Kadaise, kai universiteto studijų pabaigoje teko atplušėti tris mėnesius sovietinėje karinėje stovykloje prie Pabradės, rusas karininkas papasakojo baisų nutikimą. Stovykloje uždarytuosius sekmadieniais buvo leidžiama lankyti artimiesiems ir draugams, ir štai vieną tokį aplankė tuo metu Lietuvoje viešėję jo giminės iš Amerikos.
„Jūs įsivaizduojat – į karinį objektą atvažiavo amerikiečiai – mūsų prakeiktieji priešai (naši zakliatyje vragi)“, – piktinosi sovietinis karininkas.
Logišką išvadą buvo nesunku padaryti – jeigu mūsų okupantų prakeiktieji priešai niekada nepripažino šios okupacijos teisėtumo, tai jie yra mūsų draugai. Aš ir dauguma ten ne savo noru suvarytų lietuvių šią išvadą seniai buvo pasidarę. Bet buvo tada, o yra ir dabar, lietuvių, aiškinančių, kad mažytė Lietuva savarankiška būti negali: ji bus valdoma jeigu ne rusų, tai amerikiečių – tai koks skirtumas?
