Muitinės departamentas

AktualijosSkaitomiausios

Lietuvos muitinės pareigūnai Raigardo kelio poste balandžio mėnesį sulaikė iš Baltarusijos gabenamą specialiosios paskirties krovininį automobilį URAL-375AM. Vilniaus teritorinei muitinei pradėjus tyrimą dėl šio krovinio gabenimo, Krašto apsaugos ministerijos Judėjimo kontrolės centro specialistai patvirtino, kad ši transporto priemonė yra įtraukta į kontroliuojamų prekių sąrašą ir jai gabenti reikalinga licencija. Krovinį gabenusi įmonė šio dokumento muitinės pareigūnams patikrinimo metu nepateikė, pranešė Muitinės departamentas.
 
Ir tai ne pirmas šios įmonės bandymas į Lietuvą be būtinų dokumentų įvežti kontroliuojamas prekes – kovą, pasinaudojusi muitinės informacinių sistemų gedimu, ji importavo dvi kilnojamąsias elektros stotis ant transporto priemonės ZIL platformos.
 
Be to, balandžio 26 d. Raigardo kelio poste muitinės pareigūnai sulaikė dar vieną panašų krovinį – be tranzito licencijos per Lietuvą ketinta gabenti krovininį automobilį KAMAZ-43101, kuris priskiriamas prie karinės įrangos.
 
Lietuvos muitinė, atsižvelgdama į vis pasitaikančius strateginių prekių įvežimo, išvežimo iš Lietuvos ar tranzito per šalį pažeidimus, primena tokių prekių gabenimui keliamus reikalavimus. Juos pažeidus tokios prekės gali būt sulaikomos.
 
Strateginės prekės – tai prekės, programinė įranga ar technologijos, kurios gali būti naudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams. Jos priskiriamos kontroliuojamoms prekėms, kaip ir cheminės ir biologinės medžiagos, kurios gali būti naudojamos cheminių ginklų ir cheminių bakteriologinių masinio naikinimo ginklų gamyboje, karinė įranga ir technologijos, ginklai ir jų dalys, amunicija, sprogmenys. Visų šių prekių gabenimui turi būti įgytos atitinkamos formos licencijos, kurias išduoda Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
 
Už strateginių prekių kontrolės režimo pažeidimus – gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės arba gabenant be licencijos, t. y. gabenimą kontrabanda, numatyta tiek administracinė, tiek ir baudžiamoji atsakomybė.
 
Lietuva yra nustačiusi griežtesnius karinės įrangos kontrolės reikalavimus nei kitos ES valstybės – būtinos ne tik karinės įrangos eksporto, importo ir tranzito licencijos, Lietuva į karinės įrangos sąrašus yra įtraukusi kai kuriuos objektus, kurių kitos šalys nekontroliuoja.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.03; 03:00
Aktualijos

Lietuvos muitinė švenčia 101-ąjį gimtadienį. Muitinės departamento nuotr.

Penktadienį Lietuvos muitinė švenčia 101-ąjį gimtadienį.
 
Šiuo metu Lietuvos muitinė yra moderni, profesionali, visateisė ES ir Pasaulio muitinių organizacijos narė. Tačiau iki šio laiko turėjo nueiti nelengvą kelią, po sovietmečio netgi atgimti iš naujo.
 
1919 m. gegužės 8-ąją įsigaliojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos, ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus ir prekybos bei pramonės ministro Jono Šimkaus pasirašyti Laikinieji muitų tarifai ir Laikinosios muitinių taisyklės. Ši diena laikoma Lietuvos muitinių teisinio funkcionavimo pradžia.
 
Iki Lietuvos okupacijos muitinei vadovavo 8 direktoriai. Pirmosios muitinės 1919 m. buvo įsteigtos prie sienos su Vokietija – tai Virbalio, Jurbarko, Tauragės, Kretingos, Naumiesčio, Naujamiesčio, Pilypavo ir Račkų muitinės bei įsteigta 13 perėjimo punktų.
Muitinės muziejaus eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
 
Tarpukario Lietuvos muitininkai atsakingai vykdė duotą priesaiką dirbti Valstybės gerovei, brangino savo darbą ar sąžiningai vykdė tarnybą, pažymima Muitinės departamento pranešime.
 
Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, su muitininkais, kaip ir su kitais pasienio tarnautojais, buvo siekiama susidoroti pirmiausia. Daug muitinės pareigūnų buvo ištremta į Sibirą ar sušaudyta, kai kuriems teko bėgti į Vakarus. Lietuvos muitinės, kaip savarankiškos institucijos, veikla buvo nutraukta.
 
1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, muitinė atgimė iš naujo. Ypač įsimintini pirmieji kovos už valstybę metai: muitininkams teko iškęsti ne tik sovietų pareigūnų bauginimus ir terorizavimą, bet ir paaukoti gyvybes. 1991 m. liepos 31 d. naktį Medininkų poste buvo nužudyti muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius, policijos pareigūnai Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, o muitininkas Tomas Šernas buvo sunkiai sužeistas.
Muitinė. Slaptai.lt nuotr.
 
Ypatinga diena muitinės institucijai buvo 2004 m. gegužės 1-oji. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje iš esmės pakeitė muitinės veiklą. Iš institucijos, kurios pagrindinė funkcija buvo rinkti mokesčius į valstybės biudžetą, ji tapo viena iš svarbiausių ES rinkos ir visuomenės apsaugos įrankių.
 
Lietuvos muitinę sudaro Muitinės departamentas, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinės muitinės, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės laboratorija, Muitinės mokymo centras.
 
Lietuvos muitinėje šiuo metu dirba 1 978 žmonės: 1 475 pareigūnai, 314 karjeros valstybės tarnautojų ir 189 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 00:30
Aktualijos

Gruodžio 23 d. Kybartų pasienio kontrolės punkte (PKP) Susisiekimo ministerija inicijuoja atsakingų institucijų atstovų pasitarimą dėl pastaruoju metu pasienyje padidėjusių transporto eilių. Siekdamas išsiaiškinti situaciją ir spręsti susidariusių eilių problemą, Kybartų PKP lankysis susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas.

„Norime sutelkti atsakingų institucijų pastangas, kad transporto priemonių eilių pasienyje problema, ypač šventiniu laikotarpiu, būtų sprendžiama kuo operatyviau“, – sako susisiekimo viceministras A. Žvaliauskas.

Continue reading „Pasitarimas dėl transporto priemonių eilių Kybartų pasienio kontrolės punkte” →

rimas_armaitis
Aktualijos

Eugenija Grižibauskienė savo straipsnio “Al Caponės verslas lietuviškai” įžangoje rašė, esą jei projektai nebūtų pelningi, niekas nesiteptų rankų. Projektų autoriai ir iniciatoriai turi tik vieną supratimą – kaip uždirbti ten, kur kursuoja sunkiai suskaičiuojami pinigai, o sunkiai suskaičiuojami ten, kur jų daug, o gudriai sudarius tinkamas sąlygas, jie tampa nepaprastai pelningi, kaip šiuolaikiniams al caponėms, taip ir jų talkininkams, kuriems visada garantuotas „atkatas“.

Puikiai parašyta, kaip pirštu į akį. Vien tik „Rubicon Group”, dabar – ICOR ką reiškia?

Tai kas gi tie lietuviškieji al caponės?

Puikiai tai įvardijo ekonomistė Aušra Maldeikienė: tai tie „…kurie prieš 20 metų sudalyvavo investicinių čekių žaidimuose arba prieš 15 metų pradėjo verslą su liudijimais, t. y. be mokesčių, apskaitos, kasos aparatų, arba sudalyvavo kontrabandoje…”.

Continue reading „Rimas Armaitis: kaip valdžia kovoja su vėju” →