Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, sausio 10 d. (dpa-ELTA). Ukrainos kariuomenė rengiasi galimai naujai Rusijos sausumos pajėgų atakai iš Baltarusijos teritorijos sostinės Kyjivo kryptimi. Tam jau parengtos arba sustiprintos gynybinės pozicijos šalies šiaurėje, antradienį sakė už Kyjivo gynybą atsakingas generolas leitenantas Oleksijus Pavliukas.
Siekiant užkirsti kelią greitam rusų tankų veržimuisi, visur, kur gali važiuoti takai, išplėsti minų laukai. Jei užpuolikai negalėtų įveikti šių kliūčių, Ukrainos artilerijai būtų lengviau naikinti kariuomenę susitelkimo vietose, sakė jis.
Pačioje Rusijos pernai vasarį pradėto karo pradžioje Ukrainos pajėgos atmušė Rusijos kariuomenės veržimąsi iš Baltarusijos Kyjivo link. Į šiaurę nuo Kyjivo esančiuose tankiuose miškuose buvo sunaikinta daugelio kilometrų ilgio rusų tankų ir transporto priemonių vilkstinė, rusai buvo priversti atsitraukti.
Ukrainos vadovybė baiminasi dar vieno Rusijos armijos puolimo, nes Rusija jau kelias savaites telkia dalinius Baltarusijoje prie Ukrainos sienos. Karo ekspertai nemano, kad Rusijos daliniai Baltarusijoje jau pakankamai stiprūs pradėti tokį puolimą. Vis dėlto tai verčia Ukrainos kariuomenę perkelti karius iš kitų fronto linijų.
Scenoje – Vaidas Vyšniauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kultūros ministras Simonas Kairys nesupranta, kaip galima koncertuoti artimai Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos aplinkai, kai Rusijos karas Ukrainoje vyksta jau dešimtą mėnesį. Taip ministras reagavo į operos solisto Vaido Vyšniausko pasirodymą Minske surengtame koncerte.
Pasak S. Kairio, tokių atlikėjų kaip V. Vyšniausko sprendimai yra nulemti asmeninės moralės ir sąžinės jausmo, todėl, jo manymu, jokios Kultūros ministerijos rekomendacijos susilaikyti nuo pasirodymų ir gastrolių Baltarusijoje situacijos nekeistų.
„Man nesuprantama, kaip dešimtą karo mėnesį kažkam dar reikia rekomendacijų, aiškinimų ir kitų dalykų, kad ne šiaip važiuoti už sienos įsigyti kruopų, dyzelino ar kitų dalykų, bet kad važiuoti iš esmės linksminti mūsų priešo Lukašenkos aplinką“, – antradienį Seime vykusio Vyriausybės pusvalandžio metu teigė ministras.
Jis pastebėjo, jog koncertas, kuriame dalyvavo V. Vyšniauskas, buvo organizuojamas Rusijos lyderio Vladimiro Putino vizito į Minską išvakarėse.
„Dėl ko tas koncertas buvo suorganizuotas – kitą dieną atvyksta pats ponas Putinas. Mano galva, čia jokios rekomendacijos nepadės, čia yra visiškai žmogaus sąžinės, moralės, empatijos trūkumo nulemti pasirinkimai“, – konstatavo jis.
Ministras sukritikavo ir paties operos solisto laikyseną – pasak S. Kairio, V. Vyšniauskas turėtų aiškiai išdėstyti savo poziciją ir atsakyti į visuomenei kilusius klausimus.
„Visada galima prisidengti šventais dalykais, Biblija ir viskuo. O čia tiesiog reikėtų paaiškinti, kas lėmė tokį pasirinkimą“, – sakė S. Kairys.
Opozicijos atstovo Aido Gedvilo paklaustas, kaip vertina eilės teatrų, taip pat ir Nacionalinio Operos ir baleto teatro vadovo Jono Sakalausko pareiškimus, jog V. Vyšniauskas nebėra pageidaujamas, ministras S. Kairys pažymėjo, jog apsispręsti dėl atlikėjų yra renginių organizatorių prerogatyva.
„Įvairūs renginių organizatoriai, koncertinės įstaigos, dėliodamos savo programas ir repertuarą, jos vertins, kiek tokį solistą yra rizikinga ar nerizikinga kviesti, nes visuomenė ir žiniasklaida kels klausimus, kaip sugebėta užlipti pas Lukašenką ant scenos, ar pas mus toks asmuo yra pageidaujamas“, – kalbėjo ministras.
ELTA primena, kad pirmadienį visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino informacija apie operos solisto V. Vyšniausko pasirodymą Minsko Didžiajame teatre. Užsienyje žinomas kaip Kristian Benedikt, gruodžio 18 d. operos solistas Baltarusijoje dalyvavo „Gala operos“ koncerte. Tenoras atliko Otelo ariją iš Dž. Verdžio operos „Otelas“.
Antradienį atlikėjas sureagavo į viešojoje erdvėje kilusią diskusiją dėl jo pasirodymo. Nors nepateikė koncerto Baltarusijoje motyvų, savo „Facebook“ paskyroje V. Vyšniauskas atsiprašė ir paprašė atleidimo.
„Pirmiausia, aš noriu visų atsiprašyti ir paprašyti atleidimo dėl susiklosčiusios situacijos. Antra, aš pažadu: tikrai parašysiu visas savo mintis, motyvus ir priežastis, bet kiek vėliau. Nes dabar noriu, kad visi išsisakytų iki galo. Juk vis vien verdiktai paskelbti ir aš esu pasmerktas net neišklausytas…“, – socialiniame tinkle rašė V. Vyšniauskas.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Baltarusijoje šiuo metu vyksta dvipusis karinės technikos judėjimas.
„Dabar į Baltarusijos teritoriją gabenami mobilizuotieji (rusai – ELTA). Paradoksas – iš Baltarusijos išgabenama amunicija, technika, tankai, šarvuočiai, sunkvežimiai, o į Baltarusijos teritoriją atvežama šiek tiek mažiau tankų, šarvuočių, sunkvežimių. Toks dvipusis judėjimas vyksta. Tai rodo, kad jie visgi skyrė pastangas pasiruošimui toliau kariauti su Ukraina“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.
Kaip skelbia Minskas, Rusija į savo sąjungininkės Baltarusijos teritoriją ketina permesti 9 tūkst. kariškių, tai pat tankų, pėstininkų kovos mašinų ir artilerijos. Teigiama, kad bus atgabenta apie 170 tankų, iki 200 pėstininkų kovos mašinų ir iki 100 pabūklų ir minosvaidžių, kurių kalibras viršija 100 mm.
A. Anušausko teigimu, Rusijoje rugsėji paskelbta mobilizacija nevyko sklandžiai. Anot jo, paskelbęs mobilizaciją, Kremlius bando kompensuoti milžiniškus nuostolius, kuriuos patyrė užpuolęs Ukrainą.
„Rusija stengiasi kompensuoti nuostolius, kuriuos patyrė. Kiek beslėptų, bet tie nuostoliai yra milžiniški. Įvairiais skaičiavimais, nuo 100 iki 200 tūkst. žmonių buvo išvesti iš rikiuotės – ne tik žuvę, bet ir sužeisti. Juos kompensuos dalinės mobilizacijos aukomis. Juos po trumpo apmokymo ketinama siųsti į frontą“, – sakė A. Anušauskas, pridurdamas, kad mobilizuotiems rusams tenka kariauti su sugedusia technika.
„Rusijoje mobilizacijos sistema nebuvo aktyvuota anksčiau ir matėsi, kad jie nėra pasiruošę. Matėsi, kad net technika, kuri buvo siunčiama į Ukrainą, nevažiavo. Reikėjo iš keturių tankų surinkti vieną. Tad kariuomenės papildymas buvo ir tebėra komplikuotas“, – pridūrė ministras.
Spalio 10 d. autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dislokuoti šalyje bendrą regioninę kariuomenės grupuotę.
Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
„Kesko Senukams“ pranešus apie pasitraukimą iš akcininkų Baltarusijos prekybos tinkle OMA, šios šalies KGB Minske sulaikė tinklo vadovus ir atlieka kratas centriniame biure, praneša portalas Zerkalo.io.
„Mūsų žiniomis, Baltarusijos teisėsauga Minske sulaikė OMA vadovus. Kai turėsime daugiau informacijos – pranešime“, – teigiama „Kesko Senukų“ bendrovės komentare Eltai.
Gegužės viduryje Suomijos ir Lietuvos bendrovė „Kesko Senukai“ pranešė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą jau sustabdė veiklą Baltarusijoje ir pradeda netiesiogiai valdomo 50 proc. OMA akcijų paketo pardavimą. Planuota, kad pardavimas bus baigtas artimiausiais mėnesiais.
Visi lietuvių prekybiniai ryšiai su Baltarusijos tinklu buvo nutraukti balandį. Be to, įmonė sustabdė rusiškų ir baltarusiškų prekių pirkimus.
OMA akcijų paketo pardavimo procesas dar nebaigtas. Šiuo metu negalime įvertinti, kaip šį procesą paveiks Baltarusijos teisėsaugos veiksmai“, – teigiama „Kesko Senukų“ komentare.
Apie kratas Minske antradienį anonimiškai pranešė du OMA darbuotojai. Šalia centrinio biuro pastebėti teisėsaugai būdingi automobiliai be valstybinių numerių. Pareigūnų apranga pažymėta užrašu „KGB“.
Šaltinių teigimu, iš darbuotojų buvo atimti nešiojamieji kompiuteriai. Telegramos kanalas „MotolkoHelp“ rašo, kad buvo atimti ir telefonai.
Kuo oficialiai kaltinama OMA bendrovė ir jos vadovai, Baltarusijos valdžia nepraneša.
Slaptieji agentai
Varšuva, gruodžio 9 d. (dpa-ELTA). Baltarusijos KGB pareigūnas buvo Minsko oro uosto skrydžių valdymo bokšte tuo metu, kai buvo nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas su disidentu tinklaraštininku Romanu Protasevičiumi, ketvirtadienį pranešė Lenkijos vyriausybė.
„Jis davė nurodymus darbuotojui, kuris palaikė ryšį su pilotu“, – sakoma Lenkijos slaptosios tarnybos ABW ir generalinio prokuroro pranešime.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad, priešingai nei pilotas buvo įspėtas skrydžių valdymo tarnybos, skrydžio metu nebuvo jokios bombos grėsmės. Apie tariamą grėsmę buvo pranešta dar prieš išsiunčiant elektroninį laišką, kuriame buvo teigiama, kad lėktuve yra sprogmenų, sakoma pranešime.
Išvados grindžiamos pokalbiais su keleiviais ir oro linijų atstovais, atlikta orlaivio apžiūra ir įrašytų pokalbių analize.
„Ryanair“ lėktuvas registruotas Lenkijoje, todėl Varšuva inicijavo tyrimą.
Gegužės 23 dieną Baltarusijos valdžios institucijos privertė iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ keleivinį lėktuvą nusileisti Minske, teigdamos, kad buvo gautas grasinimas susprogdinti bombą.
Lėktuvu skrido vienas iš opozicinio „Telegram“ kanalo „Nexta“ įkūrėjų R. Protasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Abu jie buvo suimti nusileidus lėktuvui.
Po šio incidento ES, Didžioji Britanija ir JAV atnaujino sankcijas Baltarusijai.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Minskas, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos ambasadorius vyriausybės Minske nurodymu išvyko iš autoritariškai valdomos Baltarusijos.
„Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad ambasadorius iki spalio 18 dienos išvyktų, – sekmadienį sakė ambasados Minske atstovė. – Ambasadorius Nicolas de Lacoste šiandien išvyko iš Baltarusijos“. Tokio reikalavimo priežasčių atstovė nekomentavo.
Pasak žiniasklaidos, N. de Lacoste niekada nesusitiko su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka, kad įteiktų jam savo, kaip Prancūzijos diplomatinio atstovo, skiriamuosius raštus.
Prancūzija, kaip ir kitos ES valstybės, nepripažįsta A. Lukašenkos pergalės praėjusių metų rugpjūtį vykusiuose prezidento rinkimuose, kuriuose jis esą perrinktas šeštajai kadencijai.
Anot ambasados atstovės, N. de Lacostė paliko vaizdo įrašą baltarusių žmonėms. Jis pirmadienį bus paskelbtas ambasados puslapyje.
Santykiai su Baltarusija bus aptariami pirmadienį Liuksemburge prasidėsiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime. Įtampa tarp ES ir Minsko pastaraisiais metais smarkiai išaugo. ES kaltina A. Lukašenką organizuotai gabenant migrantus iš Artimųjų Rytų per Lietuvą, Latviją ir Lenkiją į ES. Tai esą kerštas už Europos sankcijas.
Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Minskas (AFP-ELTA). Baltarusija sulaikė dešimtis asmenų už diskusijas socialiniuose tinkluose apie šaudynes Minske, kurių metu žuvo IT darbuotojas ir KGB pareigūnas, penktadienį teigė teisių gynimo organizacija „Viasna“.
Daugiau detalių apie šaudynes nežinoma, tačiau incidentas kvestionuojamas Baltarusijoje, kur valdžios institucijos po beprecedenčių praėjusių metų protestų prieš ilgametį šalies prezidentą Aliaksandrą Lukašenką susidoroja su opozicija.
Valdžia visais įmanomais būdais siekia užkirsti kelią diskusijoms apie šaudynes. Anot „Viasna“, dėl to per pastarąsias dvi dienas jau sulaikyti 84 žmonės, daugiausiai „dėl komentarų po įrašais socialiniuose tinkluose“. Organizacija teigė, kad jiems gresia kaltinimai „pareigūno įžeidimu“ ir „socialinės neapykantos kurstymu“.
Antradienį Baltarusijos saugumo agentūra KGB pranešė, kad „per atsakomąją ugnį“ žuvo žmogus, mirtinai pašovęs vieną pareigūnų. KGB nenurodė šio asmens tapatybės ir įvardijo jį tik kaip „labai pavojingą nusikaltėlį“.
Valstybinės televizijos parodytoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip į butą įsiveržia civiliais drabužiais apsirengę pareigūnai, o jo viduje buvęs vyras pradeda šaudyti į juos ginklu. Neaišku, kaip buvo gauta filmuota medžiaga iš buto vidaus. Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos tyrimų komitetas, tiriantis didelius nusikaltimus, vėliau identifikavo šį vyrą kaip 31-erių Minsko gyventoją Andrejų Zeltserį. Komitetas pridūrė, kad buvo sulaikyta įvykio vietoje buvusi 40-metė jo žmona.
Vyresnysis Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas teigė, kad A. Zeltseris dirbo su viena didžiausių Baltarusijos IT kompanijų „EPAM Systems“.
Trečiadienį Baltarusija užblokavo populiaraus dienraščio „Komsomolskaya Pravda“ internetinę svetainę, kai šis publikavo interviu su A. Zeltserio klasioku.
Kalbėdamas penktadienį, KGB pareigūno laidotuvių dieną, A. Lukašenka teigė: „Mes neatleisime šio jauno vyro mirties.“
Baltarusijos OMONas. EPA – ELTA nuotr.
Valdžios institucijos Minske siekia visiškai susidoroti su opozicija ir taikosi į A. Lukašenkos priešininkus, teisių aktyvistus, nevyriausybines organizacijas ir nepriklausomą žiniasklaidą. Penktadienį Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas likvidavo vieną seniausių šalies žmogaus teisių grupių – Baltarusijos Helsinkio komitetą.
A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams taikoma daugybė Vakarų šalių sankcijų, tačiau jų poveikis, regis, yra ribotas, nes Baltarusija nepraranda savo svarbiausios sąjungininkės ir kreditorės Rusijos palaikymo.
Rusijos tankas. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusija pakvietė Kazachstano kariškius dalyvauti bendrose su Rusija pratybose „Zapad-2021“, kurios vyks rugsėjo mėnesį.
Tai antradienį po Baltarusijos gynybos ministro generolo leitenanto Viktoro Chrenino susitikimo su Kazachstano gynybos ministro pirmuoju pavaduotoju generolu leitenantu Muratu Bektanovu pranešė Baltarusijos atstovai.
Bendros strateginės pratybos „Zapad-2021“ bus surengtos rugsėjo 10-16 dienomis Baltarusijos ir Rusijos poligonuose.
Penktadienį į Baltarusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Lietuvos atstovybės Minske laikinoji vadovė Asta Andrijauskienė, kuriai buvo įteikta nota dėl dviejų Lietuvos atstovybės diplomatų išsiuntimo, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
A. Andrijauskienė buvo informuota, kad šis Baltarusijos žingsnis yra atsakas į Vilniaus veiksmus, kai šį penktadienį du Baltarusijos ambasados Vilniuje darbuotojai buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje dėl jų veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu, nurodant jiems išvykti iš Lietuvos per 7 dienas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad iš Baltarusijos išsiunčiami Lietuvos diplomatai niekuomet neužsiėmė su diplomato pareigomis nesuderinama veikla. Ministerija apgailestauja dėl tokio oficialiojo Minsko žingsnio ir reiškia viltį, kad Baltarusijos valdžia pakeis savo neadekvatų elgesį ir pagaliau išgirs Vakarų bendruomenės raginimus nutraukti šalyje vykdomas represijas prieš Baltarusijos pilietinę visuomenę.
Reaguodama į sekmadienį įvykusį incidentą, Vyriausybė trečiadienį nusprendė uždrausti į Lietuvos oro erdvę įskristi oro vežėjams, turintiems Baltarusijoje išduotą oro vežėjo pažymėjimą.
„Europos Vadovų Taryba priėmė aiškias išvadas, kur pasakė, kad Baltarusijos oro transporto bendrovėms turi būti uždrausta naudotis ES oro erdve. Po konsultacijų Briuselyje ir dėl bendrų sprendimų mes siūlytume sprendimą iš karto įgyvendinti“, – Vyriausybės posėdyje sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Nutarimas įsigalios gegužės 27 dieną, 3 valandą ryto Lietuvos laiku.
Baltarusijos režimas sekmadienį Minske priverstinai nutupdė iš Graikijos į Lietuvą skridusį keleivinį lėktuvą, kad suimtų opozicijos žurnalistą ir aktyvistą Ramaną Pratasevičių.
Tarptautinė bendruomenė pasmerkė tokį Baltarusijos režimo elgesį.
Lietuvos Vyriausybė sekmadienį pareiškė, kad Minsko sprendimą prievarta nutupdyti į Vilnių skridusį lėktuvą vertina kaip „valstybinio terorizmo veiksmą“ ir žada siekti, kad Baltarusijos oro erdvės būtų uždaryta tarptautiniams skrydžiams.
„Tai beprecedentė ataka prieš tarptautinę bendruomenę – pasitelkus karinę jėgą buvo sulaikytas civilinis lėktuvas ir jo keleiviai, taip pat pagrobtas Baltarusijos pilietis, kurio gyvybei ir sveikatai gresia pavojus.
Nepateisinama, kad įvairių šalių paprasti keliautojai buvo paversti režimo agresijos įkaitais.
Tai valstybinio terorizmo veiksmas nukreiptas prieš Europos Sąjungos ir kitų šalių piliečių, prieglobsčio nuo režimo persekiojimo ieškančių Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovų, taip pat tarptautinės civilinės aviacijos saugumą“, – teigiama sekmadienio vakarą išplatintame pranešime.
„Lietuva reikalaus aiškaus ir bekompromisio tarptautinės bendruomenės atsako.
Baltarusijos oro erdvė yra nesaugi visiems. ES turi imtis veiksmingų priemonių apginti visus asmenis, kad ir kokios šalies piliečiai jie bebūtų, kuriems gręsia pavojus dėl neadekvačių režimo veiksmų. Kartu su tarptautiniais partneriais sieksime, kad Baltarusijos oro erdvė būtų uždaryta tarptautiniams skrydžiams.
Tai, kas šiandien įvyko, yra išpuolis ne tik prieš Lietuvą, tai ženklas visai Europos Sąjungai ir tarptautinėms organizacijoms“, – pažymi Lietuvos Vyriausybė.
A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka atvyko darbo vizito į Maskvą. Jis ketvirtadienį turi susitikti pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, apie tai pranešė naujienų agentūra BelTA.
A. Lukašenka ir V. Putinas aptars dabartinius Rusijos ir Baltarusijos santykius, daugiausiai dėmesio skiriant prekybiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui. Manoma, kad susitikimo metu taip pat bus iškelti klausimai, susiję su bendradarbiavimu kovojant su koronaviruso pandemija. Abu prezidentai, bet kita ko, aptars bendrą atsaką į dabartinius iššūkius ir grėsmes bei apsikeis nuomonėmis tarptautiniais klausimais ir apie padėtį regione.
Ankstesnis A. Lukašenkos ir V. Putino susitikimas įvyko vasario 22 d. Sočyje.
Buvęs Baltarusijos specialiųjų pajėgų karininkas Igoris Makaras, išplatinęs garso įrašą, kuriame Baltarusijos KGB pareigūnai diskutuoja apie galimybę nužudyti žurnalistą Pavelą Šeremetą, paskelbė apie savo pasirengimą duoti parodymus šioje byloje Ukrainoje.
Pavlas Šeremetas
„Mano anoniminis šaltinis, kuris dabar yra Europos Sąjungoje, padarė įrašą. Aš dabar šį įrašą paviešinau, pateikiau skelbti” EUobserver „. Ten buvo atlikti visi galimi tyrimai. Buvo atlikta tarptautinė ekspertizė, kuri patvirtinama. Taip pat vėliau, jei reikės, bus atliekamas biometrinis tyrimas. Ir svarbiausia yra tai, kad vyras, buvęs KGB darbuotojas, tiesiogiai susijęs su tais žmonėmis, su kuriais kalbasi Zaicevas (buvęs Baltarusijos KGB vadovas – red.), dabar yra ES valstybėje ir yra pasirengęs liudyti Europos tarptautiniame teisme ir Ukrainos generalinėje prokuratūroje “, – sakė Makaras.
Pasak jo, garso medžiaga jį pasiekė 2012 m.
„2012 m. klausiausi šio įrašo ir ten girdėjau savo draugo vardą. Tai Olegas Alkajevas (Alkajevas yra buvęs Minsko SIZO vadovas, mirties bausmę vykdančios „egzekucijos grupės” vadovas. Alkajevas paliko Baltarusiją 2001 m., tapo Lukašenkos režimo kritiku. 2007 m. Pavelas Šeremetas išleido Alkajevo knygą „Šaudymo būrys“ – red.). Po to supratau, kad man reikia išgelbėti jo (Alkajevo) gyvybę.
Olegas Alkajevas ir jo knyga „Rastrelnaja komanda”
Aš pirmiausia atidaviau (įrašus – red.) Amerikos specialiosioms tarnyboms, kad išgelbėčiau Alkajevo gyvybę, jis dabar yra gyvas. Taip pat, to dėka Borodachas ir Dudkinas išlieka gyvi (įraše pašnekovai, taip pat, aptaria buvusį specialiųjų pajėgų brigados vadą Vladimirą Borodachą ir Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos antikorupcinio skyriaus vadovą Viačeslavą Dudkiną – red.). Taip pat buvo planuota fiziškai pašalinti Andrejų Suzdalcevą (Rusijos politologas – red.), jis gyvas. Bet, deja, Pavelo Šeremeto nebėra su mumis “, – sakė Makaras.
Buvęs specialiųjų pajėgų karininkas teigia, kad pokalbio įrašą jis paskelbė tik dabar, nes nori padėti Baltarusijos žmonėms kovoje su Lukašenkos diktatūra: „Jei 2016 m., kai buvo susprogdintas Pavelas Šeremetas, aš būčiau paskelbęs šiuos duomenis, manau, tai, galbūt, būtų padėję išaiškinti nusikaltimą, tačiau tuomet šiandien nebūčiau galėjęs padėti savo Baltarusijos žmonėms susidoroti su šiuo šalyje egzistuojančiu diktatorišku režimu “.
Makaras, taip pat, sakė, kad perdavė visą medžiagą Ukrainos teisėsaugos pareigūnams ir buvo pasirengęs atvykti liudyti Ukrainoje.
„Mes padarėme viską, kad tai būtų paviešinta, ir svarbiausia – užsibaigtų šio nusikaltimo tyrimas, įrodanti, kad Baltarusijos specialiosios tarnybos dalyvavo jame. Įrašus (Ukrainos teisėsaugos pareigūnams – red.) perdaviau maždaug gruodžio mėnesį.
Oficialaus tardymo nebuvo, tačiau šiandien Ukrainos specialiosios tarnybos susisiekė su manimi. Kalbėjausi ir daviau sutikimą bendradarbiauti. Būsiu pasirengęs duoti parodymus Ukrainos Generalinėje prokuratūroje. Taip pat, pasakiau, kad buvęs darbuotojas, dabar išvykęs į ES šalį, bus pasirengęs pateikti įrodymus.
Planuoju skristi į Kijevą. Nežinau, kada. Tai priklauso nuo specialiųjų Ukrainos tarnybų. Dabar situacija su COVID yra labai bloga, todėl viskas priklauso nuo jų ir, matyt, nuo tyrimo. Kai bus toks poreikis, bus kokie nors faktai, žinoma, pranešiu, o kai Ukrainos pusė bus pasirengusi mano atvykimui ir parodymų davimui, aš esu pasirengęs “, – pabrėžė Makaras.
Primename, kad žurnalistas Pavelas Šeremetas žuvo 2016 m. liepos 20 d. rytą dėl automobilio sprogimo. Išankstiniai tyrėjai šį įvykį kvalifikavo kaip tyčinį nužudymą.
2019 m. gruodžio 12 d. dėl žurnalisto Pavelo Šeremeto nužudymo Ukrainos policija sulaikė tris įtariamuosius. Tai karo slaugytoja Yana Dugar, savanorė Julija Kuzmenko, Antiteroristinių operacijų (prieš Rusijos teroristus) veteranas Andrejus Antonenko. Tyrėjai mano, kad įtariamųjų motyvas buvo bandymas destabilizuoti socialinę ir politinę situaciją Ukrainoje.
Parengiamasis teismo posėdis Šeremeto nužudymo byloje įvyko 2020 m. rugpjūčio 25 d. Teismo sprendimu Antonenko buvo sulaikytas, Kuzmenkai paskirtas kasdieninis 24 valandų namų areštas, iš Dugar teismas paėmė 168 160 grivinų užstato ir paskyrė jai papildomas prievoles.
Gruodžio 10 d. Kijevo Ševčenkos apygardos teismas pratęsė Kuzmenko, Antonenko ir Dugar užkardymo priemones.
Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos sostinėje Minske sekmadienį per protestus prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką sulaikyta daugiau kaip 300 protestuotojų, teigė Minsko policijos departamento atstovas Romanas Laškevičius.
Pasak jo, daugiau kaip 300 žmonių sulaikyti dėl kaltinimų pažeidus masinių susibūrimų įstatymą ir nepaklusus policijos įsakymams.
Sekmadienį gyvenamuosiuose kvartaluose Minske protestuotojai susirinko į grupeles nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Teisėsaugos pareigūnams išvaikius protestuotojus, jie vėl bandė susiburti į grupes. Praėjęs sekmadienis buvo jau 127-oji protestų Baltarusijoje diena. Pirmą kartą institucijos neuždarė metro stočių ir neblokavo mobiliojo ryšio.
„Šis sekmadienis yra 18-as iš eilės, kai žmonės parodė, kad yra pasiruošę ginti savo teises“, – savo ruožtu teigė opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Masiniai sulaikymai tapo įprastu sekmadienio protestų, vykstančių nuo rugpjūčio vidurio, bruožu. Per protestus Baltarusijoje buvo sulaikyta iš viso maždaug 30 tūkst. žmonių.
Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų rugpjūtį nerimsta politinė krizė.
Opozicija ir jos šalininkai įsitikinę, kad rinkimai buvo suklastoti A. Lukašenkos naudai, o tikroji nugalėtoja yra politikos naujokė, opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja, kuri rinkimuose dalyvavo vietoje įkalinto savo vyro.
Demonstrantai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, laisvų ir sąžiningų rinkimų, paleisti politinius kalinius, nutraukti policijos smurtą prieš protestuotojus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūnus, kurie dalyvavo mušant ir kankinant taikius demonstrantus.
Opozicijos mitingas Minske sutraukė tūkstančius baltarusių. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį į Baltarusijos sostinės gatves vėl išėjo tūkstančiai opoziciją palaikančių protestuotojų, kurie reikalauja tariamojo prezidento Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo.
Anot Baltarusijos sostinėje dirbančio naujienų agentūros AFP korespondento, keliuose skirtinguose Minsko rajonuose žygiuojantys dešimtys tūkstančių protestuotojų skandavo „Tegyvuoja Baltarusija“ bei mojavo opoziciją remiančiomis baltai raudonomis vėliavomis.
Prieš mitingą visame mieste pasirodė gausios saugumo pajėgos su šarvuočiais ir vandens patrankomis.
Remiantis žmogaus teisių grupės „Viasna“ informacija, policijos pareigūnai sulaikė maždaug 70 protestuotojų.
Pergalę prezidento rinkimuose paskelbusi Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, sekmadienį vykstančius protestus vadina žingsniu į priekį siekiant „laisvos ir sąžiningos Baltarusijos“.
„Šalis negali virsti kalėjimu, jeigu niekas nebijo kalėjimo sargų“, – kalbėjo opozicijos lyderė.
Baltarusijos sostinėje Minske į žuvusio opozicijos aktyvisto Romano Bondarenkos laidotuves penktadienį susirinko apie 5 tūkst. žmonių.
31-erių kariškis praėjusią savaitę mirė nuo smegenų traumos, kurią patyrė, kai jį suėmė Baltarusijos saugumas. Jis buvo suimtas po ginčo miesto aikštėje, kurioje renkasi protestuotojai.
Gedintys žmonės į laidotuves Minsko užmiestyje esančioje cerkvėje susirinko nešini baltomis ir raudonomis gėlėmis, simbolizuojančiomis opoziciją.
„Ne mūsų jėgoms sugrąžinti Romaną, tačiau galime pasistengti, kad tokie nusikaltimai daugiau niekuomet nepasikartotų“, – „Telegram“ paskyroje rašė Sviatlana Cichanouskaja.
Rugpjūčio rinkimuose pergalę teigia iškovojęs Aliaksandras Lukašenka, tačiau opozicijos lyderė S. Cichanouskaja tai neigia ir ragina baltarusius protestuoti. Netrukus po rinkimų ji pati pasitraukė į Lietuvą.
A. Lukašenka šalį valdo jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. ES atmetė rugpjūčio rinkimų rezultatus kaip „nei laisvus, nei sąžiningus“ ir atsisakė pripažinti A. Lukašenką Baltarusijos prezidentu bei įvedė sankcijas A. Lukašenkai artimiems pareigūnams.
Per laidotuves protestuotojai skandavo „Romanai, esi herojus“ ir „Išeinu“ šūkius. Pastarasis – tai paskutinė žinutė, kurią R. Bondarenka parašė bendrame šeimos pokalbyje internete.
Apie R. Bondarenkos mirtį nuo smegenų sužalojimų paskelbta lapkričio 12 d.
Penktadienį A. Lukašenka teigė daugiau informacijos apie R. Bondarenkos žūtį paskelbsiantis kitą savaitę.
„Turėkite kantrybės. Kitą savaitę jums pranešime viską. Patikėkite, bus įdomu“, – teigė A. Lukašenka, jį citavo naujienų agentūra BelTA.
Saugumo pareigūnai Baltarusijoje paleido įspėjamuosius šūvius prieš protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Baltarusijos saugumo tarnybų pareigūnai paleido įspėjamuosius šūvius prieš sostinėje Minske vykstančių opozicijos eitynių dalyvius, praneša TASS.
Minsko miesto vykdomojo komiteto Vidaus reikalų skyriaus atstovė Natalija Ganusevič patvirtino naujienų agentūrai TASS, kad opozicijos akcijos metu Nepriklausomybės prospekte pareigūnai šaudė į orą.
„Taip, į orą buvo paleisti įspėjamieji šūviai“, – sakė ji.
TASS taip pat praneša, kad saugumo tarnybos sulaikė žmones, kurie išgirdę šūvius pasileido bėgti į aplinkinių gyvenamųjų namų kiemus.
Tuo metu Lahoisko prospekte, kur taip pat susirinko daug protestuotojų, saugumo tarnybos panaudojo apsvaiginančią granatą.
Baltarusijoje per opozicijos eitynes sulaikyta daugiau nei 100 protestuotojų. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos milicija Minske sekmadienį sulaikė daugiau nei 100 demonstrantų, protestuojančių prieš autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimą.
„Iki šiol Minske sulaikyta daugiau nei 100 (protestuotojų)“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Olga Čemodanova.
Baltarusijos teisėsauga ruošėsi dar vienam masiniam protestui Minske sekmadienį: šalies nepriklausomas naujienų portalas tut.by skelbė apie uždaromas aikštes ir metro stotis bei mieste pastebėtą karinę techniką
.
Per pastaruosius du savaitgalius rengtus protestus buvo sulaikyta šimtai žmonių. Žmogaus teisių apsaugos organizacijų teigimu, daugiausia sulaikomi jauni žmonės.
Nuo rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kuriuose pergalę skelbiasi pasiekęs A. Lukašenką, Baltarusijoje nesiliauja protestai, o pagrindinė opozicijos lyderė, teigianti, kad nugalėjo rinkimuose, Sviatlana Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą.
Kiek anksčiau S. Cichanouskaja pareiškė, kad A. Lukašenka turi pasitraukti iš valdžios iki spalio 25 d., antraip šalyje esą bus pradėtos milžiniškos protesto akcijos ir visuotiniai streikai.
Vos tik paskelbus pirmuosius prezidento rinkimų rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai pasiūlius sumažinti Lietuvos ir Lenkijos ambasadose šioje šalyje dirbančių darbuotojų skaičių, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pavadino tai išpuoliu ir sako, kad Baltarusija „kerta šaką ant kurios sėdi“.
Jis patikino, kad koordinuojamasi ir su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau. Pasak L. Linkevičiaus, Lenkijos reakcija bus panaši. Apie situaciją yra informuota ES Išorinių veiksmų tarnyba.
„Vertiname su apgailestavimu, nusivylimu. Dar kartą galiu pakartoti, deja, paskutiniai žingsniai ir sprendimai, kuriuos Baltarusijos valdžia priiminėja, tai praktiškai kerta šaką, ant kurios patys sėdi. Ir taip nedaug tų kontaktų likę, jie pabrėžtinai nenori bendrauti tik su Vakarais, kalbasi tik su viena valstybe. Ir toks išpuolis penktadienio vakarą, toks pasiūlymas… (…) Na, lauksime kitų žingsnių“, – penktadienį vakare sakė L. Linkevičius.
Jo teigimu, Lietuva atsakomojo žingsnio nedarys ir darbuotojų skaičiaus Baltarusijos ambasadoje nemažins. Jis svarstė, kad toks Baltarusijos pareiškimas gali būti „noras suskaldyti“, nes išskirtos tik dvi Baltarusijoje esančios ambasados – Lenkijos ir Lietuvos.
„Mes neketiname kviesti ambasadoriaus (Baltarusijos ambasadoriaus Lietuvoje – ELTA) konsultacijoms ir nieko nesvarstysime dėl personalo mažinimo, nes jeigu bus reikalavimas iš kitos pusės arba kažkokie sprendimai, tada priimsime adekvačius sprendimus taip pat ir mes – Vilniuje ir Varšuvoje. Tie pasiūlymai kol kas tikrai nebus svarstomi“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Pasak jo, Lietuva nėra suinteresuota mažinti bendravimo su Baltarusija kanalų skaičių.
„Jeigu kažkas mano, kad taip atsiribodami kažkiek apsaugos savo veiksmus, nes visa tai, kas vyksta, tikrai yra pasaulio dėmesio centre“, – teigė ministras.
L. Linkevičius taip pat pabrėžė, kad situacija yra aptariama ir su kitomis užsienio valstybėmis, jos bando bendrauti per Rusiją.
„Jeigu nepavyksta dialogas su Baltarusija, kaip matome, dėl jų tokio užsispyrimo, tai turėtų būti dialogas su tais, kurie gali turėti įtakos. Tai pirmiausia išskirčiau Rusiją. Žinau, kad ir valstybių vadovai, kurie turi kontaktus su Rusija, irgi mėgina tą daryti. Daroma viskas, kas įmanoma, tačiau akivaizdu, kad mažinimas tų diplomatinių kontaktų ir atstovavimo mažinimas rodo silpnumą, ir tai tikrai nerodo jokio stiprumo, jeigu taip kažkas įsivaizduoja“, – sakė L. Linkevičius, pavadinęs Baltarusijos žingsnį neracionaliu.
Ministras: to buvo galima tikėtis
Vis dėlto L. Linkevičius pripažino, kad tokių Baltarusijos veiksmų buvo galima tikėtis.
„Mes Baltarusijos žmonių atžvilgiu jokių sprendimų nepriiminėjame, juo labiau neįžeidinėjame baltarusių tautos ir neketiname to daryti. Bet jie tą pateikia būtent taip. (…) Retorikoje netgi buvo minimas diplomatinių santykių nutraukimo variantas. Kaip tai atrodys, mes už juos negalvosime, nebursime. Mes to neskatiname daryti, nemanome, kad tai racionalu ir teisinga“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareikalavo sumažinti Lietuvos ir Lenkijos ambasadose šioje šalyje dirbančių darbuotojų skaičių, primena ELTA. Tai pranešė Baltarusijos URM atstovas Anatolijus Glazas, skelbia tut.by.
„Dėl vienareikšmiškai destruktyvios paminėtų šalių veiklos joms pasiūlyta iki spalio 9 d. sulyginti savo diplomatinių atstovybių darbuotojų skaičių su Baltarusijos atstovybėse dirbančiųjų skaičiumi atitinkamose šalyse“, – teigia atstovas.
Pasak A. Glazo, tai reiškia, kad Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje vietoje 25 turi likti 14 diplomatų, o Lenkijos ambasadoje – vietoje 50 turi likti 18.
Baltarusijos URM taip pat nuo spalio 5 d. atšaukia Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje ir Lenkijoje į Minską konsultacijoms.
„Lietuvos ir Lenkijos ambasadoriams Baltarusijoje atitinkamai pasiūlyta sekti šiuo pavyzdžiu“, – tikino A. Glazas.
A. Glazo teigimu, šio žingsnio teko imtis „išskirtinai dėl itin destruktyvaus vaidmens, kurį Baltarusijos atžvilgiu suvaidino Lietuvos ir Lenkijos vadovybė“.
Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad antradienį įsigalios simetriškos sankcijos Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Tai atsakas į sankcijas, kurias šios valstybės įvedė Minskui, naujienų agentūrai BelTA sakė ministerijos atstovas Anatolijus Glazas.
„Nuo šiandien, kaip žadėjome anksčiau, mes taip pat įvedame simetrinių atsakomųjų sankcijų prieš kiekvieną šių šalių. Jau esame sakę, kad tai bus žemyn nukreipta spiralė, kurią inicijavo kai kurie Lietuvos pareigūnai. Tęsime atsaką, tačiau patys tokių žingsnių neinicijuosime“, – pabrėžė jis.
Ministerijos atstovas atskleidė, kad Minskas sudarė savo pačių sankcijų sąrašus, kurie bus pritaikomi Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Į kiekvieną sąrašą įtraukiama po maždaug 100 pareigūnų, kuriems nuo šiol draudžiama įvažiuoti į Baltarusiją.
Rugpjūčio 31 dieną Baltijos šalys įvedė sankcijų 30-čiai Baltarusijos pareigūnų. Penkerių metų trukmės įvažiavimo draudimas buvo įvestas ginčijamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, vidaus reikalų ir teisingumo ministrams, generaliniam prokurorui, prezidento administracijos atstovams, Centrinei rinkimų komisijai ir nacionalinio saugumo agentūroms.
