NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė

Trumposios naujienos

Akimirka iš Hunter 2016 pratybų. KAM nuotr.

Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje penktadienį prasideda tarptautinės prieštankinių padalinių kovinio šaudymo pratybos „Hunter 2017“ („Medžiotojas 2017“).

Jose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų prieštankinių padalinių kariai kartu su NATO priešakinių pajėgų bataliono pėstininkais iš Vokietijos ir Norvegijos vykdys kovinius šaudymus iš prieštankinių ginklų, atnaujins ir papildys prieštankinių padalinių valdymo ir taktikos žinias, studijuos galimo priešo mechanizuotųjų ir tankų padalinių taktiką, dalinsis turima patirtimi.

Pratybos „Hunter 2017“ rengiamos kasmet nuo 2010 m., primena Krašto apsaugos ministerija. Šiais metais mokymuose pirmą kartą bus naudojamas treniravimosi metodas „pajėgos prieš pajėgas“, kai granatsvaidžiais ir prieštankinėmis raketomis ginkluoti paramos vienetai rems manevrinius pėstininkų vienetus, besitreniruojančius kovoti prieš tankais ir kovos mašinomis ginkluotus padalinius. Pagal pratybų sumanymą, priešo imitavimui bus pasitelkti Vokietijos tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Marder“ ir Norvegijos pėstininkų kovos mašinos „CV-90“.

Pratybas stebėti ir savo patirtimi pasidalinti su NATO kariais atvyks ir du karininkai iš Ukrainos, kurie pratybų dalyviams pristatys, kokią taktiką kovoje su separatistų šarvuota technika naudoja Ukrainos prieštankiniai padaliniai. Karininkai dalinsis konflikto Rytų Ukrainoje metu įgyta patirtimi, taip pat stebės pratybų procesą.

Iš viso pratybose „Hunter 2017“ spalio 6-15 d. dalyvauja daugiau nei 600 karių. 

Karinėse pratybose Hunter 2016. KAM nuotr.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje (Jonavos r.) yra dislokuota nuo šių metų pradžios. Joje šiuo metu per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 200 Nyderlandų ir per 200 Norvegijos karių. Planuojama, jog kitais metais prie grupės prisijungs Čekijos, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai. NATO bataliono kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ Rukloje ir dalyvauja bendruose mokymuose.

Reaguodami į pasikeitusią saugumo situaciją NATO šalių vadovai 2016 m. susitikime Varšuvoje priėmė sprendimą sustiprinti NATO buvimą rytinėje Aljanso dalyje. Todėl šiandien Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos pilnai pasirengusios ir aprūpintos keturios rotacinės daugianacionalinės kovinės grupės, kuriose apie 4,5 tūkst. karių. Joms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Šios daugianacionalinės kovinės grupės yra gynybinio pobūdžio ir dislokuotos prie rytinių Aljanso sienų atgrasymo tikslais. Jų buvimas čia reiškia tai, kad užpuolus vieną šalį, į tai reaguotų visas Aljansas. Atsižvelgdamas į pakitusią saugumo situaciją Aljansas taip pat yra tris kartus padidinęs NATO greitojo reagavimo pajėgas iki 40 tūkst. karių, kurių priešakyje – ypač greito reagavimo pajėgos. Kartu veikia ir aštuoni nedideli Aljanso štabai – NATO pajėgų integravimo vienetai.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

KAM nuotraukose: akimirkos iš „Hunter 2016“ pratybų.

2017.10.07; 00:01

Trumposios naujienos

Pirmadienio vakarą į Klaipėdą atvykę Liuksemburgo kariai prisijungė prie nuo šių metų pradžios Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės.

Liuksemburgo kariai Lietuvoje. Lauros Skiezgilienės (KAM) nuotr.

Į Lietuvą atvykęs Liuksemburgo karių būrys padės užtikrinti bataliono kovinės grupės logistinę paramą.

Liuksemburgo kariai atsigabeno ir logistinę techniką – apie 10 įvairios modifikacijos transportavimo sunkvežimių.

Šiuo metu Lietuvoje dislokuotoje NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnauja Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos ir Liuksemburgo kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.

2017-2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.19; 02:00

Trumposios naujienos

Tarnybą Rukloje pradėjo antroji Belgijos karių, tarnausiančių NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje, pamaina. Naujasis Belgijos kariuomenės padalinys suformuotas iš 29-ojo Logistikos bataliono, dislokuoto Grobbendonke. 

Šią savaitę atvykusi kuopa pakeitė nuo vasario mėnesio Lietuvoje tarnavusius ir į tėvynę išvykusius Belgijos logistikos kuopos karius. Karių pasikeitimo proga Rukloje surengta iškilminga karių sutikimo ir išlydėjimo ceremonija. Į grupę įsiliejusius karius pasitiko ir pasveikino NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Christoph Huber. Tuo pačiu vadas dar kartą padėkojo tarnybą baigusiems Belgijos kariams ir palinkėjo saugios kelionės namo.

Belgijos karių pagrindu suformuota tarptautinio bataliono logistikos kuopa atlieka logistinės paramos užduotis, remia padalinių perdislokavimo operacijas.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra visiškai sukomplektuota – dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų ir apie 200 Norvegijos karių.

2017-2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.

NATO stiprina savo priešakinį buvimą prie Rytinių NATO sienų, dislokuodama čia rotacine tvarka keturias kovines grupes Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Šios kovinės grupės, kurioms vadovauja Jungtinė Karalystė, Kanada, Vokietija ir JAV yra daugianacionalinės, kovai parengtos pajėgos, demonstruojančios transatlantinio ryšio stiprumą. Jų buvimas reiškia tai, kad vienos aljanso narės užpuolimas reikštų ataką prieš visas. Šios pajėgos reiškia ir didžiausią kada nors NATO kolektyvinės gynybos sustiprinimą, kuris taip pat apima ir NATO buvimą Juodosios jūros regione.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.03; 06:20

Fotoreportažai

Gegužės 24 d. į Klaipėdos jūrų uostą atgabenta Norvegijos kontingento, tarnausiančio NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje, kovinė ir administracinė technika. Apie 60 karinio transporto vienetų sudarys įvairių modifikacijų tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos CV 90, įvairių modifikacijų šarvuočiai M113, krovininės ir lengvosios transporto priemonės.

Karinės Norvegijos kariuomenės technikos atvykimą į Klaipėdos jūrų uostą padėjo užtikrinti Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Sūduvis“ (M-52). Jis pasitiko ginkluotę gabenantį keltą ir jį lydinčias NATO fregatas Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje bei saugiai palydėjo prie Klaipėdos uosto krantinės, Nyderlandų fregatos HNoMS „Roald Amundsen (F-311) sraigtasparnis saugojo keltą iš oro.

Į Lietuvą atvykusią Norvegijos karinę techniką atlydėjo NATO nuolatinės parengties pirmosios jūrinės grupės kovinių laivų junginys (SNMG1), remiantis Lietuvoje veikiančią NATO priešakinių pajėgų bataliono grupę. Tai pirmas kartas, kai NATO karinės jūrų pajėgos prisidėjo dislokuojant tokius priešakinių pajėgų pajėgumus.

Iš Klaipėdos Norvegijos karių technika kovinės grupės logistiniais pajėgumais išgabenta į Ruklą, kur ir dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

Planuojama, jog visas Norvegijos karių kontingentas į Lietuvą atvyks jau kitą savaitę.

„Labai džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti į Lietuvą atvykstančius Norvegijos karius. Su visu jų atvykimu baigsime NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje dislokavimo etapą. Kartu su kovine grupe mes jau dalyvaujame įvairiose treniruotėse ir su nekantrumu laukiame, kai kartu su Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ birželį dalyvausime pratybose „Geležinis vilkas“, – sakė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Chistoph Huber.

NATO eFP pajėgų bataliono sudėtyje tarnaus apie 200 karių iš Telemark bataliono ir Norvegijos kariuomenės Šiaurės brigados padalinių.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų karių.

Nuotraukų autorė: Laura Skiezgilienė.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2017.05.25; 03:30

Aktualijos

Gegužės 10 d. į Lietuvą pirmojo oficialaus vizito atvyksta JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (James Mattis). 

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (James Mattis). Nuotraukos šaltinis – US Department of Defence.

Planuojami jo dvišaliai pokalbiai su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu. Juose pareigūnai aptars dvišalį karinį bendradarbiavimą ir priemones, kurios dar labiau sustiprins Lietuvos ir regiono saugumą. Vėliau JAV gynybos sekretorius dalyvaus bendruose darbo pietuose su Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais.

Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Šis vizitas yra dar vienas svarbus įrodymas, jog Lietuva turi stiprius sąjungininkus ir gali jaustis saugi“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Po susitikimų Prezidentūroje ir darbo pietų JAV ir Baltijos šalių gynybos ministrai, Lietuvos kariuomenės vadas ltn.gen. Jonas Vytautas Žukas vyks į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje.

Čia jie susitiks su Lietuvoje dislokuotais JAV pajėgų kariais, Lietuvos karinių pajėgų atstovais ir Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariais, apžiūrės karių naudojamą techniką ir ginkluotę.

JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė mūsų saugumą užtikrinanti sąjungininkė. Pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje 2014 m. pavasarį, JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas tapo gerokai intensyvesnis, o JAV karinio buvimo ir veiklos apimtys išaugo. JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes.

JAV kariai Vilniuje. Vytauto Visocko nuotr.

JAV kariai dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, įgyvendinant NATO parengties veiksmų planą, (angl. NATO Readiness Action Plan, RAP), parengtą Velso susitikimo metu 2014 m. rugsėjo 5 d., į Lietuvos Respubliką JAV siunčia rotuojamas pajėgas pagal operaciją „Atlanto Ryžtas“ (angl. Operation Atlantic Resolve), įgyvendina Europos saugumo užtikinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initative) ir vykdo kitas saugumo užtikrinimo priemones. 

Amerikiečių kariai Vilniaus centre. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

Ypač Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje sustiprėjo, kai šių metų sausį Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja dar kartą patvirtintas abiejų šalių įsipareigojimą dirbti kartu stiprinant NATO aljansą, didinant Europos saugumą ir kovojant su globalinėmis saugumo grėsmėmis.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.05.10; 06:23

Trumposios naujienos

Kovo 1 d. Lietuvoje lankysis JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Frederick „Ben“ Hodges. Vilniuje su generolu susitiks krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Ministras ir kariuomenės vadas su JAV sausumos pajėgų vadu aptars saugumo situaciją regione, tolesnius planus dėl NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimo Lietuvoje, NATO priešakinių pajėgų dislokavimo ir karinio rengimo klausimus. 

JAV generolas Frederick „Ben“ Hodges. Št. srž. Ediko Ponomariovo nuotr.

Po susitikimo Vilniuje gen. ltn. F. B. Hodges kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadų brigados generolu Valdemaru Rupšiu lankysis Rukloje (Jonavos r.), kur susitiks su Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono vadovybe, Lietuvos kariais ir bendrose pratybose dalyvaujančiais JAV rotacinių pajėgų kariais.

JAV kariai Lietuvoje kartu su mūsų šalies kariais treniruojasi kaip dalis JAV operacijos „Atlantic Reslove“ Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Šią operaciją JAV pradėjo 2014 m. pavasarį, reaguodamos į pasikeitusią saugumo situaciją po aktyvių karinių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir siekdamos stiprinti saugumo priemones rytiniame Aljanso flange ir taip pademonstruoti paramą Baltijos šalims. Šiuo metu mūsų šalyje kartu su Lietuvos kariais treniruojasi per 120 JAV karių iš Sausumos pajėgų 4-osios divizijos 3-osios brigados 68-ojo sunkiojo pėstininkų pulko 1-ojo bataliono. Naujoji JAV rotacinių pajėgų pamaina kartu atsigabeno apie 10 tankų M1A2 „Abrams“, 5 pėstininkų kovos mašinas M2A3 „Bradley“, kt. techniką.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota NATO viršūnių susitikime pernai liepą Varšuvoje priimtu sprendimu, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos aktyvius veiksmus Ukrainoje. NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, kitais metais Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Iš viso apie 1 200 karių. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje, dislokuotai Rukloje, vadovauja Vokietija. Tokios kovinės grupės, siekiant stiprinti sąjungininkų buvimą rytiniame aljanso flange, nuo metų pradžios dislokuojamos ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.

Št. srž. Ediko Ponomariovo nuotraukoje – gen. ltn. F. B. Hodges.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2017.02.28; 05:23