Popiežius aukojo mišias 30 000 tikinčiųjų Bahreine. EPA-ELTA nuotr.
Menama, lapkričio 5 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį popiežius Pranciškus aukojo mišias po atviru dangumi 30 000 tikinčiųjų Bahreine, kurio dauguma gyventojų – musulmonai, informuoja AFP.
Pontifikas mišias laikė Bahreino nacionaliniame stadione, didžiausioje renginių vietoje šioje karalystėje.
Popiežius Pranciškus, kuriam 85 m., dėl kelio skausmų naudojosi neįgaliųjų vežimėliu ir lazda. Apsuptas daugiau nei dešimties asmens sargybinių ir padėjėjų jis mojavo susirinkusiems iš pusiau atviro papamobilio. Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Renginio metu įvairiomis kalbomis dainavo 100 asmenų choras, o popiežius sakė, kad šios mišios yra sugyvenimo ir įvairovės pavyzdys pasaulyje, kuriame žmonės nuolat migruoja, kur vyrauja idėjų, papročių ir tradicijų pliuralizmas.
Vienas Pranciškaus pontifikato tikslų yra siekis palaikyti gerus ryšius su Islamo pasauliu. Tai jau antrasis vizitas į Persijos įlankos šalis, 2019 m. jis lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir aukojo mišias 170 000 žmonių. Tuomet jis taip pat pasirašė krikščionių bei musulmonų taikos manifestą.
Didžiąją dalį savo keturių dienų vizito Bahreine popiežius praleido susitikdamas su aukščiausio rango valdžios atstovais ir dvasininkais.
Lietuva pasitinka iš Igarkos pargabentus tremtinių palaikus. Kęstučio Jurelės (ELTA) nuotr.
Kėdainiuose sekmadienį minimas tremtinių palaikų pargabenimo iš Igarkos į Lietuvą, Kėdainių karinį aerodromą, 30-metis. Minėjimą rengia Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių filialas.
Vidurdienį Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už gyvus ir mirusius tremtinius ir politinius kalinius. Po Mišių bus šventinama atminimo lenta, o daugiakultūriame centre bus surengta Atminties valanda, žodžio ir muzikos dedikacija trėmimų aukoms atminti, bus parodytas filmas apie palaikų iškasimą Igarkoje ir pargabenimą į Lietuvą.
1989-ųjų birželio 29 d. į Igarką išvyko penkiolikos asmenų grupė, kuri tuomet nesiruošė palaikų parvežimui, o turėjo tikslą tik surasti kapus, tik atpažinti. Vienas po kito ekspedicijos nariai surado savo artimųjų kapus, deja, dalis bendrakeleivių taip ir nesurado lopinėlio Sibiro žemės, priglaudusios brangius jiems žmones…
1989-ųjų liepos 28-ąją, skambant varpams, iš Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios karinio aerodromo link pajudėjo gausi tikinčiųjų procesija. Buvo nešamos gedulo kaspinais perrištos trispalvės ir bažnytinės vėliavos, procesijos dalyvių rankose – žvakės ir gėlės.
Į Kėdainių aerodromą niekas žmonių nekvietė, o suvažiavo mašinų kolonos, susirinko daugiatūkstantinė minia ir daug kunigų iš įvairių Lietuvos vietų. Susirinko sutikti ir pagerbti tremtinių palaikų, sugrįžtančių iš Igarkos, iš amžino įšalo žemės. Betoniniu taku atriedėjo didžiulis karinis transporto lėktuvas, parvežantis 120 tremtinių palaikų iš Igarkos. Vienas po kito iš lėktuvo buvo išnešami cinkuotos skardos karstai, visi buvo uždengiami trispalvėmis, gėlėmis. Aidėjo maldos žodžiai, karstai buvo pašventinti. Spontaniškai minia užgiedojo „Marija, Marija“. Susirinkusiųjų veiduose – didžiulis skausmas, akyse – ašaros, lūpose –– aimanos, tos dienos atmosfera prisimenama Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių filialo pranešime.
Po trumpo mitingo karstai buvo sukelti į berželiais ir ąžuolų vainikais papuoštus sunkvežimius, kėdainiečiai su žvakelėmis rankose išlydėjo tremtinių palaikus į paskutinę kelionę – į amžino poilsio vietas Lietuvos miestų ir kaimų kapinėse.
