Atkurta Lietuvos muitinė mini 30-ties metų jubiliejų


Atkurta Lietuvos muitinė mini 30-ties metų jubiliejų. Muitinės departamento nuotr.

Penktadienį Atkurtai Lietuvos muitinei sukanka 30 metų. Šią dieną 1990 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba (dabar – Lietuvos Respublikos Seimas) priėmė Laikinąjį muitinės įstatymą. Jame buvo numatyta svarbiausia muitinės funkcija – vykdyti valstybės muitų politiką.
 
Pirmuoju Lietuvos muitinės vadovu Vyriausybė paskyrė Valerijoną Valicką, kuriam teko uždavinys sukurti Lietuvos muitinių sistemą.
 
Lietuvos muitinė – viena iš nedaugelio Atkurtos Lietuvos institucijų, kurios jaunoje valstybėje buvo kuriamos visiškai naujai.
 
Iki Lietuvos valstybės pripažinimo de jure, Atkurta Lietuvos muitinė veikė Sovietų Sąjungos okupacijos sąlygomis: pasienyje egzistavo struktūros dvivaldystė, t. y. veikė ir Lietuvos, ir sovietų muitinė, buvo deginami Lietuvos muitininkų vagonėliai, su pirmaisiais Atkurtos Lietuvos muitinės pareigūnais buvo dorojamasi fiziškai, o 1991 m. liepos 31-ąją sovietų specialusis būrys OMON Baltarusijos pasienyje Medininkų poste žiauriai nužudė septynis ten tarnavusius jaunos valstybės pareigūnus. Trys iš jų buvo muitininkai. Žudynes išgyveno sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
 
Pasak T. Šerno, tuo metu per sieną keliaujantys asmenys Lietuvos muitinės pareigūnus vadino ne muitininkais, o Sąjūdžiu. Tuo metu būti muitininku reiškė ne profesiją, o žmogaus apsisprendimą.
 
Pagrindiniai jaunos institucijos uždaviniai tuo metu buvo įgyvendinti muitų politiką nustatančius įstatymus, taikyti muitų tarifus ir imti muitų rinkliavas, užkirsti kelią kontrabandai ir kitokiems muitų taisyklių pažeidimams.
 
Muitinės raidai labai svarbūs 1993-ieji. Tais metais teisinę bazę sustiprino nuolatiniai Lietuvos Respublikos muitinės ir Muitų tarifų įstatymai, muitų tarifu pradėta reguliuoti užsienio prekyba. Tais pačiais metais buvo patvirtintas pirmasis Tarnybos Lietuvos muitinėje statutas ir muitinės taisyklės, o Lietuvos Respublikos muitinės departamentas Vyriausybės nutarimu pertvarkytas į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
 
Muitinės veikla visais laikais buvo neatsiejama nuo kovos su kontrabanda. Vienas svarbiausių muitinės uždavinių – sustabdyti kontrabandinių prekių antplūdį, galintį išbalansuoti ekonominę pusiausvyrą, ir taip apsaugoti Europos Sąjungos vidaus rinką.
 
Europos Sąjungos bendrosios rinkos kertinis akmuo yra muitų sąjunga, besiremianti laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu.
 
Remiantis muitų sąjunga panaikinami visi muitų mokesčiai tarp ES valstybių, o su trečiosiomis, nepriklausančioms ES, šalimis vykdoma bendra užsienio prekybos ir muitų politika. Taigi Europos Sąjungos valstybių muitinės dirba kaip viena ES muitinė.
 
Šiuo metu Lietuvos muitinė, įgyvendinanti Europos Sąjungos Muitų politiką, savo darbe pirmiausia vadovaujasi visoms ES šalims-narėms privalomais teisės aktais – reglamentais. Svarbiausias visų ES muitinių veiklos dokumentas – Sąjungos muitinės kodeksas.
 
Šiandien Lietuvos muitinę sudaro 8 įstaigos: Muitinės departamentas, 3 teritorinės muitinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos), Muitinės laboratorija, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės mokymo centras.
 
Šiuo metu Lietuvos muitinėje dirba apie 2 tūkstančius žmonių.
 
Atkurtos Lietuvos muitinės jubiliejų šiemet institucija mini virtualiai: 9 valandą visi muitinės pareigūnai, buvę muitinės darbuotojai, vadovai, taip pat tie, kurie vienaip ar kitaip susiję su muitinės veikla, kviečiami įsijungti interneto Lietuvos muitinės svetainę www.lrmuitine.lt ir dalyvauti renginyje per nuotolį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.09; 09:36
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.