Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Maskva, lapkričio 6 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį į karinę tarnybą gali būti šaukiami piliečiai, turintys neišnykusį teistumą už žmogžudystes, plėšimus, vagystes, prekybą narkotikais ir kitus sunkius nusikaltimus, numatytus Rusijos Federacijos baudžiamajame kodekse, praneša CNN.
Tai leidžia mobilizuoti šimtus tūkstančių asmenų, nuteistų lygtinai arba neseniai paleistų iš kolonijų, kuriems anksčiau buvo uždrausta tarnauti.
Įstatymas netaikytinas tiems, kurie yra teisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, išdavystę, šnipinėjimą ar terorizmą, taip pat už pasikėsinimą nužudyti valstybės pareigūną, lėktuvo užgrobimą, ekstremistinę veiklą ir neteisėtą disponavimą branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis.
V. Putinas penktadienį pareiškė, kad Kremlius jau mobilizavo papildomus 18 tūkst. karių, be numatytų 300 tūkstančių, kariauti Ukrainoje.
Anksčiau šią savaitę Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad visi dalinės mobilizacijos veiksmai, įskaitant šaukimų įteikimą, buvo sustabdyti, kai pareigūnai pareiškė, kad projekto tikslas – surinkti 300 tūkst. karių – buvo pasiektas.
Tačiau V. Putino įsakas dėl dalinės mobilizacijos baigs galioti tik tada, kai prezidentas pasirašys kitą atitinkamą oficialų įsaką. Iki tol jis pasilieka teisę ateityje į karinę tarnybą šaukti daugiau žmonių.
Liūdnai pagarsėjusios Rusijos „Wagner“ karinės grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas kvietė kalinius iš Rusijos kalėjimų prisijungti prie grupuotės kovotojų kariauti Ukrainoje.
Tačiau V. Putino pasirašytos pataisos nesusijusios su J. Prigožino vykdomu verbavimu. Šis įstatymas taikomas kaliniams, kurie buvo nuteisti lygtinai arba paleisti iš kolonijų. Šie asmenys paprastai turi būti prižiūrimi valdžios institucijų 8-10 metų, kol išnyks teistumas. Jie negali išvykti iš savo gyvenamosios vietos ir privalo laikytis įvairių apribojimų.
Rusijos policijos kordonai. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, lapkričio 4 d. (ELTA). Rusijos valdžia ruošiasi masinėms nepaklusnumo akcijoms Vladivostoke, kurios gali kilti dėl vietos gyventojų pasipriešinimo mobilizacijai Primorės krašto teritorijoje.
Tai penktadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Interfax-Ukraine“.
„RF Primorės krašto Vladivostoko miesto valdžia ruošiasi galimoms masinio nepaklusnumo akcijoms. Šie būgštavimai susiję su ryžtingu vietos gyventojų pasipriešinimu mobilizacijai regiono teritorijoje“, – sakoma pranešime.
Gautomis žiniomis, vietos policija ir specialiosios tarnybos planuoja priemones, kuriomis bus siekiama užkirsti kelią galimoms nepaklusnumo akcijoms ir stiprinti policinį režimą regione. Pavyzdžiui, numatyta patikrinti, kaip veikia Vladivostoko įstaigų ir organizacijų vaizdo stebėjimo sistemos, ir suteikti nuotolinę prieigą prie jų teisėsaugos institucijų atstovams.
„Planuojama, kad artimiausiais mėnesiais net valdžios sankcionuotuose renginiuose bus naudojami metalo detektoriai“, – pažymėjo Ukrainos žvalgybos pareigūnai.
Pasak jų, didžioji dalis Primorės krašto gyventojų nepritaria Rusijos armijos įsiveržimui į Ukrainą ir mobilizacijos priemonėms regiono teritorijoje. „To priežastis – didelis etninių ukrainiečių skaičius regione ir Rusijos nuostoliai vykstant karo veiksmams“, – apibendrino jie.
Vėžlys. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, spalio 30 d. (ELTA). Naujasis Ukrainos ambasadorius Berlyne Oleksijus Makejevas paragino Vokietijos federalinę vyriausybę spartinti pagalbos Ukrainai teikimą, kad būtų galima atremti Rusijos agresiją.
Tai Ukrainos diplomatas pareiškė interviu Vokietijos leidiniui „Bild“.
„Kai žvelgiu į Vokietijos veiksmus šiame kare, tai kartais pagalvoju: štai vokiškas sportinis automobilis važiuoja greitkeliu 30 km/h greičiu“, – sakė Ukrainos ambasadorius.
Anot O. Makejevo, užuot sparčiai tiekę Ukrainai tai, kas jai padėtų kovoti, Vokietijos atstovai ištisas savaites aiškina, kodėl negali to padaryti. Vokietija galiausiai suteikia pagalbą, „bet jau būna per vėlu“. „Jūs galėtumėte padaryti kur kas daugiau, kur kas greičiau“, – teigė diplomatas.
Tinginys ramiai miega. Slaptai.lt foto
Ambasadorius taip pat pabrėžė, kad Ukraina neves jokių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Mūsų derybos per pastaruosius aštuonerius metus baigėsi tuo, kad jau ne 7, o 20 proc. mūsų teritorijos yra okupuoti Rusijos“, – sakė O. Makejevas.
Jis taip pat įspėjo Vokietiją, kad nereikėtų priimti nuo mobilizacijos bėgančių rusų. Anot diplomato, šie jauni žmonės „dėl nieko neapgailestauja“ ir „nori išsisukti nuo karinės tarnybos“, o paskui jie važinės „Vokietijos miestuose automobilių kolonomis, mojuodami Rusijos vėliavomis“.
„Šie rusai kelia grėsmę ne tik Vokietijai, bet ir visoms jaunoms ukrainietėms su vaikais, kurioms teks glaustis pabėgėlių priėmimo centruose kartu su šiais vyrais“, – pabrėžė O. Makejevas.
Rusijos propagandistai. Montažas
Lietuvos kariuomenė praneša, kad šių metų rugsėjo mėnesį, lyginant su rugpjūčiu, fiksuotas mažesnis dezinformacijos srautas.
Tačiau pats propagandos retorikos tonas tapo agresyvesnis, pranešime žiniasklaidai pastebi Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
Per praėjusį mėnesį iš viso nustatyta 414 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių unikalių atvejų (rugpjūtį buvo fiksuoti 505 tokie atvejai).
Rugsėjį priešiškuose informaciniuose šaltiniuose labiausiai išaugo gynybos temų eskalacija. Tai sudarė beveik pusę visų fiksuotų atvejų.
„Priešiškų šaltinių skleidžiama propaganda išskirtinį dėmesį skyrė NATO – Rusijos santykių temai. Dominavo viena pagrindinių – NATO agresyvumo Rusijos atžvilgiu – naratyvinė linija“, – skelbiama pranešime.
V. Putinui rugsėjo 21 d. paskelbus dalinę mobilizaciją, priešiškoje komunikacijoje įvyko lūžis. Aktyvuoti visi medijų pajėgumai, įvairaus lygio šaltiniai ir informaciniai kanalai ėmė platinti dezinformacines žinutes, neva Rusija tiesiogiai kariauja su NATO.
„Tokios komunikacijos linijos apraiškos buvo stebimos jau liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau tik nuo minėtos datos nubrėžta aiški ir koordinuota propagandinė komunikacijos kryptis, kuriai toną uždavė pats V. Putinas“, – pranešime pastebi analtikai.
Teigta, kad Vakarų vadovybė „iš tikrųjų sėdi Kijeve“ ir vadovauja karinėms operacijoms Ukrainoje. Išsakyti pareiškimai, kad kolektyviniai Vakarai tariamai įgyvendina savo planus sunaikinti Rusiją – neva visa jų karo mašina kovoja prieš Rusiją, o ukrainiečiai veikia kaip kamikadzės – mirtininkai, „sėdintys“ ant svetimų ginklų, aukodamiesi vardan Aljanso ambicijų.
Nors mobilizacijos paskelbimas Rusijoje tapo kone atviru ne specialiosios karinės operacijos, o tiesioginio karo, vykdomo Ukrainoje, paskelbimu, tačiau oficialūs asmenys viešuose pareiškimuose vengė patvirtinti tokį faktą.
Analitikai pabrėžia, kad V. Putino kalbai rugsėjo 21-oji diena buvo pasirinktina tikslingai – kaip tik tuo metu Niujorke vyko JT Generalinės Asamblėjos 77-oji sesija.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas
„Siekta atkreipti pasaulio dėmesį į Rusijos transliuojamą naratyvą ir pademonstruoti savo svarbą pasauliniame diskurse. Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje nuo rugsėjo 21 d. platintos pašaipios ir JT Generalinėje Asamblėjoje susirinkusių lyderių autoritetą žeminančios žinutės – esą ES šalys po V. Putino pareiškimų jaučiasi neviltyje ir sumaištyje, o žinia apie dalinę mobilizaciją kelią nerimą Vakarams ir JT būstinėje „susirinkę pasaulio šalių atstovai panikavo“, – rašoma pranešime.
Taip pat siekta menkinti Baltijos šalis, esą, reaguodamas į Rusijoje paskelbtą dalinę mobilizaciją „nervingos“ Lietuva, Latvija ir Estija „pučia skruostus“ grasindamos duoti Rusijai atsaką, taip „bėgdamos savo šeimininko – JAV – priešakyje ir siekdamos pelnyti jo pagyras. Publikuoti straipsniai, kuriuose Lietuvos politinio elito reakciją į mobilizaciją palyginta su ugnikalniu, iš kurio „trykšta raudonai įkaitusi lava“.
Rugsėjo mėn. aktyviai eskaluota ir „branduolinio karo šantažo“ tema, kuri dominavo iki pat rugsėjo 27 d. dujotiekyje „Nord Stream“ įvykusio incidento.
„NATO ir Vakarų valstybės kaltintos, pradėjusios „branduolinį šantažą“. Esą, kai kurių lyderiaujančių Aljanso valstybių aukšto rango atstovai pasisako apie galimybę panaudoti masinio naikinimo ginklus prieš Rusiją. Teigta, kad „į pensiją išėjusiems idiotams su generolų laipsnių juostelėmis“ nereikėtų gąsdinti Rusijos kalbomis apie NATO „smūgius Krymui“, nes jo apsaugai gali būti panaudoti bet kokie, tarp jų strateginiai branduoliniai ginklai. Kurtas JAV kaip šalies, kuri pirmoji panaudos branduolinį ginklą, įvaizdis – neva tai JAV siekia „priartinti pasaulį“ prie branduolinės katastrofos, su tikslu kelti „propagandinio karo laipsnį“, – rašoma pranešime.
Rugsėjo 27 d., įvykus sprogimams „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose, propagandinėje žiniasklaidoje kilo didžiulė „Nord Stream“ isterijos banga. Atsakingi Rusijos pareigūnai netruko sabotažu apkaltinti JAV, nes neva susiskaldžiusi ir tarpusavio prieštaravimų draskoma Europa, sunaikinta jos šalių energetinė sąveika ir bendradarbiavimas, atveriantys kelią Amerikos dujų tiekimui į Europą, yra ekonominis ir politinis Valstijų tikslas.
„Priešiškuose informacijos šaltiniuose platintos žinutės, kad neva: (a) JAV ir ES surengė sabotažą prieš „Nord Stream“ dujotiekį; (b) JAV atakavo „Nord Stream“ dėl finansinės naudos; (c) už sabotažą yra atsakingas NATO aljansas, tačiau veikė apmokyti Ukrainos diversantai; (d) Baltijos šalys pačios surengė sabotažą; (e) Rusija, esą, turi įrodymų, jog kaltininkė yra JAV“, – dėstoma pranešime žiniasklaidai.
Per praėjusį mėn. užsienio politikos temos eskaluotos kiek mažiau nei rugpjūtį (tai sudarė apie ketvirtadalį viso dezinformacijos srauto), tačiau Lietuvos-Rusijos santykių tema išliko viena labiausiai propagandinės žiniasklaidos puolamų temų.
Kaip ir anksčiau, daugiausia reaguota į Lietuvos užsienio politikos prioritetus – paramą Ukrainai, griežtą sankcijų liniją Rusijos atžvilgiu, aktyvų politinį veikimą ES ir NATO formatuose, siekiant strateginių užsienio politikos tikslų. Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas
Plataus masto Rusijos politikų ir diplomatų reakcijos sulaukė Lietuvos sprendimas nuo rugsėjo 19 d. nebeįsileisti Rusijos Federacijos piliečių (analogiškus sprendimus rugsėjį priėmė taip pat Latvija, Estija, Lenkija bei Suomija). Teigta, kad šį sprendimą priėmę politikai yra neva JAV piliečiai, veikiantys prieš savo šalių interesus. Esą, tai diskriminacinio pobūdžio sprendimas, dėl kurio Rusija turi imtis asimetrinių ir veiksmingų priemonių prieš Baltijos šalis. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija kaltintos įsigalėjusiomis liberaliomis rusofobiškomis diktatūromis, rusakalbių diskriminacija bei noru sukelti dar vieną pasaulinį karą ir todėl, esą, provokuojančios Rusiją kariniams veiksmams.
„Praėjusį mėnesį taip pat siekta menkinti Lietuvos valstybingumą, suverenitetą ir istoriją, manipuliuoti aktualiais vidaus politikos klausimais, skleisti neigiamą informaciją apie Europos Sąjunga bei jos institucijas“, – pranešime pažymi analitikai.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, jei Lietuvoje atsirastų poreikis paskelbti visuotinę mobilizaciją, detalūs mobilizaciniai planai šalyje jau yra parengti.
„Turime planus, turime ginkluotę, turime aprangas, tačiau konkrečių skaičių, aišku, neįvardinsiu. Tačiau reikia ties tuo irgi padirbėti, nes pas mus mobilizacinė sistema egzistuoja, rezervo rengimas egzistuoja, bet reikia aprūpinti ir amunicija, dėl to pirkimai ir organizuojami, kad turėtume ir ginklus, ir amuniciją. Nes ginklas be amunicijos būtų tik lazda. Tai tokios situacijos mes sau tikrai nelinkėtume“, – antradienį žurnalistams teigė A. Anušauskas.
Pasak ministro, Ukrainai perdavus turimą sunkiąją techniką, Lietuva su JAV pasirašė pagreitinto tiekimo sutartį dėl šarvuotųjų visureigių įsigijimo. Todėl, pažymi jis, rezervistai sunkiąja technika bus aprūpinti.
„Rezervistams ginklų netrūktų, mes kalbame apie sunkiąją techniką, kurią, pavyzdžiui, perduodame ukrainiečiams (…). Poreikis diktuoja šį sprendimą ir mes tai turime kompensuoti. Tai kompensuosime greitesniais pirkimais. Jau šiandien yra paskelbta, kad buvo pasirašyta ką tik sutartis dėl šarvuotųjų visureigių įsigijimo ir mes su amerikiečiais sutarėme dėl pagreitinto tiekimo“, – nurodė A. Anušauskas.
Paklaustas, kiek konkrečiai paskelbus mobilizaciją būtų pašaukta piliečių, A. Anušauskas nedetalizavo, tačiau, pažymėjo jis, parengtas planas yra detalus.
„Tiesiog yra sudėlioti mobilizaciniai planai ir juose numatyta kas kokias užduotis atlieka, kas ir kur įtraukiamas papildomai. Jie labai detalūs“, – teigė ministras.
Rusijos policija Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, rugsėjo 25 d. (ELTA). Rusijos miestuose per protesto akcijas prieš mobilizaciją, vykusias šį savaitgalį, iki sekmadienio 13 val. 30 min. buvo sulaikyta daugiau kaip 820 žmonių, praneša „Ukrinform“.
Beveik pusė protestuotojų – 391 – buvo sulaikyti Maskvoje.
Sankt Peterburge pareigūnai sulaikė 142 protestuotojus, Novosibirske – 71, Permėje – 26, Irkutske – 20, Tomske – 19, Iževske – 17, Ufoje – 16. Apie sulaikytuosius pranešama iš 34 Rusijos miestų. Prieš kai kuriuos protesto akcijų dalyvius buvo panaudota jėga.
Rugsėjo 21-22 dienomis protesto prieš mobilizaciją akcijos buvo surengtos 40-yje Rusijos miestų, per jas buvo sulaikyta apie 1 300 žmonių, iš jų 526 buvo sulaikyti Maskvoje.
Rugsėjo 21 d. V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių.
Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.
Tvora spygliuota. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, rugsėjo 25 d. (ELTA). Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus mobilizaciją, pasieniečiai pradėjo riboti šalies piliečių išvykimą iš šalies.
Tai „Telegram“ kanale pranešė žmogaus teisių gynimo grupės „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas, kuriuo remiasi UNIAN.
Aktyvistas sekmadienį paskelbė dviejų dokumentų, Rusijos pasieniečių išduotų pasienyje su Kazachstanu, nuotraukas. Abiejuose dokumentuose sakoma, kad piliečiams, kuriems jie buvo įteikti, neleidžiama išvykti iš Rusijos remiantis karinių komisariatų sprendimais.
Portalas „Meduza“ informuoja, kad išvykti į Kazachstaną nebuvo leista dar mažiausiai penkiems Rusijos piliečiams.
Remdamasis savo šaltiniais, šis portalas taip pat pranešė, kad nuo rugsėjo 28 d. mobilizacinio amžiaus vyrams tikriausiai bus uždrausta išvykti iš Rusijos.
Rugsėjo 21 d. V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių.
Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.
Svarbiausias klausimas
Rusijai praėjusią savaitę paskelbus dalinę mobilizaciją, Gitano Nausėdos iniciatyva pirmadienį šaukiamas Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis. Kaip teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, Valstybės gynimo tarybos metu bus svarstoma saugumo situacija regione bei paramos Ukrainai priemonės.
„Be jokios abejonės, vis tiek bet kokius sprendimus reikia vertinti rimtai, todėl pirmadienį aš šaukiu Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame kartu su specialistais ir kitais vadovais pasitarsime, kaip vertiname dabartinę situaciją ir ką šioje situacijoje turėtume daryti“, – praėjusią savaitę sakė G. Nausėda dalyvaudamas Jungtinių Tautų 77-oje Generalinėje Asamblėjoje Jungtinėse Amerikos Valstijose.
VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus. Į Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja prezidentas.
Vladimiras Putinas pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų paskelbė dalinę mobilizaciją, perspėdamas Vakarus, kad jei jie ir toliau tęs, pasak jo, „branduolinį šantažą“, Maskva atsakys visu savo didžiuliu arsenalu. Vėliau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad Rusija mobilizuos apie 300 tūkst. rezervistų.
Paskelbus apie šį sprendimą Rusijoje trečiadienį kilo protestų banga. Šimtai prieš mobilizaciją protestavusių žmonių buvo sulaikyti. Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, akivaizdžiai išvyksta iš šalies.
ELTA primena, kad atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu bus taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius teigia, kad diskusijos dėl rusų dezertyrų įsileidimo į Europos Sąjungą (ES) turėtų vykti Bendrijos mastu. Reaguodamas į Berlyno pareiškimus, kad Vokietija yra pasirengusi priimti nuo karo tarnybos prievolės bėgančius rusus, diplomatas pabrėžė, kad priimant visus rusus Europos šalyse gali kilti rimtų saugumo problemų.
„Viena vertus, tai nėra paprasta pagalba žmogui. Kita vertus, tai galimai sukūrimas kažkokių saugumo įtampų, kurių visiškai šiuo metu niekam nereikia“, – Eltai sake L. Linkevičius.
„Mobilizacijos atveju kilo grėsmė jiems (rusams – ELTA) patiems ir jie mėgina dėl to išsisukti. Bet žmonės iš esmės nepasikeitė. Mes esame tikrai girdėję ir matę tuos sociologinius tyrimus, kur daugelis kalba, kad 3/4 visuomenės palaiko šitą karą. Vadinasi, tie žmonės vis tiek gali sukelti grėsmę saugumui“, – situaciją vertino ekspertas.
Anksčiau šią savaitę Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad visų Rusijos piliečių humanitarinių vizų prašymus Lietuva ir toliau vertins individualiai. Tokią šalies poziciją L. Linkevičius vertino kaip „gana lanksčią ir nekategoriška“. Buvęs užsienio reikalų ministras mano, kad ir kitų ES šalių elgesys turi išlikti panašus ir nuoseklus.
„Yra humanitariniai atvejai, kai žmonės yra persekiojami ar dar labiau persekiojami po kilusių viešų demonstracijų. Ką gali žinoti – galbūt jie pakeis savo nuomonę. Čia yra labai individualūs atvejai. Bet mes kalbame, kad neturėtume masiškai uždegti žalios šviesos visiems, kurie dabar čia bėga, nes nežinia, ką jie po to čia veiks“, – kalbėjo jis.
Apie Rusijos visuomenės reakciją: kur jie visi buvo, kai buvo informacija apie Bučą?
Abejoti, ar Europa turėtų priimti visus nuo mobilizacijos bėgančius rusus, verčia ir didžiuosiuose Rusijos miestuose kilę protestai – pasak L. Linkevičiaus, jie yra gerokai pavėluoti.
„Peršasi tokia nuomonė, kad visa visuomenė tylėjo, galbūt dauguma apsimetė, kad išvis nedalyvavo politikoje, žiūrėjo per televiziją į tą karą ir staiga karas atėjo arti prie jų pačių, pradėjo grasinti jiems patiems. Tada išėjo į gatves. Kiek kas turėjo pinigų – pabėgo arba dar mėgina pabėgti iš šalies. Tą rodo ir kamščiai prie sienų, ir (skrydžių – ELTA) bilietų kainos. Tie, kas neturi tam lėšų, išeina į gatves protestuoti“, – teigė diplomatas.
„Tai tikrai, prieštaringi jausmai. Viena vertus, galima suprasti tą jų protestą. Bet kur jie visi buvo, kai buvo informacija apie skerdynes Bučoje?“ – svarstė jis. Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi, žinios apie mobilizaciją sukėlė didžiulę Rusijos visuomenės įtampą, sako ambasadorius, todėl protestų banga gali būti esminių pokyčių Rusijoje pradžia.
„Paprastai Rusijoje vyksta kažkokie pokyčiai ne tada, kai žmonės bando protestuoti, bet kai vyksta karas, revoliucijos – tada kažkas pasikeičia. Dabar, matyt, irgi toks atvejis, kai karas atėjo į pačią Rusiją. Žmonės pajuto, kad tai susiję su jais pačiais ir jie turi kažkaip reaguoti – arba pasiduoti ir kaip iki šiol toleruoti visa tai, ką su jais daro, arba imtis pokyčių, nes pokyčių Rusijoje gali imtis tik patys rusai“, – pabrėžė L. Linkevičius, akcentuodamas, kad ir prognozuoti, kokios bus šių įvykių pasekmės, yra sunku.
ELTA primena, kad trečiadienį Vladimiras Putinas pasakė kreipimąsi į tautą, kuriame pareiškė, kad šalyje skelbiama dalinė mobilizacija. Žinia apie mobilizaciją sukėlė gyventojų neramumus – protestų metu sulaikyta daugiau kaip 1 tūkst. rusų. Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, bando išvykti iš šalies.
„Už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 400 žmonių buvo suimti per protestus visoje Rusijoje prieš prezidento Vladimiro Putino anksčiau paskelbtą dalinę civilių mobilizaciją karui Ukrainoje, trečiadienį pranešė policijos veiksmų stebėsenos grupė.
Stebėsenos grupė „OVD-Info“ teigė, kad po V. Putino kreipimosi į tautą 24 skirtinguose šalies miestuose vykusiuose mitinguose buvo sulaikyti mažiausiai 425 žmonės.
AFP žurnalistai Rusijos sostinės centre sakė, kad pagrindinėje prekybinėje gatvėje policija, dėvinti antiriaušinę ekipuotę, sulaikė mažiausiai 50 žmonių.
Buvusioje Rusijos imperijos sostinėje Sankt Peterburge AFP žurnalistai matė, kaip policija apsupo nedidelę protestuotojų grupę ir vieną po kito sulaikė demonstrantus. Protestuotojai skandavo „Mobilizacijai ne!“.
„Išėjau į mitingą planuodamas dalyvauti, bet atrodo, kad visus jau suėmė. Šis režimas pasmerkė pats save ir naikina savo jaunimą“, – sakė 60 metų gyventojas Aleksejus, atsisakęs nurodyti savo pavardę.
„Kodėl jūs tarnaujate Putinui, žmogui, kuris jau 20 metų yra valdžioje!“ – vienam policininkui šaukė jaunas protestuotojas.
„Atėjau pasakyti, kad esu prieš karą ir mobilizaciją“, – AFP sakė studentė Oksana Sidorenko.
„Kodėl jie už mane sprendžia mano ateitį? Bijau dėl savęs, dėl savo brolio“, – pridūrė ji.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį sakė, kad Rusija mobilizuos apie 300 tūkst. rezervistų, po to, kai V. Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi perspėjo, kad Rusija Ukrainoje panaudos visas turimas karines priemones.
Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, akivaizdžiai išvyksta iš šalies.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sprendimą dėl karinės padėties įvedimo Ukrainoje. Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį vėlai vakare šiam sprendimui pritarė – už įsako įsigaliojimą balsavo 278 parlamentarai. Tam, kad šalyje būtų įvesta karinė padėtis reikėjo 226 Ukrainos parlamentarų pritarimo.
Karinė padėtis galios Vinycos, Luhansko, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Charkovo, Černigovo, Chersono srityse ir Azovo-Kerčės akvatorijoje. Visoje šalyje karinė padėtis įsigaliotų Rusijos atviros karinės agresijos atveju.
Karinė padėtis turėtų įsigalioti lapkričio 28 dieną. Skirtingai nei skelbta anksčiau, ji galios ne 60, o 30 dienų. Paties P. Porošenko teigimu vietinei televizijai, karinės padėties terminas sutrumpintas siekiant išvengti spekuliacijų susijusių su artėjančiais Ukrainos prezidento rinkimais. Įsake apie karinę padėtį nurodyta, jog prezidento rinkimai bus surengti 2019 metų kovo 31-ąją.
Karo padėties Ukrainoje įstatymas numato dalinę mobilizaciją, šalies oro erdvės gynybos stiprinimą ir kt. šalies saugumą stiprinančias priemones. Būtinybė įvesti karinę padėtį Ukrainoje iškilo sekmadienį, kai Rusijos karinės jūrų pajėgos Kerčės pusiasalyje, prie Kremliaus aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.
Ukrainiečių teigimu, rusų atakos metu šeši Ukrainos jūreiviai buvo sužeisti, dviejų sužeistųjų būklė sunki. Užgrobti laivai prišvartuoti Kerčės sąsiauryje, laivuose buvę 24 Ukrainos karinio jūrų laivyno jūreiviai rusų kariškių buvo paimti į nelaisvę.
Mobilizacijos srityje turime netoleruotiną situaciją, kadangi mobilizacijos sistema neveikia taip, kaip turėtų, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.
NSGK posėdyje buvo aptarta Lietuvos mobilizacijos sistemos būklė ir valstybės institucijų pasirengimas galimai mobilizacijai. Posėdyje pasisakė Valstybės kontrolės, paruošusios ataskaitą „Valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimas individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai“, atstovai, be to, buvo išklausyta Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento, Vyriausybės ir Krašto apsaugos ministerijos informacija.
NSGK pirmininko V. Bako teigimu, mobilizacija – labai svarbu, jai Lietuva ir jos žmonės turi būti tinkamai pasiruošę. Piliečiai turi konkrečiai žinoti, ką daryti mobilizacijos atveju, todėl į su mobilizaciją susijusius procesus reikia žvelgti itin atsakingai.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
V. Bakas taip pat akcentavo, kad dabartinė situacija nėra normali, kadangi mobilizacijos sistema neveikia taip, kaip turėtų.
„Gyvename įtemptais laikais, nuolat matome kintančią geopolitinę situaciją, todėl privalome skirti didelį dėmesį mobilizacijai. Turime būti tinkamai pasiruošę įvairiems scenarijams, todėl būtina peržiūrėti su mobilizacija susijusius įstatymus ir tobulinti šalies mobilizacijos sistemą. Šiuo metu turime tokią situaciją, kad mobilizacijos sistema normaliai neveikia, nors prie to turėtų prisidėti dešimtys situacijų. Šioje vietoje mums reikia pokyčių, kadangi dabartinė padėtis nėra toleruotina“, – sakė V. Bakas.
Jo teigimu, ypač svarbu atnaujinti Valstybės mobilizacijos planą, nes geopolitinė situacija stipriai pasikeitė. „Tai verčia mus atsakingiau žiūrėti į institucijų pasirengimą mobilizacijai“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
V. Bakas taip pat pasisakė už tai, kad šiuo metu įslaptinta Valstybės kontrolės ataskaita, susijusi su mobilizacijos klausimu, turėtų būti prieinama viešai. „Šiuo metu Valstybės kontrolė įslaptino institucijų aplaidumą, to negalima dangstyti valstybės paslaptimi. Ataskaita, susijusi su mobilizacija, turi būti prieinama visuomenei“, – mano V. Bakas.
Posėdyje aptarus šį klausimą, NSGK pateikė siūlymus Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai, Valstybės kontrolei ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui prie KAM.
Vyriausybės ir Krašto apsaugos ministerijos NSGK prašo kuo greičiau parengti Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo koncepciją ir iki vasario pateikti tai reglamentuojantį įstatymo projektą, kuris stiprintų valstybės institucijų pasirengimą mobilizacijai, leistų lanksčiau ir greičiau reaguoti į hibridines grėsmes ir apmokytų žmones, kaip elgtis mobilizacijos atveju.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad mobilizacijos sistema turi būti atnaujinta pagal dabartinę situaciją, įtraukiant civilines ir privataus verslo struktūras.
„Turi būti aiškios procedūros tiek tarp valstybinių institucijų, tiek su savivaldybėmis, kurioms tektų svarbus vaidmuo, tiek civiliniam sektoriui“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karoblis.
Anot R. Karoblio, dabartinė mobilizacijos sistema yra organizuojama 1996 m. įstatymo pagrindu. Krašto apsaugos ministras detalizavo, kad mobilizacijos sistema pritaikyta tuometinėms sąlygoms, kai pats nacionalinis saugumas judėjo teigiama linkme, kartu vyravo įsitikinimas, jog reaguojant į grėsmę turime nemažai laiko.
„Dabar situacija yra visai kita. Krizės atveju reikėtų elgtis labai greitai. Reikalinga prioretizuoti svarbiausius saugumo klausimus, nes, pavyzdžiui, šiandien turime 19 mobilizacijos sričių. Visas jas reikia sumažinti ir koncentruotis ten, kur labiausiai reikia. Nenumatytos procedūros tarp įvairių institucijų, ypač neaiškus civilinio sektoriaus įtraukimas. Taip pat neaiškus dalyvaujančių institucijų požiūris į savo funkcijas“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Taigi, ministro nuomone, nors pačią mobilizaciją paskelbti galime greitai, nelabai aišku, kaip ta mobilizacija įsisuks ir ar visos grandys suveiks tinkamai bei greitai. Pavyzdžiui, retoriškai klausė R. Karoblis, ar valstybinės institucijos, savivaldybės, privatus sektorius, transporto sektorius žinos, kaip elgtis. Kol kas, R. Karoblio nuomone, aiškus ir efektyvus yra šaukimo į kariuomenę mechanizmas. Jis, anot ministro, susiklosčius krizinei situacijai tikrai veiktų. Tačiau kitas klausimas yra civilinis. Kaip kritiniu atveju veiktų privačios struktūros, kaip jos būtų realizuojamos – kelia nemažai klausimų. Ministro manymu, šiuo metu ne visada galima tikėtis tinkamos reakcijos.
Šalies pasirengimas reaguoti į kilusius įvykius ir susidariusias ekstremaliąsias situacijas – tai strategija, sudaranti prielaidas aktyviai apsaugai nuo gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų.
Aktualijų portalas Slaptai.lt pradeda skelbti 2014-aisiais metais Krašto apsaugos ministerijos išleistą knygą „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“ (atsakingasis redaktorius – Dr. Karolis Aleksa).
Redakcijos slaptai.lt manymu, šiandien, kai Ukrainoje – tokia nerami padėtis, mums tiesiog būtina žinoti, kaip elgtis karo atveju.
Ši KAM knyga sudaryta iš skyrių: Krašto apsaugos ministro Juozo Olekos įžanginis žodis; Valstybė taikos ir karo metu; Civilinė sauga taikos ir karo metu; Pokyčiai valstybėje mobilizacijos ir karo metu; Piliečių vaidmuo ginant šalį; Praktiniai patarimai gyventojams, kaip elgtis nelaimių ir karo atveju; Redaktoriaus baigiamasis žodis.
