Rusų kolekcininkas ir šnipinėjimo istorija Faberžė muziejuje


Print

Magnatas įsteigė savo muziejų Baden Badene, bet kai nusprendė du daiktus iš savo kolekcijos padovanoti Vladimirui Putinui, į muziejų atėjo keliolika Didžiosios Britanijos ir Vokietijos specialiųjų tarnybų atstovų, rašo „Il Giornale“ žurnalistė Pjera Ana Franini.

Išgirdus jo vardą, kolekcininkus ima krėsti drebulys. Nes Aleksandras Ivanovas, jeigu jis nusitaikė į meno kūrinį, būtinai jį įsigys. Šiandien jis aktyviausias kolekcininkas Rusijoje, turintis kūrinių rinkinį už milijardus eurų. Be to, jis turi nuojautą šiame versle ir nenumaldomą aistrą grožiui, sakoma straipsnyje.

Versle jam sekėsi, ir šiandien jo varomoji jėga – verslas, bet ant svarstyklių visuomet persveria potraukis menui. „Aš neturiu privačių lėktuvų ar jachtų. Manęs nedomina jokios etiketės. Aš jaučiu džiaugsmą ieškodamas ir kolekcionuodamas meno kūrinius“, – pasakojo jis savo interviu Faberžė muziejuje, kurį jis įsteigė Baden Badene.

Ivanovas gimė Pskove prieš 52 metus. Jis mokėsi juristu, kai pradėjo daryti pirmuosius pinigus, prekiaudamas kompiuteriais. Tam tikru momentu jis suvokė, kad turi krūvą pinigų. Kaip tik tada, 1992 metais, jis nusipirko pirmąjį Faberžė – „Pelikaną“. Nereikia nė sakyti, koks jis brangus jam. Po kiek laiko kolekcija jau buvo didžiulė. Dabar jis turi 4 tūkst. juvelyrinių dirbinių, kurie priklausė carams, taip pat ir legendinių Faberžė velykinių kiaušinių, sakoma straipsnyje.

2009 metais Ivanovas buvo pirmasis rusas, atidaręs muziejų Vakaruose, Baden Badene. Jis rekonstravo 17 mln. eurų vertės pastatą ir aprūpino jį tobula saugumo sistema, kuri kainavo milijoną eurų. Klausiamas, kodėl jis pasirinko būtent šitą Vokietijos miestą, kolekcininkas atsakė: šiame mieste didelė rusų kolonija, čia gimė dvi rusų carienės, o subyrėjus SSSR daugelis rusų nusipirko namus šiame kurorte.

„Kai prieš 10 metų atidariau muziejų, Rusija dar nebuvo pasirengusi. Jūs įsivaizduojate, ką gali Rusijos biurokratija? O paskui, pamaniau, kad galerija bus kultūros centras rusų emigrantams arba tiems, kas keliauja po Europą“, – sako jis.  

Pastate trys grožio aukštai, pasakoja Franini, čia 700 Faberžė šedevrų – beveik ketvirtadalis Ivanovo kolekcijos. Be to, 100 eksponatų iš nefrito, actekų, majų ir inkų brangenybės. Ekspoziciją vainikuoja du auksiniai kiaušiniai su briliantais, kurių caras Nikolajus II taip ir nesuspėjo padovanoti žmonai ir motinai.

Verta priminti šnipinėjimo istoriją, reikšmingą nepaprastiems pastarųjų metų Rusijos ir Vakarų santykiams, tęsia žurnalistė. Gruodžio mėnesį Ivanovas padovanojo Ermitažui laikrodį ir legendinį 1902 metų „Rotšildo kiaušinį“, jo pirktą 2007 metais už 12 mln. eurų. „Būtų teisinga, kad tie du daiktai grįžtų į Rusiją, ir būtų tinkama, kad Vladimiras Putinas, o ne privatus asmuo, kaip aš, padovanotų Ermitažui tuos daiktus muziejaus 250-ųjų metinių proga“.

„Prieš keletą dienų iki iškilmių, – pasakojo Ivanovas, – muziejuje pasirodė keliolika anglų ir vokiečių specialiųjų tarnybų agentų. Jie pradėjo kratas ir kalbėjo apie mokesčių nemokėjimą. Kalbame apie patį tikriausią reidą, kurio tikslas buvo neleisti išvežti dviejų dovanų Ermitažui. Tiesą sakant, kiaušinis ir laikrodis jau buvo persiųsti į Rusiją. Beje, šis atvejis demonstruoja tų specialiųjų tarnybų efektyvumą, ne taip, kaip CŽV ir KGB“.

(Tam epizodui skirtas straipsnis laikraštyje „Britanijos mokesčių inspekcija apkaltinta mėginimu suardyti Putino planus“).

Šaltinis: Il Giornale

2015.05.27; 06:31


Prisijunkite prie diskusijos