Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Vilniaus viršūnių susitikime viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pabrėžia, kad Vokietija nori, jog Ukraina prisijungtų prie NATO. Tačiau, anot jo, Aljansas negali pasiūlyti Ukrainai narystės tol, kol nesibaigė karas.
„Mes visada sakėme, kad Ukrainos ateitis yra NATO. Dėl to nekyla jokių abejonių. Apie įstojimą į NATO reikėtų kalbėti, kai baigsis karas“, – žurnalistams antradienį teigė B. Pistoriusas.
„Mes tikrai negalime derėtis dėl Ukrainos narystės NATO tol, kol vyksta karas. Taigi, jūs turite palaukti šios akimirkos ir tada mes turėsime tai padaryti greitai“, – pridūrė Vokietijos gynybos ministras.
Antradienį tokią Vokietijos ir dalies Aljanso valstybių poziciją sukritikavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis savo „Twitter“ įraše pažymėjo, kad Ukraina „nusipelnė pagarbos“, ir pridūrė, jog, regis, „nėra pasirengimo“ pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO ar priimti šalį į Aljanso gretas.
„Nėra precedento ir yra absurdiška, kai nenustatomas nei pakvietimo, nei Ukrainos narystės tvarkaraštis. Tuo pat metu netgi pridedama neaiški formuluotė apie „sąlygas“ pakviečiant Ukrainą“, – rašo V. Zelenskis.
Antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Interviu su prezidento patarėju Kęstučiu Budriu. ELTA / Dainius Labutis Lietuvai istorinio NATO susitikimo Vilniuje išvakarėse prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budys tikina, kad galutinis deklaracijos tekstas vis dar nėra suderėtas. Pasak jo, vis dar neaišku, kokia bus galutinė formuluotė dėl Ukrainos narystės NATO, ar bus susitarta dėl Švedijos pakvietimo į Aljansą, taip pat dar nėra patvirtinimo dėl regioninių gynybos planų.
Eltai duotame interviu K. Budrys tikina, kad jei deklaracijoje nebus numatytos konkrečios Ukrainos įstojimo į NATO gairės, Lietuva gali nuspręsti pasinaudoti veto teise. Visgi, pasak jo, deklaracija turėtų būti vetuojama tik tuo atveju, jei matytųsi aiškios geresnio susitarimo perspektyvos.
„Vetuoti vien tam, kad būtų veto ir kad nebūtų jokio sutarimo kaip tokio, tai mes turbūt ne apie tai šnekame. Tai žinoma, kad tos pažangos bus, bet kiek ji bus tenkinanti, tai žiūrėsime. (…) Derybų rezultatas turi būti ne tai, kad visus tenkinantis, bet mažiausiai netenkinantis“, – Eltai duotame interviu sakė K. Budrys.
Prezidento patarėjas taip pat džiaugiasi, kad deklaracijos tekste vietos turėtų atsirasti ir Vokietijos sprendimui dislokuoti brigadą Lietuvoje. Kita vertus, leidžia suprasti K. Budrys, kad kokia galutinė formuluotė dėl Vokietijos brigados bus suformuluota tekste – nėra labai svarbu. Anot jo, svarbiausia, kad šis klausimas būtų paminėtas, nors ir formaliai.
„Mums svarbu, kad yra atliepta, kokios papildomos saugumo priemonės yra įgyvendintos ir suplanuotos regione po Madrido viršūnių susitikimo“, – patikino K. Budrys.
– Kaip nuotaikos prieš Lietuvai istorinį įvykį – NATO viršūnių susitikimą? Ar esate užtikrinti savo pasirengimu tokio masto renginiui ir apskritai pasirengimu siekti savo tikslų, kuriuos ne kartą viešai akcentavote?
– Kaip priimanti NATO viršūnių susitikimo šalis tikrai esame pasirengę tiek iš logistinės pusės, tiek iš saugumo užtikrinimo pusės, tiek ir iš visos organizacinės pusės – dėl to esame ramūs. Aišku, įvairi tikimybė išlieka, kad gali mums norėti sugadinti renginį ir žinome, kad tokios pastangos tam tikrose srityse tikrai gali būti dedamos – kibernetinio aktyvumo matome ir kt. Bet tikrai viskas yra suvaldoma ir renginys įvyks kaip turėtų. Ir uždėsime ženkliuką „įgyvendinta“.
Kas yra susiję su darbotvarke ir su mūsų siekiniais, tai likus vienai dienai iki paties susitikimo mes atsakymų į daug klausimų dar neturime – tai yra reta. Ne tai, kad atsakymų neturime, bet dar nesame sutarę dėl to, kad jau esame sutarę. Taip yra ir dėl regioninių gynybos planų – mes dar patvirtinimo neturime. Lygiai taip pat neturime aiškumo dėl Ukrainos narystės NATO tam tikrų formuluočių, tai, ko mes siekiame. Ir laukiame dar šią dieną vykstančių pokalbių tarp valstybių lyderių – tai Turkijos, Švedijos. Taip pat žinome, kad NATO generalinis sekretorius imsis dar ir kito pobūdžio susitikimų, kurių metu bus derinami atsakymai dėl Švedijos narystės NATO. Tai iš tikrųjų į sąrašą pažiūrėjus, mes dar kaip niekad esame neuždarę tų temų, nes įprasta yra NATO viršūnių susitikime lyderiams pasveikinti ir patvirtinti jau priimtus sprendimus. Bet kad patys lyderiai taip paskutinę dieną sektų darbotvarkę – reta.
– Pastarąją savaitę prezidentas pareiškė, kad garantuota Ukrainos narystė NATO iš esmės reikštų trečią pasaulinį karą. Viešoje erdvėje kalbėta, kad toks pasakymas nesutampa su Lietuvos siekiu dėl Ukrainos narystės Aljanse ir net kertasi su pačių ukrainiečių lūkesčiais. Čia prezidentas buvo ne iki galo suprastas ar kaip čia buvo?
– Tai buvo tiesiog pakartota ta tezė, kurią ir ukrainiečiai sako – kad vykstant karui tikėtis tapti NATO nariais yra neįtikėtina: nes šalys dėl to nesutiks, nes tai reikštų, kad nuo kitos dienos įsitraukia į vykstantį konfliktą. Aš neatidarinėju temos dėl NATO Vašingtono sutarties reikalavimų dėl valstybių buvimo taikoje, bet tai yra visuotinai pripažintas teiginys…
Kita dalis yra, kuri nelieka nubraukta, tai pats pakvietimas į NATO – jis nesukelia tokių pasekmių. Suprantame, kad po pakvietimo turi būti visų valstybių narių pritarimas, tai gali užimti kažkiek ir laiko. Kitas svarbus dalykas, kaip viskas vyksta iki pakvietimo: ar mums dar reikia atskiro plano, kurį įgyvendinanti valstybė – Ukraina – tokiu būdu imtųsi reformų, atitiktų vieną ar kitą kriterijų – kaip ir mes turėjome narystės veiksmų planą. Mes sakome, kad to nereikia, kad nereikia jokių senų anksčiau turėtų priėmimo kelių, mums reikia naujo, greito, supaprastinto. Bet ir pakvietus iki narystės dar bus kelias. Tai ką norėjo pasakyti prezidentas, kad narystė, kuri būtų (iškart – ELTA) kaip šiandieną, ji vestų į tas galimas pasekmes ir dėl eskalacijos nuogąstavimas yra tikrai skeptiškų valstybių pagrindinė priežastis būti atsargesniems. (…)
Veto antspaudas
Ir aš nesakau, kad mes pritariame tai pozicijai, aš sakau, kad mes girdime, kaip ji išsakoma ir lygiai taip pat apie ją diskutuodami sakome: taip, suprantame, bet dėl to tiek daug dėmesio skyrėme pačiam pakvietimui. Pakvietimas tikrai buvo galimas ir stiprus žingsnis, kuris nevestų į tas fatalines pasekmes.
– Buvo daug kalbėta, kad gali Zelenskis ir neatvykti į Lietuvą, jeigu nebus kažkas konkretaus pažadėta. Visgi viešai patvirtinta, kad jis atvyksta į Lietuvą. Kiek suprantu iš jūsų ankstesnių pasakymų, jis atvyksta deryboms. Ar jo vizitas yra kaip tam tikra spaudimo priemonė? O gal ir pats prezidentas bandė įtikinti Zelenskį, kad atvykti yra prasminga?
– Prieš nepilnas dvi savaites jie matėsi ir apie tai kalbėjo. Jie kalbėjo ne vieną valandą ir aptarė nuo to, kokia yra situacija mūšio lauke, iki to, kokia situacija su parama. Galiausiai, ko galima tikėtis viršūnių susitikime. Taip kad tai yra svarbu ir NATO, tai yra svarbu, be jokios abejonės, ir Ukrainai. Nes tai yra vieną kartą metuose vykstantis renginys, kurio metu užsifiksuojame, kur mes esame ir ką gali Aljansas kaip toks padaryti. Tai ukrainiečiams yra tikrai labai svarbu turėti kuo aiškesnes garantijas dėl jų būsimos narystės, lygiai taip pat Aljansui yra svarbu užbrėžti tam tikrą savo supratimą apie euroatlantinę saugumo struktūrą ir kad Ukrainos vieta yra joje. Taip kad nežinau, kaip galėtų jis neatvykti. Nebent, kaip pats Ukrainos prezidentas sakė, gali reali saugumo situacija būti tokia, kad tiesiog sugriūtų tie planai. Bet jau čia būtų ne dėl politinių priežasčių.
Yra visos politinės priežastys būti čia, tuo labiau, kad ir Lietuvos gyventojai yra vieni didžiausių Ukrainos rėmėjų, nuoseklūs, nepavargę po pusantrų metų karo. Taip kad tai būtų svarbus parodymas ir Lietuvai, kad jos pastangos yra matomos ir vertingos.
– Yra tokių pasvarstymų, kad šis NATO susitikimas bus istorinis ne pasiekimais, o praleistomis progomis. Jeigu nebūtų tie Lietuvos iškelti lūkesčiai įgyvendinti, kas dėl to būtų atsakingas?
– Ar jis bus istorinis, ar ne, tai ne kiekvienas mes individualiai spręsime ketvirtadienį ar penktadienį, to dar nepakanka istoriškumui, jo svorio įvertinimui. Man atrodo, spręsime, kiek jis bus prisimintas, kiek jis bus įrašytas į paties NATO bent jau oficialią istoriją, kas jame buvo priimta. Ir aš net neabejoju, kad taip ir bus: vis tiek aš esu įsitikinęs, kad mes turėsime naujus regioninius gynybos planus, mes tikrai turėsime naują Vilniaus įsipareigojimą dėl finansavimo, taip jis ir vadinsis – Vilniaus gynybos investicijų įsipareigojimas. Mes tikrai turėsime ir tam tikrą postūmį su Ukraina, galbūt dar galėsime diskutuoti, kiek ten to istoriškumo, tačiau bet kokiu atveju mes piešime naują NATO kaip organizacijos fazę nuo Vilniaus. Bus referencijų į Vilnių ne vienoje vietoje. Pati didžiausia transformacija, kuri vyks NATO, tai bus su regioniniais gynybos planais, nes juos reiks įgyvendinti. Reikės priskirti pajėgas, tos pajėgos turės būti priskirtos prie konkrečios erdvės, toje erdvėje turės treniruotis, joms bus keliami reikalavimai, mes turėsime investuoti daug papildomų pinigų ir į infrastruktūrą priimančios šalies paramai suteikti, išankstiniam dislokavimui užtikrinti. Bus daug dalykų, kur kils klausimas, kodėl mes visą tai turime daryti. Ir vis tiek visi referuos į Vilniaus viršūnių susitikimą ir ten priimtus sprendimus.
– Ir noriu grįžti prie klausimo apie atsakomybę arba, atvirkščiai, apie padėkas, jeigu bus įgyvendinti tikslai. Tai kas čia dalinsis tuo? Nes juk visą laiką būna badomasi pirštais po to…
– Na taip, nesėkmės yra našlaičiai paprastai, o jau kai kokia nors sėkmė, tai išsirikiuoja didelė eilė tų, kurie turi būti apdovanoti. Bet žiūrint į visą procesą, kuris užtruko, matyt, dar prieš Madrido viršūnių susitikimą per šiuos metus, tai tos pastangos buvo sutelktos daugelio institucijų. Tai, kas vyksta realiu laiku, kai mes šnekamės, kokį darbą dirba diplomatai derėdamiesi ir kitos ministerijos aktyviai įsitraukusios, kariuomenė per savo prizmę… Tai čia visi dalyvavo. Nėra taip, kad vienas estafetę paneša, kitam atiduoda – kolektyviai viskas vyksta.
– Jūs minėjote, kad dabar dar vyksta ambasadorių susitikimai ir yra derinamas tas deklaracijos tekstas. Kai jau jis atsidurs ant vadovų stalo, ar jis bus galutinis, nebent su tais techniniais, niuansiniais pataisymais, ar visgi dar bus erdvės deryboms?
– Siekiamybė, žinoma, yra, kad tas tekstas būtų sutartas ir suderėtas iki vadovams susėdant prie stalo. Bet nebūtinai taip gali būti. Gali dėl jo būti deramasi ir vykstant vadovų susitikimui. Yra precedentų tokių buvę, kad ir patys vadovai imasi spręsti – turiu omenyje žymųjį Bukarešto atvejį – bet tai yra išimtis iš taisyklės. Tas pats procesas vyksta, kad manoma, kad toks galėtų būti kompromisinis variantas, pateikiama šalims, pritarimui ir, jeigu tą tylą šalys sulaužo, tada grįžtama prie dokumento, žiūrima, ką dar galima pataisyti. Tai aš nebūčiau toks tikras, kad mes jau rytoj ryte, iki prasidedant viršūnių susitikimui, turėsime galutinį variantą. Bet tikrai daug pastangų dedama sutarti dėl esminių dalykų – vienas iš jų yra dėl Ukrainos.
– Jeigu Ukrainai konkrečių narystės perspektyvų NATO nebūtų pasiūlyta, ko Lietuva ir siekia, ar deklaraciją būtų pasiryžta vetuoti?
– Mes tikrai turėsime su naryste ir su ta perspektyva, su keliu susijusias formuluotes. Aišku, tas vetavimas irgi yra viena iš priemonių rezultatui pasiekti. Nes mūsų siekiamybė yra, kad formuluotės būtų tokios, kurios tenkintų ir Ukrainą, ir NATO, kurios reikštų, kad mes turime automatizuotą kelią su pabaigoje Ukrainos naryste – to mes siekiame. Tai vetuoti vien tam, kad būtų veto ir kad nebūtų jokio sutarimo kaip tokio, tai mes turbūt ne apie tai šnekame. Tai, žinoma, kad tos pažangos bus, bet kiek ji bus tenkinanti, tai žiūrėsime. Irgi mes nesame vieni su ta pozicija, nėra Lietuva prieš visą NATO. Yra šalių grupė, kuri laikosi pakankamai vieningai, koordinuotai ir, man atrodo, mes drauge to rezultato ir pasieksime. Tai yra derybos, tai nėra karas. Tai ir derybų rezultatas turi būti ne tai, kad visus tenkinantis, bet mažiausiai netenkinantis… NATO emblema. ELTA foto
– Kompromisas?
– Tai turi būti sutarimas. Mes, ne tik Lietuvoje, neįvertiname ir kartais nesuprantame ne tik Lietuvoje tų žodžių svarbos ir tų pastangų, kurios dedamos į vienybės formavimą ir konstravimą. Tai yra didelės pastangos, tai yra žmonių darbo valandos, jeigu taip norite, yra diplomatų darbas tam, kad mes būtume vieningi. Nes priežasčių išsisklaidyti į visas puses ir skleisti skirtingas žinutes kartais ieškoti nereikia, jos natūraliai yra. Bet tam, kad mes vieningai iškomunikuotume pasauliui, nes tai ne vien tik apie Ukrainą yra, tai visą šį vaizdą, kur save mato NATO ir ką toliau darys, tai mes tikrai nesiekiame jo sugriauti, mes siekiame, kad jis būtų kuo geresnis. Tai aš esu įsitikinęs, kad Lietuva ir išlaikys tą savo pastangų kryptį.
– Dar vienas svarbus aspektas – Švedijos narystė NATO. Ar gali Švedija grįžti kaip kviestinis svečias iš šio susitikimo su konkrečiu sutarimu dėl įstojimo į NATO?
– Toks lūkestis yra. Mes gi suprantame, kad tam tikri dalykai neįvyks jau – Švedija kaip 32 narė neatsisės drauge prie stalo. Bet ji irgi turi išskirtinį statusą, tik dar nepasibaigusi ratifikavimo procedūra yra. Ir ji bus prie stalo, tiesiog su kitu statusu. Tai taip, lūkestis šiandiena, kad mes gausime tą pažadą, kad viskas išsispręs artimiausiu metu. Kitiems variantams irgi yra ruošiamasi, bet (…) mes sakome, kad tai yra mūsų interesas Švediją turėti NATO. Tai yra ne apie Švediją ir apie Švedijos interesus, bet lygiai taip pat tai yra ir mūsų interesas. Tai būtų vienas iš didelių, gerų rezultatų ir viso viršūnių susitikimo.
– Galbūt čia svarbu ne tiek NATO susitikimo kontekste, bet dėl to, kad lietuviai laukia Joe Bideno kalbos su tokiu lūkesčiu. Tai ko jūs tikitės, gal kažkokių labai svarbių istioriškai pasakymų, tarkime, kaip yra Bušo citata ant Vilniaus rotušės pakabinta: „kas pasirinks Lietuvą savo priešu, taps ir JAV priešu“. Kažko panašaus tikitės? Bus istorinių momentų?
–Kaip ir ta fazė, ji istoriška tapo dėl to, kad mes ja palaikėme istoriška ir ją uždėjome ten…
– Bet tai svarbus signalas.
– Taip, ji tuo metu turėjo didelį emocinį krūvį, aš puikiai atsimenu. Palyginant, kokios mums dabar žinios reiktų, kurią mes pagal savo svorį galėtume priskirti kokioje nors srityje, tai žinoma, kad būtų susiję su regiono saugumu. Ir turbūt šįsyk mes norėtume tokios istorinės frazės apie Ukrainą turbūt labiau nei apie Lietuvą ne dėl to, kad mums niekas nerūpi, bet dėl to, kad tokiuose geruose santykiuose su JAV esame ir turime tiek saugumo garantijų, kaip kad tais 2002 metais mes net pasvajoti negalėjome, kad Lietuvoje stovės JAV batalionas, kad turėsime kitus pajėgumus, būdami NATO nariais, darysime su modernizacija susijusius dalykus įsigijimuose ir visur kitur. Taip kad tai, kas yra susiję su JAV ir Lietuvos santykiais, tai, žinoma, kad juos reikia pasveikinti. Ir tikrai, esu įsitikinęs, kad taip ir padarys J. Bidenas, padėkos visiems Lietuvos gyventojams už paramą Ukrainai, kad mes stumiame tokiu būdu ir kitus daryti daugiau ir aiškiai pasisakys apie regioną. Pasisakys aiškiai, kas yra kas grėsmių prasme, kas yra Rusija su jos visa vadovybe ir ko gali tikėtis Ukraina. Aš manau, kad Lietuvos gyventojai būtent tokios žinios ir tikėsis.
– Dar prieš NATO samitą, šį savaitgalį, daug įtampų kilo dėl reklamos kampanijos „Call Russia“, kuria žmonės buvo raginami skambinti Rusijos gyventojams ir bandyti atkreipti jų dėmesį į Rusijos agresiją ir t.t. Galiausiai buvo nuspręsta plakatus nukabinti, reklamos kampaniją atšaukti. Kaip vertinate visą šią sumaištį? Kodėl kilo šios įtampos?
– Visas visuomenines iniciatyvas, kurių intencija yra padėti Ukrainai, žinoma, kad reikia sveikinti ir remti. Ir tas įsitraukimas tiek įvairių organizacijų grupių, pavienių asmenų, jis yra geras dalykas. Tai, kad yra diskusija, kas galėtų pasiekti efektyviau tą rezultatą, irgi yra sveikintinas dalykas. Kaip ir dėl tų pačių vėliavų, aš irgi prisimenu, kažkuriuo etapu buvo svarstoma, ar tikrai čia turėtų būti Ukrainos vėliavos, gal kažką kitą reikia pakabinti, gal reikėtų akcentuoti kitą santykį. Mes irgi turėjome diskusiją. Tai lygiai taip pat ir dėl šitos akcijos vyko diskusijas ir sprendimas toks priimtas. Aš jo nevertinu savaime gerai ar blogai. Tai yra gerai, kad mes apie tai diskutuojame, kad mes mąstome, kokias pasekmes gali vienas ar kitas dalykas sukelti. Ypač tada, kai mes vertiname, kas geriau ant stendo, ar geriau ši žinia pasaulio lyderiams ir jų delegacijoms, žurnalistams, ar kita žinia, nu tai…
– Bet ar reikėjo tokių kraštutinių priemonių, pavyzdžiui, nukabinti tuos plakatus?
– Aš džiaugiuosi, kad ne valstybė ir ne valstybės institucijos nustatinėja, kas yra gerai, kas yra blogai ir ko reikėtų imtis, kai visa tai kyla. Aš turiu, žinoma, savo nuomonę apie tai, kas geriausiai veikia ir ko labiausiai reikia Ukrainai šiuo metu. Tai, jeigu jų paklaustume, ko reikia, kaip reikėtų išnaudoti visą šią erdvę, tai jie turbūt kitokius sprendimus pasiūlytų.
– Dar vienas Lietuvai ypač svarbus saugumo garantas – pasiektas sutarimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Kalbama, kad tai turėtų atsispindėti NATO susitikimo deklaracijoje. Ar tai yra, kad tai atsispindėtų šiam dokumente, ar užtenka dvišalio susitarimo su Vokietija? NATO viršūnių susitikimas Vilniuje
– Mes nuosekliai tai ir darėme su savo partneriais vokiečiais, akcentavome, kad tai vyksta NATO rėmuose nuo pat pradžių, kaip ir prezidento ir federalinio kanclerio susitarimas buvo prieš Madrido susitikimą ir jis tokiu būdu ir buvo ten atspindėtas, apie tai, kad yra galimybė. Metų bėgyje mes ne kartą girdėjome ir iš vokiečių pusės, kad jie norėtų, kad tai būtų NATO sprendimų dalis, šis bendradarbiavimas ir vokiečių brigados dislokavimas. Ir tai atliepdami mes siekėme, kad tai atsispindėtų. Bet kokia tai forma būtų – kaip jau ne kartą kalbėjome – NATO negali niekam nieko liepti padaryti ar nedaryti ir panašiai. NATO įtraukia į planavimą, NATO gali rekomenduoti, gali duoti patarimą ir kitų tokių priemonių imtis. Arba kryptį duoti, reikalavimą kažkokį iškelti pajėgų, statuso ir visa kita. Tai šioje vietoje mes siekiame, kad NATO sąjungininkai pamatytų, kokį mes turime bendradarbiavimą, pažymėtų, atkreiptų į tai dėmesį, kad tai nevyksta vien tik kažkokia saviveikla.
– Bet ar aš gerai suprantu iš jūsų atsakymo, kad nėra lūkestis, kad brigados klausimas kažkaip labai konkrečiai būtų apibrėžtas, bet pats faktas, kad tai yra paminėta deklaracijoje, jau yra gerai ir yra pasiekimas?
– Taip. Mums svarbu, kad yra atliepta, kokios papildomos saugumo priemonės yra įgyvendintos ir suplanuotos regione po Madrido viršūnių susitikimo.
Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 10 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino atvyksiantis į NATO viršūnių susitikimą Lietuvos sostinėje Vilniuje liepos 11-12 dienomis, pranešė „Ukrinform“.
Apie tai V. Zelenskis pranešė vaizdo kreipiniu. Ukrainos prezidentas sakė, kad Vilniuje surengs dvišalius įvairaus lygio susitikimus, įskaitant su Europos šalių, Amerikos, Kanados, Japonijos atstovais. „Prioritetai visiškai aiškūs: oro gynyba mūsų miestams, visoms bendruomenėms visoje šalyje, stengiamės sukurti visavertį dangaus skydą. Taip pat ginklai fronto linijai – dėl to taip pat kalbėsimės Vilniuje. Žinoma, kalbėsime ir apie kitus gyvybių apsaugojimo ir mūsų bendro saugumo aspektus“, – sakė jis.
V. Zelenskis pareiškė įsitikinimą, kad Ukrainos kariams iš Vilniaus gali būti gerų su ginkluote susijusių naujienų.
„Atskirai – apie fronto liniją. Rytoj, viršūnių susitikimo, kuris dabar neįsivaizduojamas be Ukrainos, atidarymo dieną bus 503-ioji plataus masto karo diena. Tai daug pasako apie mūsų – Ukrainos žmonių – stiprybę (…) be jų stiprybės Europos saugumas jau tiesiog neįsivaizduojamas“, – pridūrė V. Zelenskis.
„Man didelė garbė atstovauti tokiems žmonėms ir tokiai Ukrainai!“, – sakė V. Zelenskis.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, liepos 7 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyks į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, patvirtino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, tai pranešė Censor.NET remdamasis transliuotoju „Deutsche Welle“.
Pasak J. Stoltenbergo, V. Zelenskis dalyvaus „Įžanginiame susitikime“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Anksčiau J. Stoltenbergas sakė, kad V. Zelenskis priėmė jo kvietimą atvykti į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, tačiau vos prieš savaitę būta abejonių dėl Ukrainos lyderio dalyvavimo. V. Zelenskis leido suprasti, kad nemato reikalo dalyvauti susitikime, jei NATO lyderiai nepademonstruos „drąsos“ pradėti Ukrainos stojimo į Aljansą procesą.
Penktadienį per vizitą Slovakijoje V. Zelenskis paragino NATO išspręsti Švedijos ir Ukrainos narystės problemą ir sakė, kad neryžtingumas kelia grėsmę Aljanso stiprumui ir pasaulio saugumui.
„Manau, kad šiuo klausimu vienybės nepakanka“, – Slovakijoje sakė V. Zelenskis. „Tai grėsmė Aljanso stiprumui“, – sakė Ukrainos lyderis ir pridūrė: „Tai labai svarbu viso pasaulio saugumui“.
Vėliavos. Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Slaptai.lt foto
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šventinėje Liepos 6-osios himno giedojimo ceremonijos kalboje pabrėžė, kad kitą savaitę į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvyksiantys 40 valstybių vadovai spręs, kaip Ukrainai įveikti Rusiją.
„Dabar svarbiausia, kad mes savo laisvę ir tai, ką pasiekėme, apgintume. Todėl kitą savaitę Vilniuje lankysis JAV prezidentas Joe Bidenas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir daug kitų, 40 valstybių vadovų. Visi kartu spręsime, kaip Ukraina nugalės Rusiją“, – Katedros aikštėje kalbėjo G. Nausėda.
„(Spręsime – ELTA), kaip užtikrinti Lietuvos saugumą, kad jokiam kareiviškam batui nekiltų nė menkiausios pagundos išbandyti mūsų tvirtybės“, – pažymėjo prezidentas.
Lietuvai minint 770-ąsias karaliaus Mindaugo karūnavimo metines, 21 val. viso pasaulio lietuviai sustojo sugiedoti „Tautiškos giesmės“.
Lietuvos himną kartu su vilniečiais ir miesto svečiais Katedros aikštėje ketvirtadienio vakarą giedojo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tautiškos giesmės“ giedojime dalyvavo ir su vizitu Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Valstybės himną „Tautišką giesmę“ liepos 6-ąją Lietuvoje pradėta giedoti 2009-aisiais, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.
„Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyva tą dieną prieš 14 metų pasaulio lietuviai pirmą kartą tuo pačiu metu visame pasaulyje sugiedojo Lietuvos himną.
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Gaila, bet per daugiau nei tris atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečius nė viena politinė jėga nesugebėjo pakilti aukščiau savo siaurų interesų ir sutelkti Tautą bendrų valstybės reikalų sprendimui. Tam, kad tai nutiktų, reikia padaryti tarsi ne tiek ir daug. Visų pirma – suvokti, kas yra svarbiausia tam tikru istoriniu momentu. Antra – sugebėti tai aiškiai suformuluoti ir iškomunikuoti visuomenei. Ir trečia – bent trumpam įveikti savo silpnybes ir nors trupučiuką pakilti aukščiau kasdienybės. O apibendrinant visa tai reikštų, kad reikia tapti valstybininku. Ne tuo, kuris čia buvo virtęs šešėlinės valdžios sinonimu, o tikru savo šalies patriotu.
Pasvarsčius gali susidaryti įspūdis, jog tai visai nesunku. Deja, tik iš pirmo žvilgsnio, nes jeigu viskas būtų taip paprasta, tai tikriausiai jau būtų seniai įgyvendinta. Kas mums trukdo? Priežasčių tikriausiai reikėtų ieškoti mūsų tautos istorijoje,nulėmusioje ir jos mentalitetą. Jei apeisime LDK laikus ir juos paliksime istorinio romantizmo šalininkams, į akis neišvengiamai kris tai, kad mūsų tauta didesnįjį savo istorijos tarpsnį gyveno ne savarankiškai, o didesniųjų tautų ujama ir nuo jų priklausoma. Tas neišvengiamai suformavo ir ištobulino prisitaikėliškumo sindromą, nes išgyveno tik tie, kas sugebėjo prisitaikyti prie nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Ir tame nėra nieko smerktino, tokia jau žmogaus prigimtis ir žmonijos istorijos raida. Tačiau, atidžiau įsigilinę į visumą, neišvengiamai privalėsime sutikti su tuo, kad vis tik didžiausią įtaką žmonijos pažangai turėjo gan negausi idealistų ar maištininkų grupelė. Tai yra tų, kurie nesitaikė su jiems likimo primestomis aplinkybėmis. Tačiau pastarųjų reikšmė ir indėlis dažniausiai būdavo įvertinamas tik tada, kai jų kauleliai jau būdavo sudūlėję. O kai kurie iš jų būdavo apskritai pasmerkiami užmarščiai. Nežiūrint nedėkingo likimo, visais istorijos tarpsniais vis tiek atsirasdavo pasišventėlių, kurie darė tai, ką jiems diktavo jų sąžinė ir pareigos supratimas. Tokie buvo mūsų knygnešiai, tokie – 1918 metų Lietuvos valstybės kūrėjai bei Sąjūdžio pirmeiviai. Tik jų dėka šiandien turime savo valstybę. Toli gražu ne tobulą, neretai pasiklystančią tarp Tautos išminčių palikimo ir siekio būti išskirtinai moderniais, bet – savo.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valstybė – tai mūsų visų bendrystė, o būtent joje ir slypi Tautos galia. Jeigu bendrystė bus sugriauta mūsų priešų ar mūsų pačių rankomis, nebeliks ir valstybės. Manau, dauguma tautiečių šito tikrai netrokšta. Tad iš kur gi kyla ta nuolatinė nesantaika, panieka kitam žmogui ar net neapykanta, kurią nuolat regime mūsų politiniame gyvenime, žiniasklaidoje ar net kultūrinėje sferoje? Kai kas turbūt pasakytų: žmogus – ne tik biologinio, bet ir socialinio darvinizmo produktas, todėl ir pasirengęs verčiau perkąsti gerklę konkurentui, nei pats tapti pastarojo auka. Ne vienu atvejų mes tai ir regime. Bet, manau, yra ir kitų nesantaikos priežasčių: neretai susidaro įspūdis, kad ta nesantaika dirbtinai kurstoma. Kieno? Turbūt tų jėgų, kurios nelinki gero Lietuvai.
Paimkime kad ir tą garsųjį “čekiukų“ skandalą. Ištisus dešimt metų savivaldybių tarybų nariai turėjo galimybę piktnaudžiauti veiklai skiriamomis lėšomis, tai niekam nebuvo paslaptis ir visiems tiko – įskaitant dabartinius „skaidrintojus“ bei skandalo pūtėjus. Bet kažkodėl būtent prieš NATO viršūnių susitikimą, kai Lietuva po ilgos pertraukos ir vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre, visas šis jovalas, vadinamas čekiukų skandalu, buvo su pasimėgavimu išvilktas į viešumą. Šiuo žingsniu Lietuvos politinės sistemos autoritetui buvo suduotas toks smūgis, kokio ji seniai nepatyrė. Manau, kad tikslas buvo NATO viršūnių susitikimo išvakarėse palikti Lietuvą be valdžios, tik kažkam tai turbūt ligi galo neišdegė. Bet, manau, mūsų didžioji kaimynė liko vis tiek patenkinta: istorinio įvykio išvakarėse Lietuva buvo parodyda kaip niekinga, korupcijos liūne paskendusi valstybėlė, kuri nebesusitvarko net su savais politikais, o moko kitus.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Deja, nuo „čekiukų“ skandalo pūtėjų neką atsilieka policija, pagrasinusi per NATO viršūnių susitikimą surengti streiką – tarsi jų problemas galėtų išspręsti atvykę svečiai (gal prezidentas Emmanuelis Makronas?). Manau, ir patys sumanytojai supranta šio plano absurdiškumą, bet naudojasi galimybe sukelti papildomą šaršalą. Ir tai vyksta statutinėje organizacijoje, kuri yra nacionalinį valstybės saugumą užtikrinančių institucijų sudėtinė dalis! (Apskritai, Lietuvoje susiklostė sunkiai suvokiama padėtis, kai stambiuose verslo objektuose profasąjungų nerasi su žiburiu, o valstybinėse institucijose jų apstu, bet tai jau kita tema.)
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Į visus nustebinusiųjų gretą šiomis savaitėmis stojo ir Konstitucinis Teismas (KT), priėmęs sprendimą dėl migrantų teisių. Šnekant paprasčiau, tai buvo valstybės sienos atvėrimas visiems, kas tik nori ją kirsti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė – silpnoka kabineto narė, bet jos atsakas į migrantų panaudojimą iš Rusijos ir Baltarusijos pusės kaip į hibridinio karo įrankius ir jų apgrežimas vertas visokeriopos pagarbos. Nes jei vadovautumės KT logika (kuo jie vadovavosi, nežinau), tai mes bet kokius sienos pažeidėjus dabar privalome sutikti su gėlėmis. Tačiau čia niekaip nesueina galai, nes valstybės sienos pažeidimas buvo ir išlieka nusikaltimu, o valstybė tam ir yra, kad gintų savo sienas nuo pažeidėjų. Tad kaip reikėtų apibūdinti tokį devynių KT teisėjų elgesį? Manęs neapleidžia įspūdis, kad jie, begindami Konstituciją, ją patys pažeidė – kaip ir galbūt sulaužė duotą priesaiką, kurioje pasakyta:,, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai“. Bet kokia čia ištikimybė, jei teisiškai neginamos tos Respublikos sienos? Pagal KT sprendimo logiką išeitų, kad jeigu dabar per LR sieną, apsimetę migrantais, pradėtų veržtis Jevgenijaus Prigožino samdiniai, mums užvis svarbiausios būtų tų samdinių teisės. Štai iki kokio absurdo įmanoma prieiti, kai net nesusimąstoma apie savo sprendimų pasekmes ir prioritetu pasirenkama tai, kas prioritetu seniai nebėra. Tai ir pavyzdys, kaip nesudėtinga sukelti sumaištį valstybėje – reikia tik amunicijos ir noro. Vieni, kaip tie policininkai, ją kelia turbūt todėl, kad nesuvokia savo veiksmų pasekmių, kiti – kad per daug gerai suvokia.
KGB dokumentai – po devyniais užraktais
Kviečiu visus šiuo išskirtinai sudėtingu metu būti budrius, neprarasti nuovokos ir nepasiduoti manipuliacijoms. Labai įspūdinga, kai iš Kijyvo į Vilnių su kovine Ukrainos vėliava bėga sportininkai, bet ką tarp jų veikia garsus dainininkas, dar neseniai savo paskyroje gynęs KGB karininkus, taip ir lieka neaišku.
Šį pavyzdį prisiminiau tik todėl, kad tuomet dėl dainininko žodžių kilo nemenkas triukšmas, pasipiktino jo gausūs sekėjai socialiniame tinkle, bet dabar kažkas pasirūpino, kad jis bėgtų su vėliava.
Nebeliko nesižavinčių KGB karininkais? Nemanau.
Straipsnio autorius: Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirminininko pvaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas.
Ukrainiečių karo trofėjas atvežtas į Vilnių kaip eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Rasmussenas sako, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukrainai turėtų būti pasiūlyta tapti NATO nare.
„Asmeniškai manau, kad atėjo metas pakviesti Ukrainą ir tai turėtų būti padaryta Vilniaus viršūnių susitikime. O jei ne Vilniuje, tai kitais metais vėliausiai. Bet Vilniuje mes turėtume nubrėžti aiškų kelią, kaip Ukraina turėtų įstoti į NATO“, – trečiadienį LRT televizijai teigė A. Rasmussenas.
Buvusio NATO generalinio sekretoriaus teigimu, jei Ukraina nebūtų pakviesta tapti NATO nare, dėl šalyje tebevykstančio karo, tai suteiktų Rusijai motyvacijos tęsti agresiją.
„(…) Vilniuje turime pasiųsti labai aiškų signalą Putinui, pakviesdami Ukrainą. Tai būtų ženklas Putinui – „nesustabdysi Ukrainos ir ji taps NATO nare“, – pabrėžė jis.
NATO vėliavos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Generalinis sekretorius taip pat sakė, kad Krymo aneksija ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje privertė pasimokyti iš praeities klaidų. Todėl susitikimo metu Vilniuje turėtų būti kalbama agresoriui suprantama kalba – galios ir vienybės.
Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija sostinės S. Daukanto aikštėje. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Žvelgdami į praeitį galime pasakyti, kad mes padarėme daug klaidų ir pagrindinė klaida buvo nuvertinti Putino ambiciją ir žiaurumą. Dabar mes pasimokėme iš istorijos. Ir turime pasimokyti, kad taikymasis neskatina taikos, jis skatina tik karą ir konfliktą. Jie gerbia tik vieną kalbą – galios ir vienybės. Mes turėtumėme pademonstruoti ir vieną, ir kitą Vilniaus susitikime“, – tikino A. Rasmussenas.
ELTA primena, pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad NATO regioniniai gynybos planai, kuriuose apibrėžiama Baltijos šalių gynybos strategija, gali būti baigti derinti šią savaitę ir patvirtinti iki NATO viršūnių suvažiavimo. Pasak jo, ši gynybos strategija užtikrins stiprų atgrasomąjį signalą galimoms agresorėms.
„Iki NATO viršūnių suvažiavimo mes pagaliau turėsime tuos planus, kurie atliepia jau ne tik reagavimu, bet atliepia ir pasirengimu ginti NATO erdvę, konkrečiai mūsų regioną. Tai yra centro planas, kur NATO valstybės turės numatyti savo pajėgas, turės užduotis, kaip reiktų atgrasyti, reaguoti į kylančias grėsmes, jeigu reiktų ginklu ginti mūsų teritorijas“, – pirmadienį LRT teigė V. Rupšys.
„Dar užtruks, aišku, laiko, kol juos patvirtins, fiziškai reikės to laiko, kad patvirtintų, bet, kad derinimas gali pasibaigti šią savaitę, prognozė yra“, – pridūrė jis.
Kariuomenės vadas taip pat paminėjo, kad iki metu galo bus deramasi dėl to, kokios valstybės dislokuos kokias pajėgas skirtingose Baltijos šalyse.
„Galutinis pajėgų generavimo – kokia valstybė kokias pajėgas duos, sutarimas bus derinamas iki metų pabaigos. Bet kad tokių pajėgų ir tokio kiekio jau reikia Lietuvoje ar Latvijoje, Estijoje arba mūsų regione, apskritai NATO erdvėje, jau bus numatyta šituose regioniniuose planuose, kurių yra trys“, – sakė jis. NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Taktiniai planai – jau kaip taktiškai dislokuosime tas pajėgas konkrečioje erdvėje, kokie bus atsakomybės rajonai, kokios detalesnės užduotys ir taip toliau. Tas detalizavimas ir derinimas bus kartu su mūsų nacionaliniais gynybos planais“, – paminėjo jis.
ELTA primena, kad Balandžio viduryje NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
NATO vėliava. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
NATO viršūnių susitikimas vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis.
Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad NATO šalims pristatyti nauji Aljanso regioninės gynybos planai tenkina Lietuvą ir atitinka Vilniaus keltus lūkesčius. Pasak šalies vadovo, Baltijos šalių saugumo situacija negerėja, todėl, akcentavo jis, Aljansas turėtų skirti pirmaeilį dėmesį Rytų flango gynybos klausimui.
NATO būstinė Briuselyje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO šalių debatas dėl Ukrainos narystės Aljanse nėra lengvas. Todėl iki aukščiausio lygio šalių vadovų susitikimo Vilniuje likus kiek daugiau nei mėnesiui, politikas tikina negalįs atsakyti, ar valstybės narės pasieks sutarimą dėl Kyjivo narystės perspektyvų.
„Tai nėra lengva diskusija. Tam mums liko kiek daugiau nei mėnuo. Aš negaliu pasakyti, ar mes pasieksime sutarimą“, – ketvirtadienį viešėdamas Paryžiuje „Radio France“ sakė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas pakartojo, kad Europos ir globaliam saugumui Ukrainos narystė NATO yra būtina sąlyga. „Ukraina privalo tapti NATO nare, jeigu norime, kad mūsų žemynas būtų apsaugotas. Dėl laiko, kada tai turėtų įvykti, galima diskutuoti. Bet manau, kad dėl pakvietimo negalime ir neturėtume delsti“, – aiškino jis, akcentuodamas, kad Aljanso lyderiai turi įsipareigoti ir „rimtai nusiteikti“ šiuo klausimu. Todėl konservatorius mano, kad Aljansas privalo žengti žingsnį tolyn ir Ukrainai pažadėti daugiau nei 2008 m. Bukarešto viršūnių susitikime. „2008 m. jautėme, kad esame nusiteikę rimtai, sakydami, kad Ukraina taps NATO nare. Tačiau reikėjo 15 metų, kad grįžtume prie šio klausimo. Supratome, kad iššvaistėme 15 metų. Ukraina per tą laiką patyrė dvi invazijas, Sakartvelas – vieną. O mes nepajudėjome iš to taško“, – apgailestavo politikas.
„Realus įsipareigojimas – tai būtų sėkmingiausias rezultatas. Įsipareigojimas, kad Ukraina žinotų, ko tikėtis, ir kad mes būtume užtikrinti, kad tai nėra įsipareigojimas dar kitiems 15 metų“, – ragino jis. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje.
Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Perspėjantis kelio ženklas – laiptai žemyn. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje netylančio savivaldos skaidrumo skandalo atgarsiai jau aidi ir užsienio žiniasklaidoje. Apie tai ketvirtadienį parašė vienas įtakingiausių politikos leidinių „Politico“.
Leidinyje cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad politinė šalies krizė nesutrukdys NATO susitikimo rengimui.
„NATO Vilniaus viršūnių susitikimas vyks su pilnai veikiančia dabartine vyriausybe. Pakeitimai, jei tokių bus, įvyks tik pasibaigus NATO viršūnių susitikimui“, – „Politico“ cituojamas G. Landsbergis.
„Laisvės“ frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ketvirtadienį pažymėjo, kad toks užsienio žiniasklaidos dėmesys Lietuvai garbės neprideda.
„Šiandien „Politico“ yra straipsnis apie tai, ar ši krizė paveiks NATO samitą. Tai yra labai rimta. Aš siūlau kuo greičiau iš to išeiti ir visus siūlų kamuolius atpainioti“, – akcentavo parlamentaras.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręstų kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Konservatorių partijos prezidiumas nurodė savo frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl atsistatydino. Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė, atsidūrusi tokioje situacijoje Kauno miesto savivaldybei pervedė beveik 14 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Susitikime tikimasi sulaukti 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija sostinės S. Daukanto aikštėje. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų (URK) komitetai uždaro posėdžio metu aptars Lietuvos pasirengimą vasarą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Parlamentarai sieks išsiaiškinti, kaip formuojama būsimo Aljanso vadovų suvažiavimo darbotvarkė bei tai, kokius siekius susitikimui kelia Vilnius.
„Yra pasirengimas NATO viršūnių susitikimui – labai aiškiai kalbėsimės, kokie yra Lietuvos tikslai“, – Eltai nurodė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Mes komitetuose pasiūlysime tam tikrą parlamentinį žvilgsnį, ko mes turėtume siekti“, – pridūrė jis.
Konservatorius prasitarė, jog Seime bręsta mintis dėl NATO viršūnių susitikimo bei Lietuvos keliamų tikslų priimti bendrą parlamento rezoliuciją.
„Galbūt netgi pasiūlysime priimti Seimo rezoliuciją, kuri savotiškai įkaltų kuoliukus, kokie yra mūsų tikslai oro gynyboje, regioniniuose planuose, priešakinės gynybos formavime, dėl Ukrainos narystės NATO, dėl Suomijos ir Švedijos, dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“ (gynybai – ELTA)“, – svarstė politikas.
„Gali būti, kad bus suformuluota tam tikra pozicija, kuri viešojoje erdvėje yra sklandanti, bet nėra įtvirtinta kažkokiu bent jau institucijos sprendimu“, – būsimo posėdžio darbotvarkę apibendrino L. Kasčiūnas.
Pasak parlamentaro, uždaro posėdžio metu diskusijose dalyvaus ne tik NSGK bei URK nariai, tačiau ir Vyriausybės, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų, Prezidentūros atstovai.
ELTA primena, kad NATO Viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Tokio pobūdžio susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, kovo 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gavo kvietimą į NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį, tačiau kokiu konkrečiai formatu jis dalyvaus, dar nenuspręsta.
Tai antradienį per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša portalas „eurointegration“.
„Dėl NATO viršūnių susitikimo. Mes dar galutinai neapsisprendėme dėl formato, bet aš pakviečiau į susitikimą prezidentą V. Zelenskį. Kokiu konkrečiai formatu mes susitiksime, dar nenuspręsta”, – sakė jis. Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kovo pradžioje NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pranešė pakvietęs prezidentą V. Zelenskį dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje. Jis išreiškė viltį, kad Lietuvos sostinėje bus susitarta dėl skubios pagalbos ir ilgalaikės paramos Ukrainai.
Ukrainos prezidento biuras savo ruožtu tikisi, kad NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus suteiktos saugumo garantijos.
V. Zelenskis mano, kad šiame susitikime Aljansas turėtų pasiūlyti tolesnius žingsnius dėl Ukrainos narystės organizacijoje.
Stop ženklas
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė valdančiosios koalicijos svarstymus inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidrios Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos vertina itin skeptiškai. Politikė stebisi valdančiųjų gretose kilusiu, pasak jos, „keistu sąmyšiu“ dėl kelių metų senumo istorijos, kurią parlamentas jau nagrinėjo. Todėl europarlamentarė ragina daugumos atstovus „atsikvošėti“ – anot jos, gyvenant itin įtemptomis geopolitinėmis sąlygomis bei artėjant NATO viršūnių susitikimui, VSD veiklos tyrimas būtų dovana Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Kreipiuosi į tuos pačius konservatorius ir tuos pačius liberalus – į valdančiąją daugumą. Pagalvokime, labai gerai pagalvokime, kokioje geopolitinėje situacijoje gyvename. Šalia mūsų karas ir mes kaltiname Valstybės saugumo departamentą, kuris lygiai taip pat atsakingas už mūsų nacionalinio saugumo situaciją mūsų valstybėje?“ – stebėjosi LSDP lyderė.
„Laukia mūsų labai rimtas renginys, pats rimčiausias – NATO viršūnių susitikimas. Ir jie, valdantieji, tuo metu ruošiasi daryti tyrimą? Klausykite, taigi Putinui geresnės dovanos, man atrodo, apskritai nereikia. Galvoju, kad jie kažkaip susipainiojo, pasimetė ir aš jiems tiesiog linkiu sveiko proto, atsikvošėti“, – ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje susirinkusiems žurnalistams kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Ji pažymėjo, kad kitaip nei Seimo daugumos koalicija, socialdemokratai situaciją vertina adekvačiai.
„Mes, socialdemokratai, tikrai turime sveiko proto ir vertiname esamą situaciją. Tikrai, gal gana vieną kartą žaisti tomis įvairiomis komisijomis tokiais atvejais, kai iš tikrųjų yra po visų tų aprašomų įvykių praėję 4 metai. Jau buvo tirta vieną kartą – pasirodė, kad kažkas tada ne iki galo ištyrė, dabar apsigalvojo, kad reikia vėl tirti“, – aiškino europarlamentarė.
Neatmeta galimybės, kad skandalas gali būti susijęs su artėjančiais prezidento rinkimais
Vertindama knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ sukeltą ažiotažą bei Seime bręstantį tyrimą, V. Blinkevičiūtė antrino kitiems parlamento opozicijos atstovams, manantiems, kad daugumos politikai bando eskaluoti VSD istoriją ir taip užglaistyti dar visai neseniai konservatorių partiją sudrebinusį galimos pedofilijos skandalą. Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
„Ar jums neatrodo, kad norima šitą K. Bartoševičiaus skandalą uždengti kaip ir nauju, bet ganėtinai senu įvykiu?“ – klausė V. Blinkevičiūtė.
„Bendrame kontekste dėl Bartoševičiaus skandalo, dėl nutekinimo informacijos – kas tikrai buvo, atmesti to negali – buvo nenoras aiškintis visai. Vėlgi, mes, socialdemokratai, pasielgėme labai, manyčiau, solidžiai, taip kaip ir priklauso rimtai partijai. Mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad ištirtų. Generalinė prokuratūra sako, kad nėra čia baudžiamojo nusikaltimo sudėties dėl to. Bet, žinoma, yra tam tikra politinė, moralinė atsakomybė, kuri lieka, neatsakyti klausimai“, – dėstė socialdemokratų lyderė.
Be to, V. Blinkevičiūtė neatmetė galimybės, kad valdantieji imasi parlamentinio tyrimo iniciatyvos ir dėl artėjančių 2024 m. šalies vadovo rinkimų.
„Tiesą pasakius, liko metai laiko iki prezidento rinkimų – kas galėtų paneigti, kad čia valdantieji dėl to taip suaktyvėjo tuo klausimu?“ – svarstė LSDP lyderė.
ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui. Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.
Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija.
Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.
Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Anot jo, viršūnių susitikimas Vilniuje bus istorinis – bus siekiama susitarti dėl naujų regioninių saugumo planų ir investicijų į gynybą didinimo.
„Pakviečiau prezidentą Zelenskį dalyvauti NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Esu tvirtai įsitikinęs, tai bus stiprus mūsų solidarumo, sąjungininkų teikiamos paramos Ukrainai ženklas. Ir viliuosi, kad Zelenskis galės ten atvykti. Žinoma, tai priklausys nuo padėties Ukrainoje. Šalis vis dar pačiame karo įkarštyje“, – LRT laidoje „Savaitė“ transliuotame interviu teigė J. Stoltenbergas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Jis pažymėjo manantis, kad vienintelė kalba, kurią supranta Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, yra Aljanso vienybė ir galia. Todėl tai yra priežastis, kodėl NATO turi „laikytis kartu“.
„Bijau, kad vienintelė kalba, kurią supranta prezidentas Putinas, yra mūsų vienybė ir galia. Tai priežastis, kodėl turime laikytis kartu. Prezidentas Putinas padarė dvi dideles strategines klaidas, kai įsiveržė į Ukrainą. Jis visiškai neįvertino ukrainiečių, jų drąsos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, ir vadovybės ryžto. Tačiau jis taip pat visiškai neįvertino NATO sąjungininkų ir partnerių pasiryžimo remti Ukrainą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
J. Stoltenbergas akcentavo, kad Lietuva yra tarp daugiausia paramos Ukrainai skiriančių šalių sąjungininkių. Anot jo, Lietuva teikia reikšmingą paramą.
„Lietuva yra tarp šalių, teikiančių reikšmingą paramą Ukrainai. Jūs daugelį metų teikėte paramą Ukrainai, bet po invazijos – ypač daug. Atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą, Lietuva yra tarp daugiausia paramos Ukrainai skiriančių šalių sąjungininkių“, – nurodė generalinis sekretorius.
Susitikimas Vilniuje bus istorinis
J. Stoltenbergo teigimu, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje šių metų liepą bus istorinis. Jis dėkojo Lietuvai už tai, kad ji ėmėsi organizuoti šį renginį.
„Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas bus labai svarbus. Norėčiau padėkoti Lietuvai, kad organizuoja tokį svarbų renginį“, – sakė generalinis sekretorius.
„Jau pradėjome pasirengimą ir, manau, susitikimas Vilniuje parodys mūsų vienybę teikiant paramą Ukrainai. Tikiuosi, kad susitarsime dėl naujų žingsnių ir priemonių, ilgalaikės paramos Ukrainai, plečiant partnerystę su Aljansu“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Jis tikisi, kad sąjungininkai Vilniuje susitars dėl naujų regioninių saugumo planų ir investicijų į gynybą didinimo. Pasak jo, 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turėtų būti minimalios išlaidos gynybai.
„Turime stiprinti savo atgrasymą ir gynybą. Tikiuosi, kad sąjungininkai susitars dėl naujų regioninių saugumo planų, naujo pajėgų modelio, ir dėl to, kad turime didinti investicijas į gynybą. Kol kas jokių sprendimų nepriimta, bet, manau, 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) riba turėtų būti ne lubos, o grindys, minimalios išlaidos gynybai“, – akcentavo NATO generalinis sekretorius.
„Greta didesnių pajėgumų, svarbiausi dalykai, kuriuos dabar rengiame ir sutarsime Vilniuje – nauji gynybos planai, pajėgų modelis. Taip pat didinsime išlaidas gynybai, siekdami užtikrinti mūsų pajėgų pasirengimą, kad prireikus, jau esantys pajėgumai greitai būtų dar sustiprinti“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Jis pridūrė, kad NATO jau yra reikšmingai sustiprinusi pajėgas Rytuose, tačiau yra nuolat svarstoma, ką dar būtų galima padaryti šiuo klausimu.
„Pastaraisiais metais matėme, kad Aljansas žymiai sustiprino buvimą rytų flange, taip pat Baltijos šalių regione. Dislokuotos kovos grupės su daugiau karių, skirta reikšmingai daugiau oro ir jūrų pajėgų. Visada darysime tai, kas būtina, siekiant užtikrinti patikimą atgrasymą ir gynybą. Taip siųsdami aiškią žinią Maskvai, jog esame čia, kad apsaugotume ir gintume visus sąjungininkus, ir ataka prieš vieną sukels aljanso atsaką. Tai darome, žinoma, ne tam, kad išprovokuotume konfliktą, o kad užkirstume kelią konfliktui, atakai prieš NATO sąjungininkę“, – aiškino J. Stoltenbergas.
„Svarbiausia turėti reikšmingo dydžio labai aukšto parengtumo pajėgas, kurias prireikus būtų galima greitai perdislokuoti“, – teigė generalinis sekretorius.
ELTA primena, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks 2023 metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį.
Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad Lietuva toliau taikys Europos Sąjungos (ES) sankcijas ir nuo liepos 10 d. neleis naujų sankcionuojamų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą, prezidentas Gitanas Nausėda sutinka, kad Bendrija neturėtų „atitraukinėti“ pačios nustatytų sankcijų.
Nors, anot jo, tvirtinti, koks bus galutinis sprendimas dėl tolesnių tranzito ribojimų dar anksti.
„Nenorėčiau užbėgti už akių“, – Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis G. Nausėda žurnalistams komentavo ketvirtadienį.
„Tai buvo vienas iš mūsų reikalavimų EK – ne tik principingas sankcijų taikymas, ne tik vengimas kalbėti apie kažkokius žalius koridorius, nes mes juk patys šias sankcijas nustatėme. Tai nejaugi dabar savomis rankomis pradėsime tas sankcijas atitraukinėti“, – dėstė prezidentas.
Šalies vadovas viliasi, kad Vyriausybė kartu su Europos Komisija (EK) pasieks susitarimą, kuris atitiktų Lietuvos interesus.
„Puikiai suprantame, kad EK yra atsakinga už tokį sprendimą. Vyriausybė konsultuojasi su EK jau nuo praėjusio šeštadienio – visą savaitę. Tikiuosi, kad tų konsultacijų rezultatas bus netrukus paskelbtas“, – teigė prezidentas.
„Sankcijų taikymo klausimai yra Vyriausybės rankose ir mes visi nuosekliai (…) vieningai dirbsime tam, kad būtų atstovaujami Lietuvos interesai. Tai yra didžiausias ir aukščiausias prioritetas mums“, – pažymėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad Lietuva tęs ketvirtojo ES sankcijų Rusijai paketo įgyvendinimą ir stabdys kitų sankcionuojamų prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą nuo liepos 10 d. kai jos įsigalios.
Anot jos, „Lietuvos geležinkelių“ klientai – Rusijos pervežėjai – apie numatomus apribojimus informuoti.
„Pervežėjai informuoti, kad nuo liepos 10 d. įsigalioja tam tikros reglamento nuostatos dėl sankcijų ir kad užtikrintų, kad tas krovinys po tos datos nebūtų kraunamas“, – Seime kalbėjo I. Šimonytė.
Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
Ketvirtajame ES sankcijų pakete numatoma, kad nuo liepos 10 d. ES teritorija į Rusijos teritoriją bus draudžiama gabenti cementą, alkoholį, įvairias prabangos prekes, o nuo rugpjūčio 10 d. – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą iš Rusijos arba eksportuojamos Rusijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Ispanijos karaliumi Felipe VI. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Madridas, birželio 30 d. (ELTA). Madride NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Ispanijos karaliumi Felipe VI.
Susitikime, kaip skelbia Prezidentūra, aptarti Lietuvos ir Ispanijos dvišaliai santykiai bei jų raidos perspektyvos, taip pat Rusijos karinė agresija Ukrainoje ir jos poveikis Europos saugumui. Prezidentas padėkojo Ispanijai už nuoseklų indėlį stiprinant Lietuvos ir Baltijos regiono saugumą, ypač už dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Prezidentas pasveikino Ispaniją, mininčią narystės NATO 40-metį, ir padėkojo už puikiai organizuotą NATO viršūnių susitikimą.
„Ispanija yra tvirta Lietuvos sąjungininkė NATO ir partnerė Europos Sąjungoje. Mūsų ekonominiai ryšiai su Ispanija stiprėja, o prekyba pernai viršijo milijardą eurų. Mes turėtume labiau išnaudoti bendradarbiavimo potencialą aukštesnės pridėtinės vertės – gyvybės mokslų, biotechnologijų, finansinių technologijų, lazerių, atsinaujinančios energetikos – srityse“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Šalies vadovas pakvietė Ispanijos karalių Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių užmezgimo šimtmečio proga apsilankyti Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV Prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.
„Susitikimas buvo išties reikšmingas Baltijos šalims. JAV supranta Baltijos šalims kylančias grėsmes, yra puikiai susipažinusios su agresyvėjančia Rusijos laikysena ir siekiu integruoti Baltarusiją į Rusijos karines struktūras. Išgirdome patikinimą, kad JAV mato mūsų regioną kaip strateginės svarbos Aljansui, kuriame būtina siekti atgrasymo ir gynybos stiprinimo. Esu tikras, kad Prezidentas J. Bidenas būsimame susitikime su Rusijos vadovu V. Putinu perduos aiškią žinutę apie NATO vienybę ir susitelkimą, atsakant į agresyvius ir nedraugiškus Rusijos veiksmus“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas JAV lyderiui J. Bidenui pabrėžė gyvybiškai reikšmingą JAV karinio buvimo Baltijos šalyse svarbą. Pasak Lietuvos vadovo, JAV dalyvavimas, stiprinant regiono saugumą ir gynybą, yra svariausias Rusijos atgrasymo veiksnys, todėl Baltijos šalys siekia ir sieks dar didesnio JAV įsitraukimo į saugumo ir stabilumo regione užtikrinimą.
„Siekiame, kad JAV pajėgos Lietuvoje ir Baltijos šalyse didėtų, tai būtų geriausia ir reikšmingiausia dėmesio mūsų regiono saugumui išraiška“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidentas patvirtino JAV vadovui Lietuvos įsipareigojimą skirti ne mažiau 2 proc. BVP gynybai ir siekį šį finansavimą padidinti iki 2,5 proc. iki 2030 metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime „nepastebėtas“ Belgijos valdžios, kadangi tuo metu šios šalies rinktinė Sankt Peterburge žaidė pasaulio futbolo čempionato pusfinalio rungtynes su Prancūzija, praneša laikraštis „Le Soir“.
Leidinio žiniomis, niekas iš Belgijos vadovų nesutiko D. Trumpo, nes visi mėgavosi futbolu. Belgijos karalius Pilypas ir užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas rungtynes stebėjo Sankt Peterburge, o premjeras Charlesas Michelis – vienoje iš aistruolių zonų Bren le Konto mieste.
Laikraštis praneša, kad Amerikos prezidentą sutiko tik Belgijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
NATO viršūnių susitikimas vyks Briuselyje liepos 11-12 dienomis. JAV prezidentui D. Trumpui jis bus antrasis.
Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų vertinti Europą kaip artimiausią sąjungininkę, prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą kreipdamasis į prezidentą Donaldą Trumpą sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėždamas, kad Europa gynybai skiria kelis kartus daugiau nei Rusija.
„Miela Amerika, vertink savo sąjungininkus, nes, tiesą sakant, neturi jų tiek jau daug. Ir, miela Europa, daugiau lėšų skirk savo gynybai, nes visi nori, kad jų sąjungininkas būtų gerai pasiruošęs ir apsirūpinęs“, – kalbėjo D. Tuskas. „Pinigai – svarbu, bet dar svarbiau turėtų būti tikras solidarumas“, – pridūrė jis.
Be kita ko, D. Tuskas mėgino atremti teiginį, kad tik JAV gina Europą. Jis priminė, kad Europa pirmoji plačiu mastu sureagavo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV ir po to vykusiame Afganistano kare neteko 870 karių.
„Mielas pone prezidente, prašau, prisiminkite tai rytoj, kai susitiksime NATO viršūnių susitikime, o dar svarbiau – prisiminkite tai, kai Helsinkyje susitiksite su (Rusijos) prezidentu Vladimiru Putinu. Visada gerai žinoti, kas tavo strateginis draugas, o kas – strateginė problema“, – sakė EVT vadovas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų 27 NATO valstybių vadovais Belgijos sostinėje aptarė tolesnį Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimą, adekvataus finansavimo gynybai užtikrinimą, kovą su augančiu terorizmu.
Susitikimo pradžioje, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe‘ui, atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas ir atidengti transatlantinę vienybę simbolizuojantys Berlyno sienos bei Rugsėjo 11-osios memorialai. Būtent per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke vienintelį kartą buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuris įtvirtina pagrindinį NATO kolektyvinės gynybos principą.
NATO valstybių vadovai pritarė sprendimui, kad Aljansas kaip organizacija taptų su ISIS kovojančios koalicijos dalimi. Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti.
Aptariant tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą, šalies vadovė pabrėžė, kad bendras tikslas – stiprus, gerai pasirengęs ir maksimaliai greitas NATO. Rusija toliau tęsia intensyvią militarizaciją rytiniame Aljanso pasienyje, dislokuoja taktinius ginklus ir repetuoja prieš Vakarus nukreiptus scenarijus. Rudenį laukia plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“. Toks agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys verčia Aljansą adekvačiai reaguoti į kylančią grėsmę ir stiprinti savo kovinę parengtį bei gynybinius pajėgumus.
Šalies vadovės teigimu, būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti NATO sprendimų priėmimą, jį greitinant ir dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR).
Pasak Prezidentės, antrasis uždavinys – užtikrinti, kad prireikus Baltijos šalis pasiektų sąjungininkų pagalba. Tam būtina sukurti regioninę oro gynybą ir rasti sprendimus, kurie panaikintų galimą karinę regiono izoliaciją.
Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose. Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės techikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą.
Pasak Prezidentės, Lietuva labai vertina JAV ir kitų NATO sąjungininkų solidarumą bei tiesioginį indėlį į mūsų valstybės saugumą. Lietuvoje baigiama formuoti pirmoji NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės pamaina. Regiono valstybėse nuolatos rotuojasi JAV kariai ir sunkioji technika.
JAV taip pat trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai. Kitąmet jis sieks 4,8 mlrd. dolerių.
Prezidentė susitikime pabrėžė, kad kiekvienos narės įsipareigojimas – įnešti savo indėlį į NATO stiprinimą: užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą ir savo karinių pajėgų modernizavimą. Lietuvos gynybos išlaidos jau kitąmet viršys 2 proc. BVP. Karinių pajėgų modernizavimo srityje mūsų valstybė yra viena iš lyderių ir gerokai viršija NATO nubrėžtą standartą modernizavimui skirti 20 proc. gynybos lėšų. Lietuva tam skiria 30 proc. visų savo gynybos išlaidų.
Šalies vadovės teigimu, būtina stiprinti ir NATO vaidmenį atremiant nekonvencines grėsmes, veiksmingai kovoti su kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad NATO turi išlaikyti atvirų durų politiką narystės Aljanse siekiančioms ir jai pasirengusioms valstybėms. Šalies vadovė išsakė paramą Gruzijos ir Ukrainos siekiui tapti transatlantinės bendruomenės narėmis.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
