęs režisierius G. Varnas.
Kreipimąsi pasirašė ir įvairių mokslo sričių atstovai, gydytojai, literatūrologai, kompozitoriai, bendruomenių atstovai. Kreipimosi iniciatoriai žada, kad parašai bus renkami ir toliau.
Aktorė Brigitte Bardot kritikuoja Prancūzijos prezidentą Emanuelį Macroną dėl jo politikos medžioklės srityje. Pasak jos, šalis virto „pramogų centru“, kuriame žudomi gyvūnai.
Tai trečiadienį pranešė AFP, remdamasi aktorės laišku prezidentui.
„Jūs darote iš Prancūzijos pramogų centrą, kuriame žudomi gyvūnai“, – parašė ji, primindama, kad 76 visuomenės organizacijos, įskaitant B. Bardot fondą, ką tik paragino padaryti galą „piktnaudžiavimui medžiokle“. „Jūs privalote į tai atsižvelgti“, – pabrėžė aktorė.
Anot jos, gyvūnų apsauga Prancūzijoje yra apleista. „Pagerinti žmogaus būklę sunku, o kartais ir neįmanoma, bet padaryti ką nors naudinga gyvūnams – paprasta. Tam reikia atjautos, šiek tiek dėmesio jiems“, – teigia B. Bardot. Pasak aktorės, nebylios gyvūnų kančios – „Prancūzijos gėda“.
Liepos pabaigoje per E. Macrono ir B. Bardot susitikimą aktorė teigiamai įvertino valstybės vadovo pasirengimą padėti gyvūnams. Bet vėliau prezidentas sumažino nacionalinio medžioklės leidimo kainą nuo 400 iki 200 eurų ir sulaukė aktyvios gyvūnų gynėjos kritikos.
Šiemet, rugsėjo 29 dieną, minint 650-ąsias Mėlynųjų vandenų mūšio, kuriame LDK kariuomenė, vedama Didžiojo Kunigaikščio Algirdo, sutriuškino jungtinę mongolų ordą, metines, ką tik restauruotoje Medininkų (30 km į PR nuo Vilniaus) pilyje, Senovės baltų kovų brolija “Vilkatlakai“, kartu su Trakų istorijos muziejumi, pirmą kartą organizuoja LDK istorinės rekonstrukcijos festivalį „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“.
Sveiki. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ užbaigė du mėnesius trukusį vilkų apskaitos tyrimą ir rado daug pažeidimų, kuriuos pristatė Aplinkos ministerijai.
Deja, nežiūrint į mūsų pastabas ir kritiką, yra didelė tikimybė, kad ateinančiam medžioklės sezonui Aplinkos ministerija vėl norės padidinti vilkų medžioklės kvotą. Viename gamtosauginiame seminare AM atstovas Selemonas Paltanavičius paminėjo, kad kvota gali būti padidinta iki 80. Jie remiasi savo apskaitos duomenimis, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena ne mažiau kaip 300 vilkų.