Graikijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Atėnai, liepos 21 d. (dpa-ELTA). Graikijos civilinės gynybos departamentas penktadienį perspėjo dėl aukštos gaisrų rizikos didelėje šalies dalyje.
Pranešama, kad bene labiausiai paveiktas regionas aplink sostinę Atėnus, Eubojos sala ir šiaurės rytinė Peloponeso pusiasalio dalis. Gaisrų pavojus buvo paskelbtas ir atostogautojų pamėgtose Rodo bei Samo salose. Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Šalį pradeda kamuoti jau trečioji nuo šių metų pradžios karščio banga. Prognozuojama, kad penktadienį termometrų stulpeliai daugelyje vietovių pakils iki 40 laipsnių Celsijaus. Tuo metu šeštadienį temperatūra gali pakilti iki 43, o sekmadienį – iki 44-45 laipsnių Celsijaus. Ypač kaista Atėnuose esantys žmonės, kur iki kitos savaitės vidurio temperatūra net ir naktį nenukris žemiau 30 laipsnių Celsijaus ribos.
Pareigūnai perspėjo, kad kartu su karštais ir sausais orais padidės miškų gaisrų rizika. Šią savaitę gaisrų jau būta į šiaurę ir vakarus nuo Atėnų bei Rode.
Miško gaisras. Kanada. EPA – ELTA foto
Otava, birželio 11 d. (AFP-ELTA). Miškų gaisrai Kanadoje, institucijų vertimu, tęsis dar ne vieną savaitę. „Mūsų laukia kova, kuri, mūsų vertinimu, truks visą vasarą, – šeštadienį sakė Kvebeko provincijos saugumo ministras François‘as Bonnardelis. – Tai pirmas kartas Kvebeko istorijoje, kai kovojame su tiek daug gaisrų ir evakuojame tiek daug žmonių“.
Kanadoje šeštadienį liepsnojo iš viso 416 miškų gaisrų, 203 jų siautėjo nekontroliuojamai. Albertos provincijoje padėtis penktadienio vakarą po kelių santykinės ramybės dienų vėl paaštrėjo. Edsono miesto gyventojai buvo paraginti evakuotis – antrą kartą nuo gegužės pradžios.
„Ugnis taip įsišėlo, kad kelios komandos turėjo atsitraukti“, – sakė Jelouhydo rajono administracijos vadovas Lucas Mercieris.
Miškai liepsnoja ir Britų Kolumbijos provincijoje.
Kanadoje šiais metais registruojami dar neregėto masto miškų gaisrai. Nuo metų pradžios liepsnos prarijo daugiau kaip 4,6 mln. hektarų teritoriją. Dešimtys tūkstančių žmonių buvo evakuoti į saugias vietas.
Ekspertų vertinimu, miškų gaisrų daugėja dėl klimato kaitos.
Kanadoje liepsnojančių miškų gaisrų dūmai toliau plinta JAV. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Kanadoje liepsnojančių miškų gaisrų dūmai ketvirtadienį toliau plito virš Jungtinių Valstijų. Dūmai apgaubė tokius didmiesčius, kaip Filadelfija ir Vašingtonas, jų poveikis buvo juntamas ir toliau į vakarus esančiame Detroite ar Baltimorėje. Jau trečiadienį pranešta, kad dėl iš Kanados atslinkusių dūmų oro kokybė Niujorke buvo blogiausia per dešimtmečius.
Ir ketvirtadienį šiame didmiestyje tvyrojo degėsių kvapas – dūmai buvo justi kvėpavimo takuose ir akyse. Daug žmonių skundėsi galvos skausmais. Tačiau dūmų migla jau nebuvo tokia tiršta kaip dar trečiadienį, kai ekspertai kalbėjo apie „labai pavojingą“ oro kokybę. Niujorko valstijos gubernatorės Kathy Hochul nurodymu buvo išdalyta milijonas apsauginių kaukių. Vienu metu buvo smarkiai apribotas lėktuvų eismas.
Jau kelias savaites Kanados vakaruose, o dabar ir šalies šiaurės rytuose liepsnoja miškų gaisrai. JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį kalbėjosi su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir pasiūlė jam papildomą pagalbą, pranešė Baltieji rūmai.
Niujorkas, birželio 7 d. (AFP-ELTA). Dideli miškų gaisrai Kanadoje atsiliepia ir JAV rytinei pakrantei. Niujorke, Vašingtone ir Filadelfijoje trečiadienį ore tvyrojo dūmų šydas. Institucijos dėl oro užterštumo padidino pavojaus sveikatai laipsnį. Pasak JAV aplinkosaugos agentūros EPA, oro kokybė kai kuriose miestų vietose buvo „nesveika“ ar net „labai nesveika“.
Niujorko meras Ericas Adamsas paragino gyventojus „kiek įmanoma“ apriboti veiklą lauke. Kvėpavimo problemų turintys žmonės, taip pat senyvo amžiaus gyventojai ir vaikai esą turėtų likti vidaus patalpose. Nors mokyklos buvo atidarytos, tačiau veiklų lauke trečiadienį atsisakyta.
Kanadoje jau kurį laiką liepsnoja dideli miškų gaisrai. Nuo pavasario registruota šimtai gaisrų. Vėjai dūmų daleles atneša į pietinę kaimynę JAV.
Anot ekspertų, miškų gaisrų dažnis ir sunkumas padidėjo dėl klimato šilimo.
Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėje tęsiasi miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, liepos 25 d. (AFP-ELTA). Praėjusią savaitę šiaurės vakarų Prancūzijoje pratrūkę du miškų gaisrai kilo dėl padegimo, pirmadienį pranešė prokurorai. Jų teigimu, iš viso trys pastarosiomis savaitėmis kilę gaisrai buvo sukelti tyčia.
Du gaisrai paprastai drėgnoje ir žvarbioje šiaurės vakarų Bretanėje kilo per smarkią karščio bangą, pastarąsias dvi savaites svilinusią Europą. Juos „neabejotinai sukėlė žmogus“, sakė vietos prokurorė Carine Halley ir pridūrė, kad jų priežastį nustatė ekspertai.
Gaisrai Bretanėje buvo gana nedideli lyginant su kitais dviem toliau į pietus kilusiais gaisrais, kurie sunaikino daugiau nei 20 tūkst. hektarų perdžiūvusių miškų Žirondos regione aplink Bordo. Nuo liepos 12 d. su liepsnomis Žirondoje kovoja daugiau nei 2 tūkst. ugniagesių, remiamų lėktuvų ir sraigtasparnių. Iš savo namų ir stovyklaviečių šioje vietovėje evakuota iš viso 36 tūkst. žmonių.
Didžiausias gaisras sausumoje prie Landiro kaimo pagaliau sutramdytas, pirmadienį paskelbė aukšta vietos pareigūnė Fabienne Buccio. „Gaisras vis dar neužgesintas“, – pabrėžė ji, bet jau nebeplinta. Jis taip pat kilo dėl padegimo, praėjusią savaitę pranešė prokurorai, tačiau 39 metų įtariamasis buvo paleistas, nes trūksta įrodymų. Pasak pareigūnų, visiškai užgesinti gaisrą gali prireikti kelių savaičių ir tai priklausys nuo oro.
Per operacijas prieš abu gaisrus Žirondoje nesunkiai sužeisti 25 ugniagesiai, bet niekas nežuvo, o tai F. Buccio įvertino kaip „teigiamą“ rezultatą. Sunaikinti penki namai, restoranas ir naktinis klubas bei penkios stovyklavietės. Tačiau 2800 pastatų, kuriems grėsė tiesioginis pavojus, liko nepažeisti, sakė ji.
Ugnis sunaikino didžiulius miško plotus aplink populiarią Pilos kopą Atlanto vandenyno pakrantėje – aukščiausią Europos smėlio kopą, kurią vasaros mėnesiais paprastai užplūsta turistai. Manoma, kad šis gaisras kilo netyčia nuo kibirkšties iš transporto priemonės.
Praeitos savaitė apokaliptiniai vaizdai ir daugelyje vietovių užfiksuoti rekordai, kai temperatūra viršijo 40 laipsnių Celsijaus, vėl paskatino Prancūzijoje diskusijas apie klimato kaitą. Ekspertai teigia, kad dėl žmogaus sukelto visuotinio atšilimo karščio bangų, sausrų ir miškų gaisrų rizika didės.
Šiais metais Europoje jau išdegė daugiau miškų nei pernai. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Miškų gaisrai Europoje šiais metais jau sunaikino didesnius plotus nei per visus 2021-uosius. Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (Effis) duomenimis, Europos Sąjungoje nuo metų pradžios išdegė 517 881 hektaras arba kiek daugiau nei 5 000 kvadratinių kilometrų miškų.
„Padėtis yra dar blogesnė nei tikėtasi, nors ilgalaikės prognozės rodė temperatūros anomalijas“, – sakė „Effis“ koordinatorius Jesúsas San Miguelis. Praėjusių savaičių karščio banga esą yra lemiamas veiksnys ir „vienareikšmiškai“ susijęs su globaliu klimato šilimu.
Jei tendencijos tęsis, šie metai gali prilygti 2017-iesiems ar net juos pranokti. 2017 metais pelenais virto beveik 990 000 hektarų (beveik 10 000 kvadratinių kilometrų) augmenijos. Ir tai buvo blogiausi metai nuo „Effis“ stebėjimų pradžios.
Praėjusiomis dienomis dideli gaisrai tūkstančių hektarų plotuose pirmiausiai liepsnojo Prancūzijoje ir Ispanijoje. Dabar čia situacija nurimusi.
Madridas, liepos 18 d. (dpa-ELTA). Nepaisant mažėjančių temperatūrų, atostogautojų pamėgtose šalyse Ispanijoje ir Portugalijoje toliau liepsnoja miškai.
Civilinės apsaugos duomenimis, Ispanijoje pirmadienį vis dar degė 22 gaisrai. Ypač paveikti regionai yra Ekstremadūra vakaruose, Galisija šiaurės vakaruose, Kastilija ir Leonas Vidurio Ispanijoje bei Katalonija šiaurės rytuose. Po vieno ugniagesio žūties savaitgalį rastas ir apdegęs piemens kūnas, pirmadienį pranešė tarnybos.
„Klimato kaita žudo, – sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, pirmadienį apsilankęs Ekstremadūroje. – Ji, kaip matėme, žudo žmones, tačiau ji žudo ir mūsų ekosistemą, mūsų bioįvairovę. Ir ji naikina vertingiausią mūsų visuomenės turtą: jos namus, jos būstus, jos verslą, jos gyvulius“.
Maždaug dešimt dienų liepsnojantys gaisrai Ispanijoje, oficialiais duomenimis, jau sunaikino 25 000 hektarų miško, dešimtis namų, parduotuvių ir fabrikų. Buvo evakuota tūkstančiai žmonių. Nugaišo daugybė galvijų.
Didelį nerimą pirmadienį kėlė gaisras Pont de Vilomaroje vos už 50 km į šiaurę nuo Barselonos. Čia sekmadienį įsiplieskusios liepsnos per 24 valandas supleškino 1 700 hektarų miško. Ugnis apėmė ir daug namų. Dūmų stulpai matėsi už daugybės kilometrų, taip pat Barselonoje.
Kelis mėnesius besitęsianti sausra, karščio banga, kuri Ispanijoje, oficialiais duomenims, tęsiasi nuo liepos 9 dienos, taip pat stiprūs vėjai sudarė palankias sąlygas liepsnoms kilti ir plisti. Tačiau pirmadienį meteorologijos tarnyba „Aemet“ jau paskelbė ir gerą žinią: karščio banga antradienį baigsis.
Portugalijoje pirmadienį dar liepsnojo penki didesni gaisrai. Čia per daugiau nei savaitę pelenais virto 30 000 hektarų miško.
Miškų gaisrai Portugalijoje: „liepsnoja visa šalis“. EPA-ELTA nuotr.
Lisabona, liepos 14 d. (dpa-ELTA). Atostogautojų pamėgtoje Portugalijoje daugybė miškų gaisrų neleidžia atsikvėpti gyventojams ir ugniagesiams. Ketvirtadienį įvairiose šalies dalyse liepsnojo 11 didelių gaisrų, pranešė civilinė apsauga (ANEPC). Iš viso su ugnimi kovoja 1 900 ugniagesių.
Didžiausių rūpesčių kelia gaisrai Aveire šiaurėje ir Leirijoje šalies centrinėje dalyje, Setubalyje, esančiame už 50 km į pietus nuo Lisabonos, bei Fare pietuose.
„Visa šalis liepsnoja“, – skelbia leidinio „Jornal de Notícias“ antraštė.
Nuo pirmadienio Portugalijoje paskelbtos ekstremalios padėties galiojimas pratęstas iki sekmadienio imtinai, ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas Antonio Costa. Šiuo metu šalyje tvyro ir karščiai, trečiadienį termometrų stulpeliai kilo iki 45 laipsnių padalos.
Ką reiškia ekstremali padėtis turistams? Miške, pavyzdžiui, draudžiama kūrenti laužus. Ribojimas buvimas miškuose. Negalima leisti ir fejerverkų.
Gaisrų plitimą Portugalijoje skatina ne tik kelis mėnesius besitęsianti sausra, bet ir stiprus vėjas. Tačiau nemažai gaisrų kilo ir dėl aplaidymo ar tyčios, teigia institucijos. Jau yra sulaikytų asmenų.
Oficialiais preliminariais duomenimis, per šešias dienas nukentėjo mažiausiai 130 asmenų, du jų sunkiai. Liepsnų sunaikinta teritorija artėja prie 100 kvadratinių kilometrų ribos.
Prancūzijos Rivjeroje – didelis gaisras. EPA-ELTA nuotr.
Per iki šiol didžiausią šiais metais miško gaisrą Prancūzijoje, negalutiniais duomenimis, žuvo mažiausiai du žmonės ir daugiau kaip 20 buvo sužeista. Tai trečiadienį pranešė Varo prefektūra.
Netoli Sen Tropezo kurorto ugniagesiai toliau kovoja su ugnimi. Tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Tarp žuvusiųjų yra „mažiausiai vienas vyras“, sakė prefektas Evence‘as Richardas. Žinybos prieš tai pranešė, kad vienas visiškai apanglėjęs kūnas rastas išdegusiame name Grimo gyvenvietėje į vakarus nuo Sen Tropezo. „Kol kas neturime duomenų, ar tai vyras ar moteris“, – sakė prokuroras Patrice‘as Camberou.
Nesunkiai nukentėjo 24 žmonės, tarp jų – penki ugniagesiai. Dauguma jų apsinuodijo dūmais.
Trečią gaisro dieną su liepsnomis kovojo 1 200 ugniagesių, taip pat gaisrų gesinimo lėktuvai.
Remiantis tyrimu, gaisras pirmadienį kilo greitkelio poilsio aikštelėje ir tada išplito daugiau kaip 6 000 hektarų ąžuolyno plote. Naktį laikinose pastogėse praleido 7 000 žmonių, tarp jų – daug turistų.
Praėjusiomis savaitėmis pragaištingi miškų gaisrai Europoje, be kita ko, kilo Graikijoje, Turkijoje ir Italijoje. Mokslininkai teigia, kad tai globalaus klimato šilimo ir besitęsiančios sausros padarinys.
Italijoje – siaubingi miškų gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Miškų ir augalijos gaisrų skaičius Italijoje šią vasarą išaugo 75 proc., palyginus su 2020 m. vasara, informuoja naujienų agentūra dpa.
Birželio 15-rugpjūčio 15 dienomis buvo užfiksuota 52 584 incidentai, sekmadienį paskelbė šalies ugniagesių tarnyba. Pernai tuo pačiu metu kilo 30 106 gaisrai. Tačiau šių metų duomenys panašūs su 2017 m.
Gaisrus gesinti pasiruošę 7 600 ugniagesių – 6 000 budi nuolat, o 1 600 yra rezerve. Jiems talkina 15 lėktuvų ir 14 sraigtasparnių.
Italija nukentėjo nuo didelių gaisrų, įskaitant Kalabrijos, Kampanijos ir Molizės regionuose, Sicilijos ir Sardinijos salose bei vietovėse netoli Romos.
Žiniasklaidos teigimu, dauguma gaisrų kilo dėl padegimų, o už tai iš dalies atsakinga mafija.
Šeštadienį policija sulaikė du galvijų augintojus, kurie sukėlę gaisrą siekė išplėsti ganyklas.
Sardinijoje liepsnos sunaikino tūkstančio metų senumo alyvmedžių giraitę. Kalabrijoje išdegė nacionalinis parkas.
Sicilijoje dėl miškų gaisrų šešiems mėnesiams paskelbta nepaprastoji padėtis. EPA-ELTA nuotr.
Sicilijos regiono Vyriausybė dėl nuo liepos pabaigos siaučiančių miškų gaisrų šešiems mėnesiams saloje paskelbė nepaprastąją padėtį.
Regiono prezidentas Nello Musumeci tikino, kad artimiausiomis savaitėmis gaisrų pavojus ir toliau bus išaugęs dėl ypač aukštos oro temperatūra ir neįprastų oro sąlygų.
Dėl neįprastai aukštos temperatūros, siekiančios daugiau nei 40 laipsnių pagal Celsijų, visoje Pietų Italijoje kyla sausra, dėl kurios lengviau plinta gaisrai. Manoma, kad daugumą gaisrų sukelia žmonės.
Gaisrai labiausiai paveikė Siciliją, Kalabriją ir Apuliją.
Miško gaisras Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.
Vis daugiau Rusijos kaimų ir miestų kenčia nuo tirštų dūmų, nes rytinėje šalies dalyje tebesiautėja miškų gaisrai.
Nuo dūmų kenčia daugiau nei 105 gyvenvietės ir Jakutsko miestas, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos.
Paimti oro mėginiai netrukus turėtų parodyti, kiek tas smogas yra toksiškas.
Dūmų debesys pasklido iki pat Sachalino salos, esančios už daugiau kaip 1 700 km, pranešė „Siberian Times“ naujienų svetainė.
Svetainėje skelbiamuose vaizduose matyti, kad tankūs dūmai užstoja saulės šviesą 280 tūkst. gyventojų turinčio Jakutsko gatvėse.
Gyventojai pradėjo klausinėti valdžios institucijų, pasak kurių, daugelis gaisrų jau užgesinti. „Na gerai, viskas užgesinta, tai iš kur mieste dūmai? – parašė komentare vienas internautas. Gaisrus gesinantis orlaivis. EPA – ELTA nuotr.
Ketvirtadienį Jakutijos valdžia suskaičiavo 227 miškų gaisrus. Remiantis Miškų oro apsaugos tarnybos duomenimis, ugniagesiai dirbo maždaug 666 tūkst. hektarų plote, o dar 820 tūkst. ha negyvenamose laukinėse vietovėse gaisrai tiesiog buvo palikti degti.
Remiantis oficialiais vertinimais, gaisrai išplito 1,7 mln. hektarų plote. Tačiau aplinkosaugos aktyvistai mano, kad vis dėlto nukentėjo 3 mln. hektarų.
Kipre per didelį miškų gaisrą žuvo keturi žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Kipre per didelį miškų gaisrą žuvo keturi žmonės, valstybinio radijo eteryje sekmadienį patvirtino Vyriausybės atstovas.
Manoma, kad visi žuvusieji buvo užsieniečiai, dirbę žemės ūkyje.
Gaisras prasidėjo po kelias dienas trukusios intensyvios karščio bangos į šiaurės rytus nuo Limasolio uostamiesčio.
Visuomeninio transliuotojo RIK žiniomis, gaisrą gesina šimtai ugniagesių ir net 11 ugniagesių lėktuvų.
„Vis dar yra du didelį liepsnų frontai. Masiškai dislokuojame gaisrų gesinimo orlaivius“, – pridūrė atstovas.
Kiprui į pagalbą kovoje su liepsnomis gaisrų gesinimo lėktuvų atsiuntė Izraelis, Graikija ir Italija.
Šeštadienio naktį dėl gaisro buvo evakuoti kelių kaimų gyventojai. Sekmadienio ryto duomenimis, gaisras sunaikino apie 50 kv. km miško ir pasėlių.
Ispanijoje siaučia miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.
Pietvakarių Ispanijoje Huelvos provincijoje siaučiantys miškų gaisrai sunaikino maždaug 10 tūkst. hektarų miško ploto, tai daugiau nei 14 tūkst. futbolo aikštelių.
Ugnis privertė bėgti maždaug 3 200 žmonių. Gaisras provincijoje kilo ketvirtadienį, vietos valdžios pareigūnus pirmadienį citavo Ispanijos žiniasklaidos priemonės.
Miško gaisras labiausiai paveikė kalvotoje vietovėje maždaug 40 km į rytus nuo Portugalijos pasienio ir 100 km į šiaurės vakarus nuo Sevilijos įsikūrusią 1 900 gyventojų bendruomenę.
Pranešime teigiama, kad prie maždaug 500 ugniagesių prisijungė ir kariškiai. Gaisrui gesinti panaudoti ir 24 sraigtasparniai bei lėktuvai.
Tikimasi, kad pasikeitus orui, susilpnėjus vėjui ir atsiradus daugiau drėgmės, gaisras ir pats plis lėčiau. Kol kas ugnis nėra suvaldyta, naujienų agentūrai „Europa Press“ sakė ugniagesių departamento atstovas.
Savaitgalį dar vienas miškų gaisras rytinėje Ispanijos dalyje Mursijos regione sunaikino dar 300 hektarų miško ploto.
Naujausi oficialūs duomenys rodo, kad šiemet iki gaisro Huelvoje miškų gaisrai Ispanijoje pridarė palyginus nedaug žalos.
Iki rugpjūčio vidurio šiemet liepsnos sunaikino 31 tūkst. hektarų ploto, mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., kai buvo sunaikinti 72 tūkst. hektarų miško ploto.
Ispanijos šiaurės vakaruose šėlstantis gaisras jau sunaikino apie 1 tūkst. hektarų miško ir pasėlių. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „La Vanguardia“.
Leidinio žiniomis, šis gaisras – didžiausias šią vasarą Galisijos autonominiame regione. Ugnis įsiplieskė trečiadienį Kvaledro miestelio apylinkėse. Su ugnies stichija kovoja apie dvi dešimtis lėktuvų ir sraigtasparnių. Žmonės per gaisrą kol kas nenukentėjo.
Trečiadienį beveik visoje Ispanijos teritorijoje nusistovėjo smarki kaitra. Kai kuriuose regionuose gyventojai įspėti apie jos keliamą pavojų.
Manoma, kad termometro stulpelis gali pasiekti 42 laipsnių padalą.
Kūčių dieną Australijoje 2 000 ugniagesių toliau kovojo su pragaištingais miškų gaisrais. Atvėsus orams, jie ėmėsi skubiai reikalingų priemonių tolesniam liepsnų plitimui sustabdyti. Nes gaisrų pavojus netrukus vėl gali paaštrėti: meteorologai prognozuoja, kad temperatūros po Kalėdų švenčių vėl kils aukščiau 40 laipsnių padalos.
Tūkstančiai ugniagesių iš Kanados, JAV ir Naujosios Zelandijos praėjusiomis dienomis atvyko į Australiją, kad padėtų savo išsekusiems kolegoms, pranešė Australijos ugniagesių tarnyba. Didelė dalis ugniagesių Australijoje su liepsnomis kovoja savanoriškai.
Vien tik apie milijoninį Sidnėjaus miestą nuo gaisrų pradžios išdegė daugiau kaip 3 mln. hektarų dydžio teritorija. Tai maždaug atitinka Belgijos dydį. Visoje šalyje pelenais virto beveik 5 mln. hektarų plotas. Ypač kenčia Naujasis Pietų Velsas – daugiausiai gyventojų turinti valstija, kurioje yra ir Sidnėjus.
Vietos žiniasklaida vis praneša apie neįtikėtinus išsigelbėjimus. Antradienį vienas vynuogininkas stočiai ABC pasakojo, kaip jis dėl artėjančių liepsnų gelbėjosi įšokdamas į ežerą – ir tik vandenyje pastebėjo, kad yra apsuptas dešimčių kengūrų.
Stipresnius kritulius meteorologai prognozuoja tik vasarį. Per gaisrus nuo spalio jau žuvo aštuoni žmonės, ugnis sunaikino 1 000 namų. Liepsnos pragaištingų padarinių turėjo ir gyvūnijos pasauliui: manoma, kad žuvo apie 2 000 koalų, nespėjusių pasprukti nuo sparčiai plintančių liepsnų.
Laužas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiemet, iki penktadienio, Lietuvos miškuose kilo 63 gaisrai, nuniokoję bendrą 76 hektarų plotą.
Kaip pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU), miško gaisrų skaičius šiemet dvigubai didesnis nei pernai, o ugnis pažeidė dešimt kartų didesnį miško plotą. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 27 miško gaisrai 8 hektarų bendrame plote.
Įmonės regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai šiais metais pagal gautus pranešimus apie galimus gaisrus į įvykio vietą važiavo daugiau kaip 110 kartų.
„Tokiu sausu oru pernykštė žolė yra kaip parakas, uždegta plinta akimirksniu ir kelia pavojų patiems žmonėms, pastatams, žaibiškai gali persimesti į durpynus, miškus, pagauti sausą miško paklotę ir išplisti didžiulėje teritorijoje“, – apie kylantį miškuose pavojų sakė VMU Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.
Jo teigimu, per paskutines tris dienas liepsnojantį mišką teko gesinti 15 kartų, ugnis sunaikino 8 hektarus miško. Pagrindinė šių gaisrų priežastis – į nieką neatsižvelgiantis pernykštės žolės deginimas.
„Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai. Vis tik, nesulaukdami lietaus, imamės prevencinių priemonių ir kartu su kitomis Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis vykdysime reidus“, – sakė D. Adžgauskas.
VMU, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai iki balandžio pabaigos planuoja atlikti daugiau kaip 300 reidų visoje šalies teritorijoje. Reidų metu bus lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai ketina apvažiuoti pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes.
VMU prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Ketvirtadienį Graikijos sostinės Atėnų šiaurėje stiprios liūtys sukėlė staigius potvynius. Vos prieš kelias dienas regione aplink Atėnus siautėję miškų gaisrai pražudė dešimtis žmonių.
Pirmadienį naktį įsisiautėjus miškų gaisrams, žuvo daugiau kaip 80 žmonių.
Ugniagesių teigimu, dėl potvynio apie 160 gyventojų trumpam buvo įstrigę savo namuose. Šiek tiek kritulių iškrito ir labiausiai nuo gaisrų nukentėjusiame Matyje, esančiame už 25 km į rytus nuo sostinės.
Atėnų apylinkėse siaučiantys ir sparčiai plintantys miškų gaisrai pražudė 74 žmones. Ugniagesių tarnybos atstovė Stavroula Maliri sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 60 iki 74 ir tai dar nėra galutinis aukų skaičius, nes ugniagesiai vis dar ieško aukų.
Kaip pranešama, dar mažiausiai 187 žmonės buvo sužeisti, tarp kurių 23 vaikai. Dingusių asmenų skaičius neaiškus.
Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paskelbė tris gedulo dienas.
„Šiandien Graikija gedi ir pagerbiant žuvusiųjų atminimą skelbiame trijų dienų trukmės gedulą“, – sakė premjeras.
Smarkiai daugėjant gaisrų, praėjusiais metais visame pasaulyje nuniokoti rekordinio dydžio miškų plotai. Skaičiuojama, kad 2016-aisiais neliko 29,7 mln. hektarų miškų – tai yra Naujosios Zelandijos dydžio teritorija, Vašingtone paskelbė organizacija „Global Forest Watch“. Tai yra 51 proc. padidėjimas, palyginti su metais anksčiau. Kad padėtis gerės, kol kas šansų esą nėra.
Organizacijos vertinimu, miškų naikinimas siejamas ir su klimato kaita. Dėl to kai kuriuose regionuose kyla temperatūra ir įsivyrauja sausra, o tai didina miškų gaisrų riziką ir intensyvumą.
Vaidmenį, pasak „Global Forest Watch“, suvaidino ir „El Ninjo“ fenomenas, kuris 2015-2016 metų žiemą buvo ypač ryškus ir tropikuose sukėlė sausras. Prie rekordinio miškų nykimo prisidėjo dideli gaisrai Brazilijoje ir Indonezijoje. Brazilijos Amazonės regione pernai neliko 3,7 mln. hektarų miškų – tai yra trigubai daugiau nei 2015-aisiais.
Pasaulio šalis, kurioje sunaikinti didžiausi jos turimi miškų plotai, 2016 metais buvo Portugalija. Čia neliko 4 proc. miškų. Beveik pusė miškingų teritorijų, liepsnojusių Europos Sąjungoje, buvo šioje nedidelėje šalyje, kur auga ypač daug labai degių eukaliptų.
„Global Forest Watch“, be to, atkreipė dėmesį į didelius miškų gaisrus 2016 metų pradžioje Centrinėje Afrikoje. Per juos Kongo Respublikoje išdegė 15 000 hektarų miškų. Kanados Fort Makmario regione pernai sunaikinta daugiau kaip 600 000 hektarų miškingų teritorijų.
Be gaisrų miškus naikina ir jų kirtimas žemės ūkiui, medienos pramonei bei kalnakasybai.
