Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr
Vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad ambasadoriui Eitvydui Bajarūnui mestuose kaltinimuose dėl mobingo ir piktnaudžiavimo padėtimi esama „politinio žaidimo elementų“.
„Šita istorija įdomi tuo, kad draugiškas teismas vyksta medijoje anksčiau, negu kažkur kitur sprendimai priimami, informacijos tekinimas nuo pat pirmų žingsnių leidžia manyti, kad iš tiesų yra tam tikrų politinio žaidimo elementų“, – trečiadienį LRT televizijai teigė F. Jansonas.
Anot patarėjo, šalies vadovas antradienį buvo susitikęs su kaltinimų susilaukusiu ambasadoriumi ir, išklausęs jo poziciją, paprašė tęsti diplomatinį darbą Londone. „Prezidentas paprašė tęsti darbą“, – teigė F. Jansonas, leisdamas suprasti, kad Prezidentūra abejoja, ar E. Bajarūnui tekę kaltinimai mobingu yra pagrįsti. „(…) kalbam apie ambasadorius, kalbam apie žmones, kurie dirba Lietuvos valstybei ir, tiesą sakant, jie nenusipelno, kad su jais būtų susidorojama tokiais būdais“, – teigė prezidento patarėjas.
Savo ruožtu į skandalą įsivėlęs diplomatas E. Bajarūnas trečiadienį neigė jam mestus kaltinimus. Jis tikino, kad iki šios savaitės neturėjo jokios oficialios informacijos dėl jo atžvilgiu pateiktų skundų.
ELTA primena, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Trečiadienį portalas paviešino ir URM inspektorių ataskaitos detales, kuriose kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.
Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, kad pasitiki E. Bajarūnu.
Klausimai veja klausimus
Dėl Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno bei ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio pradėti tarnybiniai veiksmai, informuoja Užsienio reikalų ministerija (URM). Be to, pasak ministerijos, atliekamas ambasados Londone reprezentacinių lėšų auditas.
„Šiuo metu gavus papildomos informacijos yra pradėti tarnybiniai veiksmai, kuriais tikrinama minėta informacija, taip pat atliekamas ambasados Londone reprezentacinių lėšų naudojimo auditas. Tačiau kol vyksta informacijos tikslinimas bei vertinimas nuo platesnių komentarų šiuo metu susilaikysime“, – nurodoma komentare, kurį raštu Eltai perdavė ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė.
Abejonės dėl diplomatų tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. O D. Matulionis, rašė portalas, galėjo nesilaikyti valstybės institucijų mandato ir susilpninti Lietuvos derybines pozicijas artėjant NATO viršūnių susitikimui.
Vertindamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kad pasitiki ambasadoriais. Visgi, šalies vadovas pažymėjo, kad diplomatams metamo kaltinimai yra itin rimti, todėl situaciją privalu atidžiai įvertinti.
Tuo metu ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad URM yra gavusi informacijos apie šiuos ambasadorius. Tačiau politikas nuo detalesnių komentarų susilaikė.
„Yra gauta tam tikrų pastabų dėl veiklos. Į tuos skundus ar pastebėjimus yra reaguojama vidaus nustatyta tvarka. Kai bus daugiau informacijos – turbūt informuosime. Bet dabar tai yra administracinis procesas – ne politinis“, – patikino jis.
Svarbiausias klausimas
Visuomenės informavimo etikos komisija (VIEK) šeštadienį sureagavo į Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pareiškimą apie tarp Komunikacijos fakulteto ir doc. dr. Jolantos Mažylės kilusio konflikto dėl dėstytojos dalyvavimo televizijos „OpTV“ laidoje.
LŽS valdybos pareiškime konstatuojama, kad Vilniaus universiteto doc. dr. J. Mažylė nebuvo pakviesta nė į vieną iš trijų šio komiteto posėdžių, kuriuose buvo svarstomas jos elgesys ir dalykinė kompetencija. Pasak VIEK, ši informacija nebuvo paneigta.
Komisija, remdamasi savais šaltiniais, taip pat atkreipė dėmesį į faktą, kad nors konfliktinė situacija tarp dėstytojos ir VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto tęsiasi kelis mėnesius, J. Mažylės nuomonė iki šiol neišklausyta.
„Nuo 2015 metų dirbanti Visuomenės informavimo etikos komisija, kuriai Visuomenės informavimo įstatymu pavesta nagrinėti skundus dėl neetiško ir neprofesionalaus viešosios informacijos rengėjų darbo, ne kartą yra atkreipusi dėmesį, jog dažniausiai pasitaikantis Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimas yra nesuteikta teisė kritikuojamam asmeniui atsakyti į kritiką. Ši, dar romėnų įtvirtinta teisė, yra kiekvieno sąžiningo ir nešališko konfliktinės situacijos svarstymo esmė. Atkreiptinas dėmesys, kad VU Akademinės etikos kodekse teisė atsakyti į kritiką ar kaltinimus ribojimas vertinamas kaip nesuderinamas su akademine laisve“, – pranešime žiniasklaidai teigė VIEK.
Komisija prideda, kad jeigu VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komitetas nemato reikalo pakviesti kritikuojamą asmenį bent į vieną iš posėdžių ir suteikti jam galimybę išsakyti savo poziciją, „nenuostabu, kad studijas baigę žurnalistai ignoruoja kritikuojamo asmens teisę atsakyti ir net stebisi, kad tokie reikalavimai kažkur egzistuoja“.
Pasak komisijos, doc. Dr. Jolanta Mažylė interneto televizijos „OpTV“ laidoje dalyvavo vieninteliu tikslu – siekdama papasakoti apie išeivijos žurnalisto Vytauto Gedgaudo kūrybą.
„Doc. dr. J. Mažylė, V. Gedgaudo premijos laureatė, skyrė daug savo gyvenimo metų studijuodama ir viešindama išeivijos žurnalisto V. Gedgaudo kūrybą, sugrąžindama šią asmenybę į Lietuvos žurnalistikos istorijos lauką. Suprantamas autorės noras kuo plačiau paskleisti žinią apie V. Gedgaudą, jo asmenybę, gyvenimą ir kūrybą. Doc. dr. J. Mažylė organizavo ne vieną parodą, knygos pristatymus įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, džiaugėsi kiekviena galimybe papasakoti žmonėms apie šį žurnalistą ir redaktorių. Šio tikslo vedama autorė dalyvavo ir „Sengirės“ laidoje“, – teigia VIEK.
Pasak komisijos, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas turėtų būti suinteresuotas puoselėti diskusijų kultūrą, nuomonių įvairovės, pagarbos oponentui dvasią.
Doc. dr. Jolanta Mažylė yra Lietuvos žurnalistų sąjungos deleguota VIEK narė.
ELTA primena, kad anksčiau šią savaitę LŽS valdybai pasikreipus į Vilniaus universitetą (VU) dėl galimo mobingo ir dėstytojos doc. dr. Jolantos Mažylės persekiojimo, VU Komunikacijos fakultetas išplatino viešą poziciją dėl susiklosčiusios situacijos. Universiteto atstovai atmeta jiems mestus kaltinimus ir nurodo, kad Žurnalistikos bakalauro studijų komiteto narių elgesys negali būti vertinamas kaip bandymas susidoroti su universiteto dėstytoja.
Tame pačiame fakulteto pranešime buvo nurodoma, kad VU veikiančių studijų programų komitetų tikslas yra užtikrinti tinkamą studijų kokybę, analizuoti gaunamą grįžtamąjį ryšį. Be to, pažymima, kad komitetų posėdžiuose dalyvauja visų bendruomenės narių atstovai, o vykstančios diskusijos pasižymi nuomonių įvairove. Remiantis VU akademinės etikos kodeksu, kuris garantuoja universiteto bendruomenės nariams teisę atvirai reikšti požiūrį į dėstymą, kritiką ir pan., konstatuojama, jog komiteto sprendimas kreiptis patarimo į akademinės etikos komisiją negali būti vertinamas kaip mobingas, nukreiptas prieš J. Mažylę.
Primenama, kad šių metų vasario 23 dieną LŽS gavo VU docentės pranešimą apie jos atžvilgiu taikomą mobingą. Dėstytoja pateikė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto oficialius posėdžių vaizdo ir garso įrašus, taip pat posėdžių išrašus ir komiteto kreipimąsi į universiteto centrinę etikos komisiją. LŽS išplatintame pranešime teigiama, kad komitete vykdomi aiškiai išreikšti veiksmai ir siekis sunaikinti asmens reputaciją ir susidoroti su J. Mažyle kaip dėstytoja.
Vilniaus universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) valdybai pasikreipus į Vilniaus universitetą (VU) dėl galimo mobingo ir dėstytojos doc. dr. Jolantos Mažylės persekiojimo, VU Komunikacijos fakultetas išplatino viešą poziciją dėl susiklosčiusios situacijos. Universiteto atstovai atmeta jiems mestus kaltinimus ir nurodo, kad Žurnalistikos bakalauro studijų komiteto narių elgesys negali būti vertinamas kaip bandymas susidoroti su universiteto dėstytoja. Vilniaus Universitete. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Fakulteto pranešime nurodoma, kad VU veikiančių studijų programų komitetų tikslas yra užtikrinti tinkamą studijų kokybę, analizuoti gaunamą grįžtamąjį ryšį. Be to, pažymima, kad komitetų posėdžiuose dalyvauja visų bendruomenės narių atstovai, o vykstančios diskusijos pasižymi nuomonių įvairove. Remiantis VU akademinės etikos kodeksu, kuris garantuoja universiteto bendruomenės nariams teisę atvirai reikšti požiūrį į dėstymą, kritiką ir pan., konstatuojama, jog komiteto sprendimas kreiptis patarimo į akademinės etikos komisiją negali būti vertinamas kaip mobingas, nukreiptas prieš J. Mažylę.
„(…) Vien faktas, kad tokia situacija buvo svarstoma studijų programų komitete ir bendru sutarimu buvo nutarta kreiptis į Vilniaus universiteto centrinės akademinės etikos komisiją, negali būti vertinamas kaip mobingas doc. dr. J. Mažylės atžvilgiu“, – rašoma VU Komunikacijos fakulteto pozicijoje.
„Priešingai, draudimas Studijų programos komitetui inicijuoti diskusijas ir kreiptis į Universiteto akademinės etikos komisiją, būtų laikomas akademinės laisvės suvaržymu. Todėl susipažinus su Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro programos komiteto posėdžių vaizdo įrašais ir atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šio komiteto narių elgesys negali būti vertinamas kaip bandymas susidoroti su doc. dr. J. Mažyle“, – nurodoma pranešime. Senasis Vilniaus Universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šių metų vasario 23 dieną LŽS gavo VU docentės pranešimą apie jos atžvilgiu taikomą mobingą. Dėstytoja pateikė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto oficialius posėdžių vaizdo ir garso įrašus, taip pat posėdžių išrašus ir komiteto kreipimąsi į universiteto centrinę etikos komisiją. LŽS išplatintame pranešime teigiama, kad komitete vykdomi aiškiai išreikšti veiksmai ir siekis sunaikinti asmens reputaciją ir susidoroti su J. Mažyle kaip dėstytoja.
VU Komunikacijos fakulteto atstovai akcentuoja, kad universiteto padalinio vadovybė stengėsi geranoriškai spręsti situaciją, kilusią dėl J. Mažylės – dėstytojos prašymu perkėlė ją į kitą studijų programą.
„Su docente visada buvo palaikomi kolegiški santykiai, kalbantis, išklausant ir stengiantis kartu rasti geriausią sprendimą susidariusioje situacijoje, todėl šių metų vasario 21 d., po Fakulteto dekanės susitikimo su docente, buvo tenkintas doc. dr. Jolantos Mažylės prašymas sudaryti sąlygas nedirbti atitinkamoje studijų programoje ir jos dėstymo krūvis minėtoje studijų programoje buvo perduotas kitai dėstytojai“, – aiškino VU Komunikacijos fakultetas.
„Fakulteto vadovė veikė aktyviai, neignoravo susiklosčiusios situacijos ir docentės prašymo, todėl tai niekaip negali būti siejama su jos diskriminavimu ar mobingu“, – pridūrė VU atstovai.
Už garbingą žurnalistiką
Po LŽS kreipimosi, viešojoje erdvėje paplito minimo studijų programos komiteto posėdžių įrašai. Pasak VU, „posėdžiai yra vieši (…), įrašomi, o šių įrašų pagrindu yra rengiami posėdžių protokolai“. Žurnalistas – taip pat žmogus. Slaptai.lt nuotr.
„Tačiau posėdžių įrašai nėra vieši, ir neturėtų būti viešinami, nes įrašai daromi ne dėl posėdžių sklaidos, bet siekiant tinkamai parengti posėdžio protokolą“, – nurodo fakultetas ir akcentuoja, kad posėdyje dalyvavę asmenys nėra vieši, todėl vaizdo ir garso įrašo platinimas vyksta neteisėtai.
„Posėdžių įrašai buvo suteikti doc. dr. Jolantai Mažylei pačiai prašant susipažinti su jų turiniu, nes posėdžio metu buvo minima jos pavardė. Suteikiant įrašus, buvo nurodyta, kad dokumentai perduodami susipažinti, tačiau jų negalima kopijuoti, platinti ar perduoti tretiems asmenims“, – atsakyme LŽS teigė VU ir nurodė neplatinti komiteto posėdžių įrašų, antraip bus priversti kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą bei kitas institucijas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir ministrės A. Bilotaitės posėdis Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui Ričardui Pociui pareiškus kaltinimus vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl netinkamai vykdomų pareigų, opozicija jau rengia projektą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo.
Šiuo metu vis dar derinami klausimai, kurie galėtų būti laikinosios tyrimo komisijos objektas. Opozicijai priklausantys parlamentarai svarsto galimybes tirti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai. Taip pat ketinama aiškintis, ar R. Pociaus kaltinimai ministrei A. Bilotaitei dėl mobingo yra pagrįsti. Galiausiai siūloma parlamentarams apskritai pasiaiškinti, ar nebuvo padaryta spragų nepaprastosios padėties valdymo metu. Dėl viso to susitarti ketinama iki ketvirtadienio.
Seimo vicepirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, Seimo laikinosios komisijos sudarymas padėtų aiškintis, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai bei tai, ar vidaus reikalų ministrės veiksmai buvo teisėti.
„Vienas pagrindinių klausimų yra tai, kaip buvo suvaldytos riaušės prie Seimo. Tai valstybinės reikšmės klausimas“, – Eltai teigė socialdemokratas.
Be to, VST vadas teigia, esą iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams. J. Sabautausko teigimu, kaltinimai dėl mobingo nėra prioritetinis klausimas, tačiau, anot jo, būtina išsiaiškinti ir šiuo kaltinimus.
„Dėl to vadinamojo mobingo kaltinimai yra iš vidaus, bet, aišku, reikėtų išsiaiškinti. O konkrečiai smulkiau aiškintis nereikia, nes šitie du klausimai apims viską“, – nurodė politikas.
Tuo tarpu „valstietis“ Dainius Gaižauskas, taip pat inicijuojantis Seimo laikinosios komisijos projektą, ragina įtraukti ir klausimą dėl nepaprastosios padėties valdymo.
„Vakar jau buvome susirinkę pirmam pradiniam variantui aptarti. Projektuką jau dėliojamės ir aš teikiau siūlymą, kad išties reikėtų ne smulkmeniškai, o konkrečiai aiškintis tris aplinkybes. Pirmiausia, riaušių malšinimas, antra – mobingas ir trečia yra nepaprastosios padėties valdymo spragos“, – teigė D. Gaižauskas bei pridūrė, kad įstatymo projektas Seimo posėdžių salę turėtų pasiekti jau ketvirtadienį.
„Planuojame, kad ketvirtadienį, kai susirinksime į plenarinį posėdį, jau turėsime projektą, kurį teiksime“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
To paties tikisi ir Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, pirmadienį Seimo opozicijai atstovaujantys parlamentarai dar kartą susitiks, o ketvirtadienį – projektą jau turėtų pateikti.
„Dabar gavome tokį parengtą juodraštį, yra esminiai klausimai ir dabar juos išplėsime. (…) Tai mes formuluojame dar tuos klausimus iki pirmadienio. Pirmadienį planuojame apsitarti ir tuomet galėsime pasakyti konkrečiau. Bet planuojame po Vėlinių grįžę teikti“, – nurodė R. Tamašunienė.
Seimo nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo priimamas Seimo narių balsų dauguma, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų. Valdantieji Seime turi 74 balsus, opozicija – 67.
ELTA primena, kad opozicinės partijos ketvirtadienį išsikvietė A. Bilotaitę dėl jai mestų buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimų. Pastarasis ministrę kaltina mobingu ir netinkamu prieš metus prie parlamento rūmų vykusių riaušių valdymu.
Opozicija patikino, kad susitikimas neišsklaidė abejonių dėl buvusio VST vado R. Pociaus atleidimo aplinkybių ir prieš metus prie Seimo vykusių riaušių valdymo. Todėl, anot jų, kaip ir žadėta, ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
LGGRTC. Slaptai.lt nuotr.
Seimo valdybos narių nuomone, įtempta situacija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) galėtų pasidomėti parlamentinę kontrolę vykdantys komitetai bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
„Kadangi parlamentinė kontrolę ir atsakomybę už šį centrą turi du komitetai: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Žmogaus teisių, be to, yra istorinės atminties komisija, tai siūlyčiau kol kas suteikti galimybę šiems komitetams, kurie ir yra tiesiogiai atsakingi už centrą, atlikti savo darbą. Žinau, kad kolegos domisi šia situacija ir gautus laiškus nagrinėja, ir neformalūs pokalbiai yra buvę. Jeigu situacija nesikeis, galime ir prie valdybos formato grįžti.
Bet atkreipiu dėmesį, kad parlamentiniame lygmenyje turime du komitetus, kurie kuruoja šį centrą, ir norėdami padaryti kaip geriau, neįsivelkime į varžybas, kas čia dar mėgins padėti. Kol kas palikime tiems komitetams, kuriems yra pavesta. Jeigu bus poreikis, valdyba gali darbo grupę sudaryti, be jokių problemų“, – trečiadienį Seimo valdybos posėdyje sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Taip ji atsakė į Seimo pirmininko pavaduotojo Andriaus Mazuronio pasiūlymą pasidomėti situacija Genocido centre, nes pakeitus Genocido centro vadovą situacija jame nesikeičia. Arūnas Bubnys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Panašu, kad tik vadovą pakeitėme, bet situacija pačiame centre nepasikeitusi. Norėjau padiskutuoti, nes praeitą kartą, kai tokia situacija kilo, tai sudarėme darbo grupę situacijai centre nagrinėti ir aiškintis, kuri priėmė tam tikrus sprendimus. Kadangi matome, kad situacija nesikeičia, ar nereikėtų kažkaip atstatyti tos darbo grupės veiklos tam, kad iš tikro išsiaiškintume, kas ten vyksta, ar mes tik vadovą ten pakeitėme, ar situacija ten pasikeitė, ar nepasikeitė. Mano siūlymas yra grįžti į tą darbo grupę ir pasižiūrėti, kas ten darosi“, – Seimo valdybai pasiūlė A. Mazuronis.
Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis pridūrė, kad pasiūlys Seimo NSGK pasidomėti situacija Genocido centre.
„Valdantieji, darydami politinius sprendimus, patraukdami jiems neįtikusi vadovą, pastatė savo, bet situacija nepasikeitė. Mes su kolega A. Mazuroniu komiteto posėdyje kelsime klausimą, nes reikia analizės ir tyrimo. Jeigu nepadės kuruojantys komitetai, kreipsimės į Seimo valdybą“, – sakė J. Jarutis. Adas Jakubauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaip skelbė žiniasklaida, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų profsąjunga dėl atmosferos darbovietėje kreipėsi į Seimą, o viena darbuotojų dėl mobingo – į teismą, tuo metu centro vadovybė sako šį atvejį sieksianti išspręsti taikiai.
Kai kurių Genocido centro darbuotojų teigimu, pasikeitus vadovui kolektyvas vylėsi permainų, tačiau situacija nepagerėjo, mikroklimatas darbovietėje tapo dar labiau įtemptas.
LGGRTC vadovu pernai balandį paskirtas Arūnas Bubnys. Jis pakeitė Adą Jakubauską, kuris buvo atleistas daliai centro istorikų pareiškus, kad įstaigos vadovybė varžo darbuotojų laisvę ir politizuoja tyrimus. Situaciją centre tuomet aiškinosi Seimo darbo grupė.
Medikų protestas prieš mobingą gydymo įstaigose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sekmadienį Vilniuje, prie Sveikatos apsaugos ministerijos, surengtas mitingas prieš mobingą.
„Šią akciją surengti paskatino liūdnas atvejis Šiauliuose”, – LRT.lt sakė protesto iniciatorė Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio gydytoja gastroenterologė Eglė Navickienė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, atvykęs prie ministerijos, sakė palaikantis protestuojančius medikus.
Anot jo, remiantis turima medžiaga, gali būti nušalinamas Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika.
„Yra planas, kad vadovas bus nušalintas pirmadienį”, – sakė ministras.- Pradėjome nagrinėti visą medžiagą, dirba Pokyčių grupė, susirinko pastarųjų dvejų metų informaciją, detaliai žiūrime jos turinį”.
Ministras sakė, kad pagal Lietuvos specialių pranešėjų apsaugos įstatymą yra gautas pranešimas, turimas pavedimas iš Generalinės prokuratūros išnagrinėti medžiagą.
„Svarstau ir panašu, kad pirmadienį bus pasirašytas mano įsakymas dėl galimo darbo pareigų pažeidimų tyrimo komisijos sudarymo. O Pokyčių grupė man yra pateikusi pasiūlymą, kad tyrimo metu vadovas turėtų būti laikinai nušalintas nuo pareigų”, – sakė sveikatos apsaugos ministras. Medikai protestuoja prieš mobingą gydymo įstaigose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į mitingą prie Sveikatos apsaugos ministerijos medikai susirinko reaguodami į tragišką įvykį, kai iš gyvenimo pasitraukė jauna Šiaulių ligoninės gydytoja.
