Igoris Dodonas. EPA – ELTA foto
Kišiniovas, lapkričio 28 d. (ELTA). Buvęs Moldovos prezidentas, Socialistų partijos garbės pirmininkas Igoris Dodonas lieka laisvėje, bet jam paskirta teismo kontrolė. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Aukščiausieji teismo rūmai, praneša portalas „NewsMaker“.
Aukščiausieji teismo rūmai atmetė prokuroro Petru Jarmaliuko apeliaciją. Pareigūnas reikalavo vėl skirti eksprezidentui namų areštą.
„Tai buvo neteisėtas prokuroro mėginimas grąžinti mane į namų areštą. Pats tokios apeliacijos pateikimo faktas rodo jo neprofesionalumą“, – pareiškė po teismo posėdžio I. Dodonas.
Savo ruožtu P. Jarmaliukas sakė, jog prokurorai pasirūpins, kad I. Dodonas neišvyktų iš šalies tol, kol bus išnagrinėtos visos su juo susijusios baudžiamosios bylos.
„NewsMaker“ primena, kad I. Dodonui teismo kontrolė buvo paskirta lapkričio 18 d. Iki tol jis beveik šešis mėnesius praleido namų arešto sąlygomis dėl vadinamosios maišelio bylos. Ji buvo taip praminta dėl vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip buvęs „Moldovos valdytojas“, oligarchas ir Demokratų partijos lyderis Vladas Plachotniukas perduoda I. Dodonui juodą maišelį.
Spalio 6 d. Moldovos prokuratūra pranešė baigusi tyrimą, o spalio 17 d. bylą pradėjo nagrinėti teismas. Pagal prokurorų versiją, I. Dodonas gavo iš V. Plachotniuko nuo 600 tūkst. iki 1 mln. JAV dolerių, šios lėšos turėjo būti skirtos Socialistų partijos veiklai.
Eksprezidentas neigia kaltinimus ir vadiną bylą politine.
I. Dodonas vadovavo Moldovai 2016-2020 metais ir buvo atvirai remiamas Maskvos.
Nikolia Sarkozy. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos teismas ketvirtadienį pripažino buvusį šalies prezidentą Nicolas Sarkozy kaltu dėl rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų, praėjus pusmečiui po to, kai jam kitoje byloje dėl korupcijos buvo skirta laisvės atėmimo bausmė.
Paryžiaus teismas nuteisė 66-erių N. Sarkozy vieneriems metams namų arešto. Bus taikoma nuotolinė jo namų stebėsena, ir jis turės dėvėti apykoję.
Pasak teismo, buvęs prezidentas savo galiausiai žlugusioje 2012 m. perrinkimo kampanijoje gerokai viršijo teisės aktais ribojamas išlaidas. Konservatorius vadovavo Prancūzijai 2007–2012 m.
Prancūzijoje rinkimų kampanijų išlaidos ribojamos, siekiant didesnės kandidatų lygybės. 2012 m. maksimali leistina suma buvo 22,5 mln. eurų, o N. Sarkozy komanda įtariama išleidus mažiausiai 42,8 mln. eurų.
Ramanas Pratasevičius. EPA -ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicija užsienyje penktadienį pranešė, kad disidentas žurnalistas Ramanas Pratasevičius, kuris buvo dramatiškai sulaikytas nutupdžius keleivinį lėktuvą Minske, perkeltas į namų areštą.
26 metų R. Pratasevičius buvo suimtas gegužę kartu su savo drauge ruse 23 metų Sofija Sapega, kai Baltarusijos valdžia privertė Minsko oro uoste nusileisti „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš Graikijos į Lietuvą, jam esant Baltarusijos oro erdvėje.
Abu sulaikytieji kaltinami padėję koordinuoti antivyriausybinius protestus, kurie kilo pernai po to, kai po rinkimų, kuriuos Vakarai laiko suklastotais, Aliaksandras Lukašenka pasiskelbė prezidentu šeštai kadencijai.
Penktadienį opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas sakė, kad jis kalbėjosi su R. Pratasevičiaus tėvais, kurie informavo, kad jų sūnus perkeltas į namų areštą.
„Bet tai nėra laisvė. Tai yra kitokio tipo kalėjimas. KGB žmonės gyvena viename kambaryje su juo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Franakas Viačorka, turėdamas omenyje Baltarusijos nacionalinę žvalgybos agentūrą.
Šie komentarai patvirtino ankstesnį BBC rusų tarnybos pranešimą, kuriame cituojamas R. Pratasevičiaus tėvas Dmitrijus, sakęs, kad jo sūnus buvo perkeltas į namų areštą.
BBC taip pat pranešė, kad S. Sapega taip pat buvo perkelta į namų areštą. Tą patį patvirtino ir Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ ir „RIA Novosti“.
Po Ukrainos teisėsaugos veiksmų prieš prorusiškus politikus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino kaimyninę šalį „politiniais valymais“.
„Iš visko sprendžiant, Ukraina pamažu, tačiau užtikrintai virsta antirusiška šalimi“, – penktadienį sakė V. Putinas. Jis minėjo TV stočių uždarymus ir veiksmus prieš opozicionierius dėl jų bendradarbiavimo su Rusija. Į tai esą bus „laiku ir tinkamai“ sureaguota.
Ketvirtadienį Kijevo teismas dėl tėvynės išdavimo skyrė namų areštą V. Putino patikėtiniui Viktorui Medvečiukui. Prieš parlamentarą vyksta tyrimas dėl tariamo karinių paslapčių perdavimo Maskvai, 66-erių politikas kaltinimus neigia ir kalba apie represijas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo tarpu gynė veiksmus prieš V. Medvečiuką, vadindamas tai kova su oligarchais. „Pasitelkiant įstatymus, iš V. Medvečiuko buvo atimta galimybė naudotis žiniasklaida ir valstybės turtu tam, kad atvirai smogtų šaliai ir darytų pražūtingą žalą valstybės saugumui“, – rašė 43-ejų prezidentas. Oligarchai esą neturėtų kištis į politiką.
Vasarį V. Zelenskis nurodė uždaryti V. Medvečiukui priskiriamą žinių stotį. Be to, opozicionieriui, jo žmonai ir kolegai parlamente Tarasui Kozakui dėl tariamo terorizmo finansavimo paskelbtos sankcijos. V. Medvečiukas ir T. Kozakas priklauso partijai „Opozicijos blokas už gyvenimą“, kuris siekia santykių su Rusija normalizavimo. Antroji pagal dydį frakcija parlamente turi 44 mandatus.
Nuo 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Maskvos paramos prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose abiejų šalių santykiai yra labai įtempti.
Maskvos teismas nuteisė garsų Rusijos kino ir teatro režisierių Kirilą Serebrenikovą dėl sukčiavimo ir valstybės lėšų pasisavinimo ir taip užbaigė ilgai trukusį teismo procesą, kuris sukėlė įtampą šalies kultūros bendruomenėje.
50-ies K. Serebrenikovas buvo suimtas prieš 3 metus. Penktadienį teismas nuteisė režisierių ir dar du jo bendrininkus pasisavinus apie 129 mln. rublių (apie 1,66 mln. eurų) meninei veiklai skirtų valstybės lėšų. Pats K. Serebrenikovas kaltinimus neigia ir tikina esąs nekaltas. Kol kas teismas nepaskelbė K. Serebrenikovui skiriamos bausmės.
Kai kurie apžvalgininkai bylą sieja su režisieriaus išsakyta kritika Rusijos ortodoksų bažnyčiai, kuri yra glaudžiai susijusi su aukšto rango Rusijos vyriausybės pareigūnais. Rusijos kultūros ministerija palaikė kaltinimus režisieriui.
Pernai, kai K. Serebrenikovui buvo taikomas namų areštas, jis tapo vieno prestižiškiausių Rusijos kino apdovanojimų – „Nika“ premijos – laureatu už filmą „Vasara“ apie SSRS roko žvaigždę Viktorą Cojų. Premija įteikta jam nedalyvaujant ceremonijoje.
Kirilas Serebrenikovas. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prokurorai pirmadienį paprašė skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę pripažintam Rusijos kino ir teatro režisieriui Kirilui Serebrenikovui, kaltinamam valstybės lėšų pasisavinimu.
Prokurorai taip pat prašo skirti režisieriui 800 tūkst. rublių (11 536 dolerių) dydžio baudą.
50 metų amžiaus Maskvos teatro „Gogolio centras“ vadovas K. Serebrenikovas buvo sulaikytas 2017 metų rugpjūtį. Jis teigė, kad jam reiškiami kaltinimai sufabrikuoti. Režisierius daugiau kaip pusantrų metų gyveno namų arešto sąlygomis, bet pernai balandį namų areštas buvo panaikintas.
Pernai, kai K. Serebrenikovui dar buvo taikomas namų areštas, jis už filmą „Vasara“ (Leto) gavo „Nikos“ premiją už geriausią režisūrą. Filme pasakojama apie legendinį rusų atlikėją Viktorą Cojų.
Kritikai teigia, kad režisieriaus sulaikymas buvo planuotas valdžios struktūrų veiksmas, siekiant nutildyti Rusijos ideologiją kritikuojantį ir liberalias idėjas šalyje skleidžiantį kūrėją. Kai kurie stebėtojai sieja bylą su režisieriaus kritika Rusijos ortodoksų bažnyčiai.
Nevyriausybinės organizacijos „Sea Watch 3“ laivo kapitonė vokietė Carola Racketė, kuri, nepaisydama draudimo, atgabeno kelias dešimtis migrantų į Lampedūzos uostą, paleista iš suėmimo, jai paskirtas namų areštas.
Kaip pranešė šeštadienį Italijos naujienų agentūra ANSA, ji kaltinama pasipriešinimu pareigūnams ir mėginimu nuskandinti laivą.
Daugiau kaip dvi savaites praleidęs jūroje su birželio 12 d. prie Libijos krantų išgelbėtais migrantais, C. Racketės laivas, neturėdamas leidimo įplaukti į Italijos teritorinius vandenis ir išlaipinti juos į krantą, naktį į šeštadienį įplaukė į Lampedūzos uostą ir, švartuodamasis prie pirso, kliudė Finansų gvardijos katerį.
Žmonės per incidentą nenukentėjo. 40 migrantų išlaipinti į krantą. Vėliau juos žada priimti Prancūzija, Suomija, Vokietija, Liuksemburgas ir Portugalija. Laivo kapitonė buvo suimta.
Italijos vicepremjeras ir VRM vadovas Matteo Salvinis pareiškė esąs patenkintas teismo institucijų sprendimais. „Sea Watch 3“ jis tviteryje pavadino „piratų laivu“, o kapitonės veiksmus – „nusikalstamais“. Jis taip pat informavo, kad laivas konfiskuotas, o įgulai paskirta 50 tūkstančių eurų bauda.
M. Salvinis pasigedo Nyderlandų, su kurių vėliava plaukioja „Sea Watch 3“, reakcijos. Roma reikalavo, kad laivas plauktų į vieną iš Nyderlandų uostų.
Pažymėtina, jog pastarosiomis dienomis Lampedūzoje nekliudomi išsilaipino dešimtys migrantų, atplaukę čia savarankiškai, valtimis, ne tik iš Libijos, bet ir iš Tuniso.
Migrantai jūroje buvo persodinami į nedideles valtis iš didesnių laivų. Vienas iš jų buvo sulaikytas prieš kelias dienas, kai mėgino grįžti į Libiją.
Po beprecedenčio tarptautinio protesto Rusijos žurnalistas Ivanas Golunovas atgaus laisvę. Visi kaltinimai jam panaikinti, antradienį pareiškė Rusijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas. Anot jo, tyrimas parodė, kad 36-erių reporteris nusikaltimo nepadarė. I. Golunovui dar antradienį panaikintas namų areštas.
Žurnalistas, be kita ko, atskleidęs korupciją policijoje ir žvalgyboje, praėjusią savaitę buvo sulaikytas dėl esą su narkotikais susijusia veikla.
Prieš žinomo reporterio suėmimą kilo tarptautinis protestas.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
Prieš pat Kalėdas viešojoje erdvėje šmėkštelėjo žinutė, kad Nyderlandai patenkino buvusio Gruzijos prezidento ir Ukrainos „Naujųjų jėgų judėjimo“ („Ruchnovychsil“) lyderio Mikheilo Saakashvillio prašymą išduoti jam vizą, pastarasis prašymą motyvavo siekiu išlaikyti ryšį su šeima – jo žmona Sandra Roelofs yra Nyderlandų pilietė.
Maištingasis gruzinas pastarosiomis savaitėmis ir šiaip įtampų nestokojančiai Ukrainos vidaus politikai nuolat žeria papildomų „siužetų“, tarp kurių ir trumpa laipiojimo stogais sesija. Irgi politinis „pijaras”, beje, viešojoje erdvėje komentuotas visu rimtumu – Gruzijos televizijai „Rustavi 2“ gruodžio 17-ąją politikas paaiškino, kad gruodžio 5-osios rytą teisėsaugininkai apie 45 minutes laužė duris Kijevo buto, kuriame jis buvo, o visi mobiliojo ryšio signalai tuo metu buvo dirbtinai užslopinti. Todėl jis užsikraustęs ant daugiabučio stogo prisiskambinti bendraminčiams negalėjo ir taip išološęs maždaug porą valandų, per kurias, pasak M.Saakashvillio, žmonės buvo informuoti, ir kieme susirinko būrys jo šalininkų bei didžiausių Ukrainos televizijos kompanijų reporteriai.
Publikai susirinkus, politikas ant to paties stogo leido uždėti jam antrankius, bet su pareigūnais nusileidęs atgal į butą pareikalavo dušo, kuriame užtruko, paskui po susistumdymo jam vėl uždėti antrankiai. Į belangę politikas gabentas ne be „įtampų“, daboklėje spėjo paskelbti neterminuotą bado streiką, tačiau greitai iš jos buvo išlaisvintas, kai Kijevo Pečersko teismas atsisakė tenkinti prokuratūros prašymą skirti politikui namų areštą dėl kaltinimo pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 256 straipsnio 2-ą dalį (bendrininkavimas nusikalstamos grupuotės nariams bei jų nusikalstamos veiklos slėpimas).
Prieš šiuos „trilerius“, gruodžio 5-ąją, Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka spaudos konferencijoje nurodė, kad buvusio Gruzijos prezidento veiklą finansuoja į Rusiją pasitraukęs irgi į Rusiją pabėgusio buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus bendražygis verslo oligarchas Sergejus Kurčenko.
Kijeve kilo susirėmimai tarp Michailo Saakašvilio šalininkų ir Ukrainos specialiųų tarnybų. EPA – ELTA nuotr.
Štai tokie visais atžvilgiais nenuobodūs „politikavimai“, dėl kurių (ir netik jų), panašu, laukia ilgi teisminiai procesai. Ukrainos generalinė prokuratūra jau nežinia kiek kartų kvietė maištingą politiką atvykti į apklausą. Kai kuriais atvejais jis nuėjo – tarkime, gruodžio 18-ąją, bet parodymus duoti atsisakė pareiškęs, kad jo baudžiamoji byla turi būti perduota Ukrainos saugumo tarnybai. Paskutinis kvietimas atvykti buvo gruodžio 26 dieną, ir politiko advokatas Pavelas Bogomazovas iš pradžių suteikė vilties, kad M.Saakashvillis planuoja vykti. Dabar jau žinoma, kad ir ši apklausa neįvyko, mat, pasak kito advokato Ruslano Černoluckio, jo ginamasis gavo šaukimą ir apklausai, ir mėginių išgavimui ekspertizei, o dviejų šių veiksmų atlikimas vienu metu yra neteisėtas.
Oficialusis Kijevas skaudžiai moka už netoliaregišką sprendimą liepą panaikinti tuo metu į užsienį išvykusiam buvusiam Gruzijos prezidentui bei Ukrainos Odesos srities gubernatoriui pilietybę. Po to, kai rugsėjo viduryje savo rėmėjų jis buvo tiesiog įneštas „atgal“ į Ukrainos teritoriją, istorijoms „aplink M.Saakaschvillį“ galo nematyti. Be čia išvardytų ir ne tik šių „pastiprinimų“ istorija veikiausiai jau būtų išsisėmusi.
Jau po Nyderlandų sprendimo M.Saakashvillis televizijoje „News One“ pareiškė, kad yra gavęs pilietybės pasiūlymų iš kelių Europos valstybių, bent jau jų pagrindinių politikų, turi darbo pasiūlymą JAV, taigi galįs išvykti bet kada ir bet kur, tačiau gins savo teises Ukrainoje. Taip pat skelbia veiksiąs ramiai, be provokacijų, ir tai skamba kiek anekdotiškai. Pasak politiko, oficialusis Kijevas nori uždaryti jį į namų areštą, kad parengtų pagrindus jo ekstradicijai į Gruziją. Rugsėjo pradžioje Ukraina ne pirmą kartą gavo Tbilisio užklausimą dėl M.Saakashvillio paieškos, suėmimo bei ekstradicijos, generalinei prokuratūrai pavesta atlikti ekstradicijos prašymo analizę.
Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis jėga bando sugrįžti į Ukrainą. EPA – ELTA nuotr.
2014 ir 2015 metais Kijevas prašymus dėl buvusio Gruzijos prezidento ekstradicijos atmetė. Gruodžio 21 dienos ieškiniu Kijevo apygardos teismui (atsakovė – Ukrainos teisingumo ministerija) M.Saakasvillis reikalauja pripažinti ekstradicijos prašymo patikrą neteisėta.
Po pasilaipiojimo stogais politikas parašė privatų laišką Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuriame siūlė kartu ieškoti konflikto sprendimo kelių, bet kai Prezidento administracija laišką paskelbė, gruodžio 20-ąją savo „Facebooko“ paskyroje jau viešai ragino Ukrainos prezidentą atsistatydinti kaip nesugebantį keisti situacijos šalyje į gerąją pusę. Politikas taip pat apkaltino Prezidento administraciją provokacija, ant kurios jis „papuolęs“, kai gruodžio 17-ąją surengto mitingo metu su rėmėjais mėgino šturmuoti Oktiabrsko rūmus Kijeve, bet gavo teisėsaugininkų atkirtį. Tada nukentėjo 32 pareigūnai, į medikus kreipėsi ir pora civilių.
M.Saakashvilio demaršus jau komentuoja Kijeve akredituoti Vakarų diplomatai, per metinę spaudos konferenciją dėl „po aikštes bėgiojančio ir sumaištį keliančio gruzinų politiko“ užuojautą ukrainiečių tautai veidmainiškai skelbė Rusijos prezidentas. Taip, politikas jau neabejotina tarptautinė žvaigždė – pavardė Mikheil Saakashvilli „Google” paieškos sistemoje renka 1 470 000 nuorodų. Vis dėlto žurnalo „Korrespondent“ sudarytame 2017-ųjų įtakingiausių ukrainiečių šimtuke maištingojo gruzino nėra.
Galima būtų atsidusti – tas intermedijų serialas kažkada juk baigsis. Bet yra ir neintermedinė pusė. Gruodžio 18-ąją buvęs Gruzijos pasiuntinybės Kijeve spaudos atstovas Bacho Korchilava savo „Facebooko“ puslapyje informavo, kad per Ukrainos rytų separatistų artilerijos ataką prie Svetlogorsko buvo sužeisti ar kontūzyti 8 „Gruzinų legiono“ kovotojai (vėliau patikslinta – nukentėjo 6 gruzinai ir 2 ukrainiečiai). „Legioną“ sudaro nepamainomo vado Mamukos Mamulashvilio vadovaujami 150 karių (anksčiau tarnavusių Gruzijos armijoje ir iš jos pasitraukusių arba atleistų), kurie nuo 2014-ųjų pradžios paraginti M.Saakasvilio nutarė padėti ukrainiečiams kautis su Rusijos samdiniais Ukrainos rytuose. Taip gruzinai atsidėkoja ukrainiečių tautai už solidarumą 2008-aisiais, kai Rusija okupavo dalį Gruzijos teritorijos.
Artilerijos ataka prieš „Gruzinų legiono“ savanorius sutapo su M.Saakshvillio rėmėjų suaktyvėjimu Kijeve ir paskatino visokius spėliojimus tarp politikų ir ekspertų benduomenėje. Sąmokslo teorijas dar pakurstė gruzinų naujienų agentūra „Timer“, kuriai vienas „Gruzinų legiono“ karys anonimiškumo pagrindais išsakė kovotojų įtarimą, jog atakavusieji tiksliai žinojo jų koordinates. „Legiono“ vadas M.Mamulashvilis atsisakė pativirtinti arba paneigti šią informaciją.
Michailas Saakašvilis grįžta į Ukrainą. Bet ar dėl to Ukrainai – geriau? EPA – ELTA nuotr.
2016-ųjų gegužę po atitinkamų sutarčių sudarymo legionas tapo motorizuoto pėstininkų bataliono „Kijevo Rusia“ padaliniu, vis dėlto Gruzijos valdžios požiūris į Ukrainos pusėje kariaujančius tautiečius nevienaprasmis – šios šalies gynybos bei vidaus reikalų ministerijos net yra paskelbusios oficialius perspėjimus dėl Gruzijos piliečių dalyvavimo koviniuose veiksmuose užsienio šalių teritorijose. Tiesa, „legionieriai“ perspėjimo nepažeidžia, nes jis liečia kariaujančius tokių grupuočių kaip „Islamo valstybė“ pusėje, o jie juk kaunasi prieš neteisėtas rusų separatistų karines struktūras. Vis dėlto į „legionierius“ su tam tikru nerimu dairomasi, mat Tbilisyje daugelis politikų mano, jog jie visiškai pavaldūs M.Saakashvilliui. Buvęs Gruzijos prezidentas asmeniškai gerai pažįsta „legionierių“ vadą bei daugelį kovotojų, daug kartų pas juos lankėsi ir net likdavo nakvoti.
Kai situaciją aplink „Legioną“ komentuoja Gruzijos pasiuntinys Ukrainoje Gela Dumbadzė – tai yra tikras nerimo Tbilisyje ženklas, pasak radijo „Svoboda“ korespondento Georgijaus Kobaladzės (12 20), premjero Giorgiaus Kvirikashvilio vyriausybėje supranta su „Legionu“ susijusias politines rizikas. M.Saakashvillis ir jo vadovaujamas opozicinis „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (VNJ) neslepia planų stiprinti spaudimą dabartinei šalies valdžiai, taip pat buvusio Gruzijos prezidento ekstradicijos į tėvynę atveju. Partija gruodžio 9-ąją paskelbė apie parašų rinkimą po reikalavimu Ukrainos bei Gruzijos valdžioms nutraukti M.Saakasvillio politinį persekiojimą, priešingu atveju pagrasino masiniais protestais. Deja, ima veikti „Real politic“ versija, nors vienas VNJ lyderių Nugzaras Ciklauri primena, kad Donbase Ukrainos pusėje kovojantys gruzinai neturi jokių politinių tikslų ir stiprina Ukrainos-Gruzijos sąjungą prieš bendrą priešą.
Gruzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Primintina, kad prieš M.Saakashvillį tėvynėje iškeltos 4 baudžiamosios bylos, kita vertus, jis žinomas kaip vienas aršiausių Kremliaus priešininkų ir tuo pat metu vadovauja opozicijai Kiieve. Interviu „Svoboda“ (12 20) gruzinų politologas Tornikė Sharashenidzė sakė laikąs tikėtina versija, kad ataka prieš „Gruzinų legioną“ neatsitiktinai sutapo su M.Saakashvillio vadovaujamomis protesto akcijomis Kijeve – Maskvos netenkina gruzinų politiko įtakos stiprėjimas, o „Legioną“ Kremlius vertina kaip jo „galios instrumentą“. Taigi atakavusi gruzinų savanorius Ukrainoje Maskva parodė savo nepasitenkinimą įvykių raida Kijeve. Kita vertus, aplinkybėms pasisukus taip, kad legionieriai patrauktų į Kijevą, politiškai tai labai susilpnintų M.Saakashvillį – jie vis dėlto Gruzijos, o ne Ukrainos piliečiai.
Žodžiu, iš kurios pusės bežiūrėsi – beveik visur sumaištis. Tai ypač apmaudu, nes M.Saakasvillis, kurį norisi prisiminti kaip talentingą reformatorių, šį savo politinį paveldą barsto pavydėtinai energingai.
Teismas atsisakė paleisti iš namų arešto už užstatą buvusį Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos vadovą Polą Manafortą (Paul Manafort). Tai pranešė televizijos kanalas CNN, pasakodamas apie pirmadienį Vašingtone įvykusį teismo posėdį.
Teisėja Emi Džekson (Amy Jackson) pareiškė neturinti „pakankamos informacijos“ apie kaltinamojo ir jo verslo partnerio Riko Geitso (Rick Gates) finansinę būklę, kad galėtų panaikinti namų areštą. Jiems abiem draudžiama palikti JAV teritoriją, be to, jie turi nešioti specialius daviklius, perduodančius informaciją apie jų buvimo vietą.
Pasak teisėjos, ji tikisi gauti daugiau informacijos apie abiejų kaltinamųjų finansinius reikalus bei tikrąjį jų turto dydį ir grįš prie šio klausimo kitame posėdyje, kuris paskirtas gruodžio 11 d.
P. Manafortui namų areštas buvo paskirtas prieš savaitę. Jam ir jo verslo partneriui R. Geitsui pateikti kaltinimai pagal 12 punktų, įskaitant pinigų plovimą ir mokesčių vengimą.
Teismas nustatė P. Manafortui 10 milijonų dolerių užstatą. Jo advokatai pareiškė, kad P. Manaforto turtas sudaro 28 milijonus dolerių, bet prokuroras tuo suabejojo ir mano, jog kol kas nepateikta duomenų, rodančių, kad jis gali sumokėti 10 milijonų dolerių užstatą.
Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą prašant panaikinti gegužės 31 d. paskelbtą Vilniaus miesto apylinkės teisėjo nutartį, kuria buvo atmestas prokuratūros prašymas leisti pratęsti anksčiau skirtą 20 dienų suėmimo terminą vienam iš įtariamųjų rezonansinėje didelės apimties korupcijos byloje.
Po šios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties įtariamasis iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo buvo paleistas baigiantis gegužės 13 d. teismo nutartimi skirtam suėmimo terminui.
Šiandien teismui pateiktame skunde taip pat prašoma teismo leisti pratęsti įtariamajam suėmimo terminą dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo aukštesnio teismo sprendimo priėmimo dienos, nes, skundą pateikusio prokuroro manymu, dabar sunkiais nusikaltimais įtariamam asmeniui skirtos kardomosios priemonės yra nepakankamos siekiant užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese, apriboti galimybes trukdyti tyrimui, daryti poveikį su tyrimu susijusiems asmenims ar sunaikinti, paslėpti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus.
Šiuo metu įtariamajam skirtos šios kardomosios priemonės: 25 tūkstančių eurų piniginis užstatas, namų areštas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais įtariamajam asmenimis.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Lietuvos generalinė prokuratūra sausio 5-ąją išplatino oficialų pareiškimą dėl "Viktoro Uspaskicho paskelbtų tiesos neatitinkančių ir visuomenę dezinformuojančių teiginių“. Slaptai.lt skelbia visą Lietuvos Generalinės prokuratūros pranešimą.
Viešai paskelbtame tekste, kuris pasirašytas Viktoro Uspaskich vardu, buvo paskelbti tiesos neatitinkantys ir visuomenę dezinformuojantys teiginiai apie ikiteisminį tyrimą ir procesines baudžiamojo persekiojimo priemones.
Nuo 2014-ųjų metų vasario mėnesio vyresnioji Uzbekistano prezidento duktė Gulnara Karimova laikoma „namų arešto sąlygomis“ savo asmeninėje viloje prie Taškento.
Jai draudžiama naudotis telefono ryšiu bei internetu. Jos asmeninis puslapis internete – užblokuotas. Jos namas Šveicarijoje – tuščias. Visos jai priklausiusios prestižinės parduotuvės – uždarytos. Tiesa, karts nuo karto G.Karimovai pavyskta spaudai išsiųsti laiškų, kuriuose „Uzbekistano princese“ iki šiol tituluota gražuolė skundžiasi savo likimu.
