Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Niujorkas, sausio 29 d. (ELTA). Pasauliniai išmaniųjų telefonų pardavimai 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 18,3 proc., nukritę iki 2013-ųjų metų lygio, – tai didžiausias nuosmukis per visą istoriją. Apie tai skelbia tyrimų bendrovė „International Data Corporation“ (IDC) savo pasaulinės išmaniųjų telefonų pardavimų rinkos apžvalgoje. Analitikų teigimu, vartotojai dar niekada nebuvo tokie abejingi naujiems modeliams.
„Dar nesame matę, kad pardavimai šventiniu laikotarpiu būtų mažesni nei ankstesnį ketvirtį. Tačiau silpna paklausa ir nemažos atsargos privertė tiekėjus smarkiai apriboti pristatymus,“ – teigiama IDC ataskaitoje.
Daugiausia visų šios įrangos pardavė „Apple“, ir vis dėlto jos pardavimai sumažėjo 14,9 procento. „Samsung“ pardavė 58,2 mln. telefonų (15,6 proc. mažiau), „Xiaomi“ – 33,2 mln. (- 26,3 proc.), OPPO – 25,3 mln. (-15,9 proc.) ir „Vivo“ – 22,9 mln. (-18,9 proc.).
IDC prognozėmis, mobiliųjų prietaisų paklausa mažės ir 2023 metais, todėl gamintojų pardavimai ir toliau mažės.
Kompiuterių rinka taip pat smunka.
IDC duomenimis, 2022 m. liepos-spalio mėn. laikotarpiu asmeninių ir nešiojamųjų kompiuterių gamintojai visame pasaulyje rinkai pristatė 71,1 mln. šių įrenginių, – 15,5 proc. mažiau nei analogišku ankstesnių metų laikotarpiu. Tendencija, kai rodikliai mažėja lyginant su ankstesniais metais, pastebima jau šeštą ketvirtį iš eilės.
Lustų gamintoja AMD užsiminė, kad asmeninių kompiuterių rinkos silpnumas jau paveikė jos pelningumą ir ateities planus. Tuo tarpu prekės ženklai „Acer“ ir „Asus“ nesitiki, kad asmeninių kompiuterių sektorius atsigaus iki 2023 metų antrojo pusmečio, – net atsižvelgus į tai, kad lustų trūkumo problema yra sprendžiama.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovui Justui Džiugeliui užsiminus apie ketinimus siūlyti įstatymą, numatantį mobiliųjų telefonų draudimą mokyklose, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ragina švietimo įstaigų atstovus ir be teisinių įpareigojimų įtvirtinti šį draudimą.
„Šiuo metu tikrai matome, kad apie tai (mobiliųjų telefonų draudimą mokyklose – ELTA) vyksta diskusija, tai įdomu sulaukti jos rezultatų.
Šiandien mokyklų bendruomenės gali priimti šiuos sprendimus, ir mes labai raginame mokyklose apsvarstyti dėl mobiliųjų įrenginių galimo naudojimo. Tikrai ne viena mokykla yra įsivedusi tas taisykles, jas taiko, tai norisi, kad būtų taikoma daugiau mokyklų“, – antradienį Eltai teigė ministrė, kartu pridurdama, kad tikisi mokyklų sąmoningumo ir be teisinio raginimo.
„Kai pasakai teisės aktu, tai kaip ir nurėžta, bet labai visada norisi bendruomenių sąmoningumo ir sprendimo. Tačiau visgi, jei reikia pagalbos pačioms mokykloms apsisprendžiant, joms sunku sutarti su bendruomenėmis, tai lieka teisinis kelias“, – pridūrė J. Šiugždinienė.
ELTA primena, kad J. Džiugelis siūlymą uždrausti visoje Lietuvos mokyklose moksleiviams naudoti mobiliuosius telefonus, išskyrus atvejus, kai per pamoką jie yra naudojami mokymosi tikslais, ketina pateikti Seimo pavasario sesijoje.
Visgi J. Džiugelis akcentuoja, kad siūlymas bus teikiamas tik tuo atveju, jei bus sulaukta visuomenės palaikymo.
Mossad emblema
Remiantis sekmadienį paskelbtais žiniasklaidos pranešimais, Izraelio įmonė, kaltinama vyriausybėms pardavinėjus šnipinėjimo programą, yra siejama su 50 tūkst. aktyvistų, žurnalistų, verslininkų bei politikų visame pasaulyje išmaniųjų telefonų numerių sąrašu.
Izraelio „NSO Group“ įmonė ir jos šnipinėjimo programa „Pegasus“ žiniasklaidos dėmesio sulaukia jau nuo 2016 m., kai tyrėjai apkaltino ją padedant šnipinėti disidentą Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Sekmadienį paskelbta informacija kelia nerimą dėl privatumo ir žmogaus teisių pažeidimų. Kaip teigiama žiniasklaidos pranešimuose, nutekinta informacija rodo, kokiu mastu privačios Izraelio įmonės klientai visame pasaulyje galėjo netinkamai naudoti programą „Pegasus“.
Apie galimą „Pegasus“ naudojimo mastą pranešė „The Washington Post“, „The Guardian“, „Le Monde“ ir kitos žiniasklaidos priemonės, bendradarbiavusios vykdant tyrimą dėl duomenų nutekinimo.
Buvo nutekintas daugiau nei 50 tūkst. išmaniųjų telefonų numerių sąrašas. Į jį įtraukti numeriai, kaip manoma, yra „NSO Group“ klientus nuo 2016 m. dominančių asmenų telefonų numeriai, praneša žiniasklaidos priemonės.
„The Washington Post“ skelbė, jog nutekintu sąrašu su naujienų organizacijomis pasidalijo Paryžiuje įsikūrusi žurnalistikos ne pelno siekianti organizacija „Forbidden Stories“ bei „Amnesty International“.
Dienraščio teigimu, tiksliai nežinoma, kiek sąraše atsiradusių žmonių buvo sekta, į kiek jų buvo iš tiesų nusitaikyta. „The Washington Post“ skelbė, jog 15 tūkst. į sąrašą įtrauktų telefonų numerių yra Meksikos politikų, profsąjungų atstovų, žurnalistų bei vyriausybės kritikų numeriai. Sąraše yra Meksikos žurnalisto, kuris buvo nužudytas automobilių plovykloje, numeris. Jo telefonas niekada nebuvo rastas, tad neaišku, ar jis buvo sekamas telefonu.
Mano supratimas apie informacinių technologijų veikimo principus nėra nulinio lygio (tokios pozicijos nulinukų tarp atsipalaidavusių, neskubančių pataikyti koją į koją su laiko dvasia žmonių, gerai paieškojęs, rastum ne vieną), o yra giluminis dalykas, peraugantis į aiškiai išreikštą minusą. Jeigu norite, tą patį galima pasakyti ir kitaip, truputėlį palankesne man kryptimi, ne be pagrindo tvirtinant, kad mano informacinių technologijų nesupratimas yra aukščiausiojo lygio, o savo ruožtu taip į viršūnę pasikėlusio, šitokios pakraipos arogantiškojo nesupratimo pagrindu kartas nuo karto kylantys nesusipratimai neretai įgyja archetipinio pavyzdžio reikšmę.
Kitaip tariant, mano alergija laiko dvasiai ir iš paskos sekančiai informacinių technologijų palydai yra ne tiek paprastojo apsileidimo, kiek įsisąmoninto pasirinkimo dalykas. Ne viename forume, taip pat ir tarptautinėse konferencijose ne kartą tvirtinau, kad informacinių technologijų sklaida naikina dialogo galimybes, tikro žmonių bendravimo džiaugsmą pakeisdama pūsles pritrinančiu plastmasiniu bendravimo protezu, tokiu štai būdu niekais paversdama kukliojo Sokrato, dialogą įtvirtinusio kaip vakarų filosofijos normos ir formos didingą pavyzdį, triūsą.
Mobilusis telefonas yra reikalingas ir man, bet toli gražu ne kaip ryšio priemonė, greičiau kaip aprangos kodo detalė, kaip žmogaus normalumą patvirtinantis atributas, leidžiantis pabandyti apsimesti, kad ir tu, nežiūrint visko, priklausai tai pačiai genčiai (anksčiau indėnai dėl tokių pat sumetimų dėvėdavo vadinamąjį medicininį kapšelį).
Išties, mobilusis telefonas mano išdidžios vienatvės tuščiuose kambariuose, baisiai išgąsdindamas, nuskamba tik vieną kitą kartą per kelis mėnesius, bet greitai nurimstu sužinojęs, kad kažkas paskambino apsirikęs numeriu. Nėra čia ko slėpti, žinučių taip pat rašyti nemoku. Ar sakote, kad ir karvę galima išmokyti įlipti į medį? Galimas daiktas, karvę galima išmokyti net šokti baletą, tačiau aš, pabandykite įsivaizduoti, esu tokia užsispyrusi karvė, kuri turi laisvą valią ir neskuba mokytis to, prie ko netraukia širdis. Kartais dar pagalvoju, kad greičiau nei aš į medžius sulipsite vis tik jūs, moderniosios beždžionės, besistaipydamos su savo išmaniaisiais, jau patraukusios negrįžtamos involiucijos keliais.
Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.
Žinia, pandemija užpuolė mūsų populiaciją nepasiruošusią. Tačiau pabandykite įsivaizduoti ir mano patirtą diskomfortą, kai, visą sąmoningą gyvenimą kovojęs prieš informacinių technologijų dominavimą mūsų gyvenime, iš vakaro sužinojau, kad nuo rytojaus jaunosios kartos prusinimą galiu pratęsti tik nuotoliniu būdu, t. y per vaizdo transliacijas.
Dabar nekartosiu kažkada išsakyto pastebėjimo, kad nuotolinis mokymas gali būti prilygintas seksui telefonu, neprisiminsiu iš naujo to drastiško palyginimo jau vien dėl to, kad niekados nesu pabandęs nei sekso telefonu nei su telefonu, tiesą pasakius, nežinau, kas tai galėtų būti, be to, reikia atsižvelgti į savo jaunųjų kolegų diskretiškumą, apsidraudžiant, kad jų gražias ir lepias sielas neužgautų mano šiurkštokas kalbėjimo tonas, – tačiau dabar iš tiesų jaučiuosi kaip tas atskirtas nuo žmonių seksualinis maniakas, kuris dūsta, krenkščia ir riaumoja už neįveikiamos stiklinės pertvaros.
Vaizdo transliacijų įrankį nuotolinio mokymo aplinkoje susikūriau pats, didesne dalimi sekdamas vidiniu balsu, intuityviai, menkai galėjęs pasiremti profesionalų pateiktomis rekomendacijomis dėl man nežinomos čia lydimųjų paaiškinimų kalbos stilistikos, alternatyvius pasirinkimus įvardijančios supanašėjimo linkme, kai, dar kitais žodžiais tariant, dėl tikslo turiningumo čia kartas nuo karto, be visa ko kito, yra peržengiami formaliosios logikos kanonai. Neišdrįsau kreiptis dėl detalesnio paaiškinimo į budinčią armiją konsultantų, įsivaizduodamas, kad ši armija yra kooptuota iš svetimos genties rekrūtų.
Taigi pasigaminau kažką pagal principą „pasidaryk pats“, nors, prisipažinsiu, neramina aplinkybė, kad daugiau nei pusė detalių atliko. Jeigu norite, pasigaminau kosminį laivą iš man prieinamų priemonių, o galima pasakyti net taip, kad susikaliau kosminį laivą iš mano pašiūrėje gulėjusių lentgalių. Teoriškai žiūrint, toks aparatas negalėtų skraidyti, tačiau didžiai mano nuostabai, pakilo, paskrido, apsivertė ir nutūpė nežinomoje man planetoje. Pro nutūpusio aparato iliuminatoriaus langą matau, kaip aplinkui renkasi aborigenai. Knieti atidaryti duris ir išeiti į lauką, pasisveikinti, bet drausminu save, suprasdamas, kad dėl galimo virusinio užkrato pavojaus iš jų ar mano pusės, to negaliu daryti.
Stebėjimo kamera. Slaptai.lt nuotr.
Nenoriu dabar įsivelti į platesnę diskusiją – kuo skiriasi gyvenimas prisijungus ir atsijungus, dabar atkreipdamas dėmesį tik į tą panašumą, kad tiek ten, tiek čia gyvenimą gali staiga ištrinti užpuolę virusai. Kita vertus, jeigu matysite kitose vaizdo transliacijose, vaizdo susitikimuose jau su kitais dėstytojais pro šalį prabėgantį prailginto torso, labai išblyškusį, pamišusių akių vyriški, tai galiu būti aš, pasiklydęs virtualioje erdvėje, neberandantis kelio atgalios. Dar nežinau tik to, ar mano sapnai prisijungimo režime taip pat matysis visiems vaizdo transliacijų pavidale.
Kažkas man yra bandęs įrodyti, kad pasisveikinimas ištiesiant vienas kitam delnus, ateina iš tų laikų, kai, norint palaikyti bendravimą, reikėdavo parodyti, kad delne neslepi ginklo. Imant už atskaitos tašką tokį pavyzdį, pabandykime apibrėžti sokratiško tipo dialogą kaip bendravimą, kuris yra galimas tik tada, kai mes nebijome vienas kitą apkrėsti. Vaizdo įrašas negali atstoti tokio bendravimo dar ir dėl to, jog vaizdo transliacijose mes negalime matyti savo dialogo partnerio periferiniais rakursais. Senovės germanai, o ir mūsų protėviai buvo įsitikinę, kad velnias neturi nugaros, o kokia yra jūsų dialogo partnerio padėtis šiuo delikačiu klausimu, – vaizdo transliacijos toli gražu nepadės įsivaizduoti.
Sulaikius spėjamą Rusijos šnipą, Norvegijos parlamento pastate ieškota pasiklausymo įrangos. 51-erių vyras dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Stortinge (parlamente), kurioje, be kita ko, buvo kalbama apie duomenų ir informacijos skaitmeninimą.
Pasak parlamento darbuotojų, vyras elgėsi įtartinai. Saugumo tarnyba PST internetiniam laikraščiui „Aldrimer“ patvirtino, jog norima išsiaiškinti, ar vyras nemėgino įsilaužti į parlamentarų ar kitų konferencijos dalyvių mobiliuosius telefonus.
Rusas buvo sulaikytas penktadienį prieš pat išvykimą iš Oslo oro uosto. Šeštadienio rytą teismas leido jį suimti dviem savaitėms. Vyro advokatė šį sprendimą apskundė. Jos klientas turi paaiškinimą viskam, sakė ji agentūrai NTB. Rusijos ambasada Osle kaltinimus pavadino absurdiškais ir sukurptais.
Artėjant dienai, kai mobiliojo ryšio operatoriai šalyje blokuos neaiškiu būdu įgytos mobiliojo ryšio įrangos (telefonų ir planšetinių kompiuterių) IMEI kodus, pastebima, kad gyventojai aktyviau domisi, koks yra jų turimos įrangos statusas.
Anot mano IMEI sprendimą sukūrusios duomenų analizės ir dirbtinio intelekto kūrėjos „Scorify“ atstovės Astos Grabliauskienės, blokuojamų įrenginių bendras skaičius neturėtų viršyti 10 tūkst., nors tikslesni duomenys bus aiškūs tik liepos 25 dieną, kai vogtų ar pamestų IMEI kodai bus užblokuoti. Vis dėlto, jos teigimu, pastarosiomis dienomis pastebimas aktyvumas tikrinimosi sistemoje.
Pasak jos, pastaruosius du mėnesius telekomunikacijų bendrovės tiesiogiai informavo savo klientus apie galimus užblokuoti įrenginius.
„Operatoriai pataria, kaip toliau tęsti naudojimąsi ryšio paslaugomis, ir padeda užblokuoti įrenginius. Užblokuotus įrenginius rekomenduoja perduoti į artimiausią policijos komisariatą, kad būtų galima fiksuoti įvykį ir vykdyti tyrimą dėl žalos atlyginimo“, – atsakyme Eltai sako A. Grabliauskienė.
Tuo metu mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“ sako, kad kol kas vos vienas kitas savo IMEI kodą sistemoje aptikęs vartotojas kreipiasi į operatorių, tačiau besikreipiančiųjų gali padaugėti užblokavus visų vogtų telefonų IMEI.
Pasak „Tele2“ korporatyvinės komunikacijos direktoriaus Andriaus Baranausko, suprantama, kad ne visi žmonės, pirkdami vogtą telefoną, galėjo iki galo suvokti situaciją.
„Pirkdami įrenginį ne iš oficialių pardavėjų ir už gerokai mažesnę nei rinkos kaina, žmonės tikriausiai supranta, kad patys prisiima tam tikrą riziką. Nepaisant to, suprasdami, kad vartotojas, pirkdamas vogtą telefoną, galbūt galėjo nevisiškai suprasti situaciją, siūlysime išskirtines sąlygas naujam telefonui įsigyti“, – komentare Eltai teigia A. Baranauskas.
Pasidomėjus Lietuvos policijos, kiek žmonių kreipėsi po to, kai pasitikrinę sistemoje pamatė, kad jų telefonai galėtų būti vogti, atsakyta, kad kol kas policija tokių duomenų neturi.
Lietuvos policijos atstovės spaudai Simonos Ludavičiūtės atsakyme Eltai nurodoma, kad tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad telefonas ieškomas kaip pagrobtas ir tai atsispindės Lietuvos policijos ar Interpolo duomenų bazėse, tuomet bus pradedamas informacijos patikslinimas ir telefonas paimamas.
„Jeigu buvo padaryta nusikalstama veika, padarytą žalą turi atlyginti nusikalstamos veikos kaltininkas. Kokia ir kam padaryta žala, bus sprendžiama tyrimo metu. Nukentėję asmenys ar kiti asmenys, kuriems padaryta žala, greičiausiai bus pripažįstami civiliniais ieškovais“, – atsakyme Eltai sako S. Ludavičiūtė.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje mobiliojo ryšio operatoriai „Tele2“, „Telia“ ir „Bitė“ pasirašė susitarimą blokuoti neteisėtai įgytos mobiliosios įrangos IMEI kodus.
Įranga gali blokuojama trimis atvejais: kai prieš tai buvo pavogta, pamesta arba jei naudojantis šiuo įrenginiu kitoje šalyje buvo įsiskolinta už mobiliojo ryšio paslaugas.
Savo įrenginio IMEI kodą galima sužinoti šiais būdais: įrenginyje surinkus kombinaciją *#06# arba pasižiūrėjus į prietaiso pakuotę ar lipduką, esantį po telefono baterija. Taip pat jis randamas ant kameros ar maršrutizatoriaus korpuso.
Įvedus kodą savitarnos portale www.manoimei.lt galima sužinoti, ar įrenginys nėra įtrauktas į juodąjį sąrašą.
Anot šioje svetainėje pateikiamų duomenų, iš viso jau yra patikrinta 82 tūkst. 154 IMEI. Vien liepą patikrinta daugiau nei pusė – 55 tūkst. 379 IMEI.
„Scorify“ Eltai perduotais duomenimis, liepą aktyviausiai buvo tikrinamasi šio mėnesio 19 ir 20 dienomis – atitinkamai buvo patikrinta 11823 ir 12877 IMEI.
Pasak Latvijos ir NATO oficialių asmenų, Latvijos žvalgybos tarnybos tiria atvejį, kai buvo sutrikęs mobiliojo ryšio darbas Latvijos vakaruose ir 16-a valandų išjungta ekstra tarnybų „karštoji linija“. Taip rašo žurnalistas Michaelis Birnbaumas laikraštyje „The Washington Post”.
Telefoninių incidentų „laikas sutapo su neseniai vykusiomis Rusijos karinėmis pratybomis, kurios galingai demonstravo Kremliaus gebėjimą kariauti šiuolaikiškame lygmenyje“, – sakoma straipsnyje.
Jeigu pasitvirtins, kad elektronikos darbo trukdžius sukėlė dirbtinos atakos, tai bus įrodymas, kad Rusija gali pažeisti civilinio ryšio darbą per atstumą. „Toks instrumentas galėtų smarkiai apriboti Vakarų valdžių gebėjimą karo atveju organizuoti nedelstiną atsakymą civilinės gynybos sferoje“, – sakoma straipsnyje.
„Pasak Latvijos URM vadovo Edgaro Rinkevičiaus, Latvijos valdžia nemano, kad jų šalis buvo tiesioginis taikinys per minimą incidentą, kai mobilusis ryšys Kuršių žemėje buvo sutrukdytas 7-ias valandas. Jis sakė, kad Latvija gal atsidūrė platesnių elektroninių trukdžių kelyje į Švedijos Elando salą“, – perpasakoja laikraštis. NATO oficialūs asmenys tvirtina, kad Rusija turi elektroninio karo priemonių Kaliningrado srityje ir kad Baltijos jūroje per pratybas buvo mažiausiai vienas laivas, apginkluotas tokia specialia technika.
„Pasak Rinkevičiaus, Latvijos valdžia tikrina, ar Rusija susijusi su ekstra tarnybų „karštosios linijos“ atjungimu Latvijoje rugsėjo 13-ąją. Jis sakė, kad kol kas niekas neįrodyta“, – sakoma straipsnyje.
„Švedijos Gynybos ministerijos ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovai sakė, kad jiems nežinoma apie mobiliojo ryšio trikdžius Švedijos teritorijoje tuo metu, kai kilo incidentai Latvijoje. Oficialūs asmenys nagrinėja ir kitus atjungimo paaiškinimus, vienas valdininkas sakė, kad tie atjungimai nekelia rimtos grėsmės saugumui“, – sakoma straipsnyje.
„Dar du aukšti NATO oficialūs asmenys, pageidavę anonimiškumo, nes kalbama apie išankstinį pratybų vertinimą, kartojo Latvijos nuogąstavimus, bet perspėjo, kad Vakarų žvalgybos tarnybos kol kas nepadarė konkrečios išvados. Trečias aukšto rango NATO valdininkas sakė, jog, aljanso nuomone, per pratybas Rusija naudojo technologijas ir bepilotes skraidykles, kad tyčia sudarytų kliūtis, kurias taip pat naudojo Ukrainoje ir Sirijoje“, – rašoma leidinyje.
Pratybos „Zapad – 2017“ oficialiai prasidėjo Baltarusijoje ir Rusijoje rugsėjo 14-ąją, bet aukšti NATO diplomatai sakė, kad karinis aktyvumas sustiprėjo keletą savaičių anksčiau.
Informacijos šaltinis: „The Washington Post” leidinys
Klaipėdos miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje ir anksčiau ne kartą teistus tris telefoninius sukčius pasiuntė už grotų.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Ingai Mačiulienei, vadovavusiai šiam ikiteisminiam tyrimui, leido manyti, kad 2015 m. spalį atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose kaltinamasis M. Š., pasitelkęs du laisvėje esančius, tačiau anksčiau taip pat ne kartą teistus draugus, subūrė organizuotą grupę, kuri užsiėmė pinigų išviliojimu.
Pataisos namuose dienas leidžiantis M. Š. skambindavo nepažįstamiems asmenims ir, prisistatęs jų artimais giminaičiais ar gydytoju, klaidindavo nukentėjusiuosius pranešimais apie tai, kad jiems artimi asmenys yra sužaloję mažametį, kurio gydymui būtina perduoti nurodytas pinigų sumas. Kaltinamojo M. Š. bendrai R. M. ir D. V., prisistatę sužaloto vaiko artimais giminaičiais, paimdavo iš nukentėjusiųjų pinigus.
Šios trijulės melu patikėjusios šešios moterys sukčiams atidavė 5 tūkstančius 4 šimtus eurų.
„Mobiliųjų telefonų turėjimas įkalinimo įstaigose – vis dar opi problema. Nuteistieji įvairiais būdais sugeba gauti mobiliojo ryšio priemones, kurias pasitelkia naujiems nusikaltimams daryti. Sugalvoję neteisėto praturtėjimo planą, dažnu atveju į jį įtraukia ir pažįstamus ar draugus, esančius laisvėje. Apmaudu, kad šios problemos niekaip nepavyksta užkardyti, tačiau, kita vertus, mes, teisėsaugininkai, skiriame tam ypač daug dėmesio ir stengiamės išaiškinti kuo daugiau tokio pobūdžio nusikalstamų veikų“, – teigė šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė Inga Mačiulienė.
M. Š. Ir jo bendrai uostamiesčio teismo kaltais pripažinti dėl sukčiavimo apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą. M. Š. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. R. M. už grotų teks praleisti 4 metus 3 mėnesius, o D. V. kalės 5 metus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis dėl trijulės įvykdytų nusikalstamų veikų, jeigu nebus apskųstas apeliacine tvarka, įsiteisės birželio 16 dieną.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).
Tarptautinės operacijos metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino organizuotą grupuotę, prekiavusią mobiliaisiais telefonais ir jų priedais.
Įtariama, kad šia nusikalstama veika Lietuvos biudžetui padaryta žala – 4 mln. eurų.
Grupuotė naudojo sudėtingas pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčio grobstymo schemas, mobiliuosius telefonus pardavinėjo Lietuvoje veikiančioms elektroninėms parduotuvėms, mobiliojo ryšio tiekėjams, mažiesiems prekybos tinklams nemokėdama mokesčių – taip buvo iškreipiama konkurencija.
Nusikalstamai veiklai iš Ispanijos, kurioje nuomojosi vilą, vadovavo jau anksčiau į FNTT akiratį patekęs ir teistas vilnietis. Praėjusią savaitę tarptautinės operacijos metu sulaikytas jis ir penki jo bendrininkai.
Dalį iš nusikalstamos veikos gautų pajamų veiklos organizatorius naudojo asmeninėms reikmėms. Pavyzdžiui, pernai įtariamasis įsigijo du naujus „Porsche“ automobilius, kurių kiekvieno kaina apie 140–150 tūkst. eurų. Vilnietis nuomojo vilą ant jūros kranto Ispanijos kurorte, pirkdavo prabangos prekes. FNTT tyrėjų skaičiavimais, asmeninių poreikių tenkinimui per metus nusikalstamos veikos organizatorius išleisdavo apie penktadalį milijono eurų.
Vilniečio suburta nusikalstama grupuotė naudojo sudėtingas mokesčių grobstymo schemas, maskavosi, jiems buvo žinomi pareigūnų ne viešo pobūdžio veiklos metodai. Įtariama, kad vilniečio organizuota grupuotė klastojo fiktyvių įmonių dokumentus, juose įrašydavo kitų bendrovių įvykdytus mobiliųjų telefonų ir jų priedų įsigijimus iš Europos Sąjungos (ES) valstybių bei jų pardavimus Lietuvoje.
Pirminiais skaičiavimais, slepiant tikrąjį prekybos mastą į valstybės biudžetą buvo nesumokėta daugiau kaip 4 mln. eurų PVM ir pelno mokesčių. Prekybos mobiliaisiais telefonais ir jų priedais apyvarta per nepilnus dvejus metus galėjo siekti apie 20 mln. eurų.
Tyrimo duomenimis, organizuotos grupės nariai įsteigė 5 Lietuvoje registruotas įmones ir 13 bendrovių užsienio valstybėse bei lengvatinio apmokestinimo zonose ir joms vadovavo. Įtariama, kad klastojant šių įmonių ir bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus – pirkimo–pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras ir kt. – buvo siekiama neapskaityti tikrosios prekybos mobiliais telefonais ir jų priedais apyvartos. Siekdami apsunkinti nusikalstamos veikos schemos išaiškinimą, Vilniuje veikusios organizuotos grupės nariai reguliariai keisdavo fiktyvias įmones, įsigydami ar įsteigdami naujas. Minėtoms įmonės vadovavo statytiniai, dalis jų – asocialūs asmenys. Jiems už parašą ant oficialių dokumentų buvo mokama po 50 eurų.
Bendros tarptautinės operacijos metu FNTT ir Ispanijos teisėsaugos pareigūnai nusikalstamos veiklos organizatoriaus ir jo bendrininkų darbo vietose, namuose, sandėliuose, prekybos vietose, automobiliuose atliko daugiau kaip 20 kratų. Jų metu buvo rasti ir paimti buhalterinės apskaitos dokumentai, įvairūs juodraščiai, per 30 mobiliojo ryšio telefonų, kompiuteriai ir kompiuterinės laikmenos.
Kelerius metus mobiliuosius telefonus Lietuvos didžiausioms elektroninėms parduotuvėms, mobiliojo ryšio tiekėjams, mažiesiems prekybos centrams pardavinėję nusikalstamos veikos organizatoriai iškreipė sąžiningą konkurenciją, nes išvengę mokesčių šalies ribose galėjo pasiūlyti prekes už mažesnę nei rinkos kainą.
Daugiau kaip 200 tūkst. eurų vertės įtariamųjų turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusikalstamos veiklos organizatoriui skyrė pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėn., jo bendrininkams paskirtos kitos kardomosios priemonės.
Atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėtos įmonių veiklos organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.
Informacijos šaltinis – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).
