Vilniuje minimos suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų metinės. ELTA / Ekaterina Khvashchynskaya
Minint trečiąsias suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų metines, trečiadienio vakarą Vilniuje surengtos aktyvistų eitynės prieš karą, agresiją ir represijas Rusijoje bei Baltarusijoje.
Katedros aikštėje susirinko keli šimtai Baltarusijos opozicijos atstovų bei aktyvistų, nešinų demokratinės Baltarusijos vėliavomis ir kita simbolika. Renginyje taip pat plazdėjo Lietuvos bei Ukrainos vėliavos, skambėjo baltarusių opozicijos atliekamos tautinės dainos. Renginyje dalyvavo Baltarusių opozicijos atstovai ir jų lyderė Sviatlana Cichanouskaja, Seimo nariai Emanuelis Zingeris, Algirdas Sysas, Kęstutis Vilkauskas. Mitingo metu skambėjo padėkos Lietuvai.
„Mano brangieji baltarusiai. Prieš 3 metus Baltarusija pasikeitė. Pasikeitė kartą ir visiems laikams. Mūsų šalis grįžo į pasaulio politinį žemėlapį. Jūsų dėka, paprastų, o iš tikrųjų, nepaprastų baltarusių dėka, jūsų drąsos, sąžiningumo, kūrybiškumo dėka apie Baltarusiją prakalbo visas pasaulis“, – susirinkusiesiems sakė S. Cichanouskaja.
„Mes galime didžiuotis savo tauta. Mūsų tauta parodė laisvės valią, ir per 3 metus ši valia niekur nedingo“, – viena iš Baltarusijos opozicijos lyderių.
S. Cichanouskaja susirinkusiesiems akcentavo, kad Baltarusija priklauso tautai, o ne uzurpatoriams ir okupantams.
„Noriu pasakyti mūsų priešams – mes niekur nepasitrauksime. Mūsų niekas nesustabdys, kol mes susigrąžinsime savo šalį“, – pabrėžė ji.
Baltarusių opozicijos lyderė padėkojo Lietuvai už paramą ir paragino netapatinti baltarusių tautos su rusais ir Aliaksandro Lukašenkos režimu. Tikroji Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt foto
Vėliau keli šimtai renginyje dalyvavusių žmonių patraukė link Baltarusijos ambasados.
ELTA primena, kad prieš trejus metus Baltarusijoje vyko Vakarų šalių nepripažįstami prezidento rinkimai, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko ilgamečiam šalį valdančiam Aliaksandrui Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė S. Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino.
Pati S. Cichanouskaja 2020 metais naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir iki šiol yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė milžinišką protestų bangą, tačiau Minsko režimas juos malšino smurtu – tūkstančiai buvo sulaikyti, keli žmonės žuvo.
Savivaldybė renginio organizatoriams buvo išdavusi leidimą sukviesti iki 500 žmonių.
Sakartvele – protestai. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, vasario 24 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Sakartvele tūkstančiai žmonių susirinko į mitingą pareikšti solidarumo Ukrainai, minėdami pirmąsias Rusijos invazijos į provakarietišką šalį metines ir palaikydami Tbilisio siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Pasak naujienų agentūros AFP reporterio, prie parlamento susirinko maždaug 20 tūkst. demonstrantų su Sakartvelo, Ukrainos ir ES vėliavomis. Mitingą suorganizavo kelios opozicinės partijos ir Sakartvele įsikūrę Ukrainos aktyvistai. Per demonstraciją nuskambėjus Sakartvelo ir Ukrainos himnams minia skandavo: „Šlovė Ukrainai!“
„Mes, Sakartvelo piliečiai, politinės partijos, pilietinė visuomenė ir čia gyvenantys ukrainiečiai, šiandien esame vieningi solidarizuodamiesi su didvyriška Ukrainos tauta“, – sakoma organizatorių pranešime.
Kyjivo meras Vytalijus Klyčko kreipėsi į mitingą vaizdo ryšiu iš Ukrainos sostinės ir padėkojo kartvelams už paramą. „Šiandien mes giname Europą ir jos vertybes“, – sakė jis aidint minios plojimams ir pridūrė esąs tikras, kad Ukraina ir Sakartvelas taps „ES narėmis“.
Mitingas surengtas didėjant nepasitenkinimui dėl, kaip teigia kritikai, Sakartvelo vyriausybės atsitraukimo nuo demokratijos, pakertančio šalies prie Juodosios jūros siekį tapti ES nare.
Penktadienį paskelbtame pareiškime Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis sakė: „Rusijos pradėtas karas yra visiškai nepriimtinas ir nuo pat pirmos jo dienos Sakartvelo žmonės yra kartu su Ukrainos žmonėmis“. Tačiau jo vyriausybė sulaukė griežtos pilietinių aktyvistų ir opozicijos kritikos, kad puoselėja antiukrainietiškas nuotaikas ir nukreipia Sakartvelą iš provakarietiško kelio.
I. Garibašvilis gynė „subalansuotą“ politiką Rusijos atžvilgiu, kuria siekiama garantuoti „taiką ir stabilumą“. Jis apkaltino opoziciją ir „kai kurias jėgas Kyjive bei Vakaruose“ mėginimu „įtraukti Sakartvelą į karą“.
Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili penktadienį apgailestavo, kad Sakartvelo vyriausybė „mėgina pateisinti savo tariamai „neutralią ir subalansuotą poziciją“.
Gegužę Kyjivas atšaukė savo ambasadorių iš Sakartvelo, kai Tbilisis atsisakė leisti grupei savanorių kovotojų ir medikų vykti į Ukrainą.
Praėjusiais metais ES atidėjo Tbilisio stojimo paraiškos teikimą, o Ukrainai ir Moldovai suteikė kandidačių statusą. ES pareiškė, kad Tbilisis privalo pagerinti demokratijos padėtį šalyje, kad galėtų oficialiai pradėti kelią į narystę.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po savaitgalį vykusio Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neabejoja, kad organizacijos idėjos jau išsisėmė. Anot jos, apie tai signalizuoja į mitingą atėjusių žmonių skaičius.
„Viena vertus, tai pilietinės pozicijos išraiška, kita vertus, matant pastaruosius skaičius, aš daryčiau prielaidą, kad šeimų maršo darbotvarkė išsikvėpė“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, įtakos tam veikiausiai galėjo turėti Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Politikės manymu, tvyranti grėsmė paskatino visuomenę jungtis ne į skaldančius, tačiau į vienijančius procesus.
„Gal visgi priežastys tos, kad COVID pandemijos metu susierzinimas ir tokia psichologinė įtampa ji buvo tokia ryški, kad emocinių jungiklių buvo daugiau. O dabar visgi kitos yra aktualijos, vėlgi karas Ukrainoje ir grėsmė, kuri tvyro ore, ji kitus procesus visuomenėje jungia, telkiančius, o ne skaldančius“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad šeštadienį sostinės Katedros aikštėje Lietuvos Šeimų sąjūdžio aktyvistai rinkosi į mitingą „Apginkime Lietuvos Respublikos Konstituciją“. Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, organizatoriams išduotas leidimas iki 15 tūkst. dalyvių. Vis tik, oficialiais policijos duomenimis, mitinge dalyvavo iki 1 tūkst. žmonių.
Anot akcijos organizatorių, prasidėjusios ekonominės ir politinės krizės sąlygomis akivaizdžiai išryškėjo „valdžios dangstomos ir skatinamos piliečių apiplėšinėjimo schemos“, politikai kaltinami „faktiškai įvesta ir kasdien stiprinama diktatūra“, „cenzūruojama spauda“, „ribojamomis ir laužomomis piliečių konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis“.
Kontraversiškai vertinamas Šeimų sąjūdis 2021 m. gegužę surengė protestą, į kurį susirinko apie 10 tūkst. žmonių, vėliau didesni protestai vyko tų metų rugpjūtį bei rugsėjį.
Nors organizacijos lyderiai per pastaruosius metus inicijavo naujas protesto akcijas bei viešojoje erdvėje žarstėsi skambiais pranešimais, judėjimas ilgainiui išsikvėpė. Nepaisant keltų ambicijų, gegužės viduryje ši organizacija šeimos dieną paminėjo negausiai susirinkusi privačioje kaimo turizmo sodyboje.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ mitingas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį, minėdami Tarptautinę oraus darbo dieną, Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai mitinguodami ragino atkreipti Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į problemas, kurios, anot jų, neleidžia darbuotojams turėti oraus darbo ir gyvenimo sąlygų.
Renginio organizatorių teigimu, per maži atlyginimai, persidirbimas, viršvalandinis darbas ir psichologinis smurtas darbo vietose jau tampa kasdienybe.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad šio mitingo tikslas – ne tik atkreipti dėmesį į atlyginimus ir netinkamas darbo sąlygas, tačiau ir į kylančias elektros energijos kainas, kurios situaciją darbo rinkoje tik dar labiau apsunkina.
„Norime adekvataus atlyginimo, atitinkančio mūsų išsilavinimą, norime, kad darbo aplinka būtų saugi ir neišnaudotų, norime, kad institucijos laikytųsi duotų pažadų“, – mitinge mintis dėstė K. Krupavičienė.
Į renginį susirinkę atstovai nuogąstavo, kad daugeliui darbuotojų orus darbas Lietuvoje yra nepasiekiamas. Į prie Vyriausybės vykusį protestą susirinkę dalyviai atėjo nešini plakatais „Nenorime pašalpų. Norime darbo“, „Reikalaujame orių atlyginimų VTMT darbuotojams“, „Energetinis skurdas gyventojams – viršpelnis spekuliantams“.
Organizatoriai taip pat dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sukelto energijos kainų šuolio ragino Lietuvoje paskelbti Ekstremalią energetikos padėtį, įvesti eksporto ribojimus ir moratoriumą ES elektros kainų rinkos liberalizavimui, skirti dalines kompensacijas įmonėms ir gyventojams, riboti energija prekiaujančių verslininkų viršpelnius bei išpirkti AB „Ignitis grupė“ akcijas.
K. Krupavičienė viliasi, kad šis mitingas paskatins Vyriausybę įsiklausyti į darbuotojų lūkesčius ir imtis veiksmų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ mitingas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
„Tokių mažu mitingu mes pasakome savo poziciją, jie mūsų nekviečia prie stalo kalbėtis, tai mes atėjome čia pasakyti, ko mes norime ir ką mums skauda. Tylėti tiesiog daugiau negalime“, – žurnalistams teigė K. Krupavičienė.
Be to, susirinkę mitingo dalyviai taip pat ragino stabdyti Valstybės tarnybos reformą.
„Tiesiog toks įspūdis susidaro, kad valdžia nori sugriauti visus valstybės pamatus, kuriuos sukūrėme per trisdešimt metų“, – situaciją apibendrino pašnekovė.
Mitingo dalyviai savo piketą tęsė ir prie Sveikatos apsaugos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, kur savo reikalavimus įteikė ministrams.
Profsąjungos „Solidarumas“ piketas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienio vidudienį prie Vyriausybės Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ rinksis į mitingą „Neleisk savęs skurdinti“ ir minės Tarptautinę oraus darbo dieną. Kaip teigiama profsąjungos išplatintame pranešime, protestu siekiama atkreipti Vyriausybės, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į problemas, kurios neleidžia darbuotojams turėtų orų darbą ir orias gyvenimo sąlygas.
Mitingo organizatoriai teigia, kad „daugeliui darbuotojų orus darbas Lietuvoje vis dar yra nepasiekiama svajonė“. Profsąjungos atstovai skundžiasi ne tik prastais atlyginimais, blogomis darbo sąlygomis ir pernelyg dideliu krūviu, tačiau ir kylančiomis energijos kainomis, kurios, pasak organizatorių, „suryja didelę dalį darbuotojų atlyginimų ir dar labiau blogina jų padėtį“.
„Persidirbimas, viršvalandinis darbas, psichologinis smurtas darbo vietose, per maži atlyginimai yra daugelio Lietuvos darbuotojų kasdienybė. Todėl vykstama ieškoti oraus darbo užsienyje ir daugiau nei 20 proc. Lietuvos darbuotojų dirba ne savo šalyje“, – teigiama pranešime.
Tarp susirinkusiųjų reikalavimų – daugiausiai dėmesio energetikos klausimams. Organizatoriai prašys dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sukelto energijos kainų šuolio Lietuvoje paskelbti Ekstremalią energetikos padėtį, įvesti eksporto ribojimus ir moratoriumą Europos Sąjungos elektros kainų rinkos liberalizavimui, skirti dalines kompensacijas įmonėms ir gyventojams, riboti energija prekiaujančių verslininkų viršpelnius, išpirkti AB „Ignitis grupė“ akcijas. Protestuotojai taip pat ragins Vyriausybę didinti darbuotojų atlyginimus, stabdyti Valstybės tarnybos reformą.
Kaip pranešama profsąjungos „Solidarumas“ laiške, mitingo dalyviai surengs piketą ir prie Sveikatos apsaugos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, kur savo reikalavimus įteiks konkretiems ministrams.
Prie Rusijos ambasados Jerevane – antiukrainietiškas mitingas
Prie Rusijos ambasados Jerevane pastato kovo 14-ąją buvo surengtas mitingas, kurio dalyviai palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Susirinkę vyrai, jų būta per 200, pareiškė pasiruošę kovoti prieš Ukrainą rusų kariuomenės gretose. Susirinkusieji šūkavo, kad Rusija – strateginė Armėnijos partnerė, kad armėnai palaiko Kremlių, kad trokšta kuo greičiau išvykti į frontą.
Mitinguotojai rankose laikė Rusijos ir Armėnijos vėliavas. Jie taip pat įteikė laišką Rusijos ambasados darbuotojams. Laišką pasirašiusieji reikalavo, kad Maskva juos kuo greičiau išsiųstų į Ukrainą kariauti prieš ukrainiečius.
Protesto akcija prieš Rusijos agresiją Ukrainoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.Protesto akciją prie Rusijos ambasados. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sekmadienį Vilniuje prie Rusijos ambasados vyksta taiki protesto akcija prieš Rusijos agresiją Ukrainoje. Prie ambasados susirinko daugiau nei 500 žmonių, dauguma iš jų – moterys.
Susirinkusieji laiko plakatus su angliškais užrašais: „Rusijos motinos, kvieskit savo vaikus atgal namo“, „Asmeninė nauda neturėtų būti aukščiau nei gyvybė“, „Ukrainos vaikams taikos reikia dabar“, „Rusijos motinos – vis dar tylit??? Ukrainos vaikų pralietas kraujas irgi krinta ant jūsų“, „Užbaikite melą – sustabdykite karą“, „Šlovė Ukrainai“.
Protestuotojai rankose laiko Ukrainos bei Lietuvos vėliavas, Ukrainos nacionalines gėles – saulėgrąžas. Kai kurie protesto prieš Rusijos agresiją Ukrainoje dalyviai atvyko ir su laidotuvių vainikais. Susirinkusieji šaukia „Slava Ukraini“, ragina vienytis.
Plakatas prie Rusijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedama karinė operacija prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“. Moterys protestuoja prie Rusijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vakarų šalys šeštadienį susitarė dėl naujų finansinių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, apimančių kai kurių šalies bankų atjungimą nuo tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT. Vakarai taip pat susitarė paskelbti ribojamąsias priemones, kad Rusijos centrinis bankas negalėtų „pasitelkti tarptautinių sandorių rublio kursui palaikyti“, teigė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės Astros Genovaitės Astrauskaitės surengtą dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko per pusšimtį žmonių. Renginio organizatoriai ragina valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Į mitingą susirinkę jo dalyviai mosuoja Lietuvos vėliavomis bei laiko plakatus, pasisakančius prieš Vyriausybės vykdomas prevencijos priemones. Protesto akciją stebi pareigūnai, incidentų kol kas neužfiksuota.
Sostinės savivaldybė suteikė leidimą mitinge dalyvauti iki 500 asmenų, protestuoti planuojama iki 15 valandos. Protesto akcijos dalyviai, mitingo organizatorės teigimu, iš Katedros aikštės ketina žygiuoti iki Seimo rūmų ir grįžti atgal, sustojant prie Vyriausybės.
,,Protestuosim prieš neatšaukiamą, nesibaigiantį karantiną, įvestą nepaprastąją padėtį“, – prieš kelias dienas savo paskyroje socialiniame tinkle ,,Facebook“ rašė A. G. Astrauskaitė. Ji taip pat nurodė, kad protesto akcija yra nukreipta prieš esą prievartinį reikalavimą dirbantiems žmonėms už savo pinigus testuotis bei, organizatorės teigimu, žmones segreguojančius galimybių pasus.
A. G. Astrauskaitės teigimu, Lietuvos vyriausybės siekiai prievarta žmones paskiepyti ir kitos priverstinės prevencijos priemonės nuo COVID-19 pažeidžia Konstituciją. Renginio organizatorė pridūrė, kad Vyriausybės vykdoma politika kelia visuomenės susipriešinimą.
ELTA primena, kad rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės rengtas mitingas taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė. Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
Rotušė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje riaušėmis pasibaigusio mitingo organizatorė Atra Genovaitė Astrauskaitė rengia dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams.
Sostinės savivaldybė suteikė leidimą mitingą rengti šeštadienį 12-15 val., jame galės dalyvauti iki 500 asmenų.
„Gedimino prospekto dalis šeštadienį ir taip bus uždaryta, o kitoje prospekto dalyje pagal aplinkybes policijos pareigūnai priims sprendimą, kiek reikia pajėgumų užtikrinant saugų eismą ir taikų susirinkimo organizavimą“, – Eltai teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.
Renginio organizatoriai ragina valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės rengtas mitingas didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė. Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Tbilisis, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Dešimtys tūkstančių kartvelų ketvirtadienį dalyvavo sostinėje surengtame mitinge ir reikalavo paleisti įkalintą buvusį prezidentą ir opozicijos lyderį Michailą Saakašvilį.
Skanduodami M. Saakašvilio vardą „Miša!“ ir mojuodami valstybinėmis vėliavomis, demonstrantai užpildė miesto Laisvės aikštę ir pagrindinį Rustavelio prospektą, o AFP korespondento vertinimu, į mitingą susirinko daugiau kaip 50 tūkst. žmonių.
2004-2013 metais Sakartvelo prezidentu buvęs M. Saakašvilis buvo suimtas ir įkalintas spalio pradžioje, kai grįžo iš tremties.
Nuo tada 53 metų pagrindinės Sakartvelo opozicinės jėgos – Vieningojo nacionalinio judėjimo – įkūrėjas paskelbė bado streiką, o gydytojai išreiškė susirūpinimą dėl blogėjančios jo sveikatos.
Ryškus provakarietiškas reformatorius 2018 metais buvo nuteistas už akių šešerius metus kalėti dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Jis neigia padaręs kokį nors nusižengimą.
M. Saakašvilio advokatas Nika Gvaramija mitingo dalyviams perskaitė kreipimąsi, kuriame ragino „sugriauti“ vyriausybę, susijusią su jo pagrindiniu varžovu – įtakingu magnatu Bidzina Ivanišviliu.
„Sakartvelas turi grįžti į provakarietišką kelią ir tapti demokratijos, reformų ir vystymosi švyturiu, – sakoma kreipimesi. – Atėjo laikas išgelbėti Sakartvelą per mūsų nacionalinę vienybę ir susitaikymą”.
Dabartinės vyriausybės vykdomas M. Saakašvilio ir daugelio jo sąjungininkų persekiojimas sukėlė susirūpinimą Vakaruose. JAV užsiminė apie galimas sankcijas Sakartvelo pareigūnams dėl šalies nusigręžimo nuo demokratijos.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Riaušėmis pasibaigusio mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė šeštadienį Vilniaus Rotušės aikštėje organizuoja dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams.
Savivaldybė išdavė leidimą į renginį susirinkti 700 asmenų.
Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio 10-osios riaušių prie Seimo šiuo metu įtarimai iš viso yra pareikšti 50 asmenų. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 dieną po mitingo prie Seimo dėl COVID-19 ribojimų prasidėjo riaušės. Prieš protestuotojus policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti.
Lietuvos socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, vertindama penktadienį Vilniaus katedros aikštėje įvykusį mitingą, linki Vyriausybei daugiau pilietinio, socialinio dialogo. Partijos pirmininkė neįvardina pavardžių tų ministrų, kurie turėtų būti pakeisti. Ji akcentuoja, kad premjerei Ingridai Šimonytei turėtų būti ir pačiai aišku, kuriems Ministrų Kabineto nariams jų einamos pareigos yra per sunkios.
„Aš visada sakau, kad mūsų Socialdemokratų partija yra už galimybę žmonėms mitingų metu išsakyti savo nuomonę. Mes už taikius, civilizuotus mitingus, demokratinėje valstybėje kitaip ir būti negali“, – žurnalistams spaudos konferencijoje šeštadienį teigė V. Blinkevičiūtė.
„Kitas klausimas, dėl ko kyla vieni ar kiti mitingai, kur išsako žmonės savo nuomonę. Tai galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad pilietinio, socialinio dialogo Lietuvoje tikrai trūksta ir valdančiajai koalicijai to palinkėčiau tiek Vyriausybėje, tiek Seime“, – pridūrė ji.
Paklausta, kokius ministrus siūlytų atleisti, V. Blinkevičiūtė teigė nenorinti įvardinti konkrečių pavardžių. LSDP pirmininkės teigimu, premjerė pati turėtų suvokti, kuriems ministrams savo darbą atlikti yra paprasčiausiai per sunku.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš net neabejoju, kad premjerė pati turi susigaudyti ir susivokti, kad kai kurie ministrai negali dirbti, jiems yra per sunku tiesiog. Ir man kartais žmogiškai gaila, aš tikrai labai nuoširdžiai sakau. Tačiau čia negali būti ta pozicija Vyriausybės nario ar ministro, kur tu ateini mokytis ir maždaug už pusmečio ar metų kažką išmoksti. Ne, gerbiamieji, čia ne tas laukas ir ne ta vieta, kur tu turi mokytis abėcėlę“, – sakė politikė.
V. Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad, jei premjerė išmintingai įvertins situaciją, reikalingos korekcijos Ministrų Kabinete bus atliktos.
„Ir čia nereikia kažkaip labai žiūrėti, kad yra kažkoks baisus dalykas. Tiesiog gyvenimas parodo, kad ne kiekvienam pagal pečius ta pozicija, štai ir viskas. Ir tai reikėtų taip ir vertinti“, – teigė LSDP pirmininkė.
Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. vedamas suimtasis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas tvirtina, kad, pagal šiuo metu turimus duomenis, penktadienio mitingo ir eisenos link Seimo metu sužalotų asmenų nebuvo.
„Sužeistų, sužalotų nei pareigūnų, nei mitingo dalyvių, nei miestiečių, nei svečių šiuo metu tokios informacijos neturime. Taip pat neturime informacijos apie sugadintus pastatus, automobilius, miesto aplinką. Tokios informacijos nesame gavę šiuo momentu“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė S. Gagas.
Tuo metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla atsiprašė vilniečių už kilusius nepatogumus renginio metu. „Be abejo, tenka atsiprašyti ir miesto gyventojų, ir miesto svečių už sudarytus nepatogumus ir eismo kamščius vykstant į įvairias vietas“, – sakė generalinis komisaras.
Tačiau jis tuo pačiu pridūrė, kad ne tik Seimas, bet ir Katedros aikštė nėra geriausia vieta tokio pobūdžio susibūrimui.
„Turime suvokti, kad ir Katedros aikštė nėra pati tinkamiausia vieta tokiems renginiams. Taip, ji geresnė negu prie Seimo, bet ne pati tinkamiausia. Pasirinkta vieta ir renginio specifika ir sukėlė tas problemas“, – aiškino R. Požėla.
ELTA primena, kad penktadienį pasibaigus Šeimų sąjūdžio mitingui Katedros aikštėje, protestuotojai Gedimino prospektu patraukė link parlamento, nors tokiai eisenai leidimas išduotas nebuvo. Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. Kuo bigsis ši akistata? Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pagal dabartinę situaciją, policijos atstovo teigimu, situacija stabilizavosi, tačiau pareigūnai prie Seimo ketina budėti per naktį.
Mitinguotojams kelias užkirstas prie Lukiškių aikštės
Pasibaigus renginiui Katedros aikštėje, pareigūnų pajėgos Lukiškių aikštėje užkirto kelią namo neišsiskirsčiusiems mitinguotojams. Jiems užtvėrus važiuojamąją kelio dalį, pareigūnai juos šiek tiek nustūmė.
Dalis mitinguotojų susirinko prie Seimo
Nepaisant renginio organizatorių tvirtinimų, kad eitynės nebus organizuojamos ir mitingas prie Seimo nevyks, dalis protestavusių asmenų Katedros aikštėje susirinko prie parlamento. Policijai užtvėrus Gedimino prospektą ties Lukiškių aikšte, dalis protestuotojų link Seimo patraukė kitomis gatvėmis.
Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. Dar vienas epizodas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Žmonės sustojo prie ištiestos tvoros prie Seimo, situaciją stebi policija su spec. priemonėmis, kol kas neramumų nekyla.
Žmonių prie Seimo vis mažiau, darbą baigia ir kai kurie pareigūnai
Prie Seimo susirinkusius žmones nebelaukti vakaro paragino keli į vietą atėję Šeimų sąjūdžio atstovai, tarp kurių buvo ir Raimondas Grinevičius. Dar kelioms grupelėms žmonių išėjus, prie Seimo rūmų savo darbą baigė ir kai kurie pavieniai policijos pareigūnai. Juos mitinguoti pasilikusi minios dalis palydėjo plojimais.
Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Katedros aikštėje vykusio Šeimų sąjūdžio organizuoto mitingo dalyviai, skanduodami „Seimą lauk“, Gedimino prospektu patraukė parlamento link. Mitingas, kuriame pasisakyta prieš Galimybių pasą, privalomąją vakcinaciją bei reikalauta kai kurių ministrų atsistatydinimo, baigėsi kiek anksčiau nei planuota.
Po 15 valandos protesto organizatoriai prakalbo apie mitingo pabaigą. Organizatorius Artūras Orlauskas teigė, kad šis mitingas – „tiesos skiepas Seimui ir Vyriausybei“. Apie 15.30 val. aikštėje prie Vilniaus arkikatedros liko smulkios pavienės žmonių grupės, kurios pamažu skirstėsi. Iš viso mitinge Katedros aikštėje dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių.
Vilniaus savivaldybė nebuvo išdavusi leidimo surengti eitynes iki Seimo, nors organizatoriai ir turėjo tokį tikslą. Mitingo organizatoriai renginio išvakarėse žadėjo eitynių ir nesankcionuoto mitingo prie Seimo neorganizuoti.
Mitinguotojams kelias užkirstas prie Lukiškių aikštės
Policija pasiruošusi. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pareigūnų pajėgos Lukiškių aikštėje užkirto kelią namo neišsiskirsčiusiems mitinguotojams. Mitinguotojams užtvėrus važiuojamąją kelio dalį, pareigūnai mitinguotojus šiek tiek nustūmė.
Aptiko du maišus akmenų
Gedimino prospekte policija aptiko du maišus akmenų. Jie buvo palikti ant šaligatvio. Aplink buvę dalyviai sakė nematę, kas paliko akmenų maišus.
Dalis mitinguotojų susirinko prie Seimo
Nepaisant renginio organizatorių tvirtinimų, kad eitynės nebus organizuojamos ir mitingas prie Seimo nevyks, dalis protestavusių asmenų Katedros aikštėje susirinko prie parlamento. Policijai užtvėrus Gedimino prospektą ties Lukiškių aikštę, dalis protestuotojų link Seimo patraukė kitomis gatvėmis.
Žmonės sustojo prie ištiestos tvoros prie Seimo, situaciją stebi policija su spec. priemonėmis, kol kas neramumų nekyla.
Nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mitingą surengęs Šeimų sąjūdis Katedros aikštėje paskelbė rezoliuciją, kurioje išdėstė ir savo reikalavimus valdžiai.
Iniciatoriai pareikalavo nedelsiant atšaukti Galimybių pasą ir visus su juo susijusius „antikonstitucinius, neteisėtus, piliečių segregaciją įvedančius Vyriausybės nutarimus ir poįstatyminius aktus“. Taip pat reikalaujama nutraukti testavimą bei „priverstinę“ vakcinaciją ir atverti darbo paslaugų rinką, transportą bei švietimo įstaigas kontaktiniam mokymui be jokių išlygų.
Galiausiai mitingo metu pareikalauta ir Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės narių atsistatydinimo. Mitingo organizatorių manymu, iš Ministrų Kabineto turi būti pašalinta teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Šeimų sąjūdžio mitingas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Saulius Gagas sako, kad Vilniaus Katedros aikštėje vykstančiame Lietuvos šeimų sąjūdžio mitinge buvo sulaikyti du asmenys. Jo teigimu, renginio metu buvo rasta pirotechnikos gaminių.
„Policija dirba kiekvieną dieną, ir jeigu paprasta diena tai yra paprastai nepastebima policijos, bet kai tokia diena kaip šiandien ir kalbama apie ją jau keletą mėnesių, tai policija atitinkamai reaguoja į tai, planuoja savo darbą, išdėsto pajėgas“, – žurnalistams sakė S. Gagas.
Sostinės policijos viršininko teigimu, policija taip pat stebi atvykstančiųjų srautus, sprendžia dėl poreikio padėti reguliuoti eismą. S. Gagas atkreipia dėmesį, kad mitingo metu policija vykdo ir bendrąsias policines prievoles, tikrina, ar transportą vairuojantys asmenys blaivūs.
S. Gagas taip pat informavo, kad policija tikrino ir kai kuriuos į mitingą atvykusius asmenis.
„Patikra vyko asmenų pasirinktinai, tų asmenų, kur kelia mums susirūpinimą, gal yra krepšiai, kas juose yra, kad nebūtų sužalojami mitingo dalyviai ar kiti asmenys“, – paaiškino jis. Šeimų sąjūdžio mitingas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
VPK viršininkas užsiminė ir apie tai, kad policija renginyje rado ir pirotechnikos gaminių.
„Aš dar negaliu komentuoti, kokie ten gaminiai, kokio stiprumo, kokios klasės“, – sakė jis.
S. Gagas informavo, kad, jo žiniomis, du mitinge dalyvavę asmenys buvo sulaikyti.
Katedros aikštė. Krepšinis. Slaptai.lt fotoKatedros aikštė. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį Vilniaus katedros aikštėje vyks Lietuvos šeimų sąjūdžio (LŠS) organizuojamas mitingas. Leidimas renginiui su savivaldybe galiausiai buvo suderintas, kuomet organizatoriai, atsižvelgę į sostinės valdžios ir policijos pastebėjimus, pateikė pakartotinį prašymą renginiui vykti Katedros aikštėje, o ne prie Seimo, kaip buvo planuojama anksčiau. Taip pat pakeistas ir renginio laikas bei maksimalus galimas dalyvių skaičius.
Šeimų sąjūdžio atstovai skelbia, kad renginyje bus paskelbti reikalavimai valdantiesiems. Jie tikina šiame proteste kovosią už teisę žmonėms patiems spręsti savo likimus bei susigrąžinti demokratiją, apginti šalį.
„Neįmanoma pasiekti laisvo gyvenimo ir ateities, nesusigrąžinus teisės patiems spręsti savo likimą. Lietuvos šeimų sąjūdis sukaups visuomenės valią, žmonės pakils, mobilizuosis, susigrąžins demokratiją ir apgins savo šeimas, savo tautos vertybes ir valstybę“, – teigiama organizatorių puslapyje paskelbtame renginio aprašyme.
Į mitingą kviečiami ir visų opozicinių politinių partijų atstovai.
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„LŠS kviečia prisijungti visas opozicines partijas, visuomeninius judėjimus, grupes ir atskirus žmones iš visos Lietuvos bei visos Europos visuomeninius judėjimus. Miestą pažadins būgnų griaudėjimas – jų dundėjimas primins valdantiesiems, kad Lietuva dar gyva ir paprastai pasiduoti nežada“, – rašoma Šeimų sąjūdžio puslapyje. Aukštyn galva. Šokis Arkikatedros aikštėje. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Savivaldybė leido renginiui vykti Katedros aikštėje
ELTA primena, kad po to, kai buvo atmestas Šeimų sąjūdžio prašymas renginiui rugsėjo 10 d. vykti prie Seimo, trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė suteikė leidimą jį organizuoti mitingą Katedros aikštėje.
„Savivaldybė bendru sutarimu su policija nusprendė, kad Katedros aikštėje mitingas vykti galės. Iš principo matome, kad organizatoriai atsižvelgė į savivaldybės ir policijos pastebėjimus dėl praėjusio renginio, kuriam leidimą mes atšaukėme“, – žurnalistams trečiadienį sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Jo teigimu, leidimas rengti mitingą buvo todėl, kad renginio organizatoriai pakeitė mitingo lokaciją, laiką ir maksimalų žmonių skaičių renginyje. Savivaldybės atstovas kalbėjo, kad neatsitraukiama nuo pozicijos, kad Šeimų sąjūdžio organizuojamas mitingas turi aukštą provokacijų riziką. Visgi, jo teigimu, sąlygos, kuriomis pareigūnai dirbs Katedros aikštėje, yra nepalyginamai palankesnės nei dirbant prie Seimo. Katedros aikštėje senovinės technikos „Baltijos kelias 30” minėjimas ir žygio dalyvių palydėtuvės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Faktas, kad provokacijų rizika išlieka tokia pati: ar tai būtų prie Seimo, ar prie Katedros. Tiesiog savivaldybės ir pareigūnų darbas Katedros aikštėje bus daug sklandesnis. Mes manome, kad šiam mitingui mes galime duoti leidimą“, – teigė A. Bužinskas.
Prezidentūros atstovai renginyje dalyvauti nežada
Ketvirtadienį su Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) organizuotos akcijos prie Prezidentūros dalyviais pasikalbėti atėjęs Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis patikino, kad šalies vadovo atstovai vykti į penktadienį Vilniaus katedros aikštėje organizuojamą mitingą neplanuoja.
Policijos sraigtasparnis. Katedros aikštė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Tokio plano nėra. Kad ir kaip ten būtų, nors (…) dėl susidariusios situacijos ir savivaldybės sprendimų mitingas vyks prie Katedros, bet ir visi jūs turbūt suprantate, kad adresatas pagrindinis yra tiek Seimas, tiek Vyriausybė“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė P. Mačiulis.
Dėmesį „šeimų maršo“ aktyvistams demonstravęs M. Maldeikis mitinge prie Katedros taip pat nedalyvaus
LLJ proteste prie Prezidentūros ketvirtadienį taip pat dalyvavęs valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos parlamentaras Matas Maldeikis penktadienį prie Katedros vyksiančiame Šeimų sąjūdžio mitinge dalyvauti neplanuoja. Su „šeimų maršo“ protestų dalyviais prie Seimo dar pavasarį bendravęs politikas sako jau supratęs šios pusės poziciją.
Vilnius, Katedros aikštė. Švenčiama Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Turiu darbą. Aš jau žinau jų poziciją. Tiesą pasakius, aš kai kur net nežinau, kokią poziciją jie artikuliuoja. Jie nežino, kokia galutinė jų žinutė, ar tai vakcinacija, ar Stambulo konvencija. Bet aš įsivaizduoju, apie ką jie kalba. Aš atstovauju kitokioms vertybėms negu jie, esu išgirdęs jų nuomonę“, – aiškino M. Maldeikis.
T. V. Raskevičius: nematau prasmės šiame renginyje dalyvauti
Ateiti pasikalbėti su mitinguotojais nežada ir Laisvės frakcijos parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius, sakantis, kad Šeimų sąjūdžio išsakomi reikalavimai prasilenkia su jo pažiūromis.
„Mitingo organizatorių reiškiamais reikalavimais dažnai siekiama paneigti tam tikrų visuomenės grupių teises ir galimybę oriai gyventi Lietuvoje. Tokie reikalavimai visiškai prasilenkia su mano politinėmis pažiūromis, mano rinkėjų įsitikinimais, todėl nematau prasmės tame renginyje dalyvauti“, – aiškino T. V. Raskevičius.
Mitinge pasirodyti neplanuoja ir Seimo pirmininkė
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat yra minėjusi, kad rugsėjo 10-ąją neplanuojanti atvykti pasikalbėti su mitinguotojais, kadangi ji tuo metu ketina dalyvauti Seimo posėdyje.
„Kalbant apie rugsėjo 10-osios renginį, tuo pat metu vyks Seimo posėdis, kuriam pirmininkausiu ir yra daug svarbių klausimų, kuriuos svarstysime. Tai šiuo metu mano dienos planas yra būti Seime“, – „Žinių radijui“ trečiadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
A. Bilotaitė: iš klaidų pasimokyta
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjant penktadieniui vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtino, kad policija ruošiasi įvairiems galimiems scenarijams.
„Policija dirba prevencinį darbą, ruošiasi įvairiems galimiems scenarijams“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.
Ji pažymėjo, kad yra pasimokyta iš klaidų, kurios buvo padarytos rugpjūčio 10 d., kuomet prie Seimo surengtas mitingas virto riaušėmis. Eglė gražuolė – Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Tikrai pamokos buvo išmoktos ir įvertintos. Padarysime viską, kad viešoji tvarka būtų užtikrinta“, – sakė ji.
Anot ministrės, tuomet mitingo ir riaušių metu dirbę pareigūnai vadovavosi „švedišku modeliu“ ir dėjo visas pastangas, kad situacija nebūtų eskaluojama. Panašiais principais, pažymėjo ji, ketinama veikti ir jau Katedros aikštėje ketinamo surengti mitingo metu.
„Manau, kad ta pati tvarka ir tie patys principai bus ir toliau tęsiami, nes policijos darbas yra užtikrinti viešąjį saugumą ir viešąją tvarką, nėra tikslo panaudoti jėgą. Bet įstatymų ir tvarkos turi būti laikomasi. Neturi būti tokių situacijų, kai pareigūnai ir žiniasklaidos atstovai yra sužalojami“, – sakė A. Bilotaitė.
Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigia, kad šiuo metu yra numatomas mitingas Katedros aikštėje, kurio metu piketų ar demonstracijų kol kas nenumatyta. Vis dėlto R. Grinevičius atkreipia dėmesį, kad teismui nusprendus leisti mitingą ir prie Seimo, Vilniuje galėtų įvykti du renginiai.
„Gali būti du variantai, jeigu teismas priima teigiamą (sprendimą – ELTA), tai vienas mitingas prie Seimo, kitas prie Katedros“, – žurnalistams trečiadienį teigė R. Grinevičius.
Pasak jo, teismo sprendimas paaiškės ketvirtadienį 10 val.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas neigia planus prie Seimo mitinguoti mažomis grupelėmis iki 15 žmonių.
„Nežinau tokių dalykų. Mūsų yra pateiktas prašymas būtent mitingui ir mums nereikalinga po 15 žmonių (rinktis – ELTA), jeigu mes gauname derinimą mitingui“, – patikino Šeimų sąjūdžio vadovas.
„Kai visi diskutavo, kas būtų, jeigu ir prie Katedros neleistų, tai aš buvau ištransliavęs, kad yra galimas variantas po 15 žmonių, pradedant Gedimino prospektas 1 iki Gedimino prospektas 54, vadinasi, tai 54 piketai po 15 žmonių. Toks variantas buvo kaip atsarginis, bet mums jis nereikalingas.“
R. Grinevičius svarsto, kad prie Seimo galbūt bus rengiamas antimitingas.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas pabrėžia, kad šiuo metu jokių žygiavimų ar demonstracijų mitinge prie Katedros nėra numatyta. Visgi R. Grinevičius pripažįsta, kad žygiavimas, kuriam leidimas nebuvo išduotas, buvo pagrindinis mitingo akcentas.
„Žygiavimas kaip ir pagrindinis mitingo akcentas buvo, jis labai yra stiprus, kaip ir visose valstybėse. Pražygiavimas yra pagrindinis akcentas. (…) Jeigu teismas priims sprendimą, kad stabdo savivaldybės vadinamąjį administracijos direktoriaus dokumentą, tada po teismo sprendimo sėsime, spręsime, gal ir su savivaldybe pasišnekėsime“, – sakė jis.
VSD – svarbi įstaiga. Slaptai.lt nuotr.
Atsižvelgiant į tendencijas Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse, smurto išpuolių tikimybė protesto akcijų metu dabar yra padidėjusi. Tokį vertinimą Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri prašė įvertinti galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, galinčias kilti ateityje organizuojamuose protestuose.
„Pastaruoju metu tokie renginiai Lietuvoje, be taikių dalyvių, pritraukia ir politinio ekstremizmo propaguotojus, Kremliaus bei Minsko valdančiųjų režimų rėmėjus ir smurtą naudoti linkusius asmenis“, – rašoma VSD vertinime.
Analizuojant rugpjūčio 10 d. prie Seimo rūmų vykusios protesto akcijos eigą, konstatuota, kad dalies jos dalyvių veiksmų, pažeidžiančių teisės aktų normas, sustabdyti nesugebėjo nei renginio organizatoriai, nei visuomenės veikėjai, turintys autoritetą tarp protestuoti linkusių gyventojų. „Tokia įvykių eiga yra tikėtina ir kitose panašaus pobūdžio akcijose“, – teigiama VSD pateiktame vertinime.
Jame taip pat konstatuojama, kad per COVID-19 pandemiją įvairiose Vakarų valstybėse suintensyvėjo sąmokslų teorijų apie „visuotinę kontrolę“ sklaida, nepasitikėjimas institucijomis ir protestai prieš įvestus viešo bei privataus gyvenimo apribojimus.
Tokių spontaniškai iškilusių protesto judėjimų organizatoriai paprastai nesiekia įgyvendinti savo tikslų neteisėtomis priemonėmis, tačiau protestais bando pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios socialinius neramumus. Vykstant taikiems masiniams protestams agresyviai nusiteikusios ir ekstremistinės grupės dažnai siekia užimti valstybės institucijų pastatus, nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir sukelia riaušes.
Panašios tendencijos fiksuojamos Lietuvoje. Protestuojama prieš COVID-19 prevencijai skirtus apribojimus, „Stambulo konvenciją“, iniciatyvą priimti tos pačios lyties partnerystę įteisinantį įstatymą, nelegalių migrantų apgyvendinimą ir kitus Lietuvos visuomenei aktualius klausimus“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikto atsakymo neįslaptintoje dalyje. Atsakyme taip pat pateikiama ir riboto naudojimo informacija. VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
VSD ir anksčiau šiemet (kovą ir gegužę) yra pateikusi įslaptintų žvalgybos produktų, kuriais informavo Vilniaus merą apie protesto judėjimų susikūrimą ir socialinių neramumų rizikų atsiradimą.
VSD pagal savo kompetenciją renka ir analizuoja žvalgybos informaciją apie antikonstitucinių grupių ir priešiškų užsienio valstybių bandymus išnaudoti protesto judėjimą bei sukelti socialinius neramumus. Bendradarbiaudamas su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, VSD siekia užkardyti antikonstitucinę veiklą, analizuoja ir prognozuoja socialinius procesus, keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Artėjant rugsėjo 10 dienai, kuomet prie Seimo Šeimų sąjūdis planuoja surengti dar vieną mitingą, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla kartoja – daugiatūkstantiniai renginiai prie parlamento yra sunkiai galimi.
„Dideli renginiai, kuriuose ruošiasi dalyvauti daugiatūkstantinės minios, prie Lietuvos Seimo yra negalimi. Tiesiog fiziškai ten nėra vietos“, – po ketvirtadienį vykusio susitikimo su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite žurnalistams sakė komisaras.
Todėl, R. Požėlos teigimu, policija rugsėjo mėnesį imsis priemonių, kad planuojamo mitingo metu nebebūtų pažeisti įstatymai – pirmiausiai įstatymu numatytas 75 metrų atstumas iki Seimo, kurio turi laikytis mitinguotojai.
„Policija imsis priemonių, kad šis perimetras būtų pažymimas techninėmis priemonėmis, – mes tai planuojame, tam ruošiamės. Bus akivaizdu, iki kur galima prieiti ir kur yra riba, kuri yra saugoma įstatymu“, – teigė R. Požėla.
Generalinis komisaras užsiminė, kad prie Seimo iškilti ir perimetrą žymėti antiriaušinės tvoros.
Taip pat R. Požėla pažymėjo, kad artėjančių mitingų metu policija mobilizuos daugiau pareigūnų. Pasak jo, tą verčia daryti pamokos, išmoktos po rugpjūčio 10 d. vykusio ir riaušėmis virtusio mitingo.
„Mums reikia turėti visada tiek pareigūnų, kurie būtų pasirengę veikti įvairiomis ir netgi kritinėmis situacijomis“, – sakė jis, pridurdamas, kad rugpjūčio 10 d. mitinge pareigūnai dar dienos metu fiksavo kylančias įtampas.
„Ar mes matėme kylančias įtampas renginyje – taip matėme, tam tikrų simbolių naudojimas mums buvo signalas, kad šis renginys turi savų rizikų. Tad nuo renginio pradžios mes nuosekliai didinome pareigūnų skaičių prie Seimo. Tačiau kai atėjo tam tikras momentas ir supratome, kad bus reikalinga vykdyti specialią policijos operaciją ir kad reikia pareigūnų, kurie yra specialiai (pasirengę) vykdyti tam tikras intervencijas“, – sakė R. Požėla.
„Taigi išmokta pamoka sako tą, kad mes pasitelksime ir kitų teritorinių policijos įstaigų pareigūnus, kad policija su savo partneriais veiktų nenutrūkstamai“, – pridūrė jis.
„Policija imsis priemonių, nepaisant, kokių konkrečių grėsmių sąrašą mes turėsime. Kad mūsų pareigūnai būtų mobilizuoti ir parengti veikti įvairiomis situacijomis“, – spaudos konferencijoje sakė policijos generalinis komisaras.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį ryte vykusiam protestui prieš COVID-19 ribojimus peraugus į riaušes, policija sulaikė 26 asmenis, nukentėjo mažiausiai 10 pareigūnų, skelbia portalas LRT.lt.
„Policija ėmėsi veiksmų ir išsklaidė minią, sulaikė 26 asmenis, kurie buvo pristatyti į vyriausiąjį policijos komisariatą“, – LRT RADIJUI trečiadienį sakė Vilniaus apskrities policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas.
Antradienį vakare paskelbus apie protesto pabaigą, grupė žmonių ėmė būriuotis prie Seimo, užblokavo išvažiavimą, taip apribodami parlamentarų galimybes išeiti iš pastato. Mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija.
Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Į įvykio vietą atvyko ir greitosios pagalbos automobiliai.
Vis tik protestuojanti minia ir toliau nuo Seimo nesitraukė, skandavo „Gėda“, „Šimonytę lauk!“
Antradienį į neeilinę Seimo sesiją besirenkančius parlamentarus protestuotojai pasitiko stilizuotomis kartuvėmis su užrašu „Vieta Lietuvos išdavikams“, renginio dalyviai atsigabeno ir imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis. Kai kurie renginio dalyviai Dovydo žvaigždes buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Protestuotojai į save dėmesį bandė pritraukti sirenomis bei šūksniais „Seimą lauk“, „Gėda“.
Protestuotojai rankose laikė Lietuvos vėliavas bei plakatus su užrašais: „Riboti ne žmonių teises ir laisves, o valdžios antikonstitucinius sprendimus“, „Susigrąžinkime savo valstybę“, „Šimonytės Vyriausybę lauk“, „Neskiepytų getui ne“.
Renginio metu dalyviai taip pat noriai pasirašė rezoliuciją, kurią ketinama įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
Leidimas protestui prie Seimo buvo išduotas iki 17 valandos vakaro.
