Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) protesto akcija prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda ragina parlamentines partijas laikytis aukštojo mokslo darbuotojams duotų pažadų dėl atlyginimų kėlimo.
 
Paklaustas, ar reikėtų įsiklausyti į Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) reikalavimus kelti dėstytojų, akademikų ir tyrėjų atlyginimus bent 30 proc., prezidentas pabrėžė, kad dabar yra itin svarbu skirti daugiau dėmesio universitetams bei kolegomis ir laikytis aiškių principų, nustatytų parlamentinių politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos.
 
„Siejome nemažas viltis su partijų susitarimu dėl švietimo – tame susitarime aukštajam mokslui taip pat skirtas nemažas dėmesys. Ir priminsiu, kad ten viena iš nuostatų yra pasiekti, kad iki 2025-ųjų metų aukštojo mokslo darbuotojų, dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Tai jeigu mes galvojame, kad aukštajam mokslui padalinsime tai, kas liko, arba jie eis paskutinieji eilėje, tai mes niekada šito santykio nepasieksime“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo prezidentas.
 
„Tiesą sakant, kartais tiesiog stokojame tam tikros socialinės empatijos ir negalime priimti tų sprendimų, kuriuos net esame pasižadėję padaryti“, – pridūrė šalies vadovas.
 
Pasak G. Nausėdos, aukštojo mokslo situacija šalyje nėra gera, o šiandieniniai ekonominiai iššūkiai ją tik blogina.
 
„Mūsų aukštojo mokslo sektorius iš tikrųjų yra skurdus – tiek atlyginimų prasme, tiek ir mūsų investicijų į jį prasme. <…> Šiandien turime išskirtinę situaciją, kai infliacija pagraužia mūsų gyventojų perkamąją galią. Ir taip jau nepavydėtinoj padėty esantis aukštojo mokslo sektorius patiria dar didesnius iššūkius“, – teigė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad pirmadienį prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyko keliolikos akademikų piketas. Piketo iniciatoriai reikalauja nedelsiant bent trečdaliu padidinti darbo užmokestį aukštųjų mokyklų darbuotojams. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo skaičiavimu, toks atlyginimų augimas iš valstybės biudžeto kasmet pareikalautų maždaug 150 milijonų eurų. Ministerija išklausė piketuotojų prašymus ir patikino, kad apie konkretų atlyginimų didėjimą bus kalbama sulaukus atnaujintų šalies ekonominių prognozių.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.09.13; 06:18

Geriausių disertacijų autoriams – prezidento sveikinimas. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu pasveikino mokslininkus, kurių 2019 m. apgintos disertacijos buvo atrinktos kaip geriausios ir pelnė jiems laureatų vardus.
 
„Šiandienos pasaulis mums taip akivaizdžiai rodo, kad mokslas, žinios ir jų prasmingas taikymas gali išspręsti mus ilgai kamuojančias problemas, atsirandančius naujus iššūkius ir brėžti tvaraus, žalio gyvenimo perspektyvą. Jūs esate tie žmonės, kurie vedini smalsumo, žinių poreikio, atradimo džiaugsmo skonio jau dabar sukūrėte pačias geriausias disertacijas Lietuvoje. Tikiu, kad šios savybės tik stiprės ir taps ne tik Lietuvos mokslo ir inovacijų varomuoju varikliu, bet leis ir Europai, pasauliui dar tvirčiau žygiuoti ateities perspektyvos keliu, kur mokslo žinios mums visiems padės gyventi geriau”, – sveikindamas sakė šalies vadovas.
 
Geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos nominacijos nugalėtoja tapo Lietuvos kultūros tyrimų institute Lauros Petrauskaitės apginta disertacija „Matas Menčinskas ir jo amžininkai: menininkų migracijos reikšmė 20 a. pirmos pusės Lietuvos dailės modernizacijai”. Geriausia gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, bei žemės ūkio mokslų disertacija – Kauno technologijos universitete Tito Braukylos apgintas mokslo darbas „Triogerio bazės fragmentą turinčių funkcinių molekulių optoelektronikai sintezė ir tyrimas”.
 
Anot prezidento, mokslas – nepaprastai didelė vienijanti jėga, neturinti sienų. Šalies vadovas išreiškė viltį, kad visų autorių mokslo kūrybos kelionei po pasaulį ne tik pradžią, bet ir puikius namus suteiks Lietuvos mokslo institucijos ir įstaigos. Bendraudamas su mokslininkais, valstybės vadovas palinkėjo, kad, būdami svarbūs Lietuvos ambasadoriai, nešdami pasauliui žinią apie save, neš ją ir apie Lietuvą.
 
Geriausios disertacijos konkursas – tai jau keturioliktus metus organizuojama tradicija. Konkursui buvo pateikta 60 disertacijų. 39 iš jų apgintos fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio, 21 – socialinių ir humanitarinių mokslų srityse. Šiais metais mokslininkų komisija, sudaryta iš 157 ekspertų, atrinko geriausias disertacijas. Laureatais pripažinti 11 jaunųjų mokslininkų. Geriausių 2019 m. disertacijų laureatams bus perduotos šalies vadovo padėkos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.26; 16:21

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Atkreipė mano dėmesį Delfyje paskelbtas straipsnis “Kada pagaliau baigsis karantinas ir grįšime į įprastą gyvenimą: maždaug 60 proc. visuomenės narių turi įgyti imunitetą”

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kada-pagaliau-baigsis-karantinas-ir-grisime-i-iprasta-gyvenima-mazdaug-60-proc-visuomenes-nariu-turi-igyti-imuniteta.d?id=84320243

Pasak prof. habil. dr. profesoriaus Vytauto Ūsonio, „O į įprastą gyvenimą grįšime tada, kai epidemiologiniais terminais kalbant, šiai virusinei infekcijai sąlygų plisti nebebus. Taip atsitiks tada, kai visuomenės imunitetas pasieks maždaug 60-70 proc. lygį. Tai yra maždaug 60 proc. visuomenės narių turės imunitetą šiai infekcijai. Tuomet infekcija nebeplis ir mes galėsime labai sušvelninti daugelį priemonių, kurios yra taikomos dabar“, – aiškino profesorius.

Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka

Turiu nuliūdinti skaitytoją. Kiekvienas moksleivis, žinantis triskaitę taisyklę, gali įsitikinti, kad, tokiais tempais užsikrečiant Lietuvoje, kaip dabar (nuo pirmo užsikrėtimo fiksavimo vasario 28 d. praėjo maždaug 80 dienų, užsikrėtė maždaug 1600 gyventojų), per metus užsikrės 0,26 procento 2,8 mln. gyventojų. Tad kol užsikrės 60 proc. gyventojų, praeis 230 metų. Realiai skaičius bus šiek tiek kitoks, nes skaičiuojant reikėtų iš 2,8 mln. gyventojų kiekvienais metais minusuoti jau persirgusius, t.y. įgyjusius imunitetą, ir pliusuoti gimusius, dar neturinčius imuniteto.

Galiu nuliūdinti ir švedų skaitytojus, suprantančius lietuviškai. Jiems nereikės laukti 230 metų, kol Švedijos tauta įgys imunitetą. Bet net dešimtmečiai laukimo neturėtų jų nuteikti entuziastingai. Šiuo metu Švedijoje – 10,3 mln. gyventojų, užsikrėtusiųjų – 33 tūkstančiai. O mirusių dėl viruso – daugiau negu kitur panašiose valstybėse.

Tad visos viltys – tik į mokslininkus, į vakcinų atradimą.

2020.05.24; 07:00

temide

Grupė Vilniaus universiteto mokslininkų baigia dvejus metus trukusį mokslinį projektą apie pasitikėjimą Lietuvos teisėsaugos institucijomis ir jį įtakojančius veiksnius.

Projekto tikslas – kompleksiškai išanalizuoti, kokia yra sąveika tarp pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis ir tokių veiksnių, kaip gyventojų požiūris į teisėsaugos institucijas, saugumo jausmas, nusikaltimų baimė, požiūris į kriminalines bausmes, viktimizacijos patirtis ir kt.

Continue reading „Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis ir jį lemiantys veiksniai”