Žeraras Depardje
Paryžius, rugsėjo 25 d. (dpa-ELTA). Prancūzų kino žvaigždė Gérard‘as Depardieu (Žeraras depardje) parduoda dalį savo meno kolekcijos. Antradienį ir trečiadienį interesantai galės įsigyti apie 250 aktoriui priklausančių kūrinių. Tarp jų yra Auguste‘o Rodin‘o – menininko, kurį G. Depardieu įkūnijo kino juostoje – skulptūros, Pablo Picasso, Georges‘o Braque, Fernando Légerio ir Alexanderio Caldero paveikslai ir piešiniai.
Vienas svarbiausių parduodamų objektų yra garsios skulptorės Germaine Richier bronzos dirbinys, kuris vertinamas nuo 500 000 iki 800 000 eurų. „Drouot“ aukcionų namai tikisi 3–5 mln. eurų įplaukų.
G. Depardieu yra sukūręs vaidmenis 200 filmų. Pastaruoju metu 74-erių aktorius buvo patekęs į žiniasklaidos antraštes dėl kelių moterų kaltinimų seksualiniais išpuoliais. Prancūzijos teisėsauga nuo 2020 m. gruodžio pabaigos vykdo tyrimą prieš jį dėl spėjamo išprievartavimo. G. Depardieu kaltinimus neigia.
Vladimiras Tarasovas Lietuvos dailės muziejui padovanojo ypatingos vertės meno kolekciją. Dailės muziejaus nuotr.
Lietuvos dailės muziejaus rinkinius papildė džiazo muzikanto, menininko Vladimiro Tarasovo sukaupta meno kolekcija. Joje – apie 500 meno kūrinių: tapybos, grafikos, skulptūros darbų, meninių fotografijų, piešinių, autorinių leidinių.
Geografiniu požiūriu didžiausią kolekcijos dalį sudaro buvusių SSRS respublikų – Rusijos, Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų dailininkų darbai. Juos papildo ir kitų valstybių – Prancūzijos, Vokietijos, JAV menininkų dovanoti kūriniai.
Kolekcijos branduolį sudarantys kūriniai atveria Lietuvoje iki šiol fragmentiškai pristatytą Sovietų Sąjungos nonkonformistinį meną – nuo oficialiosios dailės nutolusių ir jai oponavusių kūrėjų darbus.
Nonkonformistinio meno kryptys formavosi XX a. 7-9 dešimtmečiais, vadinamuoju „atšilimo” laikotarpiu, kaip atsakas į tuo metu dailėje privalomą socialistinį realizmą. Menininkai jungė iš Vakarų pasiekusias šiuolaikinio meno formas su sovietinėmis politikos, kultūros, visuomenės ir buities aktualijomis.
Alternatyvios meninės idėjos tuomet sklandė nedidelėse menininkų bendruomenėse, trumpalaikes parodas kūrėjai rengdavo vieni kitų butuose, tekstus platindavo nelegalios, pogrindinės savilaidos leidiniais. Šiai neoficialiojo meno krypčiai kolekcijoje atstovauja pasaulyje pripažintų menininkų Iljos Kabakovo, Viktoro Pivovarovo, Eriko Bulatovo, Ivano Čiuikovo, Igorio ir Svetlanos Kopystianskių, Pavelo Peperšteino ir daugelio kitų kūriniai. Greta jų ir kiek mažiau žinomų, bet ne mažiau įdomių menininkų kūryba.
Kolekcijoje taip pat yra ir daugiau kaip 30 Lietuvos autorių kūriniai, tarp kurių – tapytojų Valentino Antanavičiaus, Vinco Kisarausko, Algimanto Jono Kuro, Leono Lino Katino, Eugenijaus Cukermano, Raimundo Sližio, Marijos Teresės Rožanskaitės ir kitų autorių kūryba – tapyba, grafika, asambliažai.
Skirtingai negu dauguma kolekcijų, sudaromų tikslingai perkant meno kūrinius, ši buvo kaupiama tarsi savaime – visi joje esantys kūriniai dovanoti V. Tarasovui, su daugeliu kolekcijos menininkų jį siejo ir tebesieja bendri kūrybiniai projektai ir asmeniniai ryšiai.
Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Arūno Gelūno, Vladimiro Tarasovo Lietuvos dailės muziejui dovanojama unikali kolekcija jau yra atkreipusi ne vieno garsaus pasaulio muziejaus kuratoriaus dėmesį, o dabar sukėlusi ir didelį pavydą, jog šis, pasaulyje analogų neturintis, nonkonformistinio meno „muziejus muziejuje” atitenka ne Prancūzijai, JAV ar Rusijai, o Lietuvai”.
Su Lietuvos dailės muziejui perduodama kolekcija bus galima susipažinti vėliau – pirmąją parodą numatoma surengti šių metų gegužę atsinaujinusiame ir naujai duris atversiančiame Radvilų rūmų dailės muziejuje.
Magnatas įsteigė savo muziejų Baden Badene, bet kai nusprendė du daiktus iš savo kolekcijos padovanoti Vladimirui Putinui, į muziejų atėjo keliolika Didžiosios Britanijos ir Vokietijos specialiųjų tarnybų atstovų, rašo „Il Giornale“ žurnalistė Pjera Ana Franini.
Išgirdus jo vardą, kolekcininkus ima krėsti drebulys. Nes Aleksandras Ivanovas, jeigu jis nusitaikė į meno kūrinį, būtinai jį įsigys. Šiandien jis aktyviausias kolekcininkas Rusijoje, turintis kūrinių rinkinį už milijardus eurų. Be to, jis turi nuojautą šiame versle ir nenumaldomą aistrą grožiui, sakoma straipsnyje.
