Narystė NATO

Helsinkis, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Suomijos įstatymų leidėjai antradienį didžiule balsų dauguma nubalsavo už prisijungimą prie NATO, kaip atgrasymą nuo Rusijos agresijos, ir sudarė sąlygas artimiausiomis dienomis pateikti bendrą su Švedija paraišką.

 

Po pusantros dienos trukusio debatų maratono 188 iš 200 parlamento narių balsavo už narystę NATO – tai dramatiškas posūkis nuo Suomijos karinio neprisijungimo politikos, trukusios daugiau nei 75 metus. „Šįvakar pasirašysime paraiškos laišką dėl narystės NATO“, – visuomeniniam transliuotojui YLE sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto. „Tuomet galbūt rytoj, kartu su Švedija, Suomijos ambasadorius NATO pateiks laišką NATO“, – sakė jis.

 

Suomiją, turinčią 1 300 km ilgio sieną su Rusija, sukrėtė Rusijos invazija į kitą kaimynę – Ukrainą. „Mūsų saugumo aplinka iš esmės pasikeitė“, – pirmadienį, prasidėjus diskusijoms, parlamentui sakė Suomijos premjerė Sanna Marin. „Vienintelė šalis, kuri kelia grėsmę Europos saugumui ir dabar atvirai kariauja agresijos karą, yra Rusija“, – sakė ji.

 

Suomija daugiau nei šimtmetį buvo Rusijos imperijos dalis ir įgijo nepriklausomybę 1917 metais. Tada 1939 m. ją užpuolė Sovietų Sąjunga.

 

Per kruviną Žiemos karą suomiai įnirtingai kovėsi, bet galiausiai buvo priversti perleisti didžiulį savo rytinės Karelijos provincijos ruožą sudarę taikos sutartį su Maskva. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai suomių nori stoti į Aljansą – beveik tris kartus daugiau nei prieš vasario 24 d. pradėtą karą Ukrainoje.

 

Švedija pirmadienį paskelbė oficialiai ketinanti pateikti paraišką dėl narystės NATO, o antradienį užsienio reikalų ministrė Ann Linde pasirašė prašymą.