Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Daugelio ministrų ir visos Vyriausybės vertinimas per pastaruosius keletą mėnesių suprastėjo, rodo rugsėjo 15–24 d. „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai, kuriuos šeštadienį paskelbė portalas lrytas.lt.
Anot apklausos, ministrų kabinetu teigė pasitikintys 19,5 proc., o nepasitikintys – 46,9 proc. gyventojų. Prieš du mėnesius šie skaičiai buvo atitinkamai 21,9 ir 43,3 procento. Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę dabar palankiai įvertino 27,2 proc. (liepą – 30,4), o nepalankiai – 56,1 proc. (liepą – 50,9) apklaustųjų.
Vos 8,1 proc. apklaustųjų palankiai įvertino šią savaitę opozicijos inicijuotą interpeliaciją atlaikiusį energetikos ministrą Dainių Kreivį, o 61,8 proc. jį teigė vertinantys nepalankiai. Per liepos mėnesį atliktą apklausą jį teigiamai vertino 17,3 proc., o nepalankiai – 41,1 proc. piliečių.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė liepą palankiai įvertinta 15,4 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 61,3 proc., o rugsėjo apklausos duomenimis 11,9 proc. palankiai, o 65,9 turėjo priešingą nuomonę.
Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą palankai įvertino 14,7 proc., o nepalankiai – 50,6 proc. apklaustųjų. Prieš du mėnesius šie skaičiai buvo atitinkamai 18,7 ir 44,1 procento, skelbia „Lietuvos rytas“.
Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
Praėjus nepilnai savaitei po Vyriausybę sudrebinusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, premjerė Ingrida Šimonytė apsisprendė – Ministrų Kabineto sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsberis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.
„Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti“, – antradienio vakarą išplatintame pranešime teigė I. Šimonytė.
Dar pirmadienį I. Šimonytė neatmetė galimybės, kad, reaguojant į krizę, kuri kilo dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, gali pasitraukti visa Vyriausybė.
Tuo tarpu oponentams reikalaujant politinės atsakomybės, užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai dėl kilusio skandalo jau anksčiau premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimus.
Pranešusi sprendimą dėl Vyriausybės ir ministrų likimo, I. Šimonytė akcentavo, kad iki šių metų pabaigos bus priimti visi susidariusios situacijos sprendimai.
„Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu ES lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis“, – išplatintame pranešime teigė premjerė.
Pasak I. Šimonytės, ji neturinti pagrindo teigti, kad Lietuvos strateginiai partneriai nusivylė Lietuva dėl susitariusios situacijos.
„Viešumoje nuskambėjo daug kaltinimų strateginių partnerių nuvylimu. Neturiu pagrindo taip teigti ir nežinau, kokiu pagrindu tokie pareiškimai daromi. Man nėra žinoma apie kokius nors svarstymus šia tema ES, JAV ar kitų partnerių institucijose, o bendradarbiavimas yra tiek pat nuoširdus ir intensyvus, kaip buvo visus pastaruosius metus“, – rašė I. Šimonytė, pažymėdama, kad ir pati rimtai apsvarstė asmeninės atsakomybės klausimą.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiau ir savo asmeninės atsakomybės klausimą. Ją puikiai suprantu. Tačiau šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą. Valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos šiandien vieningai palaikė Vyriausybės siūlomą ateinančių metų biudžetą bei kitus susijusius sprendimus. Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, o taipogi tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų netgi bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį. Todėl Vyriausybė, laikydama, kad turi koaliciją sudarančių partijų frakcijų pasitikėjimą, tęs savo darbą ta pačia sudėtimi, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad būtų įgyvendinta tai, ką įsipareigojome padaryti XVIII-osios Vyriausybės programoje“, – teigė I. Šimonytė.
Išplatintame pareiškime ji taip pat akcentavo, kad Vyriausybės pirmieji darbo metai buvo nelengvi. „Valdančioji dauguma nėra itin skaitlinga ir daugelio sprendimų priėmimas nuo pat Vyriausybės programos tvirtinimo neapsieina be iššūkių. Objektyvi realybė, kurioje tenka veikti – vis nesibaigianti COVID-19 pandemija ir A. Lukašenkos režimo organizuotas migracijos srautas siekiant spausti Europos Sąjungą – diktuoja savo iššūkius ir verčia didelę dalį laiko skirti jų sprendimui. Nepaisant to Vyriausybei iš esmės pavyko priimti ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį šiems metams suplanuotų programos priemonių. Tai laikau dideliu laimėjimu.
Pradėjusi darbą Vyriausybė kėlė sau reikalavimus vengti šešėlių, kuriuos politinei valdžiai gali mesti korupcija, nepotizmas, interesų painiojimas, o priimant sprendimus kliautis viešojo intereso pirmenybe ir liberalios demokratijos vertybėmis“, – rašė premjerė.
Premjerė pripažino, kad Vyriausybei ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi. Pasak jos, krizė, kurią sukėlė baltarusiškų trąšų istorija, vienas iš tokių pavyzdžių.
„Tokia situacija susiklostė ir neseniai, kai dėl skirtingų ES ir JAV sprendimų „Belkalij“ gaminamų trąšų atžvilgiu kilo klausimai dėl valstybės kontroliuojamos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ galimybės toliau teikti šiai įmonei transportavimo paslaugas. Pabrėžiu, kad Vyriausybė nuosekliai palaikė, o dažniausiai pati aktyviai siekė sankcijų sprendimų A. Lukašenkos režimo atžvilgiu ir niekada nesiekė atskirų produktų/subjektų išbraukimo iš sankcijinių sąrašų – net tais atvejais, kai tai būtų reiškę kokių nors komercinių santykių atsisakymą. Todėl insinuacijos, neva, Vyriausybė siekė išlaikyti į ES sankcijų sąrašus kol kas neįtrauktų produktų gabenimą bet kokia kaina, neturi pagrindo – nuo pat kadencijos pradžios gabenimo krypčių diversifikavimas ir rizikos, kylančios iš sandorių su subjektais, nepriklausančiais teisės viršenybės erdvei, minimizavimas buvo tarp svarbiausių užduočių valstybės kontroliuojamoms įmonėms“, – teigė I. Šimonytė.
„Paskelbus JAV sankcijas, kurių tiesioginis taikymas Lietuvos subjektams nenumatytas, tačiau netiesioginis poveikis galimas, svarbiausia užduotis buvo atrasti mažiausias rizikas keliantį būdą nutraukti kontroversiškais galimus laikyti komercinius AB „Lietuvos geležinkeliai“ santykius su trąšų gamintoju „Belkalij“. Valstybės institucijos teikė konsultacijas ir pagalbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirengiant šių sankcijų poveikiui, tačiau nei valstybės institucijoms, nei įmonei nepavyko suvaldyti lūkesčių dėl to, kokiu būdu ir per kiek laiko iš sandorių bus išeita. Tai reputacinis nuostolis, kurį pripažįstu ir dėl kurio apgailestauju“, – rašė premjerė.
Baltarusiškų trąšų skandalas pareikalavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovo kėdės
Kiek anksčiau antradienio vakare „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė nutarusi, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio.
Anot valdybos pirmininko Kęstučio Šliužo, šis bendras valdybos ir M. Bartuškos sprendimas priimtas, „siekiant deeskaluoti situaciją ir minimizuoti reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui“.
Valdančiosios daugumos lyderiai nepritarė ministrų atstatydinimui
Premjerei I. Šimonytei LRT televizijai pareiškus, kad ieškant išeičių iš susidariusios krizės svarstomas ir Vyriausybės paleidimas, Seimo valdančiosios daugumos lyderiai teigė nematantys poreikio tokiam žingsniui. Jų teigimu, nėra pagrindo atsistatydinti ir krizės epicentre atsidūrusiems susisiekimo ir užsienio reikalų ministrams.
„Manau, kad šią problemą reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesukelia didesnių problemų, o atsistatydinimai dabar niekaip jų neišspręstų“, – antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės teigimu, politinę krizę, kilusią dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito, reikėtų spręsti ne žvalgantis kaltų, o ieškant realių sprendimų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Dabar mes valstybėje kelinta diena kalbame apie asmenybes, bet iš tikrųjų reikia dirbti, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti ir sankcijos būtų įgyvendintos“, – teigė A. Armonaitė.
Poziciją dar prieš priimant sprendimą išsakė prezidentas
Kritiką Vyriausybei dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą penktadienį išsakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse jau būtų pasitraukę, o ne lauktų premjerės įvertinimo.
Tačiau premjerei pirmadieni pareiškus, kad gali trauktis ir visa Vyriausybė, prezidentas antradienį pažymėjo, kad nereikia skubotų sprendimų.
„Svarbiausia, kad nebūtų daromi karštligiški ar skuboti sprendimai, kurie komplikuotų situaciją, kai mums to mažiausiai reikia, įvertinus visas tarptautines aplinkybes“, – portalui 15min sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Vyriausybėje krizė kilo kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.
Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
Lietuvos Vyriausybė
Rugsėjo pabaigoje „Baltijos tyrimai“ atliko apklausas, kurių metu gyventojai nurodė, jų nuomone, blogiausiai dirbančius Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrus. Nieko nuostabaus, kad prasčiausiai šalies piliečiai vertina tuos ministrus, kuriems daugiausiai tenka tvarkytis su nelegalių migrantų ir koronaviruso sukeltomis krizėmis.
Tačiau, kaip rodo rugsėjo 17–spalio 3 dienomis Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, tik opozicines partijas remiančių rinkėjų nuomonė dėl to, kurie ministrai tvarkosi prasčiausiai, yra vieninga.
Žvelgiant į tai, kaip ministrų darbą vertina valdančiąsias partijas palaikantys piliečiai, nuomonių pasiskirstymas dėl to, kurie Vyriausybės nariai dirba blogiausiai, varijuoja. Koaliciją sudariusių partijų elektoratai kaip blogai dirbančius yra linkę nurodyti tuos ministrus, kuriuos delegavo ne jų remiamos partijos.
Rugsėjo pabaigoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie du dabartinės Vyriausybės ministrai, jų nuomone, dirba blogiausiai. Pavardes ar ministerijas respondentai minėjo patys ir ministrų sąrašas nebuvo pateikiamas.
Apklausoje dalyvavę gyventojai kaip blogiausiai dirbančius dažniausiai nurodė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį (35 proc.), ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę (29 proc.), vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę (24 proc.), užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį (19 proc.). Į prasčiausiai vertinamų ministrų sąrašo penketuką pateko ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (10 proc.).
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, kitus I. Šimonytės Vyriausybėje dirbančius ministrus paminėjo nuo 1 proc. iki 6 proc. respondentų. 3 proc. gyventojų teigė, kad visi ministrai dirba blogai, o 2 proc. respondentų teigė priešingai – kad visi dabartiniai ministrai dirba gerai. Tuo tarpu apie septintadalį (15 proc.) respondentų šiuo klausimu apskritai neturėjo nuomonės.
Valdančiųjų partijų rinkėjai nurodo skirtingus „blogiausiai dirbančius“ ministrus
Skirtingas valdančiosios daugumos partijas palaikantys gyventojai skirtingai vertina ministrų darbą. Tam tikra išimtis yra tik konservatoriai. Nors vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, konservatorių elektoratas ją, kaip prasčiausiai dirbančią ministrę, išskyrė ganėtinai dažnai.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi kaip blogiausiai dirbančią ministrę dažniausiai TS-LKD partijos rinkėjai minėjo Laisvės partijos lyderę A. Armonaitę (33 proc. konservatorių rinkėjų). Dažnai konservatorių elektorato buvo minėta ir teisingumo ministrė E. Dobrovolska (22 proc.).
Kiek daugiau nei penktadalio konservatorius palaikančių piliečių nuomone, prastai su pareigomis tvarkosi ir TS-LKD priklausanti A. Bilotaitė (23 proc.). Tuo tarpu, kad blogai dirba sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nurodė 17 proc. konservatoriams simpatizuojančių gyventojų.
Laisvės partijos rinkėjams labiausiai neįtinka D. Kreivys
Laisvės partiją remiantys piliečiai ministrus, kurie, jų nuomone, dirba blogiausiai, rikiuoja jau kita pasirinkta tvarka. Laisvės partijos simpatikų nuomone, prasčiausiai dirba konservatoriams priklausantis energetikos ministras Dainius Kreivys (17 proc.). D. Kreivys, įvertinus visų respondentų balsus, rikiuojasi šeštoje vietoje. Kaip blogiausiai dirbantį ministrą jį nurodė 6,6 proc. visų apklausoje dalyvavusių respondentų.
Žvelgiant į Laisvės partijos rėmėjų nuomonių pasiskirstymą, taip pat ganėtinai dažnai paminėtas Liberalų sąjūdžio deleguotas aplinkos Simonas Gentvilas (16 proc.) ir krašto apsaugai vadovaujantis konservatorius Arvydas Anušauskas (15 proc.). Tačiau bendruose vykdytos apklausos rezultatuose šie ministrai neišsiskiria itin prastu vertinimu: S. Gentvilą kaip blogai dirbantį nurodo 3,5 proc., o. A. Anušauską – 1,8 proc. apklausoje dalyvavusių visų respondentų.
Nepartinis, TS-LKD į ministrus deleguotas A. Dulkys, kaip blogai dirbantis ministras, paminėtas 15 proc. Laisvės partijos gerbėjų dalies.Taip pat Laisvės partijos elektoratas kaip blogai dirbančius dažniau paminėjo konservatoriams priklausančius A. Bilotaitę (13 proc.) ir G. Landsbergį (11 proc.).
Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogiausiai dirbančias mato A. Armonaitę ir A. Bilotaitę
Galima pažymėti, kad Laisvės partiją remiantys asmenys kaip blogiausiai dirbančios nenurodė Laisvės partijos pirmininkės A. Armonaitės.
Tuo tarpu kitos liberalios politinės jėgos – Liberalų sąjūdžio elektoratas pastarąją šioje apklausoje nurodo dažniausiai. 28 proc. už Liberalų sąjūdį ketinančių balsuoti rinkėjų tvirtina, kad A. Armonaitė Vyriausybėje dirba prasčiausiai. Tokia pati dalis Liberalų sąjūdžio rėmėjų nurodo ir konservatorę A. Bilotaitę (28 proc.). Šiek tiek mažesnei daliai – 21 proc. šios partijos simpatikų atrodo, kad sunkiausiai sekasi A. Dulkiui. Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogai dirbančius šiek tiek dažniau minėjo konservatorius G. Landsbergį (16 proc.) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujančią Jurgitą Šiugždinienę (14 proc.). Bendroje apklausoje švietimui Lietuvoje vadovaujanti ministrė rikiuojasi 7 vietoje. Ją, kaip prasčiausiai besitvarkančią ministrę, nurodo 4 proc. respondentų.
Tai, kad blogai dirba E. Dobrovolska, nurodė 13 proc. Liberalų sąjūdžio rėmėjų. Kaip ir Laisvės partijos atveju, Liberalų sąjūdžio rinkėjas nebuvo linkęs savo remiamos partijos deleguotų ministrų nurodyti kaip prastai dirbančių.
Opozicijos partijų elektoratas vieningas: prasčiausiai vertinami tie patys ministrai
Savo ruožtu už opozicijoje esančias partijas ketinantys balsuoti gyventojai vieningi – blogiausiai dirba A. Dulkys, A. Armonaitė, A. Bilotaitė ir G. Landsbergis. Iš esmės nesiskiria ir ministrų rikiavimo tvarka, kurią pateikia už „valstiečius“, socialdemokratus ir „darbiečius“ ketinantys balsuoti piliečiai.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (42 proc.), A. Armonaitė (37 proc.), A. Bilotaitė (33 proc.). Taip pat dažnai apklausoje minėtos G. Landsbergio (20 proc.) ir E. Dobrovolskos (13 proc.) pavardės.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys. Sveikatos apsaugos ministrą šioje apklausoje paminėjo net 64 proc. „valstiečius“ remiančių respondentų. Taip pat išskirta A. Armonaitė (36 proc.) bei A. Bilotaitė (36 proc.) ir G. Landsbergis (19 proc.).
Galiausiai Darbo partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (36 proc.), A. Armonaitė (32 proc.), A. Bilotaitė (22 proc.) ir G. Landsbergis (16 proc.).
R. Ališauskienė: valdančiųjų elektoratas skirsto ministrus į savus ir nesavus
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sako, kad tvarka, kokia gyventojai išrikiavo prasčiausiai vertinamus ministrus, nenustebino. Pasak jos, nelegalių migrantų ir COVID-19 sukeltas krizes sprendžiantys Vyriausybės nariai ir yra kritiškiausiai vertinami ministrai.
„Keturi ministrai generuoja didžiąją dalį visų atsakymų. Ir tai ministrai, kurie atsakingi už kilusių krizių valdymą. Apie migrantus daugiau šneka Landsbergis ir Bilotaitė, o apie COVID – Dulkys ir Armonaitė. Tai tos ministerijos, kurios tvarkosi su kriziniais dalykais, daugiausiai ir susilaukia neigiamos reakcijos“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kita vertus, R. Ališauskienė mano, kad ministrų darbo kokybės vertinimas ir krizių primesta darbotvarkė nebuvo vieninteliai kriterijai gyventojams išskiriant blogiausiai dirbančius ministrus. Sociologės teigimu, vykdytoje apklausoje nemažai įtakos turėjo ir tai, kaip gyventojai vertina ministrų asmenybes.
„Dulkio vertinimas apskritai yra nepalankus. Armonaitė neigiamų vertinimų taip pat sulaukia ne tik kaip dirbanti ministrė, bet ir kaip politikė. Šiuo metu ji yra blogiausiai iš visų vertinama. Taigi yra ir asmenybiniai dalykai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė.
Komentuodama, kodėl valdančiajai daugumai priklausančių partijų rinkėjų nuomonė išsiskiria, R. Ališauskienė svarstė, ar tai tik nėra skirstymo į „savas – nesavas“ ministras priežastis.
„Gali būti, kad dėl to, jog tai savas ar nesavas ministras. Kai žiūri į rinkėjų nuomones pagal partijas, bent jau valdančiosios koalicijos mastu, blogiau yra vertinamas ne savos partijos ministras. Išskyrus gal Tėvynės sąjungos rėmėjus. Jie Bilotaitę gan dažnai paminėjo kaip tą, kuri dirba blogiausiai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
„Tuo tarpu Liberalų sąjūdis į priekį taip pat iškėlė Armonaitę ir Bilotaitę. Laisvės partija minėjo taip pat ministrus, kuriuos delegavo kitos partijos, o Armonaitės – apskritai nepaminėjo“, – teigė ji.
Sociologė neatmetė galimybės, kad toks nuomonių pasiskirstymas gali būti susijęs ir su valdančiųjų partijų rinkėjų jaučiamu nepasitenkinimu, kad jų remiama politinė partija turi per mažai erdvės. Tą, pasak jos, rodo kitos atliktos sociologinės apklausos.
„Į klausimą, ar respondentai, jei dabar būtų rinkimai, norėtų, kad būtų tokia pati valdančioji dauguma, tai 7 iš 10 rinkėjų nori kitos. Dabartinę sudėtį ir toliau matyti norėtų daugiausiai Tėvynės sąjungos rinkėjai. Tuo tarpu koalicijos partnerių – liberalų, Laivės partijos rinkėjai gan dažnai sako, kad norėtų kitos. Taigi tai gali būti vienas iš atvejų, kai šių partijų rėmėjai mano, kad jų partijai tenka per mažai galių, kad dominuoja konservatoriai“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2021 m. rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Apklaustųjų nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buriamos centro dešinės koalicijos lyderė Ingrida Šimonytė teigia, kad pretendentų gauti ministrų portfelius pavardžių Vyriausybėje, kuriai ji vadovaus, dar reikės šiek tiek palaukti.
„Tikiuosi, kad rytoj turbūt nepavyks paskelbti viso sąrašo, bet ilgiau nei po savaitgalio tai neturėtų užtrukti. Tebevyksta, sakyčiau, dvišalės konsultacijos, kaip geriausiai atsižvelgti į koalicijos partnerių interesus ir pasiūlyti geriausius kandidatus tose pozicijose, kuriose yra daugiau nei vienas vienos partijos pretenduojantis kandidatas. Tam dar reikia šiek tiek laiko“, – ketvirtadienio vakarą Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Valdančiąją daugumą formuojančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai ketvirtadienio vakarą parlamento rūmuose rinkosi tartis dėl naujos kadencijos Seimo vadovybės.
Kandidatė į premjero postą I. Šimonytė taip pat patvirtino, kad nuolat vyksta diskusijos ir su Prezidentūra. Anot jos, su šalies vadovu Gitanu Nausėda aptartos pavardės tiek tų asmenų, kurie yra realiai svarstomi kaip galintys užimti konkrečias ministerijas, tiek tų, kurių pavardės pasirodė viešojoje erdvėje, tačiau, anot politikės, tikrai nebus teikiamos.
„Su prezidentu esu diskutavusi apie darbus, apie koalicijos formavimą, apie aktualijas. Taip pat apie kai kurias pavardes, kurios visada tokiuose susitikimuose yra minimos. Bet jokio sąrašo, kurį būčiau pateikusi prezidentui vertinti, kol kas nesu pateikusi (…). Prezidentas akylai stebi viešąją erdvę ir taip pat teiraujasi, ar tai kas yra girdima yra svarstoma. Tų pavardžių buvo minima daug, todėl ir reakcija buvo atitinkama“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak būsimos premjerės dar nėra aišku, kokios partijos kokias konkrečiai ministerijas gaus.
„Jeigu būtų galutinai aišku turbūt būtų galutinai aiškus ir ministrų kabineto siūlomas sąrašas“, – teigė ji.
Tačiau, tikino I. Šimonytė, koaliciją formuojančioms partijoms ministerijų portfelių kvotos, dėl ko jau buvo sutartą šios savaitės pradžioje, nebeturėtų keistis.
„Dėl to diskusijų nėra, yra diskusijos labiau dėl pozicijų į kurias pretenduoja kelių partijų atstovai – geri atstovai. Kadangi tik vienas žmogus gali būti šioje pozicijoje, tuomet lieka sutarti, ką galima pasiūlyti kitose institucijose“, – apibendrino naujos valdančiosios daugumos lyderė.
Naujosios valdančiosios koalicijos partneriai – konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – šios savaitės antradienį teigė preliminariai pasitvirtinę ministrų portfelių kvotas. Tuomet teigta, kad nuspręsta į Seimo pirmininko postą kelti V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą. Taip pat teigta, kad bent du ministerijų postai atiteks Liberalų sąjūdžiui ir trys – Laisvės partijai.
Penktadienį, lapkričio 13-osios vidurdienį, į pirmąjį posėdį rinksis 2020–2024 metų kadencijos Seimas.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė į premjerės postą Ingrida Šimonytė teigia, kad jai atvirumas ir skaidrumas politikoje yra vienos svarbiausių vertybių. Politikė akcentuoja, kad, tapusi premjere, nepriekaištingos reputacijos reikalautų ir iš Ministrų Kabineto. I. Šimonytės teigimu, jei kiltų klausimų dėl ministro reputacijos, jis nedelsiant būtų raginamas atsistatydinti.
„Kartais žmonės galvoja, kad politikai yra linkę slėpti ar neatsakyti, todėl bando vis tiek visokiais būdais iškvosti, tai aš kartais gal ir susierzinu, tai nėra gerai, bet aš visada stengiuosi atsakyti į visus klausimus, nes man atrodo, kad atvirumas ir skaidrumas yra iš esmės tai, kas reputaciją žmogaus sukuria“, – interviu portalui 15 min teigė I. Šimonytė.
„O reputacija man yra praktiškai viskas, nes aš nieko daugiau politikoje ir neturiu“, – pridūrė ji.
Būtent todėl I. Šimonytė akcentuoja, kad, būdama premjere, keltų tokius pačius aukštus reputacijos standartus ir Ministrų Kabinetui.
„Aš manau, kad mums koalicijoje pavyks susitarti, kad, jeigu kažkam iš ministrų nepavyktų išlaikyti savo reputacijos, tai klausimas dėl reputacijos nebūtų sprendžiamas, kaip buvo sprendžiamas šioje Vyriausybėje. Kad tai būtų iš karto sutarta, kad reputacinė dėmė yra per didelė našta Vyriausybei ir tokiam žmogui, mano reikalavimu, tektų pasitraukti“, – patikino I. Šimonytė.
Pagrindinė silpnybė – emocionalumas
Tuo metu paklausta, kokias savo silpnybes galėtų išskirti, konservatorių sąrašo lyderė pripažino, kad pagrindinė jos problema – emocionalumas.
„Aš esu gana emocinga ir tai turbūt ne visada yra labai geras dalykas. Matyt, ir premjeras Saulius Skvernelis tai yra patyręs kaip gana emocingas žmogus. Tik tiek, kad aš laikau save nepiktu žmogumi ir todėl galbūt tas kartais mano užsikudakavimas ar labai didelės emocijos nekelia tiek įtampos kitiems žmonėms, nes žmonės tai galbūt priima labiau kaip pergyvenimo ženklą“, – teigė I. Šimonytė.
Todėl politikė pripažįsta, kad jai teks kovoti su šia savo silpnybe, ypač tuo atveju, jeigu jai bus pavesta atsakomybė vadovauti Vyriausybei.
„Akivaizdu, kad, kai esi atsakingas už didelį kolektyvą, yra daug poreikio derinti kitų žmonių temperamentus, veikimą ir mąstymą, tai turbūt, kad reikės smarkiai valdyti tą savo polinkį kartais pasikarščiuoti ar ką nors garsiau pasakyti“, – sakė ji.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Kai kalbu apie Lenkijos ir Lietuvos santykius, negaliu atsiriboti nuo skaudžios mūsų valstybių praeities ir pirmiausia – nuo pilsudskinės Varšuvos agresijos prieš Lietuvą. Ar istorija jau nieko nereiškia? Ar istorinis dėmuo jau išbrauktas iš šiandieninės santykių darbotvarkės? Ar ministras L. Linkevičius neatsiklausdamas tautos jau gali vienasmeniškai lankstytis Varšuvai, o Prezidentas G. Nausėda – pasirinkti Lenkiją savo pirmajam vizitui, kuris ir baigėsi niekuo?…
Šie iškylantys klausimai – ne mano vieno koks nors, kaip įtartų T. Venclova, pseudopatriotiškas nusiteikimas, o nepriklausomos Lietuvos valstybės savivertės, nacionalinio išdidumo ir – jeigu norite – nacionalinio saugumo klausimai.
Šiame kontekste pažvelkime į naujojo Lietuvos ministrų kabineto sudarymo aplinkybes. Jis gerokai užsitęsė, ir jei ne artėjančios Seimo bei valstybės pareigūnų atostogos, nežinia, kiek tas gumos tąsymas būtų užsitęsęs. Bet ne čia esmė. Kokiu tautiniu pagrindu suformuota septynioliktoji Vyriausybė?
Paskutinis akordas po pustrečių metų sunkaus „gimdymo“ (ji pradėjo dirbti dar 2016 m. gruodį) buvo trijų ministrų pakeitimas iš 14-os. Tiesa, darbas dar nebaigtas.
Kadangi nuo 2016-ųjų pabaigos Vyriausybėje pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, kabinetas dar turės iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Klausimą dėl Vyriausybės programos Seimas svarstys neeilinėje sesijoje rugpjūčio 20 d. Tą pačią dieną naujieji ministrai prisieks ir pradės eiti savo pareigas.
Seimo narė Rita Tamašunienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jeigu užsiminėme apie tautinį aspektą (o gal ir apie lytinį: juk aklai pildome Briuselio užgaidas, kad valdžios struktūrose išlaikytume padorų vyrų ir moterų santykį), tai mus domintų du postai: vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų. Į pirmąjį paskirta Lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašunienė, į antrajį – jos kolega Jaroslavas Narkievičius. Beje, dėl trečiojo – Ekonomikos ir inovacijų ministro bus tariamasi vėliau, kai paaiškės dabartinio ministro V. Sinkevičiaus portfelis Europos Komisijoje lapkričio mėnesį.
45-rių R. Tamašunienė ministre buvo pasirinkta todėl, kad… reikėjo moters. „Galėjo būti ir daugiau moteriškų pavardžių Vyriausybėje, aš pats mačiau dar vieną galimą kandidatę, bet dabar neįvardinsiu jos. Tačiau ji spontaniškai atsitraukė dėl, matyt, personalinių priežasčių. Gaila dėl to šiek tiek, bet yra kaip yra“, – pritardamas šiai kandidatūrai kalbėjo Prezidentas G. Nausėda. Gaila, kad ir valstybės vadovas jau nesivadovauja R. Karbauskio deklaruotu profesionalumo kriterijumi, o pasiduoda dirbtinam „lyčių proporcingumo“ principui. Na, tiek to. Juk ji tikrai papuoš vyrišką kompaniją…
Pedagogė, baigė vokiečių filologiją, paskui viešąjį administravimą. Dirbo mokyklos direktore, Vilniaus rajono savivaldybėje, nuo 2012 m. Seimo narė. 12 m. buvo Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų sąjungos „Macierz szkolna“ narė. Beje, ši sąjunga nesibodi politikavimo. Prieš keletą metų ji reiškė pasipiktinimą dėl nutraukto priėmimo į lenkų filologijos studijas Lietuvos edukologijos universitete ir kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus, reikalaudama sugrąžinti galimybę ugdyti jaunimą pagal šią studijų programą.
Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kiek anksčiau ji skundėsi Varšuvai dėl tariamo spaudimo lenkų mokykloms Lietuvoje, ir tuomet Lenkijos Seimo pirmininkas puolė ginti jas. Manoma, kad sąjunga dalyvavo išvesdama mokytojus ir mokinius į protesto akcijas prieš naują Švietimo įstatymą, kuriuo buvo stiprinamas lietuvių kalbos mokymas lenkiškose mokyklose. Kiek jas skatino naujoji ministrė, galima tik spėti, bet sąjunga ir Vilniaus rajono valdžia prie jų buvo prisidėjusi.
Kitas klausimas: ar ji turi pakankamai kompetencijos susidoroti su labai svarbiu postu? Juk čia prireiks ne vien viešojo administravimo, bet ir patirties kituose svarbiuose baruose, pavyzdžiui, sienų apsaugoje, priešgaisrinėje tarnyboje, migracijoje, policijoje… Ar pakaks vien jos „moteriško jautrumo“, kurio tikisi R. Karbauskis?
Kuo gi buvo nusidėjęs ministru dirbęs Eimutis Misiūnas? Juk būtent jis buvo tikras profesionalas – teisininkas, ilgai dirbęs teismų struktūroje. Apie jį puikiai atsiliepė ir Prezidentas, ir LVŽS lyderis. Išeina, kad naujo kabineto formavimo kriterijai iškreipti: pagal koalicijos sutartį reikia posto LLRA politikui ir dar moteriai, tada aukojamas ir deklaruotas profesionalizmas…
Taip atsitiko ir su susisiekimo ministru. Prezidentas, paklaustas, kodėl sutiko keisti susisiekimo ministrą Roką Masiulį, sakė: „Tiesiog jo iniciatyvoms nebuvo pakankamo palaikymo Seime, todėl jam tapo sudėtinga dirbti. Be to, koalicijos sutarimas buvo, kad šis portfelis atitenka Lenkų rinkimų akcijai“. Tiesiai sakykime: argumentai per silpni. Gerai dirbančiam ministrui – o toks ir buvo R. Masiulis, vienu metu padėjęs išnarpliuoti ir sudėtingą švietimo darbuotojų streiko mazgą – parama Seime būtų neginčijama. Atiduoti porfelį bet kam – neįžeidžiant taip pat pedagogo, Trakų ir Vilniaus rajonų veikėjo J. Narkievičiaus – Vyriausybę kompromituojanti išeitis… Net ir neprisimenant naujojo ministro nusikalbėjimų, abejotinos kompetencijos ir keistos nevalstybinės pozicijos užsienio politikos klausimais.
Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
O dabar toks jautrus klausimėlis: kodėl toleruojama, kad gerai dirbantys ministrai lietuviai keičiami lenkų tautybės politikais? Nors jie dirbs kiek daugiau kaip metus – iki kitų Seimo rinkimų, tačiau nori nenori kyla nuogastavimų, kad bent jau Vilniaus krašte lenkiškasis dėmuo įgaus sodresnes spalvas ir paskatins lenkiškuosius radikalus kelti Lietuvai žalingus reikalavimus tiek švietimo, tiek savivaldos, tiek kitose srityse.
Šiame sostinės vadovų blaškymosi ir nenuoseklumo fone šios aplinkybės kelia nemažą susirūpinimą.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas ir frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, vertindamas premjero Sauliaus Skvernelio pateiktą atnaujintą Vyriausybės sudėtį, apgailestauja, kad Lietuva beveik pusantrų metų turės dar prastesnės kokybės Vyriausybę negu iki šiol.
„Tenka apgailestauti, kad formuojant Vyriausybę nepavyko išsaugoti gerai dirbusio susisiekimo ministro Roko Masiulio ir panašu, kad dėl premjero S. Skvernelio abejingumo vietoj žadėto profesionalų proveržio turėsime stagnaciją ir nuosmukio administratorius. Juk nė vienas iš trijų naujai skiriamų ministrų nėra niekuo pasižymėję nei politikoje, nei jiems paskirtose srityse. Per šias dvi savaites Vyriausybės formavimo nei iš premjero, nei iš visų trijų naujai skiriamų ministrų neišgirdome absoliučiai jokių naujų idėjų ar aiškių prioritetinių darbų jų vadovaujamose srityse, o tik pažadą mokytis. Dar daugiau, ministerijose lieka dirbti ministrai, dėl kurių darbo buvo kilę abejonių ir iki šios Vyriausybės formavimo – tai ir sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto bei finansų ministrai. Iš esmės vietoj prieš 2016 m. rinkimus žadėtų savo sričių nepartinių profesionalų, šiandien Vyriausybėje turime niekuo nepasižymėjusius, abejotinos reputacijos partinius kadrus. Toks ministrų kabinetas – tai ne stabilumas, o Brežnevo laikų stagnacija ir visų žadėtų proveržių ir reformų kapituliacija“, – teigia Gabrielius Landsbergis.
