Muitai

Aktualijos

Atkurta Lietuvos muitinė mini 30-ties metų jubiliejų. Muitinės departamento nuotr.

Penktadienį Atkurtai Lietuvos muitinei sukanka 30 metų. Šią dieną 1990 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba (dabar – Lietuvos Respublikos Seimas) priėmė Laikinąjį muitinės įstatymą. Jame buvo numatyta svarbiausia muitinės funkcija – vykdyti valstybės muitų politiką.
 
Pirmuoju Lietuvos muitinės vadovu Vyriausybė paskyrė Valerijoną Valicką, kuriam teko uždavinys sukurti Lietuvos muitinių sistemą.
 
Lietuvos muitinė – viena iš nedaugelio Atkurtos Lietuvos institucijų, kurios jaunoje valstybėje buvo kuriamos visiškai naujai.
 
Iki Lietuvos valstybės pripažinimo de jure, Atkurta Lietuvos muitinė veikė Sovietų Sąjungos okupacijos sąlygomis: pasienyje egzistavo struktūros dvivaldystė, t. y. veikė ir Lietuvos, ir sovietų muitinė, buvo deginami Lietuvos muitininkų vagonėliai, su pirmaisiais Atkurtos Lietuvos muitinės pareigūnais buvo dorojamasi fiziškai, o 1991 m. liepos 31-ąją sovietų specialusis būrys OMON Baltarusijos pasienyje Medininkų poste žiauriai nužudė septynis ten tarnavusius jaunos valstybės pareigūnus. Trys iš jų buvo muitininkai. Žudynes išgyveno sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
 
Pasak T. Šerno, tuo metu per sieną keliaujantys asmenys Lietuvos muitinės pareigūnus vadino ne muitininkais, o Sąjūdžiu. Tuo metu būti muitininku reiškė ne profesiją, o žmogaus apsisprendimą.
 
Pagrindiniai jaunos institucijos uždaviniai tuo metu buvo įgyvendinti muitų politiką nustatančius įstatymus, taikyti muitų tarifus ir imti muitų rinkliavas, užkirsti kelią kontrabandai ir kitokiems muitų taisyklių pažeidimams.
 
Muitinės raidai labai svarbūs 1993-ieji. Tais metais teisinę bazę sustiprino nuolatiniai Lietuvos Respublikos muitinės ir Muitų tarifų įstatymai, muitų tarifu pradėta reguliuoti užsienio prekyba. Tais pačiais metais buvo patvirtintas pirmasis Tarnybos Lietuvos muitinėje statutas ir muitinės taisyklės, o Lietuvos Respublikos muitinės departamentas Vyriausybės nutarimu pertvarkytas į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
 
Muitinės veikla visais laikais buvo neatsiejama nuo kovos su kontrabanda. Vienas svarbiausių muitinės uždavinių – sustabdyti kontrabandinių prekių antplūdį, galintį išbalansuoti ekonominę pusiausvyrą, ir taip apsaugoti Europos Sąjungos vidaus rinką.
 
Europos Sąjungos bendrosios rinkos kertinis akmuo yra muitų sąjunga, besiremianti laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu.
 
Remiantis muitų sąjunga panaikinami visi muitų mokesčiai tarp ES valstybių, o su trečiosiomis, nepriklausančioms ES, šalimis vykdoma bendra užsienio prekybos ir muitų politika. Taigi Europos Sąjungos valstybių muitinės dirba kaip viena ES muitinė.
 
Šiuo metu Lietuvos muitinė, įgyvendinanti Europos Sąjungos Muitų politiką, savo darbe pirmiausia vadovaujasi visoms ES šalims-narėms privalomais teisės aktais – reglamentais. Svarbiausias visų ES muitinių veiklos dokumentas – Sąjungos muitinės kodeksas.
 
Šiandien Lietuvos muitinę sudaro 8 įstaigos: Muitinės departamentas, 3 teritorinės muitinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos), Muitinės laboratorija, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės mokymo centras.
 
Šiuo metu Lietuvos muitinėje dirba apie 2 tūkstančius žmonių.
 
Atkurtos Lietuvos muitinės jubiliejų šiemet institucija mini virtualiai: 9 valandą visi muitinės pareigūnai, buvę muitinės darbuotojai, vadovai, taip pat tie, kurie vienaip ar kitaip susiję su muitinės veikla, kviečiami įsijungti interneto Lietuvos muitinės svetainę www.lrmuitine.lt ir dalyvauti renginyje per nuotolį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.09; 09:36
Gordijo mazgas

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį pateikė kaltinimų Europos Sąjungai (ES), esą ji kelia grėsmę šalies teritoriniam vientisumui, ir paragino įstatymų leidėjus pritarti tarptautinę teisę pažeidžiančiam įstatymo projektui.
 
B. Johnsono vyriausybė anksčiau atvirai prisipažino, kad JK vidaus rinkos įstatymo projektas jo priėmimo atveju pažeis kartu su Briuseliu pasirašytą šalies išstojimo iš ES sutartį.
 
Įstatymo projektas sukėlė nepasitenkinimo bangą, nuvilnijusią net ir jo paties konservatorių partijoje, o įsiutę ES pareigūnai pareikalavo Londono įstatymo projektą atšaukti,– jei šalis to nepadarys iki šio mėnesio pabaigos, blokas pagrasino imtis teisinių veiksmų.
 
Pagal „Brexito“ susitarimą, ES ir toliau turės įtakos prekybai Šiaurės Airijoje. Toks sprendimas priimtas tam, kad būtų galima užtikrinti, jog siena su ES nare Airija išliktų atvira, – tai pagrindinis aspektas 1998 metais sudarytame taikos susitarime, užbaigusiame 30 metų trukmės smurtinį konfliktą Šiaurės Airijoje.
 
Tačiau B. Johnsonas sakė, kad, Šiaurės Airijoje taikant ES taisykles, kyla rizika, kad bus įvesti didesni muitai kai kurioms prekėms, į provinciją keliaujančioms iš žemyninės Didžiosios Britanijos.
 
Premjeras pridūrė, kad Briuselis tai esą naudoja kaip svertą intensyvėjančiose derybose dėl prekybos sandorio, kurį siekiama sudaryti iki šių metų pabaigos.
 
„Tai yra neprotinga ir akivaizdžiai prieštarauja“ Šiaurės Airijos protokolo, įtraukiamo į išstojimo sutartį, esmei, sakė B. Johnsonas.
 
„Jie (ES) grasina mūsų šalyje išraižyti muitų sienas, padalinti mūsų žemes, pakeisti JK ekonominę geografiją ir šokiruojamai nepaisyti jų pačių įsipareigojimų, numatomų protokolo 4 straipsnyje, kuriame „Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės muitų teritorijos dalis“, – sakė premjeras.
 
„Negalime patekti į tokią situaciją, kurioje mūsų pačių šalies ribas galėtų diktuoti užsienio jėgos ar tarptautinė organizacija. Joks britų ministras pirmininkas, jokia vyriausybė, joks parlamentas niekada negalėtų priimti tokių nurodymų“, – pridūrė jis.
 
B. Johnsonas įstatymo projektą apibūdino kaip „saugumo tinklą“, kuris suteiktų galių ministrams „užtikrinti Jungtinės Karalystės vientisumą“.
 
Jis teigė, kad neturi „visiškai jokio noro“ panaudoti šias priemones, tačiau jos nebūtų naudojamos, jei būtų sudarytas laisvosios prekybos susitarimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 06:51
Trumposios naujienos

Senoviškas automobilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Europos Sąjungai (ES) muitais automobilių importui, jei Briuselis nedelsiant neatšauks muitų jūros gėrybėms iš Jungtinių Valstijų. Diskusijoje su žvejais jis penktadienį Bangore Meino valstijoje kritikavo, kad ES taiko 20 proc. muitus omarams ir kitoms jūros gėrybėms iš JAV. Tuo tarpu omarai iš Kanados – to paties regiono – į ES importuojami be muitų.
Senoviškas automobilis Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Kanada nemoka muitų už lygiai tuos pačius omarus iš tų pačių vandenų, o mes muitus mokame. Jei Europos Sąjunga nedelsiant neatšauks šių muitų, mes lygiavertiškai apmuitinsime jų automobilius“, – kalbėjo D. Trumpas.
 
Jis pridūrė, kad šie muitai gali būti ne tik lygiaverčiai, bet net dar didesni. „Europos Sąjunga taip nulupo šitą šalį, neįtikėtina“, – tęsė prezidentas. Tačiau ši problema „lengvai išsprendžiama“, – pridūrė.
 
„Aš jiems paskambinsiu, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje europiečius. – Ir jei jie nesikeis, mes apmuitinsime jų automobilius, kol jie pasikeis. Ir jie iš karto pasikeis“.
 
D. Trumpas paskelbė, kad jo patarėjas prekybos klausimais Peteris Navarras bus atsakingas už derybas su ES. „Peteris Navarras dabar bus omarų karalius“, – pabrėžė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.07; 08:00
Verslas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pagrasino Europos Sąjungai muitais automobilių importui.
 
Jei ES ir JAV nesusitars dėl prekybos sutarties, tokie importo mokesčiai bus „labai rimtai“ svarstomi, sakė D. Trumpas Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose. „Mes manome, kad su Europa galime pasiekti susitarimą“, – pabrėžė jis.
 
Prieš tai D. Trumpas Davose susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. JAV tikisi greito prekybos susitarimo, pareiškė Baltieji rūmai. JAV ir ES yra svarbios prekybos partnerės. Jos 2018-aisiais pasikeitė prekėmis ir paslaugomis už beveik 1,3 trln. dolerių.
D. Trumpo vyriausybė jau pernai grasino ES 25 proc. muitais automobilių importui, tačiau grasinimų neįgyvendino.
 
D. Trumpą erzina tai, kad ES šalys į JAV eksportuoja daugiau prekių nei atvirkščiai. ES yra pareiškusi, kad į muitus automobiliams atsakytų naujais importo muitas JAV produkcijai. Dėl to gali grėsti prekybos karas tarp dviejų ekonominių milžinių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 08:00
Trumposios naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo padėti tarp kūjo ir priekalo patekusiems amerikiečių ūkininkams, kenčiantiems nuo dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karo.

Kinija pirmadienį atsakė į praeitą savaitę padidintus JAV muitų tarifus. Rytų milžinė paskelbė, kad tūkstančiams JAV žemės ūkio ir pramoninių prekių grupių nuo birželio 1 d. didės muitų tarifai. Į tai D. Trumpas atsakė pareiškimais, esą būtent JAV ūkininkai sulauks daugiausia naudos iš prekybos karo.

„Mūsų didūs patriotai ūkininkai bus vieni didžiausių dabar vykstančių dalykų naudos gavėjų. Tikiuosi, kad Kinija ir toliau rodys mums pagarbą pirkdama mūsų puikius žemės ūkio produktus, pačius geriausius“, – tviteryje rašo D. Trumpas.

Visgi realybė nėra tokia graži, kokia ją piešia JAV prezidentas. Pernai D. Trumpo administracija skyrė 12 mlrd. dolerių dėl prekybos karo Amerikos ūkininkų patirtų nuostolių kompensavimui. Pasak D. Trumpo, šias lėšas muitų forma sumokės pati Kinija, tačiau ekspertai tikina, kad čia JAV prezidentas apsigauna – daugiausia nuo prekybos karo ir didinamų muitų tarifų nukenčia Kinijos produkcijos importuotojai Jungtinėse Valstijose.

„Pinigai Jungtinėms Valstijoms ateis tarifų forma, leidus Kinijai ir kitiems vykdyti verslą su mumis. Ūkininkai daugelį metų buvo pamiršti. Jų laikas atėjo!“ – teigia D. Trumpas.

Prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prasidėjo pernai. Jungtinės Valstijos kaltino Pekiną verčiant Jungtinių Valstijų bendroves, veikiančias Kinijoje, dalytis technologijomis su vietiniais partneriais ir perduoti intelektinės nuosavybės paslaptis. Pati Kinija tai neigia. D. Trumpo administracijos pareigūnai taip pat prieštarauja Kinijos keliamiems prekybos barjerams, kaip valstybinėms subsidijoms, reguliavimui, verslo licencijavimo procedūroms, prekių standartų priežiūrai ir kitoms praktikoms, kurios, esą užveria Kinijos rinką užsienio įmonėms arba suteikia vietos įmonėms nesąžiningą pranašumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.15; 06:18
Gordijo mazgas

Jungtinės Valstijos nuo penktadienio iki 25 proc. didina muitų tarifus 200 mlrd. dolerių vertės prekių iš Kinijos importui, sakoma pranešime, paskelbtame JAV federaliniame registre.

Pagal Federaliniame registre paskelbtą pranešimą, JAV prekybos įgaliotinio biuras suteiks galimybę bendrovėms prašyti netaikyti muitų kai kuriems produktams, praneša „Reuters“.

Donaldas Trumpas prieš pat pasirodant pranešimui apie didinamus muitų tarifus tviteryje pareiškė, kad Kinijos vicepremjeras Liu He atvyks į Vašingtoną, kur JAV ir Kinija, pasak prezidento, pasirašys galutinę prekybos sutartį, užbaigsiančią beveik metus trukusį prekybos karą.

„Kinija ką tik informavo mus, kad jie (vicepremjeras Liu He) atvyksta į Jungtines Valstijas pasirašyti susitarimą. Pamatysime (kaip bus), bet aš esu labai patenkintas dėl daugiau nei 100 mlrd. dolerių muitų, kurie užpildo mūsų saugyklas… Puiku Jungtinėms Valstijoms, negerai Kinijai“, – rašė D. Trumpas.

Kad dar labiau padidintų spaudimą Kinijai, D. Trumpas savaitės pradžioje pagrasino ne tik didinti jau galiojančių muitų tarifus iki 25 proc., bet ir įvesti muitus visoms iš Kinijos importuojamoms prekėms, kurių bendra vertė siekia 539,5 mlrd. dolerių. Pasak paties D. Trumpo, jis didins muitų tarifus, nes prekybos derybos vyksta „per lėtai“.

„Pastaruosius 10 mėnesių Kinijai taikomi muitų tarifai siekė 25 proc. 50 mlrd. dolerių vertės aukštųjų technologijų prekėms ir 10 proc. 200 mlrd. dolerių vertės kitoms prekėms“, – tviteryje rašė D. Trumpas.

„Šie 10 proc. nuo penktadienio didės iki 25 proc.“, – pridūrė jis.

Prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prasidėjo pernai. Jungtinės Valstijos kaltino Pekiną verčiant Jungtinių Valstijų bendroves, veikiančias Kinijoje, dalytis technologijomis su vietiniais partneriais ir perduoti intelektinės nuosavybės paslaptis. Pati Kinija tai neigia. D. Trumpo administracijos pareigūnai taip pat prieštarauja Kinijos keliamiems prekybos barjerams, kaip valstybinėms subsidijoms, reguliavimui, verslo licencijavimo procedūroms, prekių standartų priežiūrai ir kitoms praktikoms, kurios esą užveria Kinijos rinką užsienio įmonėms arba suteikia vietos įmonėms nesąžiningą pranašumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.09; 06:51
Trumposios naujienos

Europos Komisijos vadovas Jean`as Claude`as Junckeris ir kiti Europos Sąjungos delegacijos nariai trečiadienį Vašingtone per susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu sutiko padaryti nuolaidų, kad būtų išvengta plataus masto prekybos karo tarp ES ir JAV.

Tai pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniu ES delegacijoje, dalyvavusiu derybose.

Leidinio žiniomis, EK vadovas J. C. Junckeris ir ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem susitarė tęsti darbą su JAV administracija, kad būtų mažinami muitai abiejų šalių pramonės produkcijai, didinamas suskystintųjų gamtinių dujų ir sojos pupelių eksportas į ES šalis. Be to, šalys susitarė pakoreguoti normatyvinę bazę, kad medicinos įranga lengviau patektų į Europos vidaus rinką.

Leidinio šaltinio duomenimis, šalys dar neparengė bendro pareiškimo dėl muitų automobiliams.

Anksčiau antradienį D. Trumpas pasiūlė ES vadovams kartu su JAV atsisakyti muitų, prekybos barjerų ir subsidijų. Prezidento manymu, tai užtikrintų „laisvąją rinką ir teisingą prekybą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.26; 04:00

Trumposios naujienos

Apie atsistatydinimą paskelbė JAV ambasadorius Estijoje. Pranešama, kad tokį jo žingsnį paskatino JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarai apie sąjungininkus Europoje, informuoja BBC.

JAV prezidentas neseniai nurodė įvesti muitus kai kurioms prekėms iš Europos Sąjungos ir griežtai kritikavo NATO partnerius.

„Prezidento pareiškimai apie tai, kad Europos Sąjunga siekia pasinaudoti JAV kaip kiaule taupykle arba kad NATO yra lygiai tokia pat bloga kaip NAFTA (Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartis), yra ne tik faktiškai klaidingi, bet ir įrodo, kad man atėjo metas trauktis“, – JAV ambasadorius Estijoje James’as Melville’is rašė draugams feisbuke.

J. Melville’į ambasadoriumi Estijoje paskyrė buvęs JAV prezidentas Barackas Obama 2015 m.

Kai kurie kiti JAV diplomatai pastaraisiais mėnesiais taip pat pasitraukė iš einamų pareigų. Sausį atsistatydino JAV ambasadorius Panamoje Johnas Feeley, kuris sakė nebegalėjęs likti poste dėl prezidento D. Trumpo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 01:30

Aktualijos

Prekybinio karo su JAV pradėti nereikėtų, nes prekybiniuose karuose laimėtojų nebūna. Taip dalyvaudama neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime Bulgarijoje sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Šiuo metu esame diskusijose, <…> diskusijos vyksta apie tarifų įvedimą, didinimą, ne tik plienui ir metalui, bet ir kitoms prekėms. Tai reikštų prekybinį karą, ko tikrai su mūsų saugumo partneriais, NATO draugais nereikėtų turėti, nes prekybiniuose karuose laimėtojų nėra“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovės teigimu, Europa turėti tobulinti ir savo užsienio bei prekybos politiką.

„Europos rinka dar turi daug tarifų ir <..> manau, kad galime sėsti – ir būtina sėsti – prie derybų (stalo, – ELTA) ir kalbėtis“, – sakė D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad kovo 8 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką dėl importo muitų plieno ir aliuminio pramonės produkcijai įvedimo. Plieno importui įvedamas 25 proc. muitas, aliuminio importui – 10 proc. muitas. Tačiau Kanadai ir Meksikai numatytos išimtys.

Tiesa, kovo pabaigoje JAV laikinai padarė išimtį ES dėl aliuminio ir plieno muito tarifų, tačiau Bendrija nori, kad sprendimas būtų nuolatinis. Be to, Briuselis perspėja Vašingtoną, kad gali reaguoti į muitų didinimą atsakomosiomis priemonėmis.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris kovo pradžioje pareiškė, kad ES gali pritaikyti muitus pirmaujantiems JAV prekių ženklams kaip „Harley-Davidson“, „Bourbon“ ir „Levi’s“ džinsams.

Balandžio 3 dieną energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ ir SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su JAV „Freeport LNG“.

Anksčiau D. Trumpas taip pat teigė, kad visos Baltijos šalys yra stabilios ir patikimos prekybos partnerės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.17; 02:00

Trumposios naujienos

Tęsiantis ginčui su Pekinu dėl prekybos, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė nusiųsiantis delegaciją į Kiniją. JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas, įgaliotinis prekybos klausimais Robertas Lighthizeris ir kiti atstovai, paprašius Pekinui, „po kelių dienų“, lankysis Kinijoje, antradienį žurnalistams Vašingtone pareiškė D. Trumpas.

Prezidentas buvo įsitikinęs, kad susitarimas prekybos ginče yra įmanomas. Yra „labai gerų šansų“ pasiekti susitarimą, pabrėžė jis. Savo santykius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu D. Trumpas pavadino „puikiais“. „Aš manau, kad prekyba pavyks. Tačiau aš taip pat manau, kad Kinija mums dar niekad nerodė tokios pagarbos, kaip per tą trumpą laiką, kai aš esu prezidentas“, – sakė D. Trumpas.

Dabartinis prekybos ginčas tarp JAV ir Kinija kursto prekybos karo baimę. Konflikto tarp abiejų didžiausių ekonomikų eskalacija pakenktų viso pasaulio ekonomikai. Vašingtonas mėnesio pradžioje paskelbė taikysiantis muitus 1 3000 produktų iš Kinijos, kurių bendra vertė yra 50 mlrd. dolerių (40 mlrd. eurų). Pekinas tada pagrasino atitinkamomis atsakomosiomis priemonėmis.

Tiesa, pastaruoju metu būta įtampos švelnėjimo ženklų. Pekinas pažadėjo savo rinkas labiau atverti užsienio investuotojams. D. Trumpas pasveikino tai ir kalbėjo apie pažangą prekybos ginče.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.25; 06:00