Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Iš Tėvynėse sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos išmetus Mykolą Majauską, įtampa konservatorių stovykloje neatlėgo. Opozicijai signalizuojant, kad Seime yra įvairių priemonių M. Majauskui nuo konservatorių partijos organų jurisdikcijos apginti ir, kad, nepaisant TS-LKD valios, M. Majauskas galėtų likti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko poste, konservatorių lyderiai, panašu, susidūrė su šiokiu tokiu galvos skausmu.
Ir visgi neatrodo, kad braižomuose scenarijuose konservatoriai matytų M. Majauską toliau vadovaujantį vienam iš svarbiausių parlamento komitetų. Partija gana aiškiai rodo, kad BFK pirmininku nebepasitiki. Ir ne tik dėl to, kad jis tapo priimtos ir su Vyriausybe nesuderintos PVM lengvatos herojumi. M. Majauskui nerandant argumentų pasitraukti iš BFK pirmininko pareigų, TS-LKD gretose pasigirsta vis daugiau priekaištų politikui.
Šią savaitę skriejo įtarimai, kad M. Majauskas galėjo kurstyti kultūros sektoriaus atstovus protestuoti dėl netinkamos Ministrų Kabineto politikos. Galiausia konservatoriai prisiminė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Generalinės prokuratūros atliktą tyrimą dėl bandymo papirkti parlamentarą Matą Maldeikį. Ir šioje rezonansą kėlusioje bei su korupcija lošimų versle susijusioje istorijoje konservatoriai pradėjo linksniuoti BFK pirmininko pavardę.
Kaip Eltai patvirtino M. Maldeikis, jam dėl prekybos poveikiu nubaustas Mindaugo Puidoko patarėjas minėjo, kad M. Majauskui už įstatymo projektą perduota pinigų suma, prilygstanti „dviejų kambarių butui“. Šios aplinkybės yra įrašytos tyrimo medžiagoje kaip M. Maldeikio liudijimai. Pats BFK pirmininkas tokius iš konservatorių stovyklos atskriejančius klausimus pakomentavo trumpai – tai absurdas.
Vasarą skelbta, kad M. Puidokas iš verslininko gavo didelę pinigų sumą kaip investiciją „už palankumą“
Pernai pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, parlamentaro M. Puidoko tuometinis patarėjas Kęstutis Motiečius Seimo patalpose 2021 m. balandžio mėn. pasiūlė M. Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį. Šioje rezonansą sukėlusioje istorijoje Vilniaus apygardos teismas K. Motiečiui už prekybą poveikiu skyrė 4,9 tūkst. eurų baudą. Klausimų buvo susilaukęs ir pats M. Puidokas: jis ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, vėliau politikas byloje liko tik liudytoju.
Visgi viešojoje erdvėje dėl šios istorijos M. Puidokui teko nemažai dėmesio. Antraštėse mirgėjo politiko pavardė, kai STT atliko kratą jo kabinete. Jos metu parlamentaras pareigūnams priešinosi, užsirakino tualete ir galiausia visai Lietuvai demonstravo esą grumtynių metu suplėšytas kelnes.
Vėliau visuomenės dėmesio M. Puidokas susilaukė po DELFI publikacijos, atskleidusios kai kurias apklausų metu surinktas bylos detales. Naujienų portalas vasarą rašė, kad per apklausą tuometis Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovas Olegas Smirnovas nurodė, kad „Tete-a-tete“ vadovas Samoilas Kacas jam prisipažino, jog „M. Puidokui iš savo lėšų yra davęs 20 tūkstančių eurų – kaip investiciją į M. Puidoką už jo, kaip Seimo nario, palankumą ateityje esant poreikiui“.
Tačiau pareigūnams tokių įrodymų tyrimo metu nepavyko surinkti ir įtarimus liko aptarti tik viešojoje erdvėje. Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Dabar panašiame kontekste prisimintas ir iš konservatorių partijos išmestas M. Majauskas. Kalbama, kad BFK pirmininko pareigose konservatorių jau nebepageidaujamas politikas taip pat teisėsaugos struktūrų surinktuose liudijimuose minimas kaip asmuo, kuriam galimai buvo perduota pinigų – tiek eurų, kiek yra vertas dviejų kambarių butas.
Ir išties, minėtos bylos liudijimuose yra aptariamas panašus atvejis.
„Po to K. pasakė, kad jiems (užsakovams) svarbiausia buvo įstatymo projektą atidėti. Jis dar kartą K. perklausė, ar tikrai pakanka tik atidėti. K. patvirtindamas jam atsakė, kad pakanka atidėti. Šis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu problema yra Seime svarstomas didelis kiekis įstatymų projektų dėl lošimų. Kalbėjo apie Azartinių lošimų įstatymą. Pokalbio eigoje jis prisiminė Seimo nario M. projektą dėl lošimų reklamos draudimo. K. jam pasakė, kad M. šiuo atveju atstovavo kitą pusę – internetinius lošimus. Pokalbio metu K. pasakė, kad už įstatymo projektą M. gavo sumą, kuri atitinka 2 kambarių butą”, – rašoma bylos medžiagoje.
Konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pripažįsta, kad tai būtent jo atsakingoms institucijoms pateikti liudijimai. Ir šiuose liudijimuose, teigia politikas, jis pareigūnams pasakojo, jog M. Puidoko patarėjas jam užsiminė apie tai, kad Seimo nariui buvo perduota solidi suma pinigų.
„Galiu patvirtinti, kad esu tai paliudijęs prokurorams ir STT. Jie tai žino. Visa tai yra bylos medžiagoje. Reikia klausti Prokuratūros“, – Eltai sakė M. Maldeikis.
Jo teigimu, tas parlamentaras, kurį M. Puidoko patarėjas minėjo esą gavusį pinigų, yra būtent M. Majauskas.
„Taip, viskas yra byloje. Joje yra parašyta, tai nėra paslaptis“, – sakė M. Maldeikis.
„Tas berniukas man taip sakė. Tai yra to berniuko liudijimas“, – galvoje turėdamas K. Motiečiaus žodžius teigė parlamentaras.
Jis pažymėjo, kad už prekybą poveikiu nubaustas M. Puidoko patarėjas tuomet jam kalbėjo apie „2 kambarių buto“ vertės sumą, kuri buvo galimai skirta dėl sprendimų, susijusių su lošimo įstatymais.
„Jis tvirtino, kad situacija tokia, jog buvo kalbama apie tam tikrą sumą… Kad kai kurie Seimo nariai yra gavę pinigų, jog palaikytų vienus ir konkrečius įstatymus“, – prisiminė M. Maldeikis ir stebėjosi, kodėl atsakingos institucijos šioje byloje padėjo tašką.
„Tiesa pasakius, man daug nesuprantamų epizodų šioje byloje. Kodėl jie nebuvo toliau tiriami. Kodėl buvo byla uždaryta taip, kaip ji buvo uždaryta“, – sakė M. Maldeikis.
„Byla, mano įsitikinimu, buvo numarinta, nors ten buvo labai įdomių ir svarbių dalykų“, – pridūrė konservatorių frakcijos narys.
Neskuba vertinti M. Majausko skaidrumo
Ar dėl viso to būtų galima abejoti M. Majausko skaidrumu, M. Maldeikis nesiryžo atsakyti.
„Aš nenorėčiau to vertinti. Tai yra myliu – nemyliu vertinimas. To tikrai nenorėčiau daryti, aš tik galiu pasakyti apie bylą, kurioje aš liudijau… Tą aš ir dabar galiu paliudyti“, – sakė politikas ir toliau tvirtino, kad jam ramybės neduoda, jo požiūriu, per greitai nutraukta byla.
„Tikrai yra labai daug neatsakytų klausimų. Tikrai toje byloje yra daug keistų epizodų: tiek dėl pono Puidoko, tiek dėl kitų dalykų“, – sakė M. Maldeikis.
Paklaustas, ar visais šiais klausimais jis turėjo progos pakalbėti asmeniškai su M. Majausku, M. Maldeikis atsakė teigiamai. Tiesa, politikas tikino, kad konkrečiai apie M. Puidoko patarėjo užuominas, kad frakcijos kolegai galimai buvo sumokėta apvali suma, jis taip ir neradęs progos pašnekėti. Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš buvau pasirašęs tam tikrus popierius“, – sakė jis.
O po to, kai byla buvo baigta, teigė politikas, prie šių klausimų jis taip ir neberado progos sugrįžti.
„Man visgi daugiau klausimų buvo Prokuratūrai, kodėl ta byla buvo taip numarinta“, – sakė politikas.
M. Majauskas: absurdiškų pareiškimų nekomentuosiu
M. Majauskas išgirdęs apie tokius prisimintus liudijimus sureagavo jam pastaruoju metu įprastu būdu – nuo išsamesnių komentarų ar santykių aiškinimosi susilaikė.
Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas tikina suprantąs, kad TS-LKD Priežiūros komitetas apsispręs šalinti jį iš partijos. Parlamentaras neslepia, kad jam tai skaudu ir tokios atsako jis nesitikėjo, o per daugiau nei dešimt bendro darbo metų jam pavyko pažinti „daug nuostabių bendruomenės žmonių, kurie išlieka svarbūs“.
„Suprantu, jog būsiu šalinamas iš partijos. Neslėpsiu, kad skaudu. Tokio griežto atsako sulaukti nesitikėjau. Ir nors formaliai matyt nebegalėsiu vadintis partijos nariu, tačiau kolegas, skyrių narius visuomet laikysiu artimais draugais ir bendražygiais“, – Eltai teigė M. Majauskas.
Seimo narys pažymėjo, kad BFK dirba sklandžiai, sėkmingai tvirtina biudžetą, vykdo parlamentinę kontrolę, vertina mokestinius projektus ir įgyvendina reformas. Galiausiai, pasak jo, BFK per metus apsvarstė 275 Seimo pavedimus – daugiau nei bet kuris kitas Seimo komitetas.
„Nukirpta Olimpinio komiteto ir loterijų bambagyslė, inicijuota Lietuvos Futbolo Federacijos pertvarka, padidinti mokesčiai bankams, kazino, lošimų namams. Atlyginimai mokami tik į sąskaitas, apribotas grynųjų pinigų atsiskaitymas stambiomis sumomis, šimtas naujų bankomatų regionuose. Tai yra Seimo biudžeto ir finansų komiteto iniciatyvos“, – tvirtino BFK pirmininkas.
„Nors šis komitetas nuo kadencijos pradžios dirbo mažumoje absoliuti dauguma sprendimų buvo tvirtinami bendru sutarimu. Nei dauguma, nei mažuma neturėjo dėl to jokių priekaištų“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad pirmadienį TS-LKD Priežiūros komitetas apsispręs dėl sankcijų BFK pirmininkui M. Majauskui. Pats politikas teigia nematąs priežasties trauktis nei iš BFK pirmininko posto, nei pasitraukti iš partijos. Vis tik Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas pažymi, kad teorinė galimybė politiką pašalinti iš partijos gretų yra.
Praeitą trečiadienį TS-LKD partijos Prezidiumas priėmė sprendimą kreiptis į TS-LKD frakciją Seime, kad būtų deleguotas naujas BFK pirmininkas vietoj Mykolo Majausko. Pats M. Majauskas ir toliau tvirtina, kad nei iš TS-LKD bei frakcijos Seime, nei iš BFK pirmininko posto trauktis neketina. Konservatorių Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė neabejoja – pats M. Majauskas turėtų pasitraukti iš BFK pirmininko pareigų.
„Man atrodo, kad esmė yra tai, kad žmogus sistemingai pastaruoju metu nepaiso partijos bendruomenės ir Vyriausybės, kuri yra mūsų pačių deleguota, rekomendacijų požiūrio į pozicijas. Tai su šita politine jėga atėjęs, su šita politine jėga ir rinkimus laimėjęs net ne vienmandatėje, atėjo su sąrašu į Seimą ir, būdamas deleguotas į mūsų politinei bendruomenei priklausančią politinę poziciją, jis neturėtų užimti tokių pareigų, ar tai būtų BFK, ar tai kažkokios kitos pareigos tam tikrose struktūrose“, – pabrėžė ji.
Nors politikė nelinkusi spekuliuoti, koks likimas laukia M. Majausko, vis tik, anot jos, visi sprendimai gali būti tikėtini.
„Gali būti visko, bet aš nenoriu spekuliuoti. Prieš mėnesį savo rekomendacijose dėl laikysenos biudžeto svarstymo ir priėmimo metu priežiūros komitetas išvardino įvairias opcijas, ir suspendavimo, ir šalinimo, ir galbūt kažkokias kitokias nuobaudas, bet Priežiūros komitetas įvertins aplinkybes ir priims sprendimą“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos kriškčionių demokratų (TS-LKD) partijos Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas tikina, kad konservatorių vadovybei neliko kitos išeities, kaip tik šalinti Mykolą Majauską iš partijos gretų. Tokį sprendimą pirmadienio vakarą priėmė politiko vadovaujamas komitetas. V. Benkunsko teigimu, tai buvo sąmoningas M. Majausko veikimas ir siekis „šokdinti visą partiją ir Vyriausybę ant pirštų galiukų“.
„Visą mėnesį įvairiais kanalais tiek partijos vadovai, tiek visos institucijos siuntė labai aiškų signalą, kad yra priimti sprendimai, kuriuos reikia vykdyti – nepaisant asmeninių nuomonių. Jeigu neįmanoma tų nuomonių kažkaip kitaip valdyti, tai yra labai elementarus, kultūringas, elegantiškas būdas tiesiog atsisakyti pareigų, į kurias partija delegavo, išeiti iš partijos ir tada tą laisvą mandatą nevaržomai realizuoti“, – po posėdžio TS-LKD būstinėje žurnalistams teigė komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
„Mykolo atveju tai sąmoningas ėjimas link to – įvaryti save į kampą, šokdinti visą partiją ir Vyriausybę ant pirštų galiukų. Jis savo rankomis nepaliko kitos išeities, kaip priimti šiandien tokį sprendimą, koks šiandien buvo priimtas“, – konstatavo jis.
Konservatorius teigė, kad ypač griežtam Priežiūros komiteto sprendimui įtakos turėjo ir M. Majausko reakcija į praėjusią savaitę išsakytą partijos Prezidiumo poziciją. Kaip teigė V. Benkunskas, M. Majauskas elgėsi priešingai nei vadinamąsias „rekolekcijas“ atlikęs Žygimantas Pavilionis.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Viena iš priežasčių, kodėl toks griežtas Priežiūros komiteto sprendimas, tai – laikysena po praėjusios savaitės Prezidiumo nutarimo. Mes turime neseną Žygimanto Pavilionio atvejį, kai įvykus tam tikrai konfliktinei situacijai partijos narys laikėsi frakcijos įpareigojimo atsitraukti iš pozicijos. Tai iš esmės leido jam išsaugoti buvimą bendruomenėje. Mykolo Majausko elgesys yra visiškai priešingas“, – teigė konservatorių į Vilniaus merus keliamas politikas.
„Tai yra pademonstravimas, kad yra visiškas asmeninis veikimas nesiskaitant su bendruomene“, – akcentavo V. Benkunskas.
Paklaustas, ar per komiteto posėdį, kuriame dalyvavo ir Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, išgirdo kokių nors naujų argumentų, kodėl M. Majauskas turėtų išlikti partijos nariu, V. Benkunskas nurodė.
„Nieko naujo neišgirdome. Man ir šiandieną šita situacija yra mistinė – aš nesuprantu, kodėl reikėjo taip elgtis, kodėl reikėjo visą tą mėnesį žaisti šitą dramą. Ir galiausiai šitas sprendimas, atrodo, kad jo buvo siekiama tyčia, link to einama. Jokių paaiškinančių logiškai visą šitą situaciją argumentų neišgirdome“, – pabrėžė Vilniaus vicemeras.
V. Benkunsko teigimu, iš partijos pašalintas BFK pirmininkas į partiją sugrįžti galėtų tik po trijų metų.
„Šiuo atveju tos vadinamosios „rekolekcijos“ ilgiau užtruks. Pašalintas asmuo gali po trijų metų rašyti prašymą ir vėl bandyti būti priimtas į partiją. Taigi, po trijų metų Mykolas yra laisvas kreiptis dėl galimo grįžimo į TS-LKD“, – sakė V. Benkunskas.
ELTA primena, kad TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė šalinti iš partijos gretų Seimo BFK pirmininką M. Majauską. Tokio sprendimo imtasi po to, kai konservatorius nepakluso Vyriausybės linijai ir palaikė su Ministrų kabinetu nederintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms.
Tokios pat pozicijos laikėsi ir kitas konservatorius – Mindaugas Skritulskas. Visgi Priežiūros komitetas jo atžvilgiu nesiėmė tokių drastiškų žingsnių ir parlamentarą tik įspėjo.
Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tai desperatiška iniciatyva mane užtildyti, sako konservatorius Mykolas Majauskas, komentuodamas „valstiečio“ Stasio Jakeliūno iniciatyvą kreiptis į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų įvertinti į skandalą dėl galimai nederamų santykių su moksleivėmis įsivėlusio M. Majausko veiksmai.
„Absurdiški kaltinimai. Elementari pono Jakeliūno keršto akcija už mano veiklą Biudžeto ir finansų komitete ir, sakyčiau, desperatiška iniciatyva užtildyti. Tokie metodai tikrai neišgąsdins ir kritikos „valstiečiams“ nesustabdys“, – Eltai siųstame komentare teigia M. Majauskas.
Pasak kreipimosi iniciatoriaus S. Jakeliūno, abejonės dėl nederamo Seimo nario elgesio nėra išsklaidytos. Politikas tvirtina, kad šiuo metu turima informacija leidžia pagrįstai manyti, kad M. Majauskas ne tik savo autoritetą ir įtaką naudojo siekdamas savanaudiškų ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų, bet ir savo elgesiu darė spaudimą bei netiesiogiai grasino merginoms, liudijusioms apie vakarėlius jo bute. TS-LKD partijos lyderių pozicija leidžia manyti, kad situacija buvo žinoma ir partijos vadovybei.
„Šmeižto bylose yra aiškus įrodinėjimo naštos paskirstymas, todėl nesuprantama – kodėl teisėsaugai sustabdžius tyrimus dėl galimo priekabiavimo M. Majauskas visomis išgalėmis negina savo reputacijos? Nesuprantama, kaip tokius įtarimų šešėlius nešantis politikas gali toliau dirbti Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje“, – antradienį kėlė klausimus S. Jakeliūnas.
Vadinamasis „#meToo“ skandalas kilo, kai šių metų kovo mėnesį viešoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą Seimo nario M. Majausko seksualinį priekabiavimą prie moksleivių.
M. Majauskas po kilusio viešo skandalo kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto. Tačiau, žiniasklaidai nesutikus atskleisti merginos, kalbėjusios apie konservatoriaus elgesį, tapatybės, tyrimas buvo nutrauktas.
Lietuvos politika vis labiau primena vaikų žaidimus. Slaptai.lt nuotr.
Kitą savaitę, rugsėjo 20-ąją, Seimas ketina svarstyti, ar sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams“.
Antradienį parlamentarai po pateikimo „palaimino“ tokios komisijos sudarymą. Už tai siūlantį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės pateiktą nutarimo projektą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikiusių nebuvo.
Kritikuodamas naują parlamentinį tyrimą konservatorius Andrius Kubilius sakė, kad nutarta sudaryti komisiją konservatoriams tirti. „Atsiminkite, kai baimė pradeda valdyti tai yra blogai“,- sakė jis.
Ekspremjeras klausė, kodėl bus tiriamas 8 metų laikotarpis, o ne pvz. nuo Kovo 11-osios?
„Kokiame parlamente jus tokius fokusus matote?“, – piktinosi konservatorius Kęstutis Masiulis.
Pasak A. Širinskienės, pasirinktas tyrimo laikotarpis yra pakankamai didelis – 2008-2016 metai. „Tai laikotarpis, kada kūrėsi prielaidos suklestėti stambioms verslo grupėms, tarp jų „MG Baltic“,- sakė ji.
Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas suabejojo, ar tokie tyrimai duos realią naudą gyventojams.
„Tokie tyrimai leidžia visuomenei žinoti, kaip vyksta politiniai procesai, kurie ne visada vyksta skaidriai ir švariai kaip mums norėtųsi. Realią naudą gaus visuomenė“, – tvirtino A. Širinskienė.
Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas, kai kurie konservatoriai ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai užsiminė, kad tyrimo komisijos darbe neketina dalyvauti.
Neoficialiai kalbama, kad laikinosios tyrimo komisijos pirmininko pareigas planuojama patikėti „valstiečių“ frakcijos atstovui Virgilijui Poderiui.
Jeigu Seimas pritartų, nauja parlamentinė komisija tirtų 2008-2016 metų laikotarpį. Komisijai siūloma ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.
Nutarimo projekte siūloma ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui); valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai; valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.
Siūloma, kad naujoji tyrimo komisija dirbtų iki 2019 m. gegužės 1 dienos.
Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.
Nutarimo projekte pažymima, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados rengimo laikotarpiu bei po to, Seimui svarstant tas išvadas, viešojoje erdvėje pasirodė reikšminga nauja informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir poveikį skiriant teisėsaugos pareigūnus, darant įtaką politiniams procesams Seime ir netgi galimai siekiant formuoti verslo grupėms potencialiai palankią valdančiąją daugumą Seime 2008-2012 metais.
Iš kairės: MOSTA inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas Ramojus Reimeris, švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, sociologas Martynas Kriaučiūnas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Seimo narys Mykolas Majauskas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Net 80 proc. studentų patiria didelį nerimą, 75 proc. – stiprų stresą, 63 proc. – ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką, 59 proc. – nemigą, 46 proc. – valgymo sutrikimus, 30 proc. – depresiją, parodė internetinė atsitiktinai atrinktų studentų apklausa, kurioje dalyvavo 2806 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai.
Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkui Mykolui Majauskui akivaizdu – tai yra raudona kortelė Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), rektoriams.
Trečiadienį pristatytas „Socialinės dimensijos“ tyrimas nesigilino į studentų jausenos priežastis, tačiau spaudos konferencijoje dalyvavęs M. Majauskas išvardijo, kodėl studentai prastai jaučiasi tarptautinių tyrimų duomenimis.
Kaip streso sąlygos įvardijami aplinkos keitimas – nauji žmonės, nauja aplinka; savarankiškas gyvenimas; finansiniai iššūkiai; priklausomybė nuo tėvų; studijų ir darbo derinimas; sesijos ir egzaminai, santykiai su dėstytojais – naujais autoritetais; abejonės dėl studijų pasirinkimo, ar tikrai tuo keliu einama, ar tikrai reikia tęsti mokslus; įtampą kelia konkurencija dėl darbo vietos.
Pasak Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko, aukštosios mokyklos sakytų, kad rūpinasi emocine studentų sveikata, bet tyrimas rodo ką kita.
„Emocinės paramos arba nėra, arba ji mokama, arba studentai turi pasirašyti ilgas ir sudėtingas sutartis, kuriose – sutikimas konsultacijos metu gautus duomenis leisti naudoti moksliniais tikslais. Tokie barjerai nepadeda studentams kreiptis pagalbos“, – pabrėžė M. Majauskas.
Kaip parodė studentų apklausa, tik nedaugelis jų žino apie aukštųjų mokyklų ar kitų institucijų teikiamas psichologines konsultacijas. Susidūrę su sunkumais studentai ieškotų informacijos internete, kalbėtų su draugais, mėgintų keisti gyvenimo būdą ar tiesiog nieko nedarytų. Į specialistus kreiptųsi mažuma.
„Toks sprendimas tikrai suprantamas, kai studentams keliami pertekliniai barjerai. Dėl to neabejotinai kenčia studijų kokybė, bendra emocinė aplinka ir kuriama palanki terpė rimtiems akademinės etikos pažeidimams ir galimiems nusikaltimams, kuriuos išryškino seksualinio priekabiavimo skandalai aukštosiose mokyklose“, – pabrėžė Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas.
Pasak M. Majausko, situacija susidarė ne per metus. Bent jau kelis dešimtmečius aukštosioms mokykloms nesprendžiant problemų.
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas pripažino, kad aukštosiose mokyklose paramos studentui nėra per daug. „Gerokai jaučiasi, kad mūsų aukštosios mokyklos – dėstymo, bet ne studijų institucijos. Rūpinamasi, kaip geriau dėstyti, geresnėmis laboratorijomis, įranga, bet mažiau, kaip studentai įsisavina kompetencijas ir jaučiasi“, – sakė viceministras.
Pasak G. Viliūno, psichologinė parama, kaip akademinės paramos studentui dalis, yra aukštojo mokslo institucijos būtinoji dalis. „Tačiau, jeigu aukštosios mokyklos patiria nuosmukį dėl studentų skaičiaus mažėjimo, aišku, kad pirmiausia atsisako nebūtinų funkcijų. Prireikus mažinti dėstytojų skaičių, atleidinėti administraciją, bus didelė pagunda nesteigti psichologo etato arba tiesiog panaikinti, jei toks yra“, – kalbėjo viceministras.
Pasak G. Viliūno, aukštojo mokslo tinklo optimizavimas kaip tik ir nukreiptas į tai, kad studentui būtų užtikrinamas šiuolaikiškas servisas. „Aišku, kad psichologinė pagalba yra būtina“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras.
Seimo nariui M. Majauskui akivaizdu, kad, jei bendruomenėje 80 proc. narių teigia išgyvenantys nerimą, 75 proc. – didelį stresą, du trečdaliai – besitęsiančią blogą nuotaiką, 60 proc. – nemigą ir net trečdalis – depresiją, tai yra raudona kortelė Švietimo ir mokslo ministerijai, rektoriams.
„Arba keiskite situaciją šiandien ir dabar, arba leiskite tą daryti kitiems, nes su emocine studijų aplinka nesusitvarkoma. Tai ne strateginiai ateities darbai, o šiandienos sprendimų reikalas, kad kiekvienoje aukštojoje mokykloje būtų prieinama skubi, specializuota anoniminė pagalba tiek studentui, tiek dėstytojui“, – sakė M. Majauskas.
Seimo nario žodžiais, tai nėra kažkoks raketų mokslas. „Paimkite bet kurios brandžios šalies aukštąją mokyklą ir pamatysite, kad prieinama anoniminė, skubi, nemokama pagalba be jokių sutarčių. Taip pat – pagalba internetu. Tiesiog reikia pasižiūrėti, kaip tai veikia, ir šiandien pradėti diegti“, – sakė M. Majauskas.
Viceministro G. Viliūno argumentas, kad tam reikia papildomų pinigų, M. Majausko neįtikino. „Bendros išlaidos švietimui – beveik milijardas eurų, tai aš sakyčiau, gal mažiau kompiuterių nusipirkit, gal mažiau aktų salių sutvarkykite, o užtikrinkite prieinamą psichologinę pagalbą studentams. Tai reikia daryti peržiūrint prioritetus, nes akivaizdu, kad pagal dabar sudėliotus psichikos sveikatos reikalai yra paskutinėje vietoje. Tikiuosi, šiuo metu Lietuvą drebinantys seksualinio priekabiavimo skandalai privers jus kitomis akimis pažiūrėti į studentų emocinę sveikatą, jų nebijojimą kalbėti apie emocines problemas ir aukštųjų mokyklų gebėjimą tinkamai į tai reaguoti“, – sakė M. Majauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis akcentavo aukštųjų mokyklų autonomiją ir gebėjimą tvarkytis su minėta problema. „Ne tiek ministerija, kiek pačios aukštosios mokyklos turi rimtai susirūpinti emocine savo bendruomenė narių aplinka“, – įsitikinęs viceministras.
Kaip parodė studentų apklausa, vos 8 proc. jų kreiptųsi pagalbos į specialistą. Tačiau M. Majauskas mano, kad ne studentų reikia klausti, kodėl jie nesikreipia pagalbos į psichologus, o universitetų, kitų mokyklų, kodėl jos nesuteikia pagalbos.
„Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apskritai studentams nebuvo jokios galimybės niekur nueiti pasikalbėti apie savo problemas. Tik vakar jų interneto puslapyje atsirado informacija, kur anonimiškai galima pranešti apie sunkumus ir vėliau galbūt sulaukti pagalbos. Ta pati situacija Klaipėdos universitete. Vytauto Didžiojo universitete ateidamas pas specialistą turi pasirašyti per 20 punktų deklaraciją, tarp kurių – kad sutinki, jog tavo suteikta informacija bus panaudota moksliniais tikslais. Jeigu norėsi psichologo konsultaciją gauti Romerio universitete, teks sumokėti 25 eurus“, – vardijo M. Majauskas.
Šaržuodamas parlamentaras sakė, kad rimtu seksualinio priekabiavimo atveju norintis pranešti apie tai studentas turi ne tik pasirašyti sutartį, bet ir susimokėti už tokią galimybę. „Aukštųjų mokyklų pareiga – užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir jau tada skatinti studentus kreiptis“, – pabrėžė Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas.
Kaip skelbė ELTA, trečiadienį spaudos konferencijoje sociologas Martynas Kriaučiūnas pristatė „Socialinės dimensijos“ tyrimą apie finansines studentų problemas ir užimtumą, apie būstą studijų metu ir apie studentų psichinę sveikatą.
Tyrimo duomenis komentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras E. Bingelis, švietimo ir mokslo viceministras G. Viliūnas, MOSTA inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, einantis direktoriaus pareigas Ramojus Reimeris, sociologas M. Kriaučiūnas, Seimo narys M. Majauskas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.
Socialinę dimensiją 2007 metais apibrėžė Bolonijos proceso šalių, tarp jų ir Lietuvos, ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą. Jie įsipareigojo siekti, kad studentai atspindėtų visuomenės skirtingumą ir visi turėtų tinkamas sąlygas įgyti aukštąjį išsilavinimą, nepriklausomai nuo socialinių ir ekonominių sąlygų.
Vadovaujantis Bolonijos proceso dokumentais, siekiama garantuoti lygias galimybes pradėti, tęsti ir baigti aukštąjį mokslą, kad tam neturėtų įtakos asmens finansinė padėtis, turimų vaikų skaičius, iš kokios šeimos jis yra kilęs ir panašūs dalykai. Studijų prieinamumą lemtų tik gabumai ir žinios.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Dėl „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomos žemės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską.
Parlamentarai prašo atsakyti, kokį žemės ūkio paskirties plotą nuosavybės teise 2014 05 01-2017 12 29 valdė parlamentaras Ramūnas Karbauskis ir su juo susiję asmenys, įskaitant „Agrokoncerno“ įmonių grupei priklausančias įmones.
„Žiniasklaidoje stebint vis daugiau kylančių faktų apie R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ turtą ir žinant žemės įsigijimo įstatymo reikalavimus, kyla pagrįstos abejonės dėl teisėtų ir sąžiningų koncerno ir paties R. Karbauskio veiksmų, įsigyjant ar perimant bankrutavusių ūkininkų žemes. Todėl kreipiamės į ministrą prašydami paaiškinti situaciją“, – teigė A. Kubilius.
Domimasi, ar po 2014 m. gegužės 1 d. R. Karbauskis arba „Agrokoncernas“ įsigijo nuosavybės teise naujų žemės ūkio paskirties žemės plotų. Jeigu taip, tai kokios apimties žemės sklypai yra įsigyti ir ar tai padaryta nepažeidžiant įstatyme nustatytų maksimalaus leistino įsigyti žemės ploto apribojimų.
Ministro klausiama, ar paaiškėjus, kad R. Karbauskis galimai pažeidė įstatymo nuostatas ir reikalavimus, ministras kreiptųsi į prokurorą, ginantį viešąjį interesą, kad jis pateiktų ieškinį teismui, jog teismo sprendimu žemės plotai, kurie įsigyti pažeidžiant minėto įstatymo reikalavimus, būtų paimti iš įsigijusio asmens ir perduoti valstybės nuosavybėn.
„Visuomenė turi teisę žinoti, ar nebuvo pažeisti įstatymai galimai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Ir tai yra valstybinių institucijų atsakomybė kuo greičiau išsklaidyti visas abejones ir pateikti aiškius atsakymus“, – teigė M. Majauskas.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, galiojančio nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki šių metų pabaigos, 3 straipsnis numato, kad asmuo ar susiję asmenys (fiziniai ir juridiniai) gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis žemės plotas nebūtų didesnis nei 500 ha. Pagal įstatymą susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai). Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų).
Lietuvos kaimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Konservatoriai pažymi, kad dar praėjusių metų pabaigoje ministras B. Markauskas TS-LKD frakcijos nariams pasiteiravus, kas vykdo šio įstatymo priežiūrą, teigė, jog įstatymas nenumato pareigos konkrečiai institucijai vykdyti žemės perleidimo sandorių apskaitos.
Šiuo metu viešojoje erdvėje aiškėja vis daugiau faktų dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ turimo turto. „Įmonės tinklalapyje skelbiama, kad, pagal 2015 metų duomenis, „Agrokoncerno“ įmonių grupės įmonės valdo daugiau kaip 35 tūkst. ha žemės, o 100 procentų „Agrokoncerno“ akcijų valdo pats R. Karbauskis. Tai reiškia, kad po to, kai 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo įstatymas, nei R. Karbauskis, nei su juo susijusios „Agrokoncerno“ įmonės neturėjo teisės įsigyti ar perimti nuosavybėn naujų žemės sklypų“, – teigia A. Kubilius ir M. Majauskas.
