Vokietijoje vis daugiau palaikymo susilaukia vadinamasis „mečečių mokestis“, kuris leistų surinktomis lėšomis paremti islamo išpažinėjų maldos namus ir taip sumažinti musulmonų dvasininkų priklausomybę nuo galimai antidemokratinių ir radikalių lėšų šaltinių iš užsienio.

Federalinė Vokietijos vyriausybė tokį mokestį mato kaip „galimą kelią“, remdamasis Vyriausybės atsakymu į parlamento užklausą, praneša laikraštis „Welt am Sonntag“.

Pasak leidinio, kelios iš 16-os Vokietijos federalinių žemių taip pat parėmė tokią idėją, kuri būtų tarsi veidrodinis Vokietijos savanoriško krikščionių „bažnyčios mokesčio“ atspindys.

Vokietijoje jau kurį laiką yra kilęs nerimas dėl užsienio lėšų šaltinių įtakos, daromos mečetėms, o per jas – ir 5 mln. šalyje gyvenančių musulmonų, atvykusių daugiausia iš Turkijos ir arabų šalių.

Apie 900 mečečių Vokietijoje prižiūri Religijos instituto Turkijos ir islamo sąjunga, kuri yra tiesiogiai pavaldi Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui. Šių mečečių imamai yra išlaikomi Turkijos valstybės, o mečetes prižiūrinti sąjunga sukėlė įtarimą, kad kai kurie jos nariai gali šnipinėti į Vokietiją pabėgusius Turkijos disidentus.

2017 m. viduryje, kai įtampa tarp Vokietijos ir Turkijos buvo ypač paaštrėjusi, du vokiečių ministrai portale „Spiegel Online“ įspėjo, kad R. T. Erdogano „pavojingos ideologijos neturi būti atneštos į Vokietiją per tam tikras mečetes“.

Kitais atvejais atskiros mečetės buvo apieškomos policijos arba uždarytos, nes dvasininkai jose skleidė radikalias islamistines idėjas.

„Welt am Sonntag“ teigimu, kelios federalinės žemės patvirtino, kad musulmonų bendruomenėms Vokietijoje reikia leisti pačioms finansuoti mečečių išlaikymą.

Meklenburgo-Pomeranijos žemės Vidaus reikalų ministerijos atstovai tikino, kad ministerija yra atvira „mečečių finansavimo pagal bažnyčių modelį“ idėjai. Pasak atstovų, tai galėtų sumažinti musulmonų maldos namų priklausomybę nuo užsienio, įskaitant ir „galimos radikalizacijos pavojų“.

Badeno-Viurtembergo žemės vidaus reikalų ministro atstovas pabrėžė grėsmę, kurią kelia išorės poveikis „tikybos turiniui ir politinėms nuomonėms“.

„Blogiausiu atveju, tai gali būti radikalus islamizmas arba antidemokratiniai siekiai“, – sakė atstovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 08:06

Išpuolį Kraistčerče išgyvenęs, tačiau per jį žmonos netekęs musulmonas pareiškė atleidęs žudynes surengusiam Brentonui Tarrantui. „Atleidimas yra tai, kas geriausia, dosnumas, meilė ir rūpestis, optimizmas“, – sakė 59-erių Faridas Ahmadas agentūrai AFP. Jis teigė, kad susitikęs su B. Tarrantu pasakytų, jog myli jį kaip žmogų.

F. Ahmado 44-erių žmona Husna yra viena iš 50 išpuolio, surengto penktadienį dviejose Kraistčerčo mečetėse, aukų. Kai pasigirdo pirmieji šūviai, ji, anot vyro, iš maldos namų išvedė „daug moterų ir vaikų“. „Tada ji grįžo manęs, nes aš sėdėjau neįgaliojo vežimėlyje, ir kai ji priartėjo prie durų, pasipylė kulkos, – sakė F. Ahmadas. – Ji gelbėjo kitų gyvybes ir pamiršo save“. Apie žmonos mirtį jis sužinojęs tik vėliau, kai socialiniuose tinkluose internete pasirodė jos kūno nuotrauka.

Nepaisant to, F. Ahmadas teigė, kad galėtų sėsti su žudiku prie vieno stalo. Jis esą padrąsintų B. Tarrantą pamąstyti apie savo gyvenimo perspektyvas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.17; 17:02
teroristas

Lapkričio 5 d. kariuomenės Ford Hood bazėje žuvo 13 JAV armijos karių, 30 buvo sužeistų. Žuvo ne priešo pakirsti, bet staiga ir netikėtai nušauti gaivališkai “Allahu Akbar” (Dievas yra didis) rėkiančio, toje bazėje tarnaujančio “savo” psichiatro, majoro Nidal Malik Hasan. Tai buvo didelis smūgis ir baisus sukrėtimas kariams ir visiems amerikiečiams. Neįsivaizduojamai netikėtas, kol nebuvo susigriebta, sužinojus, kad 39 metų amžiaus žudikas buvo musulmonas, iš Palestinos į Ameriką emigravusių tėvų sūnus, gimęs, užaugęs ir išsimokslinęs Amerikoje žmogus.

Kas buvo keistoka, tai faktas, kad tuojau po žudynių Amerikos žiniasklaida ne tik pasistengė nutylėti Hasan religinius įsitikinimus, bet ir bandė beprotišką Hasan veiksmą teisinti jo sukrėsta ir pažeista dvasine būkle. Joje, esą, jis, karinis psichiatras, atsidūrė vos ne kasdien klausydamas iš Afganistano ar Irako grįžusių karių žiauriai baisių išgyvenimų. “Jie kentėjo ir pergyveno. Psichiatras jų klausėsi, ir jam galvoje kažkas staiga susipainiojo”.

Continue reading „Žmogžudystės karinėje Fort Hood bazėje – terorizmas?”