„Financial Times“ 2022 metų žmogus – V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, gruodžio 5 d. (ELTA). Britų laikraštis „Financial Times“ 2022 metų žmogumi paskelbė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Anot leidinio, šių metų titulas skirtas būtent jam, nes jis Rusijos visapusiškos invazijos akivaizdoje tapo savo tautos drąsos ir pasipriešinimo simboliu bei liberaliosios demokratijos vėliavnešiu platesnėje pasaulio kovoje su autoritarizmu.
„Financial Times“ palygino Ukrainos prezidentą su buvusiu Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Vinstonu Čerčiliu, kurie karo veiksmų prieš savo šalis metu aktyviai skatino savo piliečius. V. Zelenskis taip pat atkakliai prašė Vakarų paramos ir įtikino Europos ir JAV lyderius nenusileisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, įsakiusiam pradėti plataus masto karą.
Laikraščiui duotame interviu V. Zelenskis prisiminė pirmąsias Rusijos kariuomenės įsiveržimo dienas ir tikino nesąs ypatingai drąsus. „Esu labiau atsakingas nei drąsus… tiesiog nemėgstu nuvilti žmonių“, – kalbėjo Ukrainos lyderis. Jis sakė, kad šiuo metu labiausiai pasiilgsta laiko su savo sūnumi. „Tiesiog norėčiau Dniepro upėje sugauti karpį“, – apgailestavo prezidentas. „Financial Times“ 2022 metų žmogus – V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotrauka
Tačiau, kaip pažymi „Financial Times“, savo žmogiškumu Vakarus ir pačius ukrainiečius sužavėjusiam 44-erių V. Zelenskiui įprasto gyvenimo dar gali tekti palaukti. Nors prieš Maskvos invaziją daugelis Ukrainos gyventojų nebuvo linkę jo vertinti rimtai, anot laikraščio, jis užsitarnavo vietą istorijoje dėl savo išskirtinės lyderystės ir tvirtybės.
„Financial Times“ 2021 metų žmogumi buvo paskelbtas JAV milijardierius Elonas Muskas, o 2020 metų žmonėmis tapo Vokietijos farmacijos bendrovės „BioNTech“ įkūrėjai Uguras Sahinas ir Ozlem Tureci, kartu su JAV kompanijos „Pfizer“ mokslininkais sukūrę vakciną nuo COVID-19.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidentės biuro nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Tarptautinėje Kijevo knygų mugėje, kurioje pristatomas ir ukrainietiškas Daivos Ulbinaitės knygos „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ vertimas. Lietuvoje knyga išleista keliais pakartotiniais tiražais.
Knygos vertimo iniciatoriai tiki, kad knyga apie ryškiausias Lietuvos prezidentės patirtis ir sprendimus, mokytojus, gyvenimiškas ir politines pamokas, vertybinę lyderystę padės Ukrainos žmonėms sustiprinti pasitikėjimą savimi ir reiklumą savo šalies vadovams.
Prezidentės biuras pranešė, kad vizito Kijeve metu prezidentė taip pat susitiko Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
2015 m. prezidentei buvo įteiktas Ukrainos „Metų žmogaus“, o 2018 m. – už nuolatinę paramą Ukrainos žmonėms valstybinis bei išskirtinis pilietinės visuomenės apdovanojimai.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.Metų žmogumi paskelbti G. Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į žurnalo „Time“ sprendimą Metų žmogumi paskelbti švedų klimato aktyvistę Gretą Thunberg.
„Tai taip juokinga“, – rašė jis tviteryje. Ir kandžiai pridūrė: „Greta turėtų stengtis suvaldyti savo pyktį ir tada su draugu pasižiūrėti gerą seną filmą. Atsipalaiduok Greta, atsipalaiduok!“
G. Thunberg savo ruožtu iš karto sureagavo į D. Trumpo žodžius ir pakeitė savo apibūdinimą tviteryje. „Paauglė, kuri stengiasi suvaldyti savo pyktį. Kaip tik šiuo metu atsipalaiduoju ir su draugu žiūriu gerą seną filmą“, – rašė ji savo tviterio paskyroje.
Jau rugsėjo pabaigoje D. Trumpas viešai pasišaipė iš G. Thunberg. Po švedės kalbos JT Generalinėje Asamblėjoje, kur ji kritikavo, kad pasaulio galingieji nesiima veiksmų prieš klimato krizę, D. Trumpas tviteryje rašė: „Ji atrodo kaip labai laiminga jauna mergaitė, kuri džiaugiasi nuostabia ateitimi. Taip smagu matyti!“
Trečiadienį paskelbta, kad žurnalas „Time“ Metų žmogumi išrinko 16-metę švedę. Ji yra jauniausias šį titulą gavęs asmuo per 92 metus.
Tarp asmenų, pretendavusių tapti „Time“ šių metų žmogumi, buvo ir JAV prezidentas.
Amerikiečių žurnalas kasmet renka asmenybę, kuri, redakcijos nuomone, turėjo itin didelę įtaką metų įvykiams pasaulyje.
Žurnalo „Time“ metų žmogaus titulą šiemet pelnė spalį Saudo Arabijos konsulate Turkijoje nužudytas žurnalistas Jamalas Khashoggis ir dar keli persekiojami žiniasklaidos atstovai, praminti tiesos sergėtojais.
JAV paskelbė sankcijas 17 Saudo Arabijos piliečių, siejamų su K. Khashoggio nužudymu. EPA-ELTA nuotr.
Be J. Khashoggio, žurnalas pagerbė filipiniečių žurnalistę Marią Ressą, šiuo metu Mianmare kalinamus naujienų agentūros „Reuters“ reporterius Wa Lone’ą ir Kyawą Soe Oo bei Anapolio (Merilando valstija, JAV) dienraščio „Capital Gazette“ darbuotojus. Tarp jų – ir penki laikraščio komandos nariai, žuvę per birželį leidinio redakcijoje surengtas šaudynes.
Kasmet nuo 1927-ųjų metų žmogų skelbiančio „Time“ šios savaitės numeris pasirodė su keturiais skirtingais viršeliais, kiekviename jų įamžintas vis kitas laureatas.
Tai – pirmas kartas, kai šis prestižiniu laikomas titulas kam nors buvo suteiktas po mirties.
Antroje vietoje liko 2016-aisiais „Time“ metų žmogumi jau tapęs ir šiemet lažybininkų favoritu vėl laikytas JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tuo metu trečioje vietoje atsidūrė specialusis prokuroras Robertas Muelleris, tiriantis galimą Rusijos ir D. Trumpo rinkimų komandos bendrininkavimą prieš 2016-ųjų prezidento rinkimus.
Žurnalas „Time“ paskelbė Metų žmogumi moteris, prabilusias apie priekabiavimą. EPA-ELTA nuotr.
JAV žurnalas „Time“ paskelbė Metų žmogumi „The Silence Breakers“ – „Nutraukusias tylą“ moteris, kurio pirmos prabilo apie seksualinį priekabiavimą.
Tarp jų – aktorė Ešli Džad (Ashley Judd), dainininkė Teilor Svift (Taylor Swift), buvusi kompanijos „Uber“ inžinierė Siuzana Fauler (Susan Fowler).
Šįmet susikūrė judėjimas „#Me too“, kurio dalyviai pasakoja apie patirtą seksualinę prievartą.
Metų žmogaus rinkimuose antrąją vietą užėmė pernykštis laureatas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), trečiąją – Kinijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping).
Žurnalo „Time“ paskelbtame pretendentų į Metų žmogaus titulą sąraše šįmet dar buvo Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas (Kim Jong-un), turtingiausias pasaulio žmogus, Amerikos verslininkas Džefas Bezosas (Jeff Bezos), specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller), tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohamedas bin Salmanas (Mohammed bin Salman), pradėjęs karalystėje kovos su korupcija kampaniją, amerikietiškojo futbolo žaidėjas Kolinas Kepernikas (Colin Kaepernick), suorganizavęs kovos su rasizmu kampaniją, ir režisierė Peti Dženkins (Patty Jenkins), sukūrusi mokslinės fantastikos filmą „Nuostabioji moteris“. Į nominantų sąrašą taip pat buvo įtraukti „The Dreamers“ – jauni nelegalūs imigrantai, kurie dar vaikai pateko į JAV teritoriją ir kuriems, valdant D. Trampo administracijai, gresia deportavimas.
Žurnalas „Time“ renka Metų žmogų nuo 1927 metų, kai šį titulą pelnė amerikiečių lakūnas Čarlzas Lindbergas (Charles Lindbergh), kuris pirmasis vienas perskrido Atlanto vandenyną.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), Kinijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping) ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas (Kim Jong-un) pateko į asmenų, pretenduojančių tapti Metų žmogumi pagal žurnalo „Time“ versiją, sąrašą. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas NBC.
D. Trampas jau yra pelnęs šį titulą 2016 metais po pergalės prezidento rinkimuose.
Be to, tarp nominantų yra turtingiausias pasaulio žmogus, Amerikos verslininkas Džefas Bezosas (Jeff Bezos), specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller), tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohamedas bin Salmanas (Mohammed bin Salman), pradėjęs karalystėje kovos su korupcija kampaniją, amerikietiškojo futbolo žaidėjas Kolinas Kepernikas (Colin Kaepernick), suorganizavęs kovos su rasizmu kampaniją, ir režisierė Peti Dženkins (Patty Jenkins), sukūrusi mokslinės fantastikos filmą „Nuostabioji moteris“.
Į nominantų sąrašą taip pat įtraukti „The Dreamers“ – jauni nelegalūs imigrantai, kurie dar vaikai pateko į JAV teritoriją ir kuriems, valdant D. Trampo administracijai, gresia deportavimas, ir judėjimo prieš seksualinį smurtą „#Me too“ dalyviai.
Žurnalas „Time“ renka Metų žmogų nuo 1927 metų, kai šį titulą pelnė amerikiečių lakūnas Čarlzas Lindbergas (Charles Lindbergh), kuris pirmasis vienas perskrido Atlanto vandenyną.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) teigia atsisakęs šiais metais skelbiamo „Time“ žurnalo „Metų žmogaus“ titulo, informuoja naujienų agentūra dpa.
D. Trampas tviteryje rašė: „Time“ žurnalas skambino pranešti, kad mane tikriausiai paskelbs „Metų žmogumi“, kaip ir pernai, bet man tektų duoti interviu ir dalyvauti ilgoje fotosesijoje. Tačiau aš pasakiau, kad man „tikriausiai“ netinka ir atsisakiau. Kaip ten bebūtų, – dėkoju“.
Tuo metu „Time“ nekomentuos, kokie asmenys pretenduoja tapti „Metų žmogumi“ iki pat žurnalo išleidimo gruodžio 6 d.
„Time“ 2016 m. pripažino D. Trampą „Metų žmogumi“ dėl jo poveikio JAV visuomenei po netikėtos pergalės prezidento rinkimuose.
Be to, D. Trampas atvirai troško šios nominacijos ir 2015 m. bei tuomet teigė, kad šis titulas turėjo būti skirtas jam, o ne Vokietijos kanclerei Angelai Merkel (Angela Merkel).
Ši nominacija nebūtinai garbinga – ji suteikiama žmonėms, kurie per pastaruosius metus dominavo naujienose.
Pavyzdžiui, nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) buvo paskelbtas „Metų žmogumi“ 1938 m., o Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas – 1939 ir 1942 m.
Štai ir baigėsi 2013-ieji metai… Deja, Medininkų žudynių byla besidomintiems skaitytojams neturime pranešti nieko naujo. Būtent – nieko naujo. Bet ši žinia ir yra šiurpi. Ji byloja, jog teisine, demokratine valstybe besivadinančioje Lietuvoje žmogų įmanoma įkalinti neturint nė menkiausių įrodymų. Įmanoma net skirti pačią aukščiausią bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos.
Kai sakau "nieko naujo", omenyje pirmiausiai turiu duomenis, privalančius patvirtinti buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino kaltę. Jei į šią istorinę reikšmę turinčią rezonansinę bylą žvelgsime ieškodami svarbiausio dėmens – kaltę patvirtinančių faktų, privalėsime pripažinti, jog valstybės kaltinimą palaikantys prokurorai tokių duomenų nepateikė ir praėjusiais, 2013-aisiais, metais. Todėl, jei teisėsaugai ir teisėtvarkai taikome pačius aukščiausius reikalavimus, o taip ir turėtų būti, privalome sutikti, jog ir 2013-ieji nagrinėjant K.Michailovo – Nikulino vaidmenį Medininkų žudynių byloje buvo beprasmiai. Įrodymų tai juk nėra.
Kartais mes neteisingai, nepagrįstai pervertiname Facebook ir kitų panašių socialinių tinklų įtaką nuomonės formavimui.
Štai Lietuvos spaudoje daug kur skaičiau, esą revoliucija Tunise kilo dėl to, kad arabai pradėjo masiškai … naudotis internetu ir Facebook erdvėje ėmė tarpusavyje dalintis aktualia informacija.
Būtų kvaila priešgyniauti, esą Facebook ir kiti panašūs socialiniai tinklai visiškai nepagyvino, visiškai nepaspartino revoliucinių judėjimų minėtoje Afrikos valstybėje. Būtų trumparegiška tvirtinti ir tai, kad Facebook teturi minimalią įtaką visuomenei, negali suburti milijoninės auditorijos.
