Mettė Frederiksen

Trumposios naujienos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen aptarė naują karinės paramos paketą. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, rugsėjo 6 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen aptarė naują karinės paramos paketą.
 
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pareiškė Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su į Ukrainą atvykusia Danijos vyriausybės vadove.
 
„Šiandien aptarėme naują karinį paketą. Tai bus dvyliktasis (paketas), kuris ruošiamas šiam mėnesiui“, – tvirtino V. Zelenskis. Jis priminė, kad Danijoje šiuo metu vyksta Ukrainos pilotų mokymai valdyti naikintuvus F-16.
 
„Ukrainos kariuomenė turi užduotį – kuo greičiau paruošti reikiamą infrastruktūrą mūsų šalyje. Tai yra viena iš pagrindinių užduočių, kurias turi įvykdyti Gynybos pajėgos“, – pabrėžė V. Zelenskis.
 
Ukrainos lyderis trečiadienį vykusius pokalbius su M. Frederiksen pavadino labai prasmingais. V. Zelenskis dar kartą padėkojo Danijai už visą jos paramą Ukrainai. M. Frederiksen savo ruožtu nurodė, kad Danija tiekia Ukrainai karinę įrangą ir amuniciją, tačiau nori daryti daugiau. „Mes ir toliau remsime pilietinę visuomenę ir civilius“, – sakė premjerė.
 
Ji taip pat pareiškė užuojautą dėl civilių žūties per trečiadienį Rusijos surengtą ataką rytiniame Kostiantynivkos mieste.
 
Lina Linkevičiūtė (UKRINFORM)
 
2023.09.07; 06:00
Trumposios naujienos

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, rugpjūčio 20 d. (Ukrinform-ELTA). Danija perduos Ukrainai devyniolika naikintuvų F-16. Tai sekmadienį Kopenhagoje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu paskelbė Danijos premjerė Mettė Frederiksen.
 
Prieš tai jau Nyderlandų premjeras Markas Ruttė pažadėjo Kyjivui 42 naikintuvus F-16.
 
Danija ir Nyderlandai yra pirmosios šalys, kurios įsipareigoja perduoti naikintuvų, pažymėjo M. Frederiksen. Ji pareiškė viltį, kad šiuo pavyzdžiu paseks daugiau šalių.
 
M. Frederiksen taip pat pabrėžė tikinti, kad naikintuvai galės apsaugoti Ukrainos dangų ir Ukrainos žmones.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.21; 08:00
Trumposios naujienos

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis. EPA – ELTA foto

Kopenhaga, gegužės 3 d. (dpa-ELTA). Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pasinaudojo Indijos ministro pirmininko Narendros Modžio vizitu antradienį Kopenhagoje ir paragino jį panaudoti savo turimą įtaką, kad būtų nutraukta Rusijos invazija į Ukrainą.
 
Ji sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi sustabdyti karą ir žudynes, ir pridūrė, jog tikisi, kad Indija padarys, ką gali. „Mano žinutė labai aiški: Putinas turi sustabdyti šį karą ir baigti žudynes, –  sakė ji. – Aš, žinoma, tikiuosi, kad šioje diskusijoje Indija taip pat paveiks Rusiją.“
 
„Mes raginame nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje ir pradėti dialogą bei diplomatiją, kad problema būtų išspręsta“, – sakė N. Modis.
 
Prieš N. Modžio kelionę po tris Europos Sąjungos šalis daugelis prognozavo, kad karas bus sudėtinga tema, nes Naujasis Delis anksčiau atsisakė pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą ir prisijungti prie sankcijų Rusijai.
 
Per pirmąjį per 20 metų Indijos vyriausybės vadovo vizitą Danijoje N. Modis ir M. Frederiksen pasirašė keletą supratimo memorandumų ir sutarčių. Abi šalys 2020 m. sudarė partnerystę dėl Indijos perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių. „Mes sparčiai judame paversdami savo žaliąją strateginę partnerystę konkrečiais rezultatais“, – antradienį sakė M. Frederiksen. „Indijos vyriausybė turi didelių ambicijų, siekdama pereiti prie ekologiškos energetikos ir paversdama Indiją labiau nepriklausoma nuo iškastinio kuro. Labai didžiuojuosi, kad
 
Danijos sprendimai atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant šias svarbias ambicijas“, – sakė ji.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.05.04; 07:00
Gordijo mazgas

Danijos ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, balandžio 7 d. (ELTA). Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen atmetė Rusijos įspėjimą, kad JAV kariškių dislokavimas Bornholmo saloje pažeistų 1946 metais pasirašytą dviejų šalių sutartį. Vyriausybės vadovė tai pareiškė ketvirtadienį, lankydamasi Rionėje, didžiausiame salos mieste.
 
„Į tai turiu labai trumpą atsakymą. Rusijos ambasadorius neturėtų kištis į tai, kas vyksta Bornholme“, – cituoja premjerę naujienų agentūra „Ritzaus Bureau“. M. Frederiksen pabrėžė, kad „Danija yra suvereni valstybė“. „Norėčiau aiškiai pasakyti, kad Rusija negali kištis į Danijos gynybos politiką, taip pat ir į tai, kas vyksta Bornholme“, – sakė ministrė pirmininkė.
 
Vasario mėnesį Rusijos ambasadorius Kopenhagoje Vladimiras Barbinas interviu laikraščiui „Berlingske“ pareiškė, kad RF bus priversta įvertinti padarinius dvišaliams santykiams su Danija, jeigu prie įplaukos į Baltijos jūrą esančioje ir todėl strateginę reikšmę turinčioje Bornholmo saloje bus dislokuota užsienio kariuomenė.
 
Vasario 10 d. Danijos vyriausybė paskelbė ketinanti artimiausiu metu pradėti derybas su JAV, kurių tikslas – sudaryti dvišalę sutartį dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Plėtojant šį bendradarbiavimą JAV galėtų nusiųsti į Daniją savo kariškių ir karinės technikos, bet apie Amerikos bazę ar branduolinio ginklo dislokavimą Danijos teritorijoje nekalbama.
 
„Mes esame už glaudesnį bendradarbiavimą su amerikiečiais, kuris prisidės prie Danijos saugumo stiprinimo ir transatlantinių ryšių plėtojimo“, – pareiškė M. Frederiksen.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.08; 07:31
Trumposios naujienos

Danijos ginkluotosios pajėgos. Youtube.com nuotr.

Kopenhaga, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Danija spręs, ar panaikinti šalies atsisakymą dalyvauti Europos Sąjungos gynybos politikoje, birželio 1 d. vyksiančiame referendume, taip reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, sekmadienį sakė ministrė pirmininkė.
 
Premjerė Mette Frederiksen žurnalistams sakė, kad ji „ryžtingai“ pasisako už tai, kad atsisakymas, pagal kurį Danija susilaiko nuo dalyvavimo ES karinėse operacijose ir nuo paramos ar tiekimo ES vadovaujamoms gynybos pastangoms, būtų panaikintas.
 
„Istoriniai laikai reikalauja istorinių sprendimų“, – per spaudos konferenciją sakė M. Frederiksen ir pridūrė, kad vyriausybė „labai aiškiai ragina danus panaikinti gynybos atsisakymą“.
 
Danijos atsisakymas yra vienas iš keturių ES specialiųjų susitarimų, dėl kurių susitarė ši Skandinavijos šalis.
 
Sekmadienį M. Frederiksen taip pat pažadėjo iki 2033 metų padidinti šalies išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, atsižvelgiant į narystės NATO reikalavimus, ir pavadino tai „didžiausia investicija per pastaruosius dešimtmečius“.
 
Socialdemokratų lyderė taip pat išreiškė norą padaryti Daniją „nepriklausoma nuo rusiškų dujų“, tačiau kokio nors termino nenurodė.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.03.07; 05:43
Trumposios naujienos

Danijos ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, sausio 2 d. (ELTA). Danijos vyriausybė paskelbė planuojanti, kad vėliausiai nuo 2030 m. vidaus skrydžiai šalyje bus vykdomi nenaudojant iškastinio kuro.
 
Savo naujametinėje kalboje ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sakė, kad planas yra „skrydžius paversti ekologiškais“, kartu pripažindama, kad sprendimai, reikalingi šiam tikslui pasiekti, dar nėra priimti. Apie tai informuoja BBC.
 
Danija taip pat siekia iki 2030 m. 70 proc. sumažinti bendrą išmetamo anglies dioksido kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu.
 
„Keliauti – tai gyventi, todėl mes skrendame. Kitos pasaulio šalys pernelyg vėluoja, todėl Danija turi perimti iniciatyvą ir dar labiau užkelti kartelę“, – sakė M. Frederiksen.  
 
Europos orlaivių gamintojas „Airbus“ paskelbė planus kurti vandeniliu varomus lėktuvus, kurie galėtų būti pradėti eksploatuoti iki 2035 m. Jei lėktuvams skirtas vandenilis bus gaminamas naudojant atsinaujinančią energiją, Danijai gali išties pavykti pasiekti užsibrėžtą tikslą.
 
Švedija taip pat paskelbė ketinimus iki 2030 m. pradėti vidaus skrydžius vykdyti be iškastinio kuro. Be to, šalis planuoja, kad iki 2045 m. ir tarptautiniai skrydžiai taps ekologiški.
 
Tuo tarpu Prancūzija nori apskritai uždrausti vidaus skrydžius, kai atstumą traukiniu galima įveikti per mažiau nei 2,5 val. Šios priemonės paveiktų keliones tarp Paryžiaus ir tokių miestų kaip Nantas, Lionas ir Bordo.
 
Irma Jančiauskaitė (ELTA)
 
2022.01.03; 04:47
Trumposios naujienos

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, gruodžio 5 d. (AFP-ELTA). Po to, kai buvo nufilmuota apsipirkinėjanti be kaukės, Danijos premjerė Mettė Frederiksen atsiprašė savo tautiečių. „Tai buvo tiesiog neapsižiūrėjimas, ką tik įsigaliojus naujoms taisyklėms, – rašė ji socialiniuose tinkluose. – Tai gali atsitikti bet kam, tačiau būtų idealu, kad man taip nebūtų nutikę“.
 
Prieš tai vienas laikraštis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip premjerė be kaukės apsipirkinėja vienoje rūbų parduotuvėje Kopenhagoje. „Žinoma, aš dėl to labai apgailestauju“, – rašė M. Frederiksen ir kartu padėkojo gyventojams „už viską, ką mes kartu darome, kad suvaldytume šią pandemiją“.
 
Dėl augančio infekcijų skaičiaus pirmadienį Danijoje vėl įsigaliojo kaukių prievolė transporte, parduotuvėse ir sveikatos įstaigose.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.12.05; 09:00
Trumposios naujienos

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Danija veda „gerą dialogą“ su Europos sąjungininkėmis ir santykių su Prancūzija ir Vokietija taisyti nereikia, trečiadienį sakė šalies premjerė Mette Frederiksen, sekmadienį paaiškėjus, jog JAV naudojo Danijos diplomatinius pokalbius ir žinutes šnipinėti Europos lyderius.
 
Tai pirmas premjerės komentaras šiuo klausimu, nors M. Frederiksen nenorėjo tiesiogiai atsakyti į kaltinimus.
 
Iš principo „neturėtų būti jokio sisteminio sąjungininkų stebėjimo“, žurnalistams sakė ji.
 
Sekmadienį paskelbtoje tiriamojoje ataskaitoje Danijos transliuotojas „Danmarks Radio“ ir kitos Europos žiniasklaidos priemonės tikino, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) 2012–2014 m. klausėsi Danijos slaptų diplomatinių pokalbių.
 
Agentūra šnipinėjo Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos ir Švedijos politikus, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. 
 
M. Frederiksen nesureikšmino Danijos ir jos sąjungininkių santykiams padarytos žalos.
 
„Ir toliau kalbamės, – sakė premjerė. – Nemanau, jog būtų teisinga sakyti, kad mums reikia taisyti santykius su Prancūzija ar Vokietija. Tęsiame dialogą, kuris apima ir žvalgybos sritį.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.03; 09:16
Trumposios naujienos

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.

Danijos socialdemokratė premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad jos vadovaujama šalis tikisi pasiekti nulinį prašymų suteikti prieglobstį lygį, sugriežtinant jau ir taip gana griežtą šalies požiūrį į imigraciją.
 
2020 m. Danijoje prieglobsčio prašytojų skaičius buvo mažiausias nuo 1998 m. – 1 547.
 
„Negalime pažadėti nulio prieglobsčio prašytojų, tačiau galime išsikelti tokią viziją“, – parlamente sakė M. Frederiksen.
 
Mažas prieglobsčio prašymų skaičius pernai gali būti paaiškintas koronaviruso pandemija. Pernai pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius sudarė mažiau nei dešimtadalį per pabėgėlių krizę 2015 m. pateiktų prašymų skaičiaus.
 
Palyginimui, Danijoje 2015 m. buvo pateikta apie 21 300 prieglobsčio prašymų, o kaimyninėje Švedijoje – apie aštuonis kartus daugiau. 5,8 mln. gyventojų turinti Danija neslepia, kad nori atkalbėti žmones nuo bandymų šalyje prašyti prieglobsčio.
 
„Turime būti atsargūs, kad į mūsų šalį nepatektų per daug žmonių, antraip mūsų socialinė darna negalės egzistuoti“, – tikino M. Frederiksen.
 
2017 m., vadovaudama socialdemokratams, M. Frederiksen pristatė planą išsiųsti „ne vakariečius“ migrantus atgal į vadinamuosius priėmimo centrus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
 
Pernai rugsėjį Kopenhaga paskyrė ambasadorių migracijai, kad pagal Europos prieglobsčio suteikimo sistemą paspartintų vienos ar daugiau migrantų stovyklų įrengimą už ES ribų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 05:00
Trumposios naujienos

Danijos premjerė Mettė Frederiksen. EPA – ELTA nuotr.
Danijos premjerė Mettė Frederiksen trečiadienį buvo „susinervinusi ir nustebusi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo nukelti vizitą į Daniją. D. Trumpas teigė, kad į Daniją nevyks dėl to, kad šalies vyriausybė nurodė, jog Grenlandija yra neparduodama, taip sužlugdydama JAV prezidento planus įsigyti teritoriją. Vis dėlto M. Frederiksen patikino, kad Danijos ryšiai su JAV išlieka stiprūs.
 
Savaitgalį Baltųjų rūmų nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Lawrence’as Cadlow patvirtino, kad JAV prezidentas išties išreiškė šalies norą įsigyti Danijos Karalystei priklausančią Grenlandiją. Jo žodžiais, Jungtinės Valstijos Grenlandiją laiko strategiškai svarbia taip pat ir dėl vertingų mineralinių išteklių gausos.
 
Pirmadienį Danijos premjerė pareiškė, kad D. Trumpo išsakytas noras yra absurdiškas, nes Grenlandija negali būti parduota. Vėliau JAV prezidentas pareiškė atsisakantis vykti vizitui į Daniją dėl nesutarimo Grenlandijos klausimu.
 
M. Frederiksen teigė, kad yra labai nustebinta, jog dėl šio incidento D. Trumpas atšaukė vizitą. „Danijos ir JAV santykiai nėra ištikti krizės, JAV yra vienos iš artimiausių Danijos sąjungininkių“, – teigė premjerė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 09:43
Trumposios naujienos

Su drebulio priepuoliais pastaruoju metu susidurianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį nusprendė sėdėti per oficialią Danijos premjerės Mettės Frederiksen sutikimo ceremoniją Berlyne.
 
Nesilaikydama protokolo, skambant abiejų šalių himnams Vokietijos kanclerė sėdėjo, greičiausiai norėdama išvengti dar vieno nekontroliuojamo drebulio priepuolio. Danijos premjerė sėdėjo šalia.
Vokietijos kanclerė, kuriai kitą savaitę sukaks 65 metai, paprastai skambant himnams stovi.
 
Vos prieš dieną, trečiadienį, A. Merkel trečią kartą per mažiau nei mėnesį apėmė nevaldomas drebulys. Kanclerę drebulys apėmė jai priimant Suomijos premjerą Anttį Rinnę, skambant nacionaliniams abiejų šalių himnams.
 
Po šio incidento Vokietijos kanclerė teigė, kad jaučiasi gerai ir nėra priežasties nerimauti.
 
Nepaisant A. Merkel bandymų nuraminti, kilo susirūpinimas dėl jos sveikatos būklės ir gebėjimo toliau eiti savo pareigas.
 
Pirmą kartą didžiulis drebulys kanclerę apėmė birželį per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tada dėl drebulio A. Merkel kaltino nuovargį ir dehidrataciją, tačiau Vokietijos lyderė vėl buvo pastebėta drebanti praėjus savaitei po susitikimo su V. Zelenskiu, – prieš pat kelionę į G20 viršūnių susitikimą Japonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.12; 07:00
 
 
 
Trumposios naujienos

Parlamento rinkimus Danijoje laimėjo opozicijoje buvę socialdemokratai. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad centro kairysis blokas turės 96 mandatus, o valdantieji liberalai – 79.
 
Liberalų premjerą Larsą Lokkę Rasmusseną pakeis socialdemokratė Mettė Frederiksen. L. L. Rasmussenas pripažino pralaimėjimą ir paskelbė, kad jo vyriausybė atsistatydins.
 
M. Frederiksen vadovaujama partija trečiadienį vykusiuose rinkimuose tapo stipriausia jėga surinkusi 25,9 proc. balsų. Kairioji stovykla ateityje parlamente turės absoliučią daugumą. Didelių nuostolių rinkimuose pirmiausiai patyrė dešinioji populistinė Danijos liaudies partija.
 
Tai trečias kartas per metus, kai vyriausybę Šiaurėje formuoja kairioji stovykla. Šiais metais socialdemokratinės partijos formavo vyriausybes ir Suomijoje bei Švedijoje.
 
Savo pergalės kalboje M. Frederiksen pareiškė, kad danai balsavo už naują daugumą ir „naują kryptį“. Ji kalbėjo apie balsavimą dėl socialinės valstybės, kurio baigtis visiškai vienareikšmė. Ši nuo dabar Danijoje esą bus didžiausias prioritetas.
 
Daugelis danų būgštauja, kad tolesnis taupymas gali pakenkti sveikatos priežiūrai bei švietimo sistemai. M. Frederiksen pažadėjo po taupymo metų vėl didinti socialines išlaidas. Kartu 41-erių politikė yra už griežtą prieglobsčio politiką.
 
Per rinkimus ypač savo pozicijas pagerino Socialistų liaudies partija, kuri pasisakė už „žaliąsias“ temas. Ji surinko 7,7 proc. balsų. Per pastaruosius rinkimus 2015-aisiais šis rodiklis dar buvo 4,2 proc.
 
L. L. Rasmusseno liberalai gavo 4 proc. daugiau balsų. Tačiau su 23,4 proc. jie liko tik antroje vietoje. „Rinkimai tikrai buvo geri, tačiau vyriausybė keisis“, – sakė jis savo šalininkams.
 
Liberalai per praėjusius 18 metų vyriausybėje buvo 14 metų. Dabartinis pralaimėjimas susijęs pirmiausiai su dešiniosios populistinės Danijos liaudies partijos patirtais nuostoliais. Ji surinko tik 8,7 proc. balsų. 2015-aisiais partija su 21,1 proc. balsų buvo antra ir po rinkimų parėmė L. L. Rasmusseno dešinės pakraipos mažumos vyriausybę.
 
Rinkėjų aktyvumas, kuris Danijoje tradiciškai būna labai didelis, siekė 84,5 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.06; 09:00