Pagal kažkokį neginčijamą kontržvalgybos įstatymą, rusų šnipių visada ir pirmiausia reikia ieškoti pagal plaukų spalvą.
Todėl Jekaterinai Gerasimovai, apie kurią buvo pranešta, kad ji – Kremliui dirbanti gundytoja, greitai priklijavo „aistringos tamsiaplaukės“ etiketę.
O Ana Čiapman, atsidūrusi tarp Rusijos ir JAV įsiplieskusio, apsikeitimu pasibaigusio, šnipinėjimo skandalo centre, visiems laikams liks „ugninga rudaplaukė ir žaliaakė Kremliaus gražuoliukė“.
Jei iškeltume klausimą, kas iš tiesų buvo Melita Norvud, išgirstumėme sensacingą atsakymą: ogi net keturiasdešimt metų Sovietų Sąjungai sėkmingai šnipinėjusi moteris, kurią KGB užverbavo Didžiojoje Britanijoje.
Na, jei ir ne pati geriausia ir tobuliausia, tai vis dėlto – ypatinga šnipė. Sovietiniam KGB smulkutė M.Norvud talkino net keturis dešimtmečius, bet per šį ilgą laiko tarpą nepadarė nė menkiausios klaidos. Sutikit, šnipinėti keturis dešimtmečius be mažiausio suklūpimo – unikalus atvejis.
