Automobilis – prabangos ar pirmojo būtinumo prekė? Slaptai.lt nuotr.
Idėja apmokestinti automobilių eismą senamiestyje dar nenugulė oficialiuose savivaldybės dokumentuose, sako Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininkė Deimantė Rimkutė. Ji nurodo – kol kas tarša mažinama kitais būdais, iki 2023 metų žalesniu taps ir viešasis transportas.
D. Rimkutė Eltai atskleidė, kad konkretūs planai apmokestinti taršių automobilių judėjimą centrinėje sostinės dalyje nesvarstomi – siūlymai dar tik formuluojami.
„Idėja kažkaip riboti ar apmokestinti taršius automobilius ir jų įvažiavimą į senamiestį yra svarstoma idėjų lygmenyje, tačiau kol kas konkrečių planų kaip ir dėl to neturime, nesvarstome. (…) Ateityje jų galima tikėtis“, – sakė D. Rimkutė.
Jos teigimu, kol kas apsiribojama kitomis priemonėmis, į kurias miesto valdžia jau investuoja. Anot politikės, taršą mieste mažina gatvių valymas vakuuminėmis šlavimo mašinomis, taip pat gatvės yra želdinamos, mieste kuriamos žaliosios erdvės, taip skatinant gyventojus rinktis keliones pėsčiomis ar dviračiais, sako ji.
„Siekiant identifikuoti problemiškiausius taškus, natūralu, kad reikia turėti ir taršos matavimo mechanizmus. Neseniai įrengėme papildomas dvi naujas mobilias taršos matavimo stoteles, ketiname įrengti dar vieną, jos leidžia įvertinti taršos lygį. Žinoma, dar greičio mažinimas dalyje gatvių yra priemonė, kad būtų patogiau važinėti dviratininkams“, – kitas priemones įvardijo D. Rimkutė.
„Tas pats kilpinis eismas prisidėjo prie taršos mažinimo senamiestyje“, – pridūrė politikė.
Apie tai, kad didieji Lietuvos miestai galėtų svarstyti riboti taršiausių automobilių eismą miestų centruose, šią savaitę viešai teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Senovinis automobilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje, pristatydamas Aplinkos ministerijos (AM) parengtus taršai mažinti skirtus mokestinius pakeitimus, S. Gentvilas pažymėjo, kad oras Vilniuje užterštas labiau, nei kituose Europos miestuose, pavyzdžiui, Paryžiuje, Briuselyje, Stokholme ar Kopenhagoje.
„Europos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Vilnius yra taršesnis už didžiąsias Europos sostines, mums tiesiog būtina tvarkytis“, – posėdyje kalbėjo ministras.
Žada daugiau viešojo transporto
D. Rimkutė pasakojo, kad savivaldybė iki 2023 m. planuoja atnaujinti viešojo transporto parką, kurį, nurodo pašnekovė, sudarys 221 elektrinis ir 349 dujiniai autobusai, 200 troleibusų, iš kurių 120 – autonominės eigos.
Tokį atnaujinimą, anot D. Rimkutės, savivaldybė įgyvendins iki 2023 m., investicija kainuos 245 mln. eurų.
Paklausta kaip Vilnius ketina skatinti miestiečius iš automobilio persėsti į viešąjį transportą, savivaldybės atstovė teigė, kad naudotis viešuoju transportu svarbiausia įpratinti besiplečiančių sostinės rajonų gyventojus.
„Miestas yra plėtros stadijoje, atsiranda ir naujų rajonų, tai tikslas yra, kad naujų rajonų ir gyvenviečių gyventojai turėtų galimybę iškart persėsti į autobusą. Jei mes nesukuriame infrastruktūros, kai tas projektas konkretus atsiranda, tai yra kaip ir skatinamas tas paprotys važinėti automobiliu, o ne viešuoju transportu“, – kalbėjo D. Rimkutė.
Pritarta priemonėms mažinti transporto taršą
Trečiadienį Vyriausybė pritarė dviem AM pasiūlymams, skirtiems skatinti gyventojus rinktis ekologiškesnį transportą ir mažinti transporto taršą. Senoviškų automobilių paradas. Vilnius. Vytautas Visockas (Slaptai.lt) nuotr.
Vienu jų, nuo 2023 m. už daugiau nei 130 g/km CO2 į aplinką išleidžiančius automobilius vairuotojai kasmet turėtų susimokėti. Kasmet minimali apmokestinamų CO2 emisijų riba mažėtų, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.
Didžiausią mokestį mokės senų dyzelinių transporto priemonių vairuotojai. Benzinu ar dujomis varomi automobiliai būtų apmokestinami maždaug dvigubai mažiau. Pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.
Kita ministerijos iniciatyva – dar po metų padidinti akcizus taršiausiam kurui. Akcizą dyzelinui AM siūlo didinti 10 proc., o iki 2024 m. – suvienodinti su benzino.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienio pavakarę pritarė automobilio registracijos mokesčiui, pasiūlytam Seimo narės Agnės Širinskienės.
Mokestį mokėtų automobilio savininkai prieš kiekvieną sandėrį. Mokestis būtų taikomas už CO2 kiekį vienam kilometrui. Pagal šį principą minimali mokesčio suma būtų 13,5 euro už dujų automobilį, o maksimali – 540 eurų už dyzelinį automobilį“, – sakė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.
Dabar pasiūlymas keliaus į Seimo plenarinį posėdį.
Konservatorė Gintarė Skaistė iš karto pastebėjo, kad šis mokestis neskatina rinktis kito automobilio, bet skatina išlaikyti senąjį ir dar mažiau motyvuoja jį keisti į mažiau taršų.
Dar pridurčiau, kad komitetas priėmė sprendimą, kuris ne tik neskatins persėsti į mažiau taršų, bet brangesnį automobilį, bet ir neskatins mažiau teršti aplinką daugiau naudojantis viešu transportu. Sykį susimokėjai, važinėk savo automobiliu, kiek nori ir kiek nori, teršk aplinką.
Ir apskritai, niekaip negaliu suprasti, kaip susijęs transporto priemonės savininko pasikeitimas su tarša.
Senovinio automobilio eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Dar gerokai prieš Biudžeto ir finansų komitetui pradedant posėdį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ valdžia atsakinėjo į klausimus apie automobilių taršos apmokestinimą. Į klausiančiojo klausimą, o kodėl nesivadovauti ir automobilio ridos dydžiu, fiksuotu techninės apžiūros metu, valdžia atsakė, kad tuomet savininkai pradės masiškai klastoti ridos duomenis.
Buvo rašyta, kad pernai Šiaulių pareigūnai nutraukė visoje Lietuvoje tarp automobilių prekeivių paklausaus automobilių ridų klastotojo neteisėtą veiklą. Nuo 2015 metų tokia veikla buvo kriminalizuota ir Baudžiamasis kodeksas papildytas straipsniu, kuriuo už transporto priemonės ridos klastojimą numatyta atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Taigi ridos klastojimas yra kriminalinis nusikaltimas, baudžiamas net laisvės atėmimu. Todėl toks valdžios paaiškinimas yra nepateisinamas. Tai būtų tas pats, jeigu valdžia atsisakytų tirti vagystes, nes vis tiek jos neišvengiamos. Baudžiamajame Kodekse ridos klastojimas pagal bausmės dydį artimas vagystei.
178 straipsnis. Vagystė
Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kas trukdo Seimui sugriežtinti bausmes už ridos klastojimą? Kas trukdo Policijai imtis papildomų priemonių demaskuojant klastotojus, kai kalbama jau apie valstybės, o ne paskiro piliečio, apgavimą?
Senoviškas automobilis Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Aš tik vieno dalyko nesuprantu. Juk automobilių gamintojai turėtų būti suinteresuoti tuo, kad automobilių ridos „atsukimas” būtų neįmanomas, ir techniškai tai realizuoti. Juk tuo būdu seni automobiliai ilgiau išbūna rinkoje ir mažina visai naujų automobilių pirkimo apimtis.
Stasio Brunzos pasiūlymas
Laidoje nuskambėjo senajai kartai plačiai žinomo buvusio tarptautinio automobilių lenktynininko Stasio Brunzos pasiūlymas mokestį už taršą prijungti prie degalų kainos juos prisipilant degalų kolonėlėse. Jis sakė, jau seniai jį siūlęs valdžiai.
Gana logiškas pasiūlymas: kiek nusipirkai degalų sudeginimui, tiek maždaug užterši aplinką.
Senoviškų automobilių paradas. Vilnius. Vytautas Visockas (Slaptai.lt) nuotr.
Tik jis turi trūkumą. Tiek pat sudeginęs tų pačių degalų naujas automobilis žymiai mažiau terš aplinką, negu senas, net jei sąnaudos vienam kilometrui būtų tos pačios.
Viskas susitvarkytų, jei dar būtų reguliariai sumokamas atskiras mokestis už automobilio amžių atsižvelgiant į automobilio tipą. Tik tuo atveju mokesčio administravimas būtų sudėtingesnis, negu techninėje apžiūroje užfiksavus automobilio ridą, gamybos metus ir tipą.
Bet abiem atvejais (fiksuojant ridą ar degalų sunaudojimą) būtų siekiama, kad taršos mokestis būtų sumokamas už realų aplinkos teršimą individualiai.
Atsitiko, pavyzdžiui, taip, kad ilgą laiką tavo automobilis nejudėjo, aplinkos tu neteršei, tad tu už tą laiką niekam nieko nesi skolingas.
Klastingi tie konservatoriai
Iš Seimo komiteto posėdžio išėjus opozicijai, liko penki valdantieji, o tiek jų neužteko sprendimui priimti – reikia bent šešių Seimo narių. Nutarta laukti, kol į posėdį atvyks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Visgi vėliau opozicija persigalvojo. Balsavimas įvyko. „Už“ balsavo 5 komiteto nariai, 3 buvo prieš.
Sovietinių laikų limuzinas „Čaika”. Slaptai.lt nuotr.
Matyt, konservatoriai ir Seimo plenariniame posėdyje, kai bus svarstomas įstatymo projektas, taip pat stengsis, kad jis ne jų balsais būtų priimtas.
O po to kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo neatitikimo Konstitucijai, kadangi pagal jį gamtos neteršiantys turės mokėti už gamtą teršiančius, esant galimybei kiekvienam susimokėti už teršimą individualiai. Nes tai neatitinka teisingumo kriterijaus.
Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų biudžetu. „Regitros“ duomenys rodo, kad pagal naujausią Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymą, mokestį skaičiuoti tektų apie 475 tūkst. transporto priemonių.
Lapkričio pradžioje Seimo nariai Valius Ąžuolas ir A. Širinskienė užregistravo naują Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta apmokestinti tik pirmą kartą registruojamus automobilius.
„Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Projektas iš karto susilaukė kritikos tiek dėl senų automobilių taršos neapmokestinimo, tiek dėl neapgalvotų pasekmių prekybai automobiliais ir verslui Lietuvoje.
„Nei gamybos metai, nei variklio galingumas, nei transmisijos tipas čia, anot vyriausybės profesionalų, nieko nereiškia. Įdomu, kaip tokį pavyzdį vertintų Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, mokslininkai arba save gerbiantys ir automobilių specifiką išmanantys ekspertai?“ – klausia Matas Buzelis, rinkos ekspertas ir transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas.
Tik niekas nepastebėjo, kad mokestis už naujos transporto priemonės įsigijimą pagal jos galimą taršą mažai ką turi bendro su tarša dar ir tokiu kampu.
Juk kiekvienam aišku, kad terši tiek, kiek nuvažiuoji kilometrų, su stovėjimo sankryžose ar kamščiuose neišjungiant variklio pliusine paklaida. Na, dar nuo vidutinio greičio priklauso tarša. Ir, kaip jau buvo minėta, priklauso nuo automobilio gamybos metų, variklio galingumo, transmisijos tipo.
Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priėmus tokį Seimo narių sprendimą juo greičiausiai susirūpintų ne tik Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, bet ir mūsų Konstitucinis teismas dėl tokios sprendimo logikos.
Jei būtų fiksuojami nuvažiuoti kilometrai, automobilio tipas ir gamybos metai, pavyzdžiui, per techninę apžiūrą, po kurios jie automatiškai patektų į Mokesčių inspekciją, kuri pagal tuos duomenis taip pat automatiškai nustatytų mokestį už taršą, dar suprasčiau.
O priėmus Seimo narių pasiūlymą, turėtume tiesiog labai keistą vienkartinį naujo kilnojamojo turto mokestį.
Kova su miestų oro užterštumu įvairiose šalyse buvo atliekama ir seniau, bet tik žmonių sveikatos apsaugojimo nuo nuodingų dujų prasme. Ir tik dabar Pasaulis kartu su Lietuva suprato, kad visgi yra ta globalinė klimato kaitos problema, kad reikia su ja kovoti, skatinant gyventojus persėsti į mažiausiai aplinką teršiančias moderniausias transporto priemones, ypač į modernų viešąjį transportą ir t.t., stabdant globalinį atšilimą.
Bet tik ne tokiu Seimo narių siūlomu būdu.
P.S. Turiu seną, bet gerame stovyje, dyzelinį. Tad šis mano straipsnis būtų kaip ir prieš save.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (NTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio išplėtimas nėra skirtas pagerinti aplinką, o tiesiog noras surinkti deklaruojamus 8 mln. eurų į valstybės biudžetą.
„Manau, kad NT pagalba valstybė bando papildomai susigeneruoti pajamų ir tai nelabai turi kažką bendro su NT mokesčių filosofija. (…) Tai toks labiau socialinis mokestis, kuriuo norima, kad turto savininkai prisidėtų prie valstybės gerovės, šiuo atveju tai nėra nukreipta į aplinkos (NT. – ELTA) pagerinimą“, – Eltai teigė M. Statulevičius.
Anot jo, NT mokesčio išplėtimas ženkliai nepaveiktų NT plėtros Lietuvoje.
„Asmeniui galbūt teks atsisakyti tam tikrų pirkinių, galbūt šiek tiek pigiau įsirengti būstą, stengiantis kažkur sutaupyti. Bet iš esmės būsto pirkimas yra strateginis, ilgalaikis, pasvertas sprendimas ir keliasdešimt ar kelių šimtų metinis mokestis, abejoju, ar nusvertų žmogaus principinį sprendimą“, – Eltai sakė NTPA direktorius.
Paklaustas apie visuotinį NT mokestį, M. Statulevičius teigė jam pritariantis.
„Turėtų būti apmokestinama dauguma NT mokesčio turėtojų gana nedideliu tarifu, o surenkamas mokestis turėtų paliesti daugumą, kurie naudojasi miesto infrastruktūra, gatvėmis, keliais, apšvietimu. Tas mokestis turėtų būti naudojamas NT aplinkos gerinimui“, – Eltai sakė jis.
M. Statulevičius pažymėjo, kad valstybės NT taip pat turėtų būti apmokestinamas. Anot jo, šiuo metu valstybė neskatinama efektyviau naudoti nenaudojamą turtą, o taip praleidžiama proga papildomai surinkti pinigų į valstybės biudžetą.
„Manau, kad tuos planuojamus 8 ,10 ar 20 mln. eurų tikrai galima surinkti parduodant, nuomojant valstybės turimą turtą ir leidžiant verslui veikti ir mokėti mokesčius jau kita forma. Pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, komercinis NT mokesčiai – jie suneštų tokį pačią, gal net keleriopai didesnę sumą per kelerius metus“, – teigė M. Statulevičius.
Pilaitės rajono gatvių pavadinimai. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad Finansų ministerija parengė NT mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo įspėjo Prancūziją: atšaukkite planus įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį, nes jis paveiks dideles interneto įmones, tokias kaip „Facebook“ ir „Apple“. Pasak M. Pompeo, toks Prancūzijos sprendimas pakenktų Jungtinių Valstijų verslui.
Aukščiausio rango JAV diplomatas savo poziciją pareiškė susitikime su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu Yvesu Le Drianu. Ministrai susitiko Vašingtone, kur minėtas NATO 70-mečio jubiliejus.
„Valstybės sekretorius M. Pompeo paragino Prancūziją nepriimti skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuris neigiamai paveiktų tiek dideles JAV technologijų bendroves, tiek ir jomis besinaudojančius Prancūzijos piliečius“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.
Prancūzija šiuo metu pristatė įstatymo projektą, kuriuo skaitmeninė reklama, asmeninių duomenų pardavimas ir kitos daugiau nei 750 mln. eurų per metus uždirbančių technologijų įmonių pajamos apmokestinamos 3 proc. tarifu.
Šis siūlymas pasirodė visame pasaulyje pasigirstant vis daugiau raginimų įvesti didesnius mokesčius interneto milžinams, kurie dažniausiai yra registruoti šalyse-mokesčių rojuose.
Prancūzija bando didinti interneto milžinų apmokestinimą po to, kai bandymai tokį mokestį įvesti ES mastu žlugo dėl kelių šalių, pritraukusių itin daug technologijų bendrovių, pasipriešinimo. Kitos šalys, kaip Jungtinė Karalystė (JK), Ispanija, Austrija ir Italija, taip pat svarsto pasekti Prancūzijos pavyzdžiu.
Pasak Valstybės departamento, M. Pompeo su J. Y. Le Drianu taip pat aptarė užsieniečių „Islamo valstybės“ (IS) kovotojų likimą po to, kai IS neteko paskutinių savo valdytų teritorijų.
Jungtinės Valstijos ne kartą ragino Prancūziją ir kitas Vakarų valstybes susigrąžinti savo piliečius, prisijungusius prie IS veiklos, tačiau tokios repatriacijos perspektyva Europos šalių nevilioja dėl Artimuosiuose Rytuose radikalizuotų europiečių keliamo pavojaus.
Šviesios atminties publicistas Vilius Bražėnas patardavo asmeniui linkint sveikatos ar tvirtybės, nepamiršti palinkėti išminties, nes sveikas ir tvirtas kvailys gali eibių pridaryti.
Panašu, kad per inauguracijas kelioms kadencijoms Vilniaus merui Artūrui Zuokui visuomenė palinkėti išminties pamiršo.
Daugiaaukščiais monstrais sudarkytas Vilniaus veidas, šimtų tūkstančių litų iššvaistymas mero susapnuotiems projektams kurpti ir realizuoti, įsisiautėjusiam, sveikam ir tvirtam merui – geri darbai, miestelėnams – bjaurastis, prilygstanti ne kūrybinei minčiai, o mero susapnuotos minties aborto rezultatui. Tramdyti merą turėtų visuomenė, tačiau visuomenės nuomonės dažniausiai neklausiama arba ji ignoruojama.
